Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Aurimas Brazdeikis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuotų asmenų A. B. ir V. B. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gegužės 25 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo antstolio A. S. aktą dėl sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo, suinteresuoti asmenys – A. B., V. B., G. B., A. B..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6. Nustatytų aplinkybių pagrindu teismas negalėjo daryti išvados, kad iki antstolio kreipimosi dėl CPK 771 straipsnio 2 dalyje numatytų poveikio priemonių taikymo A. B. ir G. B. elgėsi nesąžiningai ar delsė vykdyti teismo sprendimą. Kaip nurodyta, teismo sprendimas yra įsiteisėjęs ir skolininkų pareiga yra jį įvykdyti. Tačiau esant nustatytoms aplinkybėms, nepaneigiant skolininkų procesinių teisių skųsti dėl jų priimtus procesinius sprendimus, teismo vertinimu, šioje proceso stadijoje nėra pagrindo taikyti skolininkams teismo sprendimo nevykdymo pasekmes, numatytas CPK 771 straipsnio 2 dalyje.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

8.1. Teismas galutiniu sprendimu neįpareigojo skolininkų pašalinti iš vėdinimo kanalo autentišką pastato konstrukciją. Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. birželio 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-23-1030/2019 tenkino ieškovų ieškinį dėl įpareigojimo atlaisvinti vėdinimo kanalą nuo pašalinių medžiagų, o Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-15-777/2020 49 punkte nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nenurodė atsakovams jokių įpareigojimų pakeisti ginčo kamino konstrukciją.

8.2. Teismas, išnagrinėjęs bylą, įpareigojo skolininkus iš vėdinimo kanalo pašalinti pašalines medžiagas objektyviai nenustačius, ar vėdinimo kanale yra autentiška pastato konstrukcija ar pašalinės medžiagos. Teismo įpareigojimas buvo nustatytas remiantis prezumpcija, kad vėdinimo kanale galbūt yra pašalinės medžiagos.

8.4. Priešingai nei teigiama atskirajame skunde, vykdymo veiksmai buvo sustabdyti teismų procesiniais sprendimais laikotarpiais nuo 2020 m. birželio 20 d. iki 2020 m. spalio 1 d. ir nuo 2020 m. gruodžio 11 d. iki 2021 m. vasario 18 d.

8.5. Teismui paskyrus skolininkams baudas, pastarieji atsidurtų padėtyje, kai jie būtų baudžiami už teisėtą elgesį – skolininkai privalo susilaikyti nuo pastato konstrukcijos griovimo veiksmų, kadangi šie darbai be statybos leidimo negali būti atliekami, taip pat pagal teismo sprendimą autentiškos pastato konstrukcijos skolininkai neturi pareigos griauti, nes to teismas jų neįpareigojo.

8.6. Skolininkai pažymi, kad Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 11 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2VP-7513- 637/2020 jau buvo atmetęs antstolio prašymą dėl teismo sprendimo neįvykdymo pasekmių taikymo.

9. Pareiškėjas antstolis A. S. teismo nustatytu terminu atsiliepimo į suinteresuotų asmenų atskirąjį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Atskirasis skundas tenkinamas iš dalies.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

11. CPK 336 straipsnis nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.

Dėl ginčo esmės ir teismo pareigos tinkamai motyvuoti priimtą procesinį sprendimą

12. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi konstatavo, kad šioje proceso stadijoje nėra pagrindo taikyti skolininkams teismo sprendimo nevykdymo pasekmes, numatytas CPK 771 straipsnio 2 dalyje. Teismas, apžvelgęs skolininkų aktyvius veiksmus, naudojantis jiems suteiktomis procesinėmis teisėmis, neturėjo pagrindo išvadai, kad skolininkai elgėsi nesąžiningai ar delsė vykdyti teismo sprendimą. Atskiruoju skundu suinteresuoti asmenys A. B. ir V. B. nesutinka su skundžiama nutartimi, iš esmės teigdami, kad skolininkai visais būdais bando išvengti teismo sprendimo vykdymo arba jo įvykdymą užvilkinti kuo ilgesnį laiką, o tokie jų veiksmai pažeidžia suinteresuotų asmenų teises. Tuo tarpu suinteresuoti asmenys A. B. ir G. B. atsiliepime į atskirąjį skundą dar kartą nurodo savo tiek antstoliui teiktame atsakyme, tiek atsiliepime į antstolio aktą dėl sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo, tiek pirmosios instancijos teismo posėdžio metu išsakytus argumentus, kad jie įsiteisėjusiu teismo sprendimu nebuvo įpareigoti pašalinti autentišką ginčo kamino konstrukciją ir jiems nėra aišku, kaip jie turėtų įvykdyti teismo sprendimą.

13. Pagal CPK 273 straipsnio 3 dalį, jeigu atsakovas įpareigojamas atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar piniginių lėšų perdavimu, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tik jis pats, tai teismas sprendime nustato terminą, per kurį sprendimas turi būti įvykdytas, ir nurodo, kokio dydžio bauda atsakovui yra skiriama, jeigu jis per nustatytą terminą neįvykdys sprendimo ar nenutrauks nurodytų veiksmų. Taigi už tokio sprendimo nevykdymą skolininkui gali būti skiriama bauda, kurią teismas pagal CPK 273 straipsnio 3 dalį turi nurodyti sprendime dėl ginčo esmės.

14. Nagrinėjamu atveju Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. birželio 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-23-1030/2019 įpareigojo atsakovus A. B. ir G. B. per 14 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti Namo siaurajame kamine esančiame vėdinimo kanale, į kurį atsiveria 1 buto patalpos, pažymėtos indeksu 1-5, vėdinimo anga, kliūtį (užtvarą), esančią Namo trečiojo aukšto lygyje, įpareigojant A. B. ir G. B. informuoti ieškovus A. B. ir V. B. apie atliekamus darbus prieš vieną dieną ir sudarant galimybę ieškovų A. B. ir V. B. pasitelktam ekspertui tikrinti atliekamų darbų kokybę. Teismas nurodė, kad tuo atveju, jei atsakovai per nustatytą terminą neįvykdys sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodytų kliūties (užtvaros) pašalinimo darbų, priteisti iš atsakovų 28,96 Eur baudą už kiekvieną teismo sprendimo neįvykdymo dieną ieškovų naudai.

15. Nepiniginio pobūdžio teismo sprendimų bendroji vykdymo tvarka reglamentuojama CPK LVII skyriuje, kurio 763 straipsnyje nustatyta, jog teismo sprendimai vykdomi laikantis bendrų šio kodekso VI dalyje nurodytų nuostatų su šiame skyriuje nurodytomis išimtimis. Jeigu atsakovas teismo sprendimu yra įpareigotas atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, tačiau savo iniciatyva jų neatlieka, taikomos CPK 771 straipsnyje nustatytos priverstinio vykdymo priemonės – antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą ir perduoda jį antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui, o šis priima nutartį taikyti sprendime nurodytas pasekmes, kadangi skolininkas neatliko tam tikrų veiksmų (CPK 771 straipsnio 1, 2 dalys). Priimant tokią nutartį (taikyti sprendime dėl ginčo esmės nustatytas sprendimo nevykdymo pasekmes, pvz., paskirtą baudą) būtų išnagrinėtos aplinkybės, ar sprendimas (ne)įvykdytas, taip pat būtų patikrinta, ar nėra aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą atleisti skolininką nuo paskirtos baudos ar kitokių neįvykdymo pasekmių taikymo. CPK 771 straipsnio 2 dalyje nustatytas reguliavimas iš esmės reiškia, kad turi būti atliekama ex ante (prieš veiksmą) teisminė sprendimo neįvykdymo aplinkybių (priežasčių) patikra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-315-684/2019, 33 punktas).

16. Remdamasis anksčiau aptarta kasacinio teismo praktika, teismas, gavęs antstolio surašytą aktą dėl sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo, be kita ko, turi patikrinti: 1) ar teismo sprendimas (ne)įvykdytas; 2) ar nėra aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą atleisti skolininką nuo paskirtos baudos ar kitokių neįvykdymo pasekmių taikymo. Šioje byloje nėra ginčo, kad Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. birželio 12 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-23-1030/2019 objektyviai nėra įvykdytas, t. y. jokia kliūtis (užtvaras) iš vėdinimo kanalo nebuvo šalinama ir pašalinta. Tačiau faktas, kad sprendimas objektyviai nebuvo vykdomas, dar nereiškia, kad nėra aplinkybių, pateisinančių sprendimo neįvykdymą. Be kita ko, gali susiklostyti situacija, kad teismas įpareigoja pašalinti tam tikrą kliūtį, tačiau vykdant teismo sprendimą paaiškėja, kad tokios kliūties nėra. Tokiu atveju objektyvus sprendimo nevykdymas būtų pateisinamas.

17. Nagrinėjamu atveju skolininkai tiek antstoliui teiktame atsakyme, tiek atsiliepime į antstolio aktą dėl sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo, tiek pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, tiek ir ankstesnėje Klaipėdos apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2VP-7513-637/2020 iš esmės argumentavo, kad jie teismo sprendimo įvykdyti negali, nes jie minėtu teismo sprendimu nebuvo įpareigoti pašalinti autentišką statinio konstrukciją ir todėl jiems nėra aišku, kaip jie turėtų įvykdyti teismo sprendimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šis klausimas byloje yra pagrindinis (esminis). Pasitvirtinus skolininkų nurodomoms aplinkybėms, kad pagal teismo sprendimą jie neturi pašalinti autentiškos pastato konstrukcijos, ir nesant duomenų, paneigiančių, kad vienintelė kliūtis (užtvaras) ginčo vėdinimo kanale yra autentiška pastato konstrukcija, nebūtų prasmės toliau vertinti kitas bylos aplinkybes (pvz., ar sankcijų netaikymas skolininkams gali būti pateisinamas tuo, kad skolininkai naudojosi savo procesinėmis teisėmis, siekdami pašalinti jiems kilusius neaiškumus), nes būtų akivaizdu, kad teismo sprendimo nevykdymas yra pateisinamas. Išsprendus minėtą klausimą, taip pat būtų pašalinta viena iš tebesitęsiančių išieškotojų ir skolininko ginčų priežasčių, nes iš bylos medžiagos matyti, kad jie nesutaria dėl to, ką, vykdydami teismo sprendimą, turi padaryti skolininkai. Be to, iš antstolio akto dėl sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo matyti, kad jis surašytas remiantis prielaida, kad skolininkai turi parengti projektą ir gauti statybos leidimą. Tačiau skolininkai su tokia pozicija nesutinka, nes mano, kad jie nebuvo įpareigoti pašalinti autentišką statinio konstrukciją. Vadinasi, teismas, nagrinėdamas minėtą antstolio aktą, atsižvelgdamas į skolininkų poziciją, visų pirma turėjo motyvuotai išspręsti klausimą dėl vykdomo teismo sprendimo įpareigojimų apimties, taip pat ar antstolis pagrįstai reikalauja iš skolininkų atitinkamų vykdymo veiksmų (projekto parengimo, statybos leidimo gavimo) atlikimo.

18. Kaip matyti iš skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties, teismas anksčiau paminėtų skolininkų argumentų neanalizavo ir į jų keliamus klausimus dėl teismo sprendimo vykdymo problemų neatsakė. Vietoje to pirmosios instancijos teismas padarė, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, deklaratyvią išvadą, jog vykdomojoje byloje duomenų (priežasčių), pateisinančių įpareigojimo nevykdymą, nėra. Šiame kontekste taip pat pastebėtina, kad aplinkybė, jog skolininkai nepateikė atskirojo skundo dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gegužės 25 d. nutarties, nereiškia, kad jie sutinka su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis. Atsiliepime į atskirąjį skundą skolininkai iš esmės pakartoja anksčiau savo teiktus argumentus, kad iš jų yra reikalaujama atlikti veiksmus, kurių jie neprivalo atlikti pagal vykdomą teismo sprendimą.

19. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, aiškindamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnį, yra nurodęs, kad konstitucinė teisingumo vykdymo samprata suponuoja, jog teismai bylas turi spręsti tik griežtai laikydamiesi įstatymuose nustatytų procesinių bei kitų reikalavimų (Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimas). Iš Konstitucijos kylantis reikalavimas teisingai išnagrinėti bylą suponuoja, kad kiekvienas teismo baigiamasis aktas turi būti grindžiamas teisiniais argumentais (motyvais). Argumentavimas turi būti racionalus – baigiamajame teismo akte turi būti tiek argumentų, kad jų pakaktų šiam baigiamajam teisės aktui pagrįsti. Iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylantis teisinio aiškumo reikalavimas, inter alia (be kita ko), reiškia, kad baigiamajame teismo akte negali būti ir nutylėtų argumentų, nenurodytų aplinkybių, turinčių reikšmės teisingo baigiamojo teismo akto priėmimui. Baigiamasis teismo aktas turi būti aiškus byloje dalyvaujantiems ir kitiems asmenims. Jeigu šio reikalavimo nepaisoma, tai nėra teisingumo vykdymas, kurį įtvirtina Konstitucija (Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimo 16.5 punktas).

20. Dėl teismo sprendimo motyvavimo svarbos ir teismo pareigos motyvuoti procesinį sprendimą apimties ne kartą yra pasisakęs Europos Žmogaus Teisių Teismas, pažymėdamas, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 1 dalis nacionalinius teismus įpareigoja išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus, nedarant poveikio jų reikšmės vertinimui; teismų sprendimuose turėtų būti tinkamai nurodyti motyvai, kuriais jie yra pagrįsti; sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (2001 m. rugsėjo 27 d. sprendimas byloje Hirvisaari prieš Suomiją, peticijos Nr. 49684/99; 2015 m. lapkričio 24 d. sprendimas byloje Paliutis prieš Lietuvą, peticijos Nr. 34085/09; 2020 m. kovo 19 d. sprendimas byloje Tamrazyan prieš Armėniją, peticijos Nr. 42588/10). Konvencijos 6 straipsnio 1 dalis negali būti suprantama kaip reikalaujanti detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus, peticijos Nr. 16034/90), tačiau iš teismo sprendimo turi būti aišku, kad dėl pagrindinių bylos klausimų pasisakyta. Pareigos pateikti motyvus taikymo laipsnis gali varijuoti priklausomai nuo atitinkamo sprendimo pobūdžio. Klausimas, ar teismas įvykdė savo pareigą motyvuoti sprendimą, išplaukiančią iš Konvencijos 6 straipsnio, gali būti sprendžiamas tik atsižvelgiant į bylos aplinkybes (1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Helle prieš Suomiją, peticijos Nr. 20772/92). Kai šalies argumentas turi lemiamą reikšmę bylai, jis reikalauja konkretaus ir aiškaus atsakymo (1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje R. T. prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91; 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje Hiro Balani prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18064/91; 2020 m. balandžio 2 d. sprendimas byloje M. J. prieš Azerbaidžaną, peticijos Nr. 39331/09).

21. Pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas. Teismo sprendimo (nutarties) nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą. Apeliacinės instancijos vertinimu, ar teismo priimto procesinio sprendimo motyvavimo trūkumai konkrečiu atveju lemia absoliutų sprendimo negaliojimą (išvadą, kad skundžiamas sprendimas yra be motyvų), ar turėtų būti vertinami kaip procesinis pažeidimas (nepakankamas sprendimo motyvavimas), dėl kurio esmingumo spręstina pagal galimą šio pažeidimo įtaką bylos rezultatui, vertintina atsižvelgiant į teismo pareigos pateikti sprendimo motyvus pažeidimo laipsnį. Jei nagrinėjant bylą nepasisakyta dėl pagrindinių (esminių) bylos klausimų arba dėl jų pasisakyta itin lakoniškai ar fragmentiškai, galima konstatuoti absoliutų teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindą pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą dėl visiško motyvų nebuvimo.

22. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas į anksčiau paminėtus pagrindinius (esminius) šios bylos klausimus neatsakė ir dėl jų apsiribojo tik lakoniškomis konstatuojamojo pobūdžio išvadomis. Šios išvados, be kita ko, neparemtos byloje dalyvaujančių asmenų dokumentuose išdėstytų argumentų analize ir vertinimu, taip pat teismo motyvų, dėl kurių šiems argumentams pritariama ar jie atmetami, išdėstymu. Dėl šios priežasties yra pagrindas konstatuoti absoliutų teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindą pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą, nes pirmosios instancijos teismas tinkamai neatliko teisminės sprendimo neįvykdymo aplinkybių (priežasčių) patikros pagal CPK 771 straipsnio 2 dalį.

Dėl teismo 2020 m. lapkričio 11 d. nutarties prejudicinės reikšmės

23. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog antstolis A. S. jau buvo kreipęsis į Klaipėdos apylinkės teismą su ankstesniu 2020 m. birželio 22 d. aktu Nr. S1e-58332, prašydamas spręsti klausimą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. balandžio 7 d. vykdomojo rašto Nr. 2-23-1030/2019 nevykdymo ir už Klaipėdos apylinkės teismo vykdomojo rašto reikalavimų nevykdymą taikyti skolininkams A. B. ir G. B. CPK 771 straipsnio 2 dalyje numatytas poveikio priemones. Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-7513-637/2020 nutarė šioje vykdymo proceso stadijoje netaikyti teismo sprendime nurodytų teismo sprendimo neįvykdymo pasekmių.

24. Minėtos nutarties 24 punkte teismas pažymėjo, jog jis negali daryti išvados, kad iki antstolio kreipimosi dėl CPK 771 straipsnio 2 dalyje numatytų poveikio priemonių taikymo A. B. ir G. B. elgėsi nesąžiningai ar delsė vykdyti teismo sprendimą, kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims nepaneigus A. B. ir G. B. nurodytų aplinkybių dėl to, kad teismo sprendimo įvykdymui reikalingas projekto parengimas, statybos leidimas, vadovaujantis minėta kasacinio teismo praktika, teismo vertinimu, šioje proceso stadijoje nėra pagrindo taikyti A. B. ir G. B. teismo sprendimo nevykdymo pasekmes, numatytas CPK 771 straipsnio 2 dalyje. Ši teismo nutartis yra įsiteisėjusi.

25. Antstolis A. S. 2021 m. kovo 31 d. patvarkymu „Dėl teismo sprendimo vykdymo“ Nr. Slf-20745, atsižvelgdamas į Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2VP-7513-637/2020 24 punkte išdėstytus teiginius, įpareigojo A. B. ir G. B. nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo šio patvarkymo gavimo dienos pateikti antstoliui informaciją, kokių veiksmų ėmėsi po minėtos teismo nutarties įsiteisėjimo tam, kad Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. balandžio 7 d. vykdomojo rašto Nr. 2‑23-1030/2019 reikalavimai būtų įvykdyti, t. y. ar parengė projektą, ar pagal parengtą projektą kreipėsi į įgaliotas institucijas dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo, ar buvo gautas statybos leidimas ir pan. Skolininkai per savo atstovą pateikė antstoliui atsakymą, nurodydami, jog vadovaujantis, be kita ko, Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 11 d. nutartimi, jie neturi pareigos iš vėdinimo kanalo pašalinti autentišką pastato konstrukciją, o teismo sprendimo įvykdymas yra neįmanomas. Šios nutarties išvadas tiek antstolis, tiek skolininkai cituoja ir savo pirmosios instancijos teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose.

26. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja res judicata galią. Ši teismo sprendimo galia, be kita ko, reiškia, kad bylos šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys nebegali ginčyti faktų ir teisinių santykių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu (CPK 279 straipsnio 4 dalis). Res judicata galia šiuo aspektu turi ir atvirkštinį teisinį poveikį: viena vertus, bylos šalis neturi galimybės ginčyti faktinių aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu, antra vertus, šalis kitos civilinės bylos procese turi teisę remtis faktinėmis aplinkybėmis, nustatytomis pirmiau įsiteisėjusiu teismo sprendimu, neturėdama procesinės pareigos jas įrodinėti, – tokios faktinės aplinkybės yra pripažįstamos prejudiciniais faktais, o prejudiciniai faktai priskiriami aplinkybėms, kurios nereikalauja atskiro įrodinėjimo (CPK 182 straipsnio 2 punktas).

27. Vis dėlto ne bet kokios įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos faktinės aplinkybės yra pripažįstamos prejudiciniais faktais, turinčiais pirmiau įvardytą teisinę galią. Kasacinio teismo praktikoje yra išskirtos tokios faktų pripažinimo prejudiciniais sąlygos: 1) abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; 2) pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis; 3) įrodinėjamas faktas yra reikšmingas abiejose bylose (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-382-421/2017 31 punktą). Šių sąlygų, kurių visetas yra reikalingas faktams prejudiciniais pripažinti, kontekste būtina išskirti dar vieną svarbų aspektą: CPK 279 straipsnio 4 dalies ir kitų reikšmingų proceso teisės normų prasme yra pripažįstamas tik baigiamųjų teismo aktų, t. y. tik tų teismo procesinių sprendimų, kuriais galutinai išsprendžiamas šalių ginčas, prejudicialumas. Šiuo aspektu pirmiausia turimi omenyje teismo sprendimai (CPK 259 straipsnis), tačiau prejudicialumo savybė būdinga ir kitiems – ne tokiems įprastiems – baigiamiesiems teismo aktams, pvz., sprendimui už akių (CPK 262 straipsnio 2 dalis, 285 straipsnis), preliminariam sprendimui (CPK 262 straipsnio 1 dalis, 428 straipsnis) ir kt. Pažymėtina, kad tie teismo procesiniai sprendimai, kuriais sprendžiami atskiri procesiniai klausimai, neturi prejudicialumo savybės, tokių procesinių sprendimų įsiteisėjimas nesukelia pirmiau aptarto teisinio efekto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-383-219/2019). Kasacinio teismo praktikoje taip pat yra pažymėta, kad prejudicinių faktų taisyklė netaikytina teismo nutartims, išskyrus apeliacinės instancijos teismo nutartis, kuriomis išsprendžiama byla, teismo sprendimams už akių bei teismo įsakymams. Šie dokumentai kitose bylose vertintini kaip rašytiniai įrodymai pagal bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles. Nutartyje, kurioje netenkintas antstolio prašymas skirti skolininkui baudą, nustatyti faktai neturi prejudicinės galios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2013).

28. Kaip minėta, Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 11 d. nutarties, kuria teismas sprendė klausimą dėl CPK 771 straipsnio 2 dalyje numatytų poveikio priemonių taikymo skolininkams, 24 punkte teismas pažymėjo, jog jis negali daryti išvados, kad iki antstolio kreipimosi dėl CPK 771 straipsnio 2 dalyje numatytų poveikio priemonių taikymo A. B. ir G. B. elgėsi nesąžiningai ar delsė vykdyti teismo sprendimą, kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims nepaneigus A. B. ir G. B. nurodytų aplinkybių dėl to, kad teismo sprendimo įvykdymui reikalingas projekto parengimas, statybos leidimas. Šie minėtos nutarties motyvai, be kita ko, įvertinus visą jos turinį, apeliacinės instancijos vertinimu, nesudaro pagrindo teigti, kad minėtoje nutartyje buvo padaryta išvada, kad skolininkai įsiteisėjusiu teismo 2019 m. birželio 12 d. sprendimu buvo įpareigoti pašalinti ir autentišką statinio konstrukciją, šiuo tikslu, be kita ko, parengdami atitinkamą projektą ir gavę statybos leidimą. Pirmosios instancijos teismo 2020 m. lapkričio 11 d. nutartyje nebuvo konkrečiai analizuota ir pasisakyta, ką apima įsiteisėjęs teismo 2019 m. birželio 12 d. sprendimas, ar šiuo sprendimu reikalaujama nugriauti autentišką pastato dalį, t. y. teismo 2020 m. lapkričio 11 d. nutartyje šitas klausimas nebuvo sprendžiamas iš esmės. Juolab kad minėtos civilinės bylos nagrinėjimo metu kitoje civilinėje byloje buvo sprendžiamas skolininkų prašymas dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. birželio 12 d. sprendimo išaiškinimo. Be to, kaip minėta, nutartyje, kurioje netenkintas antstolio prašymas skirti skolininkui baudą, nustatyti faktai neturi prejudicinės galios.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų

29. Remdamasis nustatytomis aplinkybėmis ir išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad priimtas procesinis sprendimas iš principo yra be motyvų, nes pirmosios instancijos teismas tinkamai neatliko teisminės sprendimo neįvykdymo aplinkybių (priežasčių) patikros pagal CPK 771 straipsnio 2 dalį. Dėl šios priežasties yra pagrindas konstatuoti absoliutų teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindą pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).

30. Suinteresuoti asmenys A. B. ir V. B. atskiruoju skundu taip pat prašė priteisti jų apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Tačiau panaikinus procesinį bylą nagrinėjusio teismo sprendimą ir bylą grąžinus nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų klausimas nesprendžiamas, nes toks apeliacinės instancijos procesinis sprendimas nelaikytinas palankesniu kuriai nors iš proceso šalių. Šiuo klausimu turės pasisakyti teismas, išnagrinėsiantis bylą iš esmės.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gegužės 25 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.