Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių proceso atnaujinimą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu: naujai paaiškėjusioms aplinkybėms keliamų reikalavimų ir bylos nagrinėjimo ribų (CPK 370 straipsnio 4 dalis), aiškinimo ir taikymo.Ieškovas prašė teismo pripažinti negaliojančiais nuo sudarymo momento 2003 m. rugsėjo 23 d. žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbiami), (duomenys neskelbiami), pirkimo–pardavimo sutartį (registro Nr. (duomenys neskelbiami), sudarytą atsakovo G. B. per įgaliotinę atsakovę M. A. ir atsakovo A. R., taip pat šio žemės sklypo perdavimo–priėmimo aktą (registro Nr. duomenys neskelbiami); pripažinus nurodytus sandorius negaliojančiais, taikyti restituciją, atkuriant G. B. nuosavybės teises į šį žemės sklypą.Nurodė, kad pagal 1999 m. birželio 14 d. paskolos sutartį (toliau – ir Paskolos sutartis) jis atsakovui G. B. paskolino 35 000 Lt (10 136,70 Eur), kuriuos atsakovas įsipareigojo grąžinti iki 1999 m. rugsėjo 14 d. Atsakovui pinigų negrąžinus, 2006 m. rugsėjo 12 d. Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas išdavė įsakymą išieškoti iš skolininko G. B. kreditoriaus M. Š. naudai 68 808 Lt (19 928,17 Eur) skolos (skola susidariusi pagal Paskolos sutartį, 2000 m. ir 2002 m. susitarimus, 2006 m. birželio 12 d. priedą prie Paskolos sutarties), 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo 2006 m. rugsėjo 12 d. iki teismo įsakymo visiško įvykdymo. Išieškojimas buvo nukreiptas į (duomenys neskelbiami) esantį 0,6889 ha žemės sklypą (iš šio turto buvo vykdomas išieškojimas ir kreditoriaus E. B. naudai). Iš priverstine tvarka parduodamo turto nebuvo galimybės susigrąžinti visos teismo įsakymu priteistos skolos, be to, antstolis informavo, kad G. B. niekur nedirba, neturi pajamų ir kito turto, nes dar 2003 m. per įgaliotinę M. A. už 6000 Lt (1737,72 Eur) atsakovui A. R. perleido sau nuosavybės teise priklausantį 0,1511 ha žemės sklypą, (duomenys neskelbiami). Atsakovai G. B. (per įgaliotinę M. A.) ir A. R. (nesąžiningas turto įgijėjas, atsakovės M. A. dukters sutuoktinis), sudarė apsimestinį (iš tikrųjų žemės sklypą ketino įsigyti atsakovė M. A.) neatlygintinį (6000 Lt (1737,72 Eur) faktiškai nebuvo sumokėti) žemės sklypo perleidimo sandorį.Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2011 m. gegužės 10 d. sprendimu ieškovo M. Š. ieškinį tenkino. Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 11 d. nutartimi sprendimas paliktas nepakeistas.2013 m. liepos 2 d. pareiškėjai M. A. ir A. R. pateikė teismui pareiškimą dėl proceso atnaujinimo (civilinė byla Nr. 2-195-592/2011). Nurodė, kad paaiškėjo nauja esminė aplinkybė, kuri buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą, tačiau bylos nagrinėjimo metu pareiškėjams nebuvo ir negalėjo būti žinoma, o tapo žinoma jau įsiteisėjus teismo sprendimui. Pareiškėjai teismui pateikė: VĮ Registrų centro Vilniaus filialo Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą, patvirtinantį, kad G. B. įregistruotas kaip žemės sklypo (duomenys neskelbiami), naudotojas (daiktinės teisės į šį žemės sklypą neįregistruotos), ir Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. vasario 19 d. sprendimą „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę (mišką) kaimo vietovėje piliečiui G. B. “ Nr. (duomenys neskelbiami), patvirtinantį, kad jau 2008 m. buvo nuspręsta atkurti nuosavybės teises į G. B. tenkančią nekilnojamojo turto dalį, t. y. 0,6889 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą grąžinant jam natūra.Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 4 d. nutartimi pareiškėjų prašymas tenkintas – atnaujintas procesas civilinėje byloje Nr. 2-195-592/2011 pagal ieškovo M. Š. ieškinį atsakovams M. A. , A. R. , G. B. dėl pažeistų teisių gynimo, tretieji asmenys E. B. , I. B. .