Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2015-02-26 · Civilinė byla Nr. 2-247-196/2015

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-02-26
Bylos Nr.
2-247-196/2015
Teisminio proceso Nr.
2-58-3-00076-2014-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Rezultatas
Nutartis pakeista.
Teisėjas
Konstantinas Gurinas
Ieškovas
Lietavira
Atsakovas
D. Š.

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. 2-247-196/2015Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00076-2014-8Procesinio sprendimo kategorija 113.6.2.2(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. vasario 26 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Konstantinas Gurinas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Lietavira“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2014 m. lapkričio 4 d. nutarties, kuria paskirta rašysenos ekspertizė bei sustabdyta civilinė byla Nr. 2-683-210/2014 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ieškovo „Lietavira“ ieškinį atsakovei D. Š. dėl sutarčių nutraukimo ir paskolų bei palūkanų priteisimo bei atsakovės D. Š. priešieškinį paskolos sutarties ir kasos išlaidų orderio pripažinimo negaliojančiais.

Teisėjas, išnagrinėjęs bylą pagal atskirąjį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas UAB „Lietavira“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei D. Š., prašydamas priteisti iš atsakovės 30 000,00 Lt pagal 2012-06-07 paskolos sutartį Nr. PS-03, 1 000,34 Lt palūkanų už laikotarpį nuo 2013-06-08 iki 2014-02-09 pagal šią paskolos sutartį, 5 procentų palūkanas nuo 30 000,00 Lt, skaičiuotinas nuo 2014-02-10 iki paskolos grąžinimo dienos; 5 procentų dydžio metines palūkanas už visą priteistą 31 000,34 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 20 000,00 Lt pagal 2013-07-31 paskolos sutartį Nr. PS-05, 5 procentų dydžio palūkanas nuo 20 000,00 Lt, skaičiuotinas nuo 2014-02-10 iki paskolos grąžinimo dienos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo 20 000,00 Lt nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 80 000,00 pagal 2013-09-26 paskolos sutartį Nr. PS-06, 339,70 Lt palūkanų už laikotarpį nuo 2014-01-02 iki 2014-02-09 pagal šią sutartį, 5 procentų palūkanas nuo 80 000,00 Lt, skaičiuotinas nuo 2014-02-10 iki paskolos grąžinimo dienos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už visą priteistą 80 339,70 Lt nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; nutraukti 2011-02-28 paskolos sutartį Nr. PS-01 ir priteisti iš atsakovės 345 000,00 Lt; 5 procentų dydžio metines palūkanas už visą priteistą 345 000,00 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; nutraukti 2011-09-09 paskolos sutartį Nr. PS-02 ir priteisti iš atsakovės 329 000,00 Lt, 5 procentų dydžio metines palūkanas už visą priteistą 329 000,00 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; priteisti visas ieškovo turėtas bylinėjimosi ir atstovavimo išlaidas.

Atsakovė D. Š. su ieškiniu sutiko iš dalies. Nurodė, kad ieškovas neturi teisės reikalauti sumokėti sumų, kurių mokėjimo terminas nėra suėjęs, be to, ieškovas reikalauja sumokėti dvigubas kompensacines palūkanas. Taip pat atsakovė 2014-04-14 pareiškė priešieškinį dėl 2011-09-09 paskolos sutarties ir 2013-09-13 kasos išlaidų orderio pripažinimo negaliojančiais, nurodydama, kad ginčijamą paskolos sutartį ir kasos išlaidų orderį pasirašė apgaulės būdu, iš tiesų nei atsakovei, nei jos sutuoktiniui pinigai, nurodyti paskolos sutartyje, nebuvo perduoti. Ginčijama paskolos sutartis buvo pasirašyta ne tik neturint fizinės galimybės išsiaiškinti visas reikšmingas aplinkybes dėl paskolos paėmimo, bet ir pasinaudojus tuo metu atsakovės buvusia psichoemocine būsena.

Atsiliepime į priešieškinį ieškovas teigia, jog atsakovė priešieškinį teismui pateikė ne todėl, kad siekia apginti savo pažeistas teises, bet siekdama nesąžiningai išvengti civilinės atsakomybės.

Atsakovė Šiaulių apygardos teismui pateikė 2014-05-30 prašymą skirti ekspertizę dėl atsakovės būsenos, buvusios pasirašant 2011-09-09 paskolos sutartį, 2011-09-13 kasos išlaidų orderį, taip pat 2011-09-02 pranešimą dėl visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo, 2011-09-07 akcininkų registravimo sąrašą, 2011-09-07 visuotinio akcininkų susirinkimo protokolą, ekspertams pavedant atsakyti į klausimą, ar tiriamieji rankraštiniai įrašai (parašai), atsakovės D. Š. parašyti esant rašančiajam neįprastos būsenos arba neįprastomis sąlygomis.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Šiaulių apygardos teismas 2014 m. lapkričio 4 d. nutartimi atsakovės prašymą skirti byloje rašysenos ekspertizę tenkino, iki bus atlikta ekspertizė civilinę bylą Nr. 2-683-210/2014 sustabdė.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamosios nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodė, kad būtina išsiaiškinti, ar pasirašydama paskolos sutartyje Nr. PS-02, 2011-09-13 kasos išlaidų orderyje Nr. 48, 2011-09-02 pranešime dėl visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo, 2011-09-07 akcininkų registravimo sąraše, 2011-09-07 visuotinio akcininkų susirinkimo protokole ir darydama rankraštinį įrašą kasos išlaidų orderyje Nr. 48 „Tris šimtus dvidešimt devynis tūkstančius lt 00 ct. 2011 m. rugsėjo 13 d.“, atsakovė buvo neįprastos būsenos dėl susijaudinimo, sutrikimo, sulaikius jos vyrą užsienyje arba įmonės direktoriui R. B. minėtų dokumentų pasirašymo metu galimai darant įtaką, pasireiškiančią galimai psichologiniu spaudimu atsakovei, todėl neatlikus rašysenos ekspertizės, nėra galimybės kitomis leistinomis proceso priemonėmis nustatyti, kokios būsenos buvo atsakovė pasirašydama minėtus dokumentus.

Teismas sprendė, kad esant teisiniam pagrindui skirti rašysenos ekspertizę, civilinės bylos nagrinėjimas stabdytinas iki ekspertizė bus atlikta.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu, ieškovas (apeliantas) prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2014 m. lapkričio 4 d. nutartį dalyse dėl bylos sustabdymo ir klausimų ekspertui formavimo, priimti dalinį sprendimą dėl kitų ieškovo reikalavimų, kuriuos atsakovė pripažįsta, spręsti ekspertizės skyrimo klausimą iš naujo suformuluojant klausimus ekspertui, spręsti civilinės bylos sustabdymo klausimą likusioje dalyje. Atskirasis skundas bylos sustabdymo klausimu grindžiamas iš esmės tuo, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje susidariusią situaciją bei jau esančius byloje kitus įrodymus, galėjo bylą toliau nagrinėti ir nesant eksperto išvadoms.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovė prašo teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė CPK 164 str. 2 p. Teismas teisingai atsižvelgė į susidariusią situaciją, todėl bylos nagrinėjimas neįmanomas, iki bus atlikta ekspertizė. Ieškovas neprieštaravo atsakovės pasiūlytiems ekspertams pateikti klausimams, pats jų nepateikė, todėl teikdamas atskirąjį skundą ir prieštaraudamas teismo suformuluotiems klausimams piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis.

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria sustabdyta byla iki bus atlikta ekspertizė, yra pagrįsta. Šį klausimą teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių apskųstos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Iš atskirojo skundo medžiagos bei civilinės bylos duomenų matyti, kad Šiaulių apygardos teismas apelianto skundžiama 2014 m. lapkričio 4 d. nutartimi paskyrė teismui pateikto dokumento tyrimo ekspertizę bei civilinę bylą iš esmės sustabdė CPK 164 straipsnio 2 punkto pagrindu, t. y. iki bus atlikta ekspertizė.

CPK 176 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodinėjimo tikslas yra teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Pagal CPK 185 straipsnį teismas įvertina esančius byloje įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Kai nagrinėjant bylą reikia išsiaiškinti klausimus, reikalaujančius specialių mokslo, medicinos, meno, technikos ar amato žinių, teismas gali skirti ekspertizę (CPK 212 straipsnio 1 dalis). CPK 162³ straipsnis reglamentuoja, kad bylos sustabdymas – procesinių veiksmų, kuriais siekiama bylą išspręsti iš esmės, atlikimo laikinas sustabdymas neapibrėžtam laikui. Byla gali būti sustabdyta dėl įstatymuose numatytų objektyvių aplinkybių, kliudančių išnagrinėti bylą ir nepriklausančių nuo byloje dalyvaujančių asmenų ar teismo valios, taip pat kitais atvejais, nors įstatymuose ir nenumatytais, tačiau kliudančiais teismui išnagrinėti bylą iš esmės.

Iš faktinių bylos aplinkybių matyti, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi sustabdė bylos nagrinėjimą iki bus atlikta ekspertizė. Apeliacinės instancijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nors ir nenurodė nutarties motyvuojamojoje dalyje bylos sustabdymo motyvų, tik įstatymo numatytą pagrindą, tačiau nutartyje nurodyti motyvai dėl ekspertizės skyrimo dėl nustatymo bylai svarbių aplinkybių, t. y. „ar pasirašydama 2011 m. rugsėjo 9 d. paskolos sutartyje Nr. PS-02, 2011-09-13 kasos išlaidų orderyje Nr. 48, 2011-09-02 pranešime dėl visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo, 2011-09-07 akcininkų registravimo sąraše, 2011-09-07 visuotinio akcininkų susirinkimo protokole ir darydama rankraštinį įrašą kasos išlaidų orderyje Nr. 48 „Tris šimtus dvidešimt devynis tūkstančius lt 00 ct. 2011 m. rugsėjo 13 d.“, atsakovė buvo neįprastos būsenos dėl susijaudinimo, sutrikimo, pagrindžia kad ekspertinės išvados (specialių žinių) buvimas, gali turėti esminės reikšmės tiriant ir vertinant faktinius ginčo santykius, todėl nėra jokio pagrindo konstatuoti, jog galima bylą nagrinėti toliau ir be ekspertinės išvados( CPK 185 str.).

Skundžiamąja nutartimi pirmosios instancijos teismas civilinėje byloje paskyrė ekspertizę dėl aukščiau minėtų ginčo dokumentų pasirašymo ir bylą sustabdė iki bus atlikta ekspertizė. Apeliacinis teismas pažymi, jog CPK 334 straipsnio 1 dalis nustato, kad pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo CPK numatytais atvejais, taip pat tada, kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. CPK nenumato šalies teisės apskųsti nutartį (jos dalį) paskirti ekspertizę, taip pat ir nutartį paskirti ekspertą ar ekspertinę įstaigą, išskyrus nutartį, įpareigojančią šalį sumokėti avansą (užstatą) už ekspertizės atlikimą (CPK 90 straipsnio 3 dalis, 102 straipsnio 3 ir 4 dalys). Paminėtas teisinis reglamentavimas suponuoja išvadą, jog nutartis dėl ekspertizės skyrimo byloje negali būti apeliacijos objektas. Tokia pozicija suformuluota ir teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2010 ; 2012 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-816/2012; 2012 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-433/2012). Apeliantas atskiruoju skundu prašo panaikinti skundžiamąją pirmosios instancijos teismo nutartį dalyse dėl bylos sustabdymo ir klausimų ekspertui suformulavimo, t. y., be kita ko, ir šios nutarties dalį dėl ekspertizės paskyrimo. Panaikinus pirmosios instancijos teismo nutartį apeliantas prašo spręsti ekspertizės skyrimo klausimą iš naujo suformuojant klausimus ekspertui. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, jog aptariamu atveju apeliantas siekia ir nutarties dalies, dėl kurios negalimas apeliacinis procesas, peržiūrėjimo apeliacine tvarka. Todėl nustačius, jog aptariamu atveju apeliacinis procesas pradėtas dėl nutarties dalies, kurį pagal įstatymą negali būti apeliacinio apskundimo objektas, apeliacinis procesas pagal apelianto atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2014 m. lapkričio 4 d. nutarties dalies byloje paskirti ekspertizę nutrauktinas (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 5 dalis, 338 straipsnis). Nutraukus procesą, apeliacinės instancijos teismas nevertina atskirojo skundo argumentų dėl klausimų ekspertams suformulavimo, jų ryšio su nagrinėjama byla ir įrodinėtinomis aplinkybėmis, kadangi nutraukus apeliacinį procesą dėl nutarties dalies paskirti byloje ekspertizę, jie netenka prasmės.

Apeliantas atskirajame skunde taip pat akcentavo, jog pirmosios instancijos teismas, paskyręs ekspertizę, nepagrįstai sustabdė bylą. Apeliantas laiko svarbia aplinkybę, jog pirmosios instancijos teismas šiuo pagrindu neprivalėjo sustabdyti bylos, kadangi byloje atsakovės neginčijamų 2012 m birželio 7 d. paskolos sutarties Nr. PS-03, 2013 m. liepos 31 d. paskolos sutarties Nr. PS-05, 2013 m. rugsėjo 26 d. paskolos sutarties Nr. PS-06 ir 2011 m. vasario 28 d. paskolos sutarties Nr. PS-01 teisėtumui ir prievolių pagal jas įvykdymui neturi įtakos 2011 m. rugsėjo 9 d. paskolos sutarties Nr. PS-02 pasirašymo aplinkybės ir atsakovės būsena šios sutarties pasirašymo metu. Pasak apelianto, eksperto išvada galėtų turėti reikšmės tik tuo atveju, jeigu atsakovė ginčytu visas, aukščiau minėtas sutartis ir dėl jų pasirašymo aplinkybių taip pat būtų paskirta ekspertizė, tačiau atsakovei minėtų paskolos sutarčių neginčijant, teismas turėjo šioje dalyje bylą nagrinėti. Apeliacinis teismas sutinka su tokiais atskirojo skundo argumentais.

Civilinės bylos sustabdymo instituto paskirtis – pašalinti tam tikras objektyviai esančias įstatyme nurodytas kliūtis, nepriklausančias nei nuo dalyvaujančių byloje asmenų, nei nuo teismo valios, dėl kurių buvimo teismas negali tinkamai išnagrinėti civilinę bylą. Pagal civilinės bylos sustabdymo pagrindus įstatymo išskirtos dvi bylos sustabdymo rūšys: privalomasis bylos sustabdymas (CPK 163 straipsnis) ir fakultatyvusis bylos sustabdymas (CPK 164 straipsnio). Esminis privalomojo ir fakultatyviojo bylos sustabdymo pagrindų skirtumas yra tas, kad kai yra nustatomos privalomąjį bylos sustabdymo pagrindą sudarančios aplinkybės, teismas privalo sustabdyti bylos nagrinėjimą, o bylos sustabdymas dėl fakultatyvųjį sustabdymo pagrindą sudarančių aplinkybių yra paliktas teismo diskrecijai, t. y. teismas turi teisę, bet ne pareigą sustabdyti bylos nagrinėjimą, ir teismas konkrečiu atveju sprendžia, reikia ar ne stabdyti bylą. Tačiau taikant civilinės bylos sustabdymo institutą turi būti atsižvelgiama ir į tai, kad sustabdžius civilinę bylą užsitęsia teismo procesas. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens teisė į tai, kad byla būtų išnagrinėta per įmanomai trumpiausią laiką, yra viena iš sudėtinių teisės į teisingą bylos nagrinėjimą dalių ir įpareigoja teismą rūpintis kiek įmanoma greitesniu bylos išnagrinėjimu. Siekiant CPK nustatytų civilinio proceso tikslų teismas turi kuo greičiau išnagrinėti bylą ir atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių, nesudaryti sąlygų bylai vilkinti (CPK 2, 7, 72 ir kt. straipsniai). Dėl to teismas bylos sustabdymo pagrindų negali taikyti formaliai, o kiekvienu atveju privalo įsitikinti, kad yra aplinkybės, sudarančios įstatyme nurodytą pagrindą sustabdyti konkrečią bylą. CPK 164 straipsnio 2 punkte yra numatytas vienas iš fakultatyviojo bylos sustabdymo pagrindų – kai teismas paskiria ekspertizę. Pažymėtina, kad bylos stabdymo šiuo teisiniu pagrindu klausimas įstatymo leidėjo paliktas išimtinai teismo diskrecijai, todėl teismas savo nuožiūra vertina susidariusią situaciją ir, remdamasis proceso operatyvumo, ekonomiškumo principais, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia dėl būtinybės stabdyti bylos nagrinėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012).

Apeliacinis teismas, įvertinęs apskųstos nutarties turinį, sutinka su apelianto atskirajame skunde pateiktu argumentu, jog pirmosios instancijos teismas nemotyvavo būtinybės šiuo konkrečiu atveju stabdyti bylą visa apimtimi, neišdėstė teisinių motyvų, pagrindžiančių ekspertizės išvadų (kaip įrodymo) išskirtinės svarbos nagrinėjamai bylai, t. y. neatskleidė, kodėl tokio įrodymo nebuvimas užkerta kelią tolesniam bylos nagrinėjimui. Aukščiau paminėtas kasacinio teismo akcentuotas šio (fakultatyviojo) bylos sustabdymo pagrindo taikymo išimtinumas įpareigoja teismą tokią aplinkybę įvertinti, teikiant prioritetą būtinumui užtikrinti greitesnį (operatyvesnį) bylos išnagrinėjimą. Apeliacinis teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo nuostatai, jog eksperto pateikti duomenys gali būti reikšmingi ir reikalingi teisingam ginčo išnagrinėjimui. Kita vertus, apeliantas pagrįstai akcentuoja šalių ginčo esmę. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškinys dėl skolos priteisimo grindžiamas apelianto ir atsakovės sudarytomis: 2012 m. birželio 7 d. paskolos sutartimi Nr. PS-03, 2013 m. liepos 31 d. paskolos sutartimi Nr. PS-05, 2013 m. rugsėjo 26 d. paskolos sutartimi Nr. PS-06, 2011 m. vasario 28 d. paskolos sutartimi Nr. PS-01 ir 2011 m. rugsėjo 9 d. paskolos sutartimi Nr. PS-02, o atsakovės priešieškinis pareikštas dėl 2011 m. rugsėjo 9 d. paskolos sutarties Nr. PS-02 ir 2011 m. rugsėjo 13 d. kasos išlaidų orderio Nr.48 pripažinimo negaliojančiais, kaip pasirašytus apgaulės būdu.

Todėl akivaizdu, jog ekspertizės metu nustatytos aplinkybės dėl atsakovės būsenos pasirašant 2011 m. rugsėjo 9 d. paskolos sutartyje Nr. PS-02, 2011 m. rugsėjo 13 d. kasos išlaidų orderyje Nr. 48, 2011 m. rugsėjo 2 d. pranešime dėl visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo, 2011 m. rugsėjo 7 d. akcininkų registravimo sąraše, 2011 m. rugsėjo 7 d. visuotinio akcininkų susirinkimo protokole, neturi įtakos ieškinio reikalavimo priteisti skolą pagal 2012 m. birželio 7 d. paskolos sutartį Nr.PS-03, 2013 m. liepos 31 d. paskolos sutartį Nr.PS-05, 2013 m. rugsėjo 26 d. paskolos sutartį Nr.PS-06, bei nutraukti 2011 m. vasario 28 d. paskolos sutartį Nr.PS-01 išnagrinėjimui ir įvertinimui. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sustabdė visą civilinę bylą, o ne tik civilinės bylos dalį dėl atsakovės pareikšto priešieškinio reikalavimų, tai reiškia, kad nei klausimo dėl civilinės bylos sustabdymo išsprendimo pirmosios instancijos teisme momentu, nei šiuo metu neegzistuoja aplinkybės, kurios sudarytų pagrindą stabdyti civilinės bylos nagrinėjimą visa apimtimi, o ne dalyje pagal ieškovo ieškinį ir atsakovės priešieškinį. Apeliacinio teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, realizuodamas pareigą užtikrinti bylos išnagrinėjimą per kuo trumpesnį terminą, esant būtinybei bei įstatyme nurodytam pagrindui turi teisę priimti ir dalinį sprendimą (CPK 261 straipsnis). Apibendrinant tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog aptariamu atveju ekspertizės paskyrimas tikslu nustatyti atsakovės būseną pasirašant 2011 m. rugsėjo 9 d. paskolos sutartį Nr. PS-02, 2011 m. rugsėjo 13 d. kasos išlaidų orderį Nr. 48, 2011 m. rugsėjo 2 d. pranešimą dėl visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo, 2011 m. rugsėjo 7 d. akcininkų registravimo sąraše, 2011 m. rugsėjo 7 d. visuotinio akcininkų susirinkimo protokole, objektyviai netrukdo nagrinėti bylą dėl kitų ieškovo pareikšto ieškinio reikalavimų, t.y. priteisti skolą pagal 2012 m. birželio 7 d. paskolos sutartį Nr.PS-03, 2013 m. liepos 31 d. paskolos sutartį Nr.PS-05, 2013 m. rugsėjo 26 d. paskolos sutartį Nr.PS-06, bei nutraukti 2011 m. vasario 28 d. paskolos sutartį Nr.PS-01, todėl pirmosios instancijos teismas šį fakultatyvųjį bylos sustabdymo pagrindą taikė nepagrįstai. Kaip minėta, nenustatyta aplinkybių, kurios leistų manyti, kad byloje negalėtų būti priimtas CPK 261 straipsnyje nurodytos rūšies teismo sprendimas.

Esant paminėtoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas be pakankamo pagrindo rėmėsi procesinės teisės normomis, reguliuojančiomis fakultatyvųjį bylos sustabdymą, nesivadovavo proceso koncentruotumo bei operatyvumo principais, todėl skundžiamosios nutarties dalis, kuria civilinė byla iki ekspertizės atlikimo sustabdyta visa apimtimi, keistina.

Kiti apelianto atskirojo skundo argumentai neturi įtakos nagrinėjamam klausimui dėl bylos sustabdymo išspręsti, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 5 dalimi, 337 straipsnio 4 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Apeliacinį procesą dėl Šiaulių apygardos teismo 2013 m. spalio 18 d. nutarties dalies ekspertizės paskyrimo klausimu nutraukti.

Pakeisti Šiaulių apygardos teismo 2014 m. lapkričio 4 d. nutarties dalį dėl bylos sustabdymo ir išdėstyti ją taip:

„Sustabdyti civilinės bylos Nr. 2-342-210/2015 (senas bylos Nr.2-683-210/2014) dalį dėl ieškovo UAB „Lietavira“ ieškinio reikalavimų atsakovei D. Š. dėl 2011 m. rugsėjo 9 d. paskolos sutarties Nr. PS-02 nutraukimo ir 329 000,00 Lt, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už visą priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo iš atsakovės priteisimo ir atsakovės D. Š. priešieškinį ieškovui UAB „Lietavira“ dėl 2011 m. rugsėjo 9 d. paskolos sutarties Nr.PS-02 ir 2011 m. rugsėjo 13 d. kasos išlaidų orderio Nr. 48 pripažinimo negaliojančiais, iki bus atlikta paskirta ekspertizė“.

Kitą nutarties rezoliucinę dalį palikti nepakeistą.

Teisėjas Konstantinas Gurinas