Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kristinos Domarkienės, Jolantos Gailevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Danutės Žvinklytės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų A. B. ir G. B. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. birželio 12 d. sprendimo ir 2019 m. rugpjūčio 2 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų A. B. ir V. B. ieškinį atsakovams A. B. ir G. B., tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Paslaugos būstui“, R. G., dėl įpareigojimo išvalyti pašalines medžiagas iš vėdinimo kanalo ir atsakovų A. B. ir G. B. patikslintą priešieškinį ieškovams A. B., V. B., R. G., trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Paslaugos būstui“, dėl naudojimosi vėdinimo kanalais tvarkos nustatymo, taip pat pagal ieškovų A. B. ir G. B. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Paslaugos būstui“ dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys A. B., V. B., R. G., akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas“, išvadą byloje teikiančios institucijos Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai

Apeliaciniai skundai netenkintini.

23. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.

24. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo bei papildomo sprendimo, kuriais atsakovai įpareigoti atlaisvinti vėdinimo kanalą, netenkintas atsakovų priešieškinis dėl naudojimosi vėdinimo kanalais tvarkos nustatymo, netenkintas prašymas tvirtinti atsakovų pateiktą taikos sutartį ir dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka

25. CPK 321 straipsnio 1 dalis nustato, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK straipsnyje nurodytas išimtis. CPK 322 straipsnis nustato, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti skundą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Toks teisinis reguliavimas reiškia, kad įstatymu nustatyta teismo diskrecijos teisė tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais.

26. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes (pavyzdžiui, būtina apklausti specialistą, ekspertą, liudytojus ir pan.), dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-471/2012). Apeliantė savo prašymą nagrinėti bylą apeliacinėje instancijoje žodinio proceso tvarka motyvuoja tuo, kad byla yra sudėtinga ir pirmosios instancijos teismo sprendimas gali sukelti sunkius padarinius, todėl bylą apeliacine tvarka yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, jog byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, teismo posėdžiuose dalyvavo tiek apeliantai, tiek jų atstovas, jiems buvo suteikta teisė pasisakyti, visos bylos aplinkybės įrodinėjamos rašytiniais įrodymais, šalys pateikė išsamius rašytinius paaiškinimus procesiniuose dokumentuose, apeliantė neprašo apklausti naujų liudytojų ar ekspertų, konstatuoja, jog apeliantų prašymas dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka netenkintinas.

Dėl naujų įrodymų pridėjimo

27. CPK 314 straipsnyje reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama. Tačiau šis draudimas neabsoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. CPK 306 straipsnio 3 dalyje reglamentuojama naujų įrodymų pateikimo tvarka – jie turi būti pateikiami kartu su apeliaciniu skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau. Įrodymų rinkimas ir pateikimas vėlesniame procese netoleruotinas, jei yra žinoma apie įrodymų egzistavimą, jų neabejotiną svarbą bylos aplinkybėms nustatyti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-110-313/2016).

28. Apeliaciniu skundu apeliantai prašo pridėti prie bylos naujus įrodymus, t. y. 2019 m. birželio 18 d. kreipimąsi, faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, 2019 m. liepos 5 d. išvadą Nr. 0941-936, 2019 m. liepos 4 d. pranešimą, 2019 m. birželio 7 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą, 2019 m. birželio 19 d. Paslaugų teikimo sutartį Nr. PVKC-19-06-19/1 bei 2019 m. birželio 28 d. Statinio apžiūros aktą. Nurodo, kad naujų įrodymų teikimo būtinybė iškilo gavus akivaizdžiai neteisėtą pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuris visiškai neatitinka nei fakto, nei papildomos ekspertizės ir ją atitinkančių kitų specialistų išvadų. Teisėjų kolegija įvertinusi nustatytas aplinkybes konstatuoja, jog apeliantai turėjo teisę ir galimybę teikti įrodymus pirmosios instancijos teisme, šia teise aktyviai naudojosi, o naujų įrodymų pateikimo būtinybę sieja su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu. Atsižvelgusi į šias aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, jog apeliantų nurodomos aplinkybės dėl naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teisme nesudaro pagrindo taikyti CPK 314 straipsnio išimtį, todėl kartu su apeliaciniu skundu pateikti nauji įrodymai prie bylos nepridėtini.

29. Kartu su trečiojo asmens UAB „Paslaugos būstui“ atsiliepimu į apeliacinį skundą į bylą pateiktos 3 fotonuotraukos, tačiau trečiasis asmuo nenurodo aplinkybių, kodėl šių naujų įrodymų negalėjo pateikti pirmosios instancijos teisme ar kad pirmosios instancijos teismas būtų nepagrįstai atsisakęs šiuos įrodymus pridėti prie bylos. Esant nustatytoms aplinkybėms ir vadovaudamasis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog šiuo atveju nėra pagrindo prie bylos pridėti trečiojo asmens pateiktas fotonuotraukas.

30. Kartu su ieškovų atsiliepimu į apeliacinį skundą į bylą pateikti nauji įrodymai, t. y. 2019 m. liepos 24 d. schema ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato 2019 m. liepos 8 d. pranešimas Nr. IBPS-S-267116. Iš atsiliepimo į apeliacinį skundą turinio matyti, jog šių naujų įrodymų pridėjimo prie bylos būtinybė iškilo atsikertant į apeliantų naujai pateiktus įrodymus. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad apeliantų prašymas prie bylos pridėti naujus įrodymus nebuvo tenkintas, daro išvadą, jog ieškovų naujai pateikti įrodymai nėra susiję su šios bylos nagrinėjimu, todėl minėti ieškovų pateikti nauji įrodymai prie bylos nepridėtini.

Dėl įpareigojimo atlaisvinti vėdinimo kanalą

31. Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Asmuo savo pažeistas teises gali ginti, įgyvendindamas konstitucinę teisę kreiptis į teismą (Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis).

32. Pagal CK 4.98 straipsnį savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad ieškovas, pareiškęs negatorinį ieškinį, turi įrodyti du dalykus: 1) kad jis yra turto savininkas; 2) kad jo teisės yra pažeistos. Savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, esant įrodytiems pirmiau nurodytiems faktams, atsakovas turi įrodyti, jog jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-07-09 nutartis civilinėje byloje 3K-3-344/2012; 2016-12-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-527-695/2016).

33. CK 4.82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Daugiabučio namo savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantys objektai detaliau reglamentuojami Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo (toliau – DNSBĮ) 2 straipsnio 15 punkte, kuriame nustatyta, kad pastato bendrojo naudojimo objektai, be kita ko, yra bendrosios pastato konstrukcijos – pagrindinės pastato konstrukcijos (pamatai, visos laikančiosios sienos ir kolonos, išorinės sienos ir vidinės pertvaros, atskiriančios bendrojo naudojimo patalpas nuo skirtingiems savininkams priklausančių butų ir kitų patalpų, perdangos, stogas, fasado architektūros detalės, bendrojo naudojimo balkonai ir lodžijos, kitų balkonų ir lodžijų išorinės (fasado) konstrukcijos, išorės durys, laiptinių laiptų konstrukcijos, išoriniai laiptai, nuožulnos, stogeliai); bendrosios pastato inžinerinės sistemos – pastato bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, dujų, šilumos, sanitarinės technikos ir kita įranga (įskaitant pastato elektros skydinę, šilumos punktą, šildymo ir karšto vandens sistemos vamzdynus ir radiatorius, vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynus, rankšluosčių džiovintuvus); pastato bendrojo naudojimo patalpos – pastato laiptinės, holai, koridoriai, galerijos, palėpės, sandėliai, rūsiai, pusrūsiai ir kitos patalpos, jeigu tai nuosavybės teise nepriklauso atskiriems savininkams. Buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) turi teisę naudotis gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektais pagal jų funkcinę paskirtį, nepažeisdamas kitų patalpų savininkų (naudotojų) teisių ir teisėtų interesų (CK 4.83 straipsnio 1 dalis).

34. Teisėjų kolegija įvertinusi apeliacinio skundo dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. birželio 12 d. sprendimo (toliau – ginčijamas sprendimas) turinį nustatė, kad apeliantai iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu. Apeliantų vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl visų į bylą pateiktų įrodymų, nevertino ekspertės R. U. 2018 m. spalio 29 d. atliktos papildomos teismo ekspertizės, todėl neatskleidė bylos esmės.

35. CPK 185 straipsnyje nurodyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas turi būti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Teisėjų kolegija pabrėžia, kad teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009).

36. Kaip teisingai ginčijamu sprendimu nurodė pirmosios instancijos teismas, eksperto išvadai, kaip įrodymų šaltiniui, CPK nenustato išankstinės galios, teismui ji nėra privaloma ir turi būti vertinama pagal vidinį teismo įsitikinimą kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 218 straipsnis). Ekspertizės duomenys gali būti atmetami tada, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2012; 2014 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2014; 2015 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-386-469/2015, kt.).

37. Apeliaciniu skundu nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas ginčijamą sprendimą rėmėsi UAB „Vakarų regiono statybų konsultacinis biuras“ (eksperto A. S.) 2016 m. birželio mėn.–2017 m. rugpjūčio mėn. atlikta ekspertize, kurios pagrindu surašytas 2017 m. rugpjūčio 24 d. Teismo ekspertizės aktas Nr. 17-08/01 (toliau – A. S. ekspertizės aktas), tačiau, apeliantų nuomone, ši ekspertizė vėliau buvo paneigta vėlesne papildoma ekspertize, kuri nustatė, jog kamine yra ne trys, o tik dvi ventiliacijai skirtos šachtos. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais apeliacinio skundo argumentais. Šiuo atveju svarbu pažymėti, jog aplinkybės, ar mažajame (siaurajame) kamine buvo dvi vėdinimo šachtos ir viena dūmtraukio šachta, ar buvo trys vėdinimo šachtos, esminės reikšmės šio ginčo išsprendimui neturi. Šiuo atveju svarbu nustatyti, kokia buvo faktiškai susiklosčiusi situacija ginčo laikotarpiu.

38. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs byloje surinktą medžiagą, nustatė, kad daugiabučiame gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini), yra trys butai: ieškovams A. B. ir V. B. priklausantis butas, adresu (duomenys neskelbtini), esantis pirmame namo aukšte, trečiajam asmeniui (atsakovei pagal priešieškinį) R. G. priklausantis butas, adresu (duomenys neskelbtini), esantis antrame namo aukšte, ir atsakovams A. B. ir G. B. priklausantis butas, adresu (duomenys neskelbtini), esantis trečiame mansardiniame namo aukšte. Byloje nėra ginčo, jog ieškovams A. B. ir V. B. priklausančio buto, adresu (duomenys neskelbtini), sanitariniame mazge, pažymėtame indeksu 1-5 (tualete su prausykla ir dušu), esanti ventiliacijos anga atsiveria į vėdinimo kanalą V1. Ieškovai įrodinėja, jog ventiliacijos kanalas, išeinantis iš ieškovei priklausančio sanitarinio mazgo, ties atsakovams priklausančiu butu ((duomenys neskelbtini)) yra užkimštas kažkokia medžiaga. Tuo tarpu atsakovai įrodinėja, jog nors ieškovų sanitariniame mazge esanti ventiliacijos anga ir atsiveria į vėdinimo kanalą V1, tačiau ties antru aukštu autentišku tarpšachtiniu perėjimu ventiliacijos kanalas pereina į vėdinimo kanalą V2, o ieškovų nurodomas kamštis iš tiesų yra autentiškas ventiliacinio kanalo V1 dugnas. Taip pat nustatyta, kad byloje buvo atliktos dvi teismo paskirtos ekspertizės: 1) UAB „Vakarų regiono statybų konsultacinis biuras“ 2016 m. birželio mėn.–2017 m. rugpjūčio mėn. atlikta ekspertizė, kurios pagrindu surašytas 2017 m. rugpjūčio 24 d. Teismo ekspertizės aktas Nr. 17-08/01; 2) papildoma R. U. 2018 m. spalio 15 d. atlikta ekspertizė, kurios pagrindu surašytas 2018 m. spalio 29 d. ekspertizės aktas.

39. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), mažajame kamine yra suformuotos 2 ventiliacijos šachtos bei 1 dūmtraukio šachta. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija 2013 m. spalio 18 d. atlikusi gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), butų Nr. 1, 2 ir 3 vėdinimo kanalų vizualinę apžiūrą surašė patikrinimo aktą Nr. ATP2-331, kuriuo nustatė, jog vėdinimo kanalas Nr. 1 sumontuotas nuo pirmojo aukšto per antrą ir trečią aukštus iki kamino viršutinės dalies, antras vėdinimo kanalas sumontuotas antrajame aukšte ir per trečią aukštą išeina iki kamino viršutinės dalies. Trečiojo buto patalpoje buvo kietojo kuro krosnis, kuri buvo prijungta prie trečiajame aukšte sumontuoto kanalo Nr. 3. Šiuo patikrinimo aktu taip pat konstatuota, jog vėdinimo kanalas Nr. 1 5,80 m aukštyje yra užblokuotas baltos spalvos medžiaga, todėl buvo padaryta išvada, kad ta medžiaga galėjo būti įdėta į vėdinimo kanalą Nr. 1 tik iš buto Nr. 3, todėl buto Nr. 3 savininkai įpareigoti šią medžiagą pašalinti. Šios aplinkybės rodo, jog ginčo kilimo metu tiek butas Nr. 1, tiek butas Nr. 3 naudojosi bendru vėdinimo kanalu Nr. 1, kuris nepertraukiamai kyla nuo pirmojo aukšto per antrąjį ir trečiąjį aukštus iki kamino viršutinės dalies.

40. Apeliacinės instancijos teismas taip pat akcentuoja tai, kad siekiant identifikuoti vėdinimo kanale V1 esančią kliūtį, t. y. siekiant nustatyti, ar vėdinimo kanale V1 esanti kliūtis yra autentiškas vėdinimo kanalo V1 dugnas, ar dirbtinai suformuota kliūtis, paskirta teismo ekspertizė. 2016 m. birželio mėn.–2017 m. rugpjūčio mėn. UAB „Vakarų regiono statybų konsultacinis biuras“ (ekspertas A. S.) atliko ekspertizę, kurios pagrindu 2017 m. rugpjūčio 24 d. surašė Teismo ekspertizės aktą Nr. 17‑08/01. Šiuo ekspertizės aktu konstatavo, jog proceso šalys (t. y. atsakovai) nesudarė galimybės atliekant teismo ekspertizę išimti statybines medžiagas (plytas) ir ištirti jas akredituotose laboratorijose siekiant nustatyti medžiagų autentiškumą, todėl nurodė, kad be šių medžiagų ištyrimo laboratorijoje nėra galimybės nustatyti, kokiomis medžiagomis užkimšta pirmoji ventiliacijos šachta mansardinio aukšto lygyje. Taip pat nurodė, kad atsakovų atsisakymas buvo motyvuojamas darbų galimu nesaugumu namo konstrukcijoms. Sprendžiant, ar atsakovai pagrįstai atsisakė duoti leidimą atlikti minėtus darbus, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai akcentavo tai, kad ekspertui M. K. 2018 m. rugpjūčio 30 d. atliekant statinio dalinę ekspertizę ir 2018 m. birželio 27 d. deimantiniu disku vertikaliai įpjaunant į vėdinimo kanalus V1 ir V2, naudojant pneumatinį elektrinį kaltą, kaip teigiama, tvirtai surištų šlako ir plytų nuolaužų užpildui šalinti, atsakovai 2018 m. birželio 22 d. tam davė raštišką sutikimą. Šiuo atveju teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad atsižvelgiant į aplinkybes, jog tai, kad po UAB „Vakarų regiono statybų konsultacinis biuras“ atliktos teismo paskirtos ekspertizės atsakovai davė sutikimą atlikti didesnio masto darbus vėdinimo kanaluose, atsisakymas sudaryti galimybes ekspertui ardyti kamino konstrukcijas ir paimti medžiagas ištirti laboratorijoje neturėjo objektyvių priežasčių.

41. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, jog nors į bylą pateiktame M. K. 2018 m. rugpjūčio 30d. statinio dalinės ekspertizės akte yra konstatuota, kad dviejų butų WC patalpoms vėdinti buvo suformuoti du kanalai, kurie tarpusavyje buvo ir yra sujungti šoniniu kanalų krypties pakeitimo perėjimu, t. y. kad ventiliacijos šachtos kanalas iš pirmo aukšto pereina į antro aukšto tos pačios ventiliacijos šachtos antrą kanalą darydamos posūkį, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, tokias eksperto išvadas paneigia kiti byloje surinkti įrodymai. Minėtos M. K. atliktos ekspertizės akto išvadoje Nr. 5 nurodyta, kad nuo 1936 m. ir pokario metu funkcionavusi ir vėdinusi dviejų butų tos pačios paskirties patalpas antra ventiliacijos šachta buvo užkimšta tankiai užverstomis statybinėmis nuolaužomis (nuskeltomis šlako ir raudono molio plytomis, suodžių likučiais), kurios buvo aklinai užlietos stiprios koncentracijos šiuolaikinės struktūros šiuo metu tvirtai sustingusio betono skiediniu. Tai reiškia, jog eksperto nurodomas ventiliacijos šachtos perėjimas iš vieno kanalo į kitą buvo aklinai užmūrytas šiuo metu sustingusiu betonu ir užverstas statybinėmis medžiagomis. Pažymėtina, jog M. K. ekspertizės akte nėra nurodyta, kada nurodomas ventiliacijos kanalų perėjimas galėjo būti užpiltas, be to, šių aplinkybių neįrodinėjo ir atsakovai. Tokios aplinkybės suponuoja išvadą, kad, aklinai užmūrijus ventiliacijos kanalą, buto, esančio (duomenys neskelbtini), sanitarinio mazgo, pažymėto indeksu 1-5 (tualete su prausykla ir dušu), natūralus vėdinimas buvo neįmanomas, tačiau byloje kaip liudytojas apklaustas T. B., anksčiau gyvenęs bute, adresu (duomenys neskelbtini), davė parodymus, kad iki maždaug 2000 m. vėdinimas šio buto vonios ir tualeto patalpoje buvo. Dar daugiau, ekspertas A. S., atsakydamas į 4 klausimą, ar antroji ventiliacijos šachta buvo anksčiau naudojama kaip dūmtraukio šachta, nurodė, kad eksploatacijos metu antroji ventiliacijos šachta galbūt buvo naudojama ir kaip dūmtraukis, tačiau neaptikus durelių, įprastai įrengiamų sukritusiems suodžiams pašalinti, šios šachtos vienareikšmiškai priskirti autentiškai dūmtraukio konstrukcijai negalima. Taip pat pažymėjo, kad antrąją ventiliacijos šachtą naudojant dūmų šalinimui, tuo pat metu ši šachta pritaikyta kaip ventiliacijos pirmo aukšto sanitarinio mazgo vėdinimui pagal to meto specialiąsias autentiškas darbų atlikimo technologijas būti negalėjo. Be to, ekspertas A. S. savo ekspertizės išvadose tokio tarpšachtinio perėjimo namo antro aukšto lygyje nenustatė. Taip pat būtina akcentuoti ir tai, kad, Klaipėdos savivaldybės administracijos atliktų dviejų patikrinimų metu endoskopine kamera apžiūrint neveikiančio vėdinimo kanalo V1 šachtą, jokių perėjimų iš kanalo V1 į kanalą V2 nenustatyta.

42. Civiliniame procese išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobūdį ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Įvertindamas įrodymus teismas, vadovaudamasis įstatymo reikalavimais ir remdamasis logikos dėsniais, turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjimo dalyko faktams konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. K. v. UAB „Vilties vaistinė“, bylos Nr. 3K-3-171/2008). Įvertinusi proceso šalių nurodomas aplinkybes bei byloje surinktus rašytinius įrodymus, teisėjų kolegija daro išvadą, jog labiau tikėtina, kad buto, esančio (duomenys neskelbtini), sanitarinio mazgo, pažymėto indeksu 1-5 (tualete su prausykla ir dušu), natūralus vėdinimas vyko per vėdinimo kanalą V1, o vėdinimo kanalų perėjimas iš kanalo V1 į vėdinimo kanalą V2 buvo suformuotas 2018 m. birželio 27 d. UAB „Kad nebūtų šalta“ atliktų darbų metu. Tokias išvadas apeliacinės instancijos teismas daro įvertinęs tai, kad atsakovų nurodomo vėdinimo kanalo V1 autentiškumo teismo ekspertizės metu nebuvo galima nustatyti būtent dėl atsakovų nebendradarbiavimo, taip pat vėdinimo kanalo V1 perėjimas į vėdinimo kanalą V2 nebuvo nustatytas nei Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos patikrinimų metu, nei UAB „Vakarų regiono statybų konsultacinis biuras“ atliktos ekspertizės metu. Taigi, atsižvelgdama į tai, kas nustatyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog buto, esančio (duomenys neskelbtini), sanitarinio mazgo, pažymėto indeksu 1-5 (tualete su prausykla ir dušu), natūralus vėdinimas vyko per vėdinimo kanalą V1, o atsakovai neįrodė vėdinimo kanale V1 namo trečio aukšto lygyje esančios užtvaros autentiškumo, o vėdinimo kanalo V1 perėjimas į vėdinimo kanalą V2 laikytinas naujai suformuotu tarpšachtiniu perėjimu.

43. Apeliaciniu skundu taip pat nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai sprendė įrodymų (ekspertizės ir papildomos ekspertizės išvadų) konkurencijos klausimą, nepagristai prioritetą ir didesnę įrodomąją galią suteikdamas pirminės ekspertizės išvadoms, kurios yra paneigtos papildoma ekspertize. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais apeliacinio skundo argumentais. Kaip minėta šios nutarties 41 punkte, 2018 m. rugpjūčio 30 d. M. K. statinio dalinės ekspertizės akte nustatyta, kad dviejų butų WC patalpoms vėdinti buvo suformuoti du kanalai, kurie tarpusavyje buvo ir yra sujungti šoniniu kanalų krypties pakeitimo perėjimu, t. y. kad ventiliacinės šachtos kanalas iš pirmo aukšto pereina į antro aukšto tos pačios ventiliacijos šachtos antrą kanalą darydamos posūkį. Šiuo aktu taip pat nurodoma, kad autentiškas posūkis 14 cm aukštyje virš antro aukšto grindų, nepažeidžiant kamino konstrukcijos stabilumo, yra neišvalomas, todėl 97 cm aukštyje nuo antrojo aukšto lubų atvertas ir išvalytas analogiškas neišvalytam pirmajam posūkiui antrasis ventiliacijos šachtos kanalų posūkis. Pažymėtina, jog šie darbai buvo atlikti 2018 m. birželio 27 d. (antstolės V. D. 2018 m. birželio 27 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 0004/18/F-1025). Papildoma ekspertizė buvo atlikta 2018 m. spalio 15 d., t. y. po minėtų 2018 m. birželio 27 d. atliktų darbų, todėl šiuo atveju sutiktina su pirmosios instancijos teismo motyvais, jog, iš esmės pasikeitus faktinėms aplinkybėms (šie darbai turėjo esminę reikšmę papildomos ekspertizės išvadoms dėl egzistuojančio tarpšachtinio perėjimo ir ventiliacijos traukos buto, adresu (duomenys neskelbtini), patalpoje 1-5), nėra pagrindo teigti, jog papildoma ekspertize iš esmės buvo paneigtos UAB „Vakarų regiono statybų konsultacinis biuras“ 2017 m. rugpjūčio 24 d. teismo ekspertizės aktu Nr. 17‑08/01 nustatytos aplinkybės. Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, darytina išvada, kad apeliantai nepagrįstai teigia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai sprendė įrodymų (ekspertizės ir papildomos ekspertizės išvadų) konkurencijos klausimą, todėl šis argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.

44. Teismų praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, kad vien tai, jog teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei nurodo bylos šalis, nėra pagrindas spręsti, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013; 2015 m. liepos 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015). Pagal teismų praktiką, teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar byloje pakanka įrodymų, patvirtinančių šalių įrodinėjamas aplinkybes, ir konstatuoti tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2014). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nurodytų įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, t. y. turėjo pagrindo konstatuoti, kad ekspertės R. U. pateiktos papildomos ekspertizės išvados padarytos iš esmės pasikeitus faktinėms bylos aplinkybėms, todėl nėra pagrindo teigti, jog minėta papildoma ekspertize atsakovai įrodė, kad vėdinimo kanale V1 esanti kliūtis yra autentiškas vėdinimo kanalo dugnas, o ieškovai iš esmės naudojosi vėdinimo kanalu V2, kuris tarpšachtiniu perėjimu iš vėdinimo kanalo V1 patenka į vėdinimo kanalą V2.

45. Apeliantų nuomone, pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles, todėl tinkamai nenustatė vėdinimo kanale V1 trečio aukšto lygyje esančios kliūties prigimties. Teismas neatskleidė bylos esmės, nes specialistų daugumos išvados ir nekilnojamojo turto inventorinės bylos medžiaga įrodo, kad tai ne jokia kliūtis, o ventiliacijos šachtos V1 dugnas, kuris atskiria skirtingos paskirties patalpų ventiliacijos srautus. Apeliacinės instancijos teismas atmeta šiuos apeliacinio skundo argumentus kaip nepagrįstus. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad, Klaipėdos apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartimi paskyrus ekspertizę, ekspertui buvo suformuluotas klausimas: „Ar siaurojo kamino pirmoji ventiliacinė šachta, besibaigianti mansardiniame aukšte yra „autentiška“, t. y. išmūryta namo statybos laikotarpiu ar užkimšta šiuolaikinėmis medžiagomis?“ UAB „Vakarų regiono statybų konsultacinis biuras“ 2017 m. rugpjūčio 24 d. teismo ekspertizės akte Nr. 17‑08/01, pateikdama atsakymą į šį klausimą, nurodė: „kadangi proceso šalys nesudarė galimybės teismo ekspertizei atlikti statybinių medžiagų (plytų) išėmimą ir ištyrimą akredituotose laboratorijose, siekiant nustatyti medžiagų autentiškumą <...>“, taip pat nurodė: „kokiomis medžiagomis užkimšta pirmoji ventiliacinė šachta mansardinio aukšto lygyje teismo ekspertizė, be konstrukcijų ardymo ir medžiagų ištyrimo laboratorijoje nustatyti neturi galimybės“. Šios aplinkybės suponuoja išvadą, jog pirmosios instancijos teismas siekė išsiaiškinti siaurojo kamino pirmosios ventiliacijos šachtos, besibaigiančios mansardiniame aukšte, autentiškumą, tačiau dėl atsakovų veiksmų, t. y. atsakovų nebendradarbiavimo siekiant atlikti ardymo darbus, autentiškumas negalėjo būti nustatytas. Kitos į bylą pateiktos ekspertizės pačios vėdinimo kanale V1 esančios kliūties autentiškumo (t. y. ar minėta kliūtis yra vėdinimo kanalo V1 autentiškas dugnas) netyrė. Teisėjų kolegija, įvertinusi aplinkybes, jog vėdinimo kanale V1 esančios kliūties autentiškumas nebuvo ištirtas dėl atsakovų nebendradarbiavimo, konstatuoja, jog apeliantai nepagrįstai teigia, jog pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, nes nesiaiškino vėdinimo kanale V1 trečio aukšto lygyje esančios kliūties prigimties.

46. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas faktines aplinkybes ir įvertinęs visus rašytinius įrodymus, daro išvadą, kad atsakovai, užkimšdami vėdinimo kanalą V1, nepagrįstai apribojo ieškovų teisę naudotis gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektais, t. y. vėdinimo kanalais, todėl laikytina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškovų reikalavimus atlaisvinti vėdinimo kanalą V1.

Dėl naudojimosi tvarkos nustatymo

47. CK 4.75 straipsnio 1 dalis nustato, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu; kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Pagal CK 4.81 straipsnio 1 dalį namo, buto ar kito nekilnojamojo daikto bendraturčiai turi teisę tarpusavio susitarimu nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis to namo, buto patalpomis ar kito nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgdami į savo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise. Kasacinio teismo praktikoje dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto naudojimo yra nurodoma, kad naudojimosi daiktu tvarkos nustatymas reiškia naudojimosi teisės konkrečia daikto dalimi nustatymą. Nustatant nekilnojamojo daikto naudojimosi tvarką, patvirtinama, kuriomis konkrečiomis daikto dalimis naudosis bendraturčiai. Nors, nustačius tokią naudojimosi tvarką, bendrosios dalinės nuosavybės santykiai nenutrūksta, tačiau savo nuožiūra bendraturtis gali naudotis tik ta konkrečia dalimi, kuri jam priskiriama, tam tikros bendro turto dalys ir toliau gali būti naudojamos bendrai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-10-04 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-343-611/2017).

48. Apeliaciniu skundu teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos, neatsižvelgdamas į tai, kad CK 4.85 straipsnis įtvirtina išimtį iš bendrosios 4.75 straipsnio 1 dalyje nustatytos bendraturčių sprendimo priėmimo taisyklės, t. y. kad bendraturčių susitarimą sudaro ne absoliučiai visi daugiabučio namo bendraturčiai, o jų dauguma. Todėl mano, kad teismas, netinkamai aiškindamas ir taikydamas materialinės teisės normas, nepagrįstai bendraturčių daugumos susitarimą dėl remonto darbų bei taikos sutartį laikė prieštaraujančiais CK 4.75 straipsniui. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais apeliacinio skundo argumentais. Iš priešieškinio bei apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantai (atsakovai) prašo nustatyti tokią naudojimosi ventiliacijos kanalais tvarką: paskirti apeliantams (atsakovams) naudotis vėdinimo kanalu V1, o ieškovams ir trečiajam asmeniui (atsakovei pagal priešieškinį) R. G. paskirti naudotis vėdinimo kanalu V2 kanalu, t. y. trečiajam asmeniui (atsakovei pagal priešieškinį) R. G. paskirti naudotis vėdinimo kanalu V2, kai ji naudojosi iki šiol, o ieškovams paskirti naudotis vėdinimo kanalu V2, į kurį būtų patenkama per tarpšachtinį perėjimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju būtina akcentuoti tai, jog šios nutarties 42 punkte nustatyta, kad 2018 m. birželio 27 d. UAB „Kad nebūtų šalta“ atliko statybos darbus, kurių metu buvo naujai suformuotas tarpšachtinis perėjimas iš vėdinimo kanalo V1 į vėdinimo kanalą V2. Be to, šie darbai atlikti neturint bendraturčių (ieškovų) sutikimo ir nedalyvaujant bendrojo naudojimo objektų valdytojui – bendrojo naudojimo objektų administratorei UAB „Paslaugos būstui“. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, teisės teorijoje bei teismų jurisprudencijoje galioja bendrasis principas, kad iš neteisės teisė neatsiranda (lot. ex in juria non oritur jus), todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad trečiojo asmens (atsakovės pagal priešieškinį) veiksmai (naujo tarpšachtinio perėjimo suformavimas) negali būti teisinis pagrindas tam, kad atsakovams išnyktų pareiga pašalinti ginčo kliūtį kanale V1 ir atsirastų teisė naudotis šiuo kanalu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovų reikalavimas nustatyti tokią naudojimosi ventiliacijos kanalais tvarką ne tik pažeistų ieškovų teises, tačiau taip pat prieštarautų ir teisėtumo ir teisingumo principams.

49. Nors apeliaciniu skundu teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir neteisėtai nurodo įvykdyti 1936 m. kamino konstrukcijų kanaluose priverstinę naują rekonstrukciją ar kamino perstatymą, kuris patenkintų tik ieškovų nepagrįstus norus, pažeidžiant namo savininkų daugumos teises ir teisėtus interesus, taip pablogindamas atsakovų buto naudojimosi kokybę, tačiau apeliacinės instancijos teismas atmeta šiuos apeliacinio skundo argumentus kaip nepagrįstus. Visų pirma, pirmosios instancijos teismas nenurodė atsakovams jokių įpareigojimų pakeisti ginčo kamino konstrukciją. Priešingai, įvertinus byloje surinktus įrodymus ir nustačius, kad atsakovai neteisėtai sudarydami kliūtį ventiliacijos kanale V1 ją užkimšo, buvo nurodyta minėtą kliūtį pašalinti ir atstatyti ventiliacijos kanalą V1 į jo pradinę padėtį. Be to, iš byloje esančių įrodymų matyti, jog atsakovai ventiliacijos kanalu virtuvės patalpoms vėdinti ėmė naudotis po atsakovams priklausančio buto, adresu (duomenys neskelbtini), vidaus dujotiekio rekonstrukcijos projekto įgyvendinimo, kadangi šiuo projektu nebuvo atsižvelgta į buto, adresu (duomenys neskelbtini), natūralią ventiliaciją panaudojant siaurojo kamino kanalus, o buto, adresu (duomenys neskelbtini), paprastojo remonto projektas neatitinka STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ 257.8 punkto reikalavimų, kad vonios, tualeto, virtuvės vėdinimo sistemos neturi būti jungiamos prie bendrosios vėdinimo sistemos.

50. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kas nustatyta, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai atsisakė tenkinti atsakovų priešieškinio reikalavimą nustatyti naudojimosi vėdinimosi kanalais tvarką, kadangi tokia naudojimosi tvarka kyla iš neteisėtų veiksmų suformuojant naują tarpšachtinį perėjimą, kas iš esmės pažeidžia ieškovų teises į tinkamą tualeto su prausykla ir dušu natūralų vėdinimą.

Dėl taikos sutarties tvirtinimo

51. Taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus. Taigi taikos sutartis – tai viena iš civilinių sutarčių, tiesiogiai numatytų Civilinio kodekso, rūšių. Taikos sutarčiai, kaip ir bet kuriai kitai civilinei sutarčiai, galioja sutarties laisvės principas. Be to, procesinė šalių teisė sudaryti taikos sutartį ir tokiu būdu baigti teisminį ginčą – viena iš civiliniame procese galiojančio šalių dispozityvumo principo išraiškų (CPK 13 straipsnis, 42 straipsnio 1 dalis, 140 straipsnio 3 dalis). Ši įstatymu nustatyta šalių teisė baigti bylą taikos sutartimi negali būti paneigta, nes šalių sudaryta taikos sutartis negali būti tvirtinama tik tuo atveju, jeigu ji prieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms ar viešajam interesui (CPK 42 straipsnio 2 dalis). Nesant šių prieštaravimų, teismas negali atsisakyti tvirtinti šalių sudarytos taikos sutarties. Tik pačios šalys sprendžia apie taikos sutarties turinį, t. y. nusistato savitarpio teises ir pareigas. Sutarties laisvės principą ir procesinį šalių dispozityvumą šiuo atveju riboja tik CK 6.984 straipsnyje įtvirtinti atvejai, t. y. taikos sutartis negalioja dėl asmenų teisinio statuso ar veiksnumo, dėl klausimų, kuriuos reglamentuoja imperatyviosios teisės normos, taip pat taikos sutartys dėl klausimų, susijusių su viešąja tvarka. Civiliniame procese galimybė baigti bylą taikos sutartimi iš esmės priklauso tik nuo šalių valios. Teismas, tvirtindamas taikos sutartį, privalo patikrinti, ar joje nėra CK 6.984 straipsnyje įtvirtintų draudimų.

52. Apeliaciniu skundu teigiama, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai nenustatęs aplinkybių ir pagrindų, dėl kurių nebuvo galima tvirtinti šalių pateiktos taikos sutarties, nepagrįstai suvaržė šalių, kaip bendraturčių, teisę išspręsti teisminį ginčą baigiant jį taikos sutartimi. Pažymėjo, kad S. D. veikė pagal trečiojo asmens (atsakovės pagal priešieškinį) R. G. išduotą įgaliojimą. Pažymėjo, jog šiame įgaliojime nurodoma, jog įgaliotasis asmuo gali „atstovauti jo interesus visose civilinėse, administracinių teisės pažeidimų bylose, <...>, atlikti atstovaujamojo vardu visus procesinius veiksmus, tame tarpe, <...> sudaryti taikos sutartį, <...>“. Mano, jog nurodyta teismo pozicija iš esmės prieštarauja ir paneigia taikos sutarties instituto esmę ir paskirtį, verčia šalis bylinėtis toliau, o tai prieštarauja kuo greitesnės teisinės taikos tarp šalių atkūrimo, protingumo bei teisingumo principams. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, jog R. G. 2018 m. birželio 22 d. raštu informavo apie jos bute atliekamus kamino valymo darbus ir kartu su minėtu raštu į bylą pateikė Klaipėdos miesto 5-ojo notarų biuro 2014 m. rugpjūčio 6 d. įgaliojimą, kuriuo R. G. įgaliojo S. D. atstovauti jos interesams, taip pat ir pasirašyti taikos sutartį. Įgaliojime nurodoma, jog jo galiojimo laikas – 10 metų. Šios aplinkybės suponuoja, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog S. D. neturėjo teisės pasirašyti taikos sutarties.

53. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog teismas visais atvejais ex officio vykdo šalių pasirašytos taikos sutarties turinio kontrolę. Taigi įstatymų leidėjas nepripažįsta absoliučios proceso šalių laisvės susitarti dėl šalių ginčo išsprendimo sąlygų, o suteikia teismui prerogatyvą prižiūrėti, kad civiliniame procese sudaromos taikos sutarties sąlygos būtų sąžiningos, nepažeistų teisės imperatyvų ir kitų asmenų teisių, neprieštarautų viešajai tvarkai. Tam, kad teismas patvirtintų taikos sutartį, ji turi atitikti bendrąsias ir specialiąsias sandorių galiojimo sąlygas – sutarties šalys turi turėti teisnumą ir veiksnumą; sutarties turinys neturi prieštarauti įstatymų reikalavimams; ji turi būti sudaroma raštu; neturi būti nė vieno sutarties negaliojimo pagrindo, įtvirtinto bendrosiose sandorių pripažinimo negaliojančiais teisės normose ir specialiosiose taikos sutarties ypatumus reglamentuojančiose normose; sutartis negali prieštarauti viešajam interesui ir neturi pažeisti trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų interesų; taip pat neturi būti akivaizdžių kitų aplinkybių, dėl kurių pateikta taikos sutartis negali būti tvirtinama (Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-590-619/2012).

54. Apeliantai (atsakovai) ir S. D. (įgaliota trečiojo asmens R. G.) prašė patvirtinti taikos sutartį, pagal kurią nusistatė gyvenamojo namo, adresas (duomenys neskelbtini), mažajame kamine esančių ventiliacijos šachtų V1 ir V2 naudojimosi tvarką, t. y. ventiliacijos šachta V1 ventiliuojama apeliantams (atsakovams) priklausančio buto, adresu (duomenys neskelbtini), virtuvės patalpa; R. G. neprieštarauja ir sutinka, kad didžiąja ventiliacijos šachta V2 ventiliuojama buto, adresu (duomenys neskelbtini), priklausančio ieškovams, tualeto ir vonios patalpa. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nors ieškovai ir nėra šios taikos sutarties šalys, tačiau atsižvelgus į šios bylos aplinkybes, jog jie ginčija prašomą nustatyti naudojimosi ventiliacijos kanalais tvarką ir prašo atstatyti ventiliacijos kanalą V1, darytina išvada, kad ieškovai iš esmės nesutinka su tokia taikos sutartimi. Atsižvelgus į tai, kas nustatyta, darytina išvada, jog šia taikos sutartimi nėra išsprendžiamas tarp bendraturčių kilęs ginčas dėl ventiliacijos šachtų naudojimo, nes ieškovai, kuriems ši taikos sutartis sukurtų teises ir pareigas, nesutinka su prašoma patvirtinti naudojimosi tvarka.

55. Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė tenkinti šalių pateiktą taikos sutartį, todėl apeliacinio skundo reikalavimai dėl taikos sutarties patenkinimo atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl žalos atlyginimo

56. Pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalį, civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Neteisėtų veiksmų atlikimą turi įrodyti būtent ieškovas. CK 6.247 straipsnyje nurodyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, jog nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Taigi padaryta žala turi būti asmens neteisėtų veiksmų rezultatas, tačiau įstatyme nereikalaujama, kad atsakingo asmens elgesys būtų vienintelė žalos atsiradimo priežastis. Teismas, vertindamas aplinkybių ir priežasčių visumą, turi nustatyti pakankamą neteisėtų veiksmų ir atsiradusių padarinių ryšį, t. y. nustatyti, kad pažeidėjo elgesys buvo pakankama priežastis žalai atsirasti.

57. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad apeliantams (ieškovams pagal ieškinį atsakovei UAB „Paslaugos būstui“) nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini). Atsakovė UAB „Paslaugos būstui“ yra gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administratorė. Atsakovė, gavusi daugiau nei šešis prašymus iš (duomenys neskelbtini) namo gyventojų dėl to, kad dėl užsikimšusio vėdinimo kanalo jie negali tinkamai naudotis ventiliacijos kanalu sanitarinio mazgo patalpose, informavo apeliantus apie ketinamus atlikti valymo darbus. UAB „Paslaugos būstui“ 2014 m. birželio 9 d. skelbimu informavo namo, esančio (duomenys neskelbtini), gyventojus, kad bus atlikti minėto namo ventiliacijos kanalų valymo darbai. 2014 m. birželio 12 d. apeliantai nesudarė galimybės UAB „Paslaugos būstas“ darbuotojams patekti į jų butą. UAB „Paslaugos būstui“ darbuotojams bandant atlikti minėto namo ventiliacijos kanalų valymą, darbai buvo nutraukti, nes ieškovai kreipėsi į policiją ir atvykę pareigūnai nebeleido tęsti darbų. Nagrinėjamu atveju apeliantai nurodė, jog atsakovės darbuotojai, 2014 m. birželio 12 d. būdami ant namo stogo, pro namo mažojo kamino ventiliacinę angą daužydami metaliniu strypu ventiliacijos kanalą, suniokojo autentišką medinę stogo konstrukciją (mazgą) ir pačią kamino konstrukciją. Nurodo, kad dėl atsakovės veiksmų patyrė 12 168,97 Eur dydžio žalą, kurios atlyginimą prašo priteisti iš atsakovės. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 27 d. sprendimu ieškinį atmetė. Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. vasario 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-191-460/2017 Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 27 d. sprendimą panaikino ir bylą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas ne iki galo įvertino visus byloje esančius įrodymus. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017 m. gegužės 29 d. sprendimu ieškinį atmetė. Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. spalio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1553-513/2017 Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 29 d. sprendimą panaikino ir bylą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

58. Apeliaciniu skundu nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, trečią kartą nagrinėdamas klausimą dėl padarytos žalos atlyginimo, visiškai nepagrįstai neatsižvelgė į apeliacinės instancijos teismo nurodymus ir šio teismo išaiškinimus, todėl priėmė nepagrįstą, neteisėtą, iš esmės analogišką sprendimą, kuris aukštesniojo teismo ne kartą jau buvo panaikintas. Teigia, jog atsakovų atstovo rašytinėje baigiamojoje kalboje yra nurodyti visi akcentai ir bylos nagrinėjimo metu atskleistos esminės ginčui aplinkybės, tačiau mano, kad teismas tai tiesiog ignoravo. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais apeliacinio skundo argumentais. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 27 d. sprendimu ieškinį atmetė. Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. vasario 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-191-460/2017 Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 27 d. sprendimą panaikino ir bylą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas ne iki galo įvertino visus byloje esančius įrodymus, nenustatinėjo priežastinio ryšio ir nepakankamai įsigilino į ekspertizės išvadas. Antrą kartą išnagrinėjęs bylą dėl žalos atlyginimo, Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017 m. gegužės 29 d. sprendimu ieškinį taip pat atmetė. Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. spalio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1553-513/2017 Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 29 d. sprendimą panaikino ir bylą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Šia nutartimi teismas konstatavo, jog yra būtinas šios civilinės bylos (dėl įpareigojimo atlaisvinti vėdinimo kanalą ir kitų reikalavimų) sujungimas su civiline byla dėl žalos atlyginimo, tai Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 9 d. nutartimi ir buvo padaryta. Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. spalio 26 d. nutartimi pažymėjo, jog teismo ekspertizės metu konstatuotos aplinkybės yra tiesiogiai susijusios su šioje byloje nagrinėjamais klausimais, nes vadovaujantis ekspertizės metu gautomis išvadomis galima nustatyti, ar yra pagrindas atsakovės civilinei atsakomybei kilti, t. y. pirmosios instancijos teismas turi atsakyti, ar ventiliacijos šachta, besibaigianti mansardiniame aukšte, yra autentiška, ar buvo užkimšta šiuolaikinėmis medžiagomis remonto darymo metu, ir todėl gavus ekspertizės išvadą būtų galima nuspręsti, ar žala kilo dėl atsakovės darbuotojų, ar dėl pačių ieškovų kaltės, ar yra duomenų apie mišriąją kaltę. Iš skundžiamo teismo sprendimo matyti, jog pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl atsakovų (trečiojo asmens UAB „Paslaugos būstui“) civilinės atsakomybės, analizavo atsakovų civilinės atsakomybės sąlygas, vertino R. U. 2018 m. spalio 29 d ekspertizės akte nustatytas aplinkybes, dėl jų pasisakė, taip pat pasisakė dėl Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos departamento ekspertizės specialistės N. Ž. 2015 m. kovo 2 d. išvados, todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliaciniu skundu yra nepagrįstai nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, neatsižvelgė į apeliacinės instancijos teismo nurodymus ir šio teismo išaiškinimus.

59. Apeliaciniu skundu apeliantas taip pat mano, jog pirmosios instancijos teismas nenustatinėjo visų sąlygų, būtinų civilinei atsakomybei atsirasti. Teigia, jog žala atsirado būtent dėl atsakovės (trečiojo asmens UAB „Paslaugos būstui“) neteisėtų veiksmų, kadangi atsakovė negavo daugumos butų savininkų sutikimo dėl kamino griovimo darbų, pranešime nenurodė tikslios darbų vykdymo datos ir laiko. Apeliacinės instancijos teismas šiuos apeliacinio skundo argumentus laiko nepagrįstais. Kaip minėta, UAB „Paslaugos būstui“ gavo šešis prašymus iš (duomenys neskelbtini) namo gyventojų dėl to, kad dėl užsikimšusio vėdinimo kanalo jie negali tinkamai naudotis ventiliacijos kanalu sanitarinio mazgo patalpose, informavo A. B. ir G. B. apie ketinamus atlikti valymo darbus. Taip pat nustatyta, jog namą administruojanti bendrovė 2013 m. gegužės 12 d., 2014 m. sausio 3 d. ir 2014 m. sausio 27 d. raštu kreipėsi į ieškovus, kad būtų sudarytos galimybės patekti į jų butą ir atlikti numatytus valymo darbus. Taip pat nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) namo vėdinimo kanalų apžiūrą keletą kartų atliko ir Klaipėdos miesto savivaldybės Statybos leidimų ir statinių priežiūros skyriaus statinių priežiūros skyriaus darbuotojai, dalyvaujant UAB „Paslaugos būstui“ darbuotojui P. B. – surašyti patikrinimo aktai: 2013 m. spalio 18 d. Nr. ATP2-331 ir 2013 m. gruodžio 11 d. Nr. ATP2-417, iš kurių matyti, kad A. B. ir G. B. buvo žinoma susiklosčiusi situacija dėl užsikimšusio vėdinimo kanalo. Be to, UAB „Paslaugos būstui“ 2014 m. birželio 9 d. skelbimu informavo namo, esančio (duomenys neskelbtini), gyventojus, kad bus atlikti minėto namo ventiliacijos kanalų valymo darbai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios aplinkybės suponuoja išvadą, kad A. B. ir G. B. buvo žinoma susiklosčiusi situacija dėl užsikimšusio vėdinimo kanalo ir tai, kad namą administruojanti bendrovė turės imtis atitinkamų veiksmų kanalui išvalyti. Akcentuotina tai, kad A. B. ir G. B. nesudarė sąlygų atsakovei patekti į jų butą, siekiant atlikti ventiliacijos kanalų valymą, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, jog ieškovai su namą administruojančia UAB „Paslaugos būstui“ nebendradarbiavo. Esant nurodytoms aplinkybėms apeliacinio skundo argumentai, jog UAB „Paslaugos būstui“ nenurodė tikslios darbų vykdymo datos ir laiko, nepakankami daryti priešingą išvadą.

60. Apeliacinės instancijos teismas, analizuodamas atsakovės UAB „Paslaugos būstui“ civilinės atsakomybės sąlygas, konstatuoja, jog atsakovės atliktuose veiksmuose nėra neteisėtumo požymių. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. rugpjūčio 5 d. nutarimas Nr. 831 „Dėl daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų patvirtinimo“ ir šių Nuostatų 4.3 punktas numato, jog administratorius, vadovaudamasis teisės aktais, reglamentuojančiais pastatų, jų inžinerinių sistemų naudojimą ir priežiūrą, žemės sklypų priežiūrą, organizuoja namo techninę priežiūrą, bendrosios dalinės nuosavybės teise ar kitais įstatymų nustatytais pagrindais patalpų savininkų naudojamo ir (ar) valdomo žemės sklypo (toliau – žemės sklypas) priežiūrą. Kaip minėta, UAB „Paslaugos būstui“ gavo šešis prašymus iš (duomenys neskelbtini) namo gyventojų dėl to, kad dėl užsikimšusio vėdinimo kanalo jie negali tinkamai naudotis ventiliacijos kanalu sanitarinio mazgo patalpose. UAB „Paslaugos būstui“, atlikdama savo kaip gyvenamojo namo administratoriaus funkcijas, organizavo užsikimšusio vėdinimo kanalo valymo darbus. 2014 m. birželio 12 d. UAB „Paslaugos būstui“ darbuotojai buvo atvykę ir bandė atlikti minėto namo ventiliacijos kanalų valymą, tačiau darbai buvo nutraukti, nes ieškovai kreipėsi į policiją ir atvykę pareigūnai nebeleido tęsti darbų. Nors apeliantai teigia, kad būtent šių darbų metu buvo sugadinta namo stogo konstrukcija, sunaikinta ventiliacijos šachta ir apgadintas ieškovo G. B. butas, tačiau tokie jų argumentai yra nepagrįsti. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, UAB „Paslaugos būstui“, kaip gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų administratoriaus, pareiga užtikrinti, kad būtų pašalinta vėdinimo kanale V1 namo trečio aukšto lygyje esanti užtvara (kliūtis), trukdanti buto, adresu (duomenys neskelbtini), patalpos 1-5 vėdinimui, kilo dėl A. B. ir G. B. neteisėtų veiksmų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, UAB „Paslaugos būstui“ jokių neteisėtų veiksmų neatliko, o kaip namo administratorius vykdė teisės aktų jam priskirtas pareigas, todėl apeliacinio skundo argumentai, kad UAB „Paslaugos būstui“, atlikdama ginčo namo siaurojo (mažojo) kamino valymo darbus, atliko neteisėtus veiksmus, laikytini nepagrįstais.

61. Vertinant patį žalos atsiradimo faktą būtina akcentuoti tai, jog nors specialistės N. Ž. 2015 m. kovo 2 d. išvadoje nurodyta, kad buvusi 3-ojo buto ventiliacija yra pažeista piktavališkai pažeidus kamino šachtos Nr. 1 konstrukciją, kuri dėl mechaninio poveikio prarado stabilumą, tačiau tokias jos išvadas paneigia kiti byloje surinkti įrodymai. Šios nutarties 31–46 punktuose yra konstatuota, jog ventiliacijos kanale V1 esanti kliūtis nėra autentiškas šachtos dugnas, todėl laikytina, jog UAB „Paslaugos būstui“ atliktas mažojo (siaurojo) kamino ventiliacijos kanalų valymas, siekiant pašalinti ventiliacijos kanale V1 esančią kliūtį, negali būti laikomas kamino konstrukcijos pažeidimu. Be to, minėtuose šios nutarties punktuose yra konstatuota, jog ventiliacijos kanale V1 esanti kliūtis galėjo būti įdėta tik iš buto Nr. 3, todėl būtent ieškovai A. ir G. B. šią kliūtį privalėjo pašalinti, o, to nepadarę, leisti tai atlikti namą administruojančiai įmonei. Dar daugiau, atlikusi papildomą ekspertizę, ekspertė R. U. konstatavo, jog defektai – trūkiai metalinės sijos ir pertvaros jungtyje, kamino sienoje, gali būti tiesiogiai susiję su išjudintu laikančiosios stogo konstrukcijos mazgu siaurojo kamino vėdinimo kanale V1. Pažymėjo, jog gulsčias trūkis virtuvėje perdangos ir sienos jungtyje, sienos ir kamino statusis trūkis virtuvės patalpoje artimi natūraliam dėvėjimuisi, jie galėjo atsirasti dėl medinių konstrukcijų natūralaus judėjimo, perdangos ir sienų netinkamos jungties. Tai reiškia, jog ekspertė, atlikusi tyrimą, negalėjo duoti kategoriškos išvados, jog būtent dėl šių mažojo (siaurojo) kamino valymo darbų atsirado minėti sugadinimai. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, akcentuoja tai, kad, be minėtų kamino valymo darbų, UAB „Kad nebūtų šalta“ atliko statybos darbus, kurių metu buvo naujai suformuotas tarpšachtinis perėjimas iš vėdinimo kanalo V1 į vėdinimo kanalą V2. Šių darbų atlikimo metu buvo naudotos deimantinis diskas, kuriuo buvo vertikaliai įpjauta į vėdinimo kanalus V1 ir V2, naudojamas pneumatinis elektrinis kaltas, kaip teigiama, tvirtai surištų šlako ir plytų nuolaužų užpildui šalinti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios aplinkybės savaime nesudaro pagrindo spręsti, jog būtent UAB „Paslaugos būstui“ atliktų mažojo (siaurojo) kamino valymo darbų metu galėjo būti išjudinta stogo konstrukcija siaurajame kamine.

62. Taip pat R. U. 2018 m. spalio 29 d. ekspertizės akte konstatuota, kad bute, adresu (duomenys neskelbtini), papildomų trūkių aplink kaminą ir laikančiąsias stogo konstrukcijas, vertinant antstolio G. J. 2014 m. gruodžio 13 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuotus faktus, neatsiranda; techninės būklės blogėjimas dėl kamino pažeidimo 2014 m. fiksuotos padėties neužfiksuotas; techninė būklė blogėja dėl remonto darbų senėjimo ir natūralaus pastato konstrukcijų judėjimo. Laikytina, kad šios ekspertizės išvados paneigia nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos ekspertizės specialistės N. Ž. 2015 m. kovo 2 d. išvadą, kurioje nurodyta, kad dėl UAB „Paslaugos būstui“ atliktų veiksmų yra sunaikintos 1-os ventiliacinės šachtos autentiškos konstrukcijos, esančios virš 3-ojo buto virtuvės ventiliacijos angos, ir ypač yra nukentėjusi viena šlaitinio nuolydžio atraminė konstrukcijos dalis, dėl to kaminas palaipsniui deformuojamas.

63. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė civilinę atsakomybę reglamentuojančias teisės normas, pagrįstai konstatavo, kad ginčo atveju nenustatytos būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos, todėl pagrįstai atmetė ieškovų A. ir G. B. ieškinį dėl žalos atlyginimo.

Dėl papildomo sprendimo

64. Papildomo sprendimo priėmimas reglamentuotas CPK 277 straipsnyje, kurio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad teismas, priėmęs byloje sprendimą, dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva gali priimti papildomą sprendimą, jeigu neišsprendė bylinėjimosi išlaidų ar jų dalies atlyginimo ar paskirstymo klausimo. Iškelti klausimą dėl papildomo sprendimo priėmimo galima per dvidešimt dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos (CPK 277 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamoje byloje papildomo sprendimo dėl bylinėjimosi išlaidų priėmimo klausimas iškeltas nepažeidžiant įstatymo nustatyto kreipimosi termino, todėl teismas turėjo pagrindą spręsti šių išlaidų atlyginimo klausimą.

65. Kasacinio teismo praktikoje pateikiama neformalaus šioje byloje aktualių proceso teisės normų aiškinimo ir taikymo taisyklė, pagal kurią CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas negali būti aiškinamas ir taikomas taip, kad būtų paneigta asmens, kurio naudai priimtas sprendimas, teisė gauti jo patirtų bylinėjimosi išlaidų, be kita ko, išlaidų advokato pagalbai, atlyginimą.

66. Nagrinėjamu atveju apeliantai nesutinka su Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 2 d. papildomu sprendimu, kuriuo iš ieškovų A ir G. B. buvo priteista 2 000 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovės UAB „Paslaugos būstui“ naudai. Teigia, jog 2019 m. birželio 12 d. sprendimu teismas ieškovų (pridėtoje byloje) ieškinį atsakovei UAB „Paslaugos būstui“ atmetė, todėl kaip trečiajam asmeniui ieškovų pusėje ir kaip atsakovei pridėtoje byloje dėl žalos atlyginimo UAB „Paslaugos būstui“, šiai pagrindus rašytiniais įrodymais, buvo priteista 920 Eur bylinėjimosi išlaidų suma. Pažymi, jog kartą UAB „Paslaugos būstui“ jau teikė prašymą dėl tų pačių 2 000 Eur išlaidų priteisimo ir teismas atsisakė jį priimti. Tačiau atskiru 2019 m. birželio 18 d. prašymu pakartotinai buvo prašoma atlyginti 2 000 Eur bylinėjimosi išlaidų, tačiau prašyme UAB „Paslaugos būstui“ teismui raštu turėjo pateikti išlaidų apskaičiavimą ir pagrindimą, tačiau tai padaryta nebuvo. Apeliacinės instancijos teismas nesutikdamas su šiais skundo argumentais konstatuoja, jog CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad trečiasis asmuo (atsakovė pagal A. ir G. B. ieškinį) UAB „Paslaugos būstui“ pateikė teismui įrodymus apie bylos nagrinėjimo metu patirtas bylinėjimosi išlaidas, t. y. 2016 m. rugsėjo 6 d. prašymą dėl 600 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į ieškinį parengimą priteisimo, sąskaitą už teisines paslaugas Nr. 26 bei 2016 m. rugsėjo 6 d. mokėjimo nurodymą, kuriuo sumokėjo advokatei V. T. 600 Eur sumą. Pateikė 2016 m. spalio 28 d. prašymą dėl 640 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą priteisimo, sąskaitą už teisines paslaugas Nr. 30 bei 2016 m. spalio 26 d. mokėjimo nurodymą, kuriuo sumokėjo advokatei V. T. 640 Eur sumą. Pateikė 2017 m. gegužės 9 d. prašymą dėl 360 Eur bylinėjimosi išlaidų už procesinių dokumentų rengimą bei atstovavimą teismo posėdžiuose (4,5 valandos) priteisimą, sąskaitą už teisines paslaugas Nr. 12 bei 2017 m. gegužės 9 d. mokėjimo nurodymą, kuriuo sumokėjo advokatei V. T. 360 Eur sumą. Pateikė 2017 m. liepos 13 d. prašymą dėl 200 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą priteisimo, sąskaitą už teisines paslaugas Nr. 17 bei 2017 m. liepos 13 d. mokėjimo nurodymą, kuriuo sumokėjo advokatei V. T. 200 Eur sumą. Taip pat nustatyta, kad UAB „Paslaugos būstui“ patyrė 200 Eur išlaidų už atsiliepimo į atskirąjį skundą civilinėje byloje Nr. 2S-994-538/2018.

67. Kadangi šios bylinėjimosi išlaidos teismo sprendimu nebuvo paskirstytos, pirmosios instancijos teismas 2019 m. rugpjūčio 2 d. papildomu sprendimu šį klausimą išsprendė bei priteisė UAB „Paslaugos būstui“ iš A. B. ir G. B. 2 000 Eur bylinėjimosi išlaidų. Nors apeliantai teigia, kad kartą toks UAB „Paslaugos būstui“ prašymas jau buvo atmestas, tačiau apeliacinės instancijos teismas tokių aplinkybių nenustatė. Pažymėtina, jog Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. birželio 12 d. sprendimu išsprendė klausimą tik dėl dalies UAB „Paslaugos būstui“ patirtų bylinėjimosi išlaidų, todėl, atsižvelgiant į šios nutarties 64 ir 65 punktuose nurodomą teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai priėmė papildomą sprendimą ir išsprendė likusių neišspręstų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Taip pat pažymėtina, jog atskirąjį skundą, kuris Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. spalio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-994-538/2018 buvo atmestas, pateikė A. B. ir G. B., o UAB „Paslaugos būstui“ atsiliepimu su šiuo skundu nesutiko. Atskirąjį skundą atmetus, UAB „Paslaugos būstui“ priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos 200 Eur bylinėjimosi išlaidos.

68. Nors, apeliantų nuomone, teismas, papildomai priteisdamas atsakovei teisinės pagalbos išlaidų sumą (2 000 Eur), be pagrindo neatsižvelgė į šio klausimo išsprendimui svarbias aplinkybes ir nepagrįstai ir formaliai išsprendė šį klausimą, tačiau apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais apeliantų argumentais. Akcentuoja, jog atsakovės UAB „Paslaugos būstui“ prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 bei Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) nustatytų rekomenduojamų civilinėse bylose priteistino užmokesčio dydžių (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti jų redakcija) (Rekomendacijų 8.2, 8.11,8.19 punktai), todėl darytina išvada, jog nėra teisinio pagrindo mažinti atsakovei priteisiną bylinėjimosi išlaidų sumą.

69. Įvertinusi visus kitus apeliacinių skundų dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. birželio 12 d. sprendimo ir 2019 m. rugpjūčio 2 d. papildomo sprendimo argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, jog kiti argumentai teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi, todėl pažymėtina, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.). Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

70. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, visapusiškai ir nuodugniai ištyrė byloje pateiktus įrodymus ir juos tinkamai įvertino, tinkamai aiškino ir taikė procesinės ir materialinės teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio naikinti nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

71. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

72. Atsiliepimu į apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. birželio 12 d. sprendimo trečiasis asmuo UAB „Paslaugos būstui“ prašo priteisti iš atsakovų A. ir G. B. jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pagrįsdamas patirtas bylinėjimosi išlaidas, trečiasis asmuo į bylą pateikė šias išlaidas patvirtinančius dokumentus: 2019 m. rugpjūčio 2 d. bylinėjimosi išlaidų ataskaitą dėl 768 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą priteisimo, sąskaitą už teisines paslaugas Nr. 4 bei 2019 m. rugpjūčio 1 d. mokėjimo nurodymą, kuriuo sumokėjo advokatei V. T. 768 Eur sumą. Taip pat pateikė 2019 m. rugsėjo 4 d. bylinėjimosi išlaidų ataskaitą dėl 200 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į atsakovų skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 2 d. papildomo sprendimo parengimą priteisimo, sąskaitą už teisines paslaugas Nr. 6 bei 2019 m. rugsėjo 2 d. mokėjimo nurodymą, kuriuo sumokėjo advokatei V. T. 200 Eur sumą. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 bei Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytus rekomenduojamus civilinėse bylose priteistino užmokesčio dydžius (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti jų redakcija), į byloje pateiktus įrodymus dėl patirtų atstovavimo išlaidų, konstatuoja, kad ieškovo prašoma priteisti 768 Eur bylinėjimosi išlaidų suma advokato pagalbai už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą apmokėti ir prašoma priteisti 200 Eur bylinėjimosi išlaidų suma advokato pagalbai už atsiliepimo į skundą parengimą apmokėti neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių, todėl iš apeliantų lygiomis dalimis trečiajam asmeniui UAB „Paslaugos būstui“ priteistina 968 Eur (768 Eur + 200 Eur) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnio 2 dalis).

73. 2019 m. spalio 25 d. byloje gautas ieškovų A. ir V. B. prašymas dėl išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priteisimo, juo prašo priteisti iš atsakovų 1 573 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Pagrįsdami patirtas bylinėjimosi išlaidas, ieškovai į bylą pateikė šias išlaidas patvirtinančius dokumentus: 2019 m. spalio 8 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija VK Nr. 190069, dėl 1 573 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, atsiliepimo į atsakovų skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 2 d. parengimą ir atsiliepimo į atsakovų skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 8 d. parengimą. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Rekomendacijų 8.11, 8.15 punktus, taip pat į byloje pateiktus įrodymus dėl patirtų atstovavimo išlaidų, konstatuoja, kad ieškovų prašoma priteisti 1 573 Eur bylinėjimosi išlaidų suma advokato pagalbai apmokėti neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių, todėl iš apeliantų (atsakovų A ir G. B.) lygiomis dalimis ieškovei A. B. priteistina 1 573 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnio 2 dalis).

74. Apeliacinį skundą atmetus, atsakovų A. ir G. B. turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (CPK 93 straipsnis).

75. Trečiais asmuo R. G. bylinėjimosi išlaidų priteisti neprašė, todėl bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. birželio 12 d. sprendimą (kartu su 2019 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi dėl klaidos ištaisymo) ir 2019 m. rugpjūčio 2 d. papildomą sprendimą palikti nepakeistus.

Priteisti iš atsakovės A. B. trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Paslaugos būstui“ 484 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš atsakovo G. B. trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Paslaugos būstui“ 484 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš atsakovės A. B. ieškovei A. B. 786,50 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš atsakovo G. B. ieškovei A. B. 786,50 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.