- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-10-26
- Bylos Nr.
- e2A-1553-513/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-05087-2016-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Giedrė Seselskytė, Almantas Padvelskis, Irma Čuchraj
- Ieškovas
- A. B., G. B.
- Atsakovas
- UAB „Paslaugos būstui“
- Kategorijos
- 2.6.10.5.2Deliktinė atsakomybė
- 2.6.10.5.2.1Bendrosios deliktinės atsakomybės nuostatos
- 3.3.1.20Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas
- 3.3.1.18.4Panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą visą ar iš dalies ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmos Čuchraj (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Almanto Padvelskio, Giedrės Seselskytės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų A. B., G. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 29 d. sprendimo ir 2017 m. birželio 6 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-4216-980/2017 pagal ieškovų A. B. ir G. B. ieškinį atsakovei UAB „Paslaugos būstui“ dėl turtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašo priteisti iš atsakovės 12 168,97 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad ieškovai A. B. ir G. B. nuosavybės teise turi butą, esantį (duomenys neskelbtini). Atsakovė UAB „Paslaugos būstui“ yra paskirta gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administratore, atsakinga už bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir priežiūros organizavimą. Ieškovų iniciatyva 2013-07-26 atlikta ieškovų ventiliacinių kamino šachtų apžiūra, nustatyta, kad kamino konstrukcija yra specifinė, apeinanti autentišką ištisinį stogo konstrukcijos elementą – medinį balkį metalo korpuse. Nurodė, kad atsakovė 2014-06-09 informavo namo, esančio (duomenys neskelbtini), gyventojus, kad bus atliekamas minėto namo ventiliacinių kanalų valymas. Ieškovai 2014-06-10 pranešimu informavo atsakovę, kad trečiojo buto ventiliaciniai kanalai yra švarūs ir kad jokių valymo paslaugų nepageidauja. Nurodė, kad 2014-06-12 atsakovės darbuotojai, nepaisydami gyventojų nesutikimo vykdyti intervenciją į kamino konstrukcijas, būdami ant namo stogo, per namo mažojo kamino ventiliacinę angą, daužydami metaliniu strypu ventiliacinį kanalą, suniokojo autentišką medinę stogo konstrukciją (mazgą) ir pačią kamino konstrukciją. Teigia, kad išjudinus stogo laikančiosios konstrukcijos dalį buvo padaryta žala ieškovų butui. Nurodo, kad UAB „Klaipėdos miestprojektas“ parengė sugadinto turto atstatymo sąmatą, pagal kurią, ieškovų turtui yra padaryta 12 168,97 Eur žala.
Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, jog su ieškinio reikalavimais nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.Nurodo, kad atsakovė bandė išvalyti ventiliacinius kanalus pagal minėto namo pirmojo buto gyventojų pranešimus, nes šio buto savininkės A. B. įgaliotas asmuo V. B. dėl neveikiančio vėdinimo kanalo pirmojo buto patalpoje defektų pašalinimo ne kartą kreipėsi į atsakovę. Dėl vėdinimo kanalo užkimšimo kiti namo bendraturčiai negalėjo tinkamai naudotis ventiliacijos kanalu, todėl buvo būtina jį pravalyti, o valymo darbus buvo galima atlikti tik patekus į atsakovams priklausantį trečiąjį butą.Atsakovė ne kartą raštu kreipėsi į ieškovus, kad šie sudarytų galimybes patekti į jų butą valymo darbams atlikti, bet ieškovai galimybių nesudarė. Teigia, kad 2014-06-12 atvykus vykdyti vėdinimo kanalų valymo darbų, ieškovai ir vėl neįsileido atsakovės darbuotojų į savo butą, todėl vėdinimo kanalo valymą nuspręsta atlikti užlipus ant namo stogo. Nurodo, kad valymo metu vamzdis atsirėmė į plytą, kuria ieškovai buvo užmūriję ventiliacijos kanalą. Teigia, kad ieškovams neleidus atlikti valymo iš jų buto, nebuvo galimybių surinkti iš ventiliacijos kanalo iškritusių šiukšlių, todėl jos nukrito ant ieškovų virtuvės stalo bei palangės. Mano, kad iškritusios ventiliacijos grotelės bei kelios nuolaužos nepridarė žalos. Nurodo, kad visi ieškovų minimi sienų bei lubų įtrūkimai galėjo atsirasti anksčiau, nei vyko ventiliacijos kanalo valymo darbai, t. y. ieškovams atliekant buto remonto darbus.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017-05-29 sprendimu ieškovų A. B. ir G. B. ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovų A. B. ir G. B. atsakovei UAB „Paslaugos būstui“ po 180 Eur bylinėjimosi išlaidų.Konstatavo, kad žalą, kurios atlyginimą ieškiniu prašoma priteisti, ieškovai sieja būtent su pastato bendrojo naudojimo objektų atstatymu ir remontu, t. y. turtu, kuris priklauso ne tik ieškovams, bet ir visiems namo gyventojams proporcingai.Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad atsakovės darbuotojai 2014-06-12, prieš tai ne vieną kartą informavę ieškovus raštu, o vėliau ir skelbimu, esant kitų to paties namo gyventojų nuolatiniams prašymams, užlipę ant stogo ir atlikę valymo darbus būtų veikę neteisėtai, t. y. jų veiksmai prieštarautų teisės aktų (įstatymų, kitų norminių aktų) nuostatoms ar teisei (pažeidžiama bendro pobūdžio pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai).Ieškovai nepateikė objektyvių duomenų, jog būtent jų turtui – ieškovų butui, o ne namo (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektams tiesioginiais atsakovės darbuotojų veiksmais buvo padaryta turtinė žala, t. y. neįrodė, kad tarp atsakovės darbuotojų veiksmų atliekant mechaninį kanalo valymą strypu ir ieškovų nurodomų sugadinimų jų bute – įskilusių sienų ir kt. yra priežastinis ryšys.Patys (duomenys neskelbtini) namo gyventojai bandė savarankiškai išsivalyti kaminą mėtydami metalinį strypą su svoriu, be to, bylos nagrinėjimo metu nustatyta ir tai, jog tiek ieškovų bute (duomenys neskelbtini), tiek ir liudytojų bute (duomenys neskelbtini), buvo atliekami remonto darbai, todėl priežasčių sienų įtrūkiams atsirasti galėjo būti ne viena. Ieškovai tiek iki 2014-06-12 atliktų valymo darbų, tiek ir po jų atsisakė ir nesudarė galimybės atsakovės darbuotojams patekti į jų butą.Dėl nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos ekspertizės specialistės N. Ž. 2015-03-02 išvados ir VšĮ Kauno regiono statybos konsultavimo ir audito centro eksperto V. L. 2015-02-26 rašto Nr. 15-21 nurodė, kad juose kalbama ne apie ieškovų turtą, o apie bendruosius namo (duomenys neskelbtini) objektus, kurie priklauso tiek ir ieškovams, tiek ir kitiems namo bendraturčiams bendrosios dalinės nuosavybės teise, todėl konstatavo, jog vertinti šiuos įrodymus, kaip turinčius tiesioginės įtakos ieškovų ieškiniui dėl žalos ieškovų turtui, teismas neturi pagrindo.Teismas konstatavo, jog ieškovų ieškinys neįrodytas, todėl jį atmetė kaip nepagrįstą.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017-06-06 papildomu sprendimu priteisė iš ieškovų A. B. ir G. B. 1 240 Eur – po 620 Eur iš kiekvieno ieškovo – išlaidų teisinei advokato pagalbai apmokėti atsakovei UAB „Paslaugos būstas“.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovai A. B. ir G. B. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-05-29 sprendimą ir 2017-06-06 papildomą sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovų ieškinį patenkinti, t. y. priteisti iš atsakovės UAB „Paslaugos būstui“ ieškovams 12 168,97 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 12 168,97 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose patirtas bylinėjimosi išlaidas arba perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nesilaikė Klaipėdos apygardos teismo 2017-02-02 nutartyje pateiktų išaiškinimų ir nurodymų, todėl padarė iš esmės analogiškas klaidas, kurios buvo padarytos nagrinėjant bylą pirmą kartą.Nesutinka, kad ieškovai neįrodė žalos jų butui fakto. Pirmosios instancijos teismas neištyrė ieškovų pateiktos sąmatos. Nurodo, kad bendrojo naudojimo objektų remontui skirtos tik 1-o skyriaus „Šachtos ir stogo konstrukcijos atstatymas“ dalys – „Šachtos konstrukcija“, suma 80,52 Eur, ir „Stogo konstrukcijos stiprinimas“, suma 511,09 Eur, t. y. iš viso 591,61 Eur, likusi sąmatos suma – 11 577,36 Eur yra skirta būtent buto sugadinimų taisymo darbams. Todėl teismo išvada, kad ieškovų sąmatiniai darbai yra susiję ne su ieškovų buto, o neva tik su bendrojo naudojimo objektų atstatymu, yra nepagrįsta. Nurodo, kad teismas neištyrė nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos ekspertizės specialistės N. Ž. 2015-03-02 išvados ir VšĮ Kauno regiono statybos konsultavimo ir audito centro eksperto V. L. 2015-02-26 išvados Nr. 15-21. Žalos butui faktą aiškiai patvirtina ir specialisto P. R. 2014-06-12 faktinės apžiūros aktas, kuriuo konstatuojama, jog ventiliacinę šachtą daužė du atsakovės darbuotojai, todėl buvo padaryta įvairių ieškovų buto pažeidimų (sugadintas stiklo paketas, lubose ir sienose atsirado deformacinių įtrūkimų ir kt.).Nesutinka, kad administratorius veikė teisėtai. Administratoriaus veiksmai neatitiko Statybos įstatymo 2 straipsnio 92 d., 23 straipsnio 8 d. 5 p. reikalavimų ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005-06-09 įsakymu Nr. D1-289 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 2.09.02:2005 „Šildymas, vėdinimas ir oro kondicionavimas“ 8.4 p. imperatyvių reikalavimų, t. y. kad švaraus oro ir oro kondicionavimo sistemų našumas ir jų schemos turi būti tokios, kad oras tekėtų tik iš mažiau užterštos patalpos į labiau užterštą, o ne priešingai ir kad leidimui rekonstruoti statinį gauti pateikiamas statinio bendraturčių sutikimas.Teismas taip pat neįsigilino į bylos aplinkybes, kad namo gyventojai yra tik trys, iš kurių du prieštaravo atsakovės ketinimams atlikti neteisėtą ventiliacinio kanalo rekonstrukciją, t. y. nebuvo ištirtas byloje pateiktas rašytinis buto Nr. 2 savininko ir ieškovų nesutikimas dėl atsakovės pageidaujamų vykdyti darbų.Nurodo, kad visiškai neturi reikšmės tai, jog atsakovės ieškovai neįsileido į savo butą, nes teisės aktuose nėra numatyta pareiga neteisėtus veiksmus ketinantį atlikti ar žalos padariusį asmenį įsileisti į savo būstą.Mano, kad administratoriaus veiksmai neatitiko CK 4.84 straipsnio l, 2 d., 4.242 straipsnio l, 2 d. ir aplinkos ministro 2002-07-01 įsakymu Nr. 351 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.12.05:2010 „Privalomieji statinių (gyvenamųjų namų) naudojimo ir priežiūros reikalavimai“ 5 p. reikalavimų, nes atsakovė siekė pažeisti higienos reikalavimus, nustatytus STR 2.09.02:2005 „Šildymas, vėdinimas ir oro kondicionavimas“ 8.4 p., atsakovė pažeidė kamino ir stogo konstrukcijų atsparumą siekdama pakeisti ginčo ventiliacinio kanalo paskirtį, pažeisdama ieškovų interesus ir padarydama jų turtui žalos.Kamino 1-oji ventiliacinė šachta (ieškovų buto) metaliniu strypu buvo daužoma tamsoje, trijų metrų gylyje, nematant ir nekontroliuojant, į ką konkrečiai apačioje yra daužoma. Mano, kad tai įrodo, jog atsakovės darbuotojai veikė neteisėtai, savo rizika, remdamiesi tik savo priimtais nepagristais sprendimais.Buvo atliktas ne paprastas ventiliacinio kanalo valymas, o neteisėta intervencija į namo konstrukcijas (namo konstrukcijų griovimo darbai), jų dalį šalinant, todėl tokius darbus buvo privaloma vykdyti pagal Statybos įstatymo nuostatas, samdant atitinkamos kvalifikacijos specialistus.Skelbime nenurodyta darbų atlikimo data, be to, skelbime nurodyta, kad jos darbus atliks samdyta profesionali statybos darbų įmonė UAB „Professional Masters Group“, tačiau darbus neatsakingai ir nekvalifikuotai atliko ne nurodyta rangovė, o atsakovės darbuotojai.Teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad atsakovė pripažino padariusi žalos dėl statybinių šiukšlių bute ir ventiliacijos grotelių, tačiau nesutiko su sąmatos dydžiu.Administratorė, nutardama vietoj kvalifikuoto rangovo (nurodyto skelbime) pati atlikti ginčo ventiliacinės šachtos griovimo, siekiant ją rekonstruoti, darbus ir pasirinkdama netinkamas darbo priemones ir būdus, nesilaikydama teisės aktų reikalavimų ir ignoruodama kvalifikuotų ekspertų išvadas, yra akivaizdžiai kalta dėl neteisėtų veiksmų pasekmių.Iš 2007 m. antstolio G. J. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo matyti, kad remonto darbai ieškovų bute baigti dar 2007 m. ir jame iki pat 2014-06-12 nėra fiksuota jokių ieškovės turto sugadinimų, kurie ekspertų ir specialistų buvo fiksuoti po 2014-06-12 įvykio. Ieškovų buto 2007 m. remonto faktas ir kamino 2-os šachtos valymo faktas neturi reikšmės ginčo sprendimui.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė UAB „Paslaugos būstui“ prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-05-29 sprendimą bei 2017-06-06 papildomą sprendimą palikti nepakeistus, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad vėdinimo sistema yra bendrojo naudojimo objektas. Ieškovų pateikti N. Ž. 2015-03-02 ir 2016-10-21 raštai nėra tinkami įrodymai, nes N. Ž. darė byloje pateiktą ieškovams priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), paprastojo remonto projektą.Nurodo, kad ieškovai nepateikė žalos padarymo fakto įrodymų – nenurodė konkrečiai jų butui padarytų sugadinimų, jų kiekių. Atsakovė neginčijo ieškovų pateiktos sąmatos, nes iš esmės nesutiko su žalos padarymo faktu. Mano, kad ventiliacinio kanalo valymo metu ieškovų bute tiesiai ant virtuvinio stalo bei palangės nukritusių kelių smulkių nuolaužų (tinko ar plytų) bei iškritusių ventiliacijos grotelių faktas negali būti vertinamas kaip ieškovų butui padaryta 12 168,97 Eur žala. Jei patys ieškovai būtų vykdę savo, kaip bendraturčių, pareigą ir įsileidę bent vieną iš ventiliacinių kanalų valymą atliekančių darbuotojų į savo butą, jis būtų nuėmęs ventiliacijos groteles ir surinkęs visas iš ventiliacijos kanalo krentančias nedideles nuolaužas į specialią talpą.Atsakovė, bandydama išvalyti visiems (duomenys neskelbtini) namo bendraturčiams priklausančius ventiliacijos kanalus, jokių neteisėtų veiksmų neatliko, ji tik vykdė teisės aktų jai priskirtas vykdyti pareigas.Atsakovė ventiliacijos kanalo valymą privalėjo atlikti ne tik vadovaudamasi teisės aktų reikalavimais, bet ir vykdydama bendraturčių prašymą.G. B. Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos miesto PK Viešosios policijos skyriaus Šiaurinės policijos nuovadai pateikė 2015-02-03 lokalinę sąmatą, kurioje nurodyta, jog defektų bute (duomenys neskelbtini) remonto darbai kainuos 7 820,23 Eur, taigi nurodė 4 348,74 Eur mažesnę sumą, nei prašo priteisti ieškiniu. Mano, kad sienų įtrūkimų galėjo atsirasti ieškovams įsirengiant stoglangius arba 2013 m. antro ventiliacinio kanalo valymo metu. Atsakovės nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovų ieškinį, kadangi ieškovai neįrodė atsakovės civilinei atsakomybei taikyti būtinų civilinės atsakomybės sąlygų.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnis).
CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo teismas atmetė ieškovų – buto savininkų ieškinį atsakovei – namą administruojančiai bendrovei dėl žalos atlyginimo, teisėtumo ir pagrįstumo.
Ieškovams A. B. ir G. B. nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini). Atsakovė UAB „Paslaugos būstui“ yra gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administratorė. Atsakovė, gavusi daugiau nei šešis prašymus iš (duomenys neskelbtini) namo gyventojų dėl to, kad dėl užsikimšusio vėdinimo kanalo jie negali tinkamai naudotis ventiliacijos kanalu sanitarinio mazgo patalpose, informavo ieškovus apie ketinamus atlikti valymo darbus. UAB „Paslaugos būstui“ 2014-06-09 skelbimu informavo namo, esančio (duomenys neskelbtini), gyventojus, kad bus atlikti minėto namo ventiliacijos kanalų valymo darbai. 2014-06-12 ieškovai nesudarė galimybės UAB „Paslaugos būstas“ darbuotojams patekti į jų butą. UAB „Paslaugos būstui“ darbuotojams bandant atlikti minėto namo ventiliacijos kanalų valymą, darbai buvo nutraukti, nes ieškovai kreipėsi į policiją ir atvykę pareigūnai nebeleido tęsti darbų. Ieškovai nurodo, jog atsakovės darbuotojai, 2014-06-12 būdami ant namo stogo, per namo mažojo kamino ventiliacinę angą, daužydami metaliniu strypu ventiliacinį kanalą, suniokojo autentišką medinę stogo konstrukciją (mazgą) bei pačią kamino konstrukciją. Nurodo, kad dėl atsakovės veiksmų patyrė 12 168,97 Eur dydžio žalą, kurios atlyginimą prašo priteisti iš atsakovės. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-09-27 sprendimu ieškinį atmetė. Klaipėdos apygardos teismas 2017-02-02 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-191-460/2017 Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-09-27 sprendimą panaikino ir bylą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas ne iki galo įvertino visus byloje esančius įrodymus. Klaipėdos miesto apylinkės teismas skundžiamu 2017-05-29 sprendimu ieškinį atmetė. Ieškovai apeliaciniu skundu nesutinka su skundžiamu teismo sprendimu ir papildomu sprendimu, prašo juos panaikinti ir ieškinį tenkinti arba perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Remiantis CK 6.246 straipsniu, civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Taigi neteisėtumas bendriausia prasme suprantamas kaip asmens elgesio neatitiktis teisei. Juo laikomas ne tik konkretaus įstatymuose ar sutartyje nustatyto įpareigojimo nevykdymas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas. CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos; 2 dalyje nustatyta pareiga asmeniui, atsakingam už žalą, padarytą asmeniui ar turtui, o įstatymų nustatytais atvejais – ir neturtinę žalą, visiškai ją atlyginti. Tai yra specialioji deliktinės atsakomybės norma, kurioje kartu su bendrąja CK 6.246 straipsnio 1 dalies norma įtvirtintas vadinamasis generalinis deliktas, kurio esmė yra užtikrinti pagrindinę civilinės atsakomybės funkciją – kompensuoti nukentėjusiam asmeniui jo teisių pažeidimu padarytą žalą. Pagal generalinio delikto taisyklę atsakomybės pagrindas yra bendro pobūdžio rūpestingumo ir atsargumo pareigos pažeidimas, sukėlęs kitam asmeniui žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-11-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2012; kt.).
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu konstatavo, kad nėra įrodymų, jog atsakovės veiksmai prieštarautų teisės aktų (įstatymų, kitų norminių aktų) nuostatoms ar teisei (pažeidžiama bendro pobūdžio pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai), taip pat kad ieškovai neįrodė, jog būtent tarp atsakovės darbuotojų veiksmų – atliekant mechaninį kanalo valymą strypu ir ieškovų nurodomų sugadinimų jų bute – įskilusių sienų ir kt. yra priežastinis ryšys, taigi nenustatė visų civilinės atsakomybės sąlygų atsakovės civilinei atsakomybei kilti. Ieškovai įrodinėja, kad buvo atliktas ne paprastas ventiliacinio kanalo valymas, o neteisėta intervencija į namo konstrukcijas (namo konstrukcijų griovimo darbai), jų dalį šalinant, todėl tokius darbus buvo privaloma vykdyti pagal Statybos įstatymo nuostatas, samdant atitinkamos kvalifikacijos specialistus. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad civilinėje byloje nebuvo atskleista bylos esmė, nes buvo netinkamai taikytos materialinės teisės normos, reglamentuojančios žalos atlyginimą, ir pažeistos procesinės teisės normos, reglamentuojančios įrodymų vertinimą.
LITEKO duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos miesto apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-12-1030/2017 pagal ieškovų A. B. ir V. B. ieškinį atsakovams A. B., G. B., tretiesiems asmenims UAB „Paslaugos būstui“, R. G. dėl įpareigojimo atlaisvinti vėdinimo kanalą nuo pašalinių medžiagų ir atsakovų (ieškovų) A. B. ir G. B. priešinį ieškinį atsakovams (ieškovams) A. B., V. B., R. G. (ieškinyje trečiasis asmuo), trečiajam asmeniui UAB „Paslaugos būstui“ dėl naudojimosi ventiliacinėmis šachtomis tvarkos. Nurodytoje civilinėje byloje ieškovai 2014-11-14 ieškiniu prašo įpareigoti atsakovus A. B. ir G. B. per 14 dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo sienos pašalinti namo, esančio (duomenys neskelbtini), ventiliacinio kanalo, išeinančio iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), patalpos (pažymėtos schemoje 1-5) į kaminą, kamštį iš statybinių medžiagų; įpareigoti atsakovus pranešti ieškovams apie atliekamus darbus prieš vieną dieną, taip sudarant galimybę ieškovų pasitelktam ekspertui tikrinti atliekamų darbų kokybę; priteisti iš atsakovų 28,96 Eur (100 Lt) baudą už kiekvieną uždelstą reikalavimo neįvykdymo dieną. Atsakovai 2015-06-03 priešiniu ieškiniu prašo ieškinį atmesti; nustatyti ventiliacinių šachtų, esančių ginčo gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), siaurajame kamine, naudojimosi tvarką: trečiojo buto savininkams (atsakovams) paskirti naudotis pirma nuo lango / namo lauko sienos (kamino viršuje pirma) ventiliacine šachta, atsirandančia III aukšte ir išeinančia iš trečio buto tiesiai į kamino išorę; ketvirtojo (A. B. ir V. B.) ir antrojo (R. G.) butų savininkams paskirti naudotis antra nuo lango / namo lauko sienos (kamino viršuje vidurine) ventiliacine šachta.
Iš Klaipėdos miesto apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2-12-1030/2017 medžiagos nustatyta, kad nurodytoje byloje 2015-12-15 nutartimi buvo paskirta gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), statinio konstrukcijų, namo vėdinimo sistemos ekspertizė. 2017-09-27 nutartimi civilinės bylos nagrinėjimas atnaujintas teismui gavus ekspertizės aktą. Iš teismo ekspertui pateiktų klausimų matyti, kad ekspertizės aktu atsakoma į klausimus: „2. Ar siaurojo kamino pirmoji ventiliacinė šachta, besibaigianti mansardiniame aukšte yra autentiška, t. y. išmūryta namo statybos laikotarpiu ar užkimšta šiuolaikinėmis medžiagomis ?“; „9. Ar 1947 metų pastato aukštų inventoriniuose planuose nurodytos ventiliacijos šachtos kamine atitinka dabartinę jų padėtį ir išmatavimus: I a. ir II a. 60x32 cm, o III a./mansardoje – 124x32 cm ?“; „23. Į ką pirmoje nuo pastato lauko sienos ventiliacinėje šachtoje, imant tiesiai į viršų nuo pirmojo buto ventiliacinės angos, atsiremia kamera: į kamino konstrukcijos dalį; kieto ir lygaus paviršiaus plytą, ar į minkštą, lanksčią, blizgią „akustinio pakloto, įrengiamo po parketlentėmis“ pašalinę medžiagą?“. Ekspertui taip pat pavesta atsakyti į klausimus apie tai, kiek ventiliacijos ir (ar) dūmtraukio kanalų / šachtų yra gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), siaurajame kamine (10 kl.) ir kurių gyvenamojo namo butų ir kokioms patalpoms ventiliuoti konstrukciniu požiūriu pritaikytos esamos ventiliacijos šachtos (11 kl.), kt. Nustatyta, kad civilinėje byloje Nr. 2-12-1030/2017 A. B. ir V. B. įrodinėja, kad A. B. ir G. B. vėdinimo kanalą užkimšo akustinio pakloto, naudojamo klojant parketlentes, medžiaga. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad teismo ekspertizės metu konstatuotos aplinkybės yra tiesiogiai susijusios su šioje byloje nagrinėjimais klausimais, nes vadovaujantis ekspertizės metu gautomis išvadomis galima nustatyti, ar yra pagrindas atsakovės civilinei atsakomybei kilti, t. y. pirmosios instancijos teismas turi atsakyti, ar ventiliacinė šachta, besibaigianti mansardiniame aukšte, yra autentiška, ar buvo užkimšta šiuolaikinėmis medžiagomis remonto darymo metu, ir todėl gavus ekspertizės išvadą būtų galima nuspręsti, ar žala kilo dėl atsakovės darbuotojų, ar pačių ieškovų kaltės, ar yra duomenų apie mišriąją kaltę.Be to, byloje nedalyvavo R. G., nors byloje buvo sprendžiamas klausimas ir su bendrojo naudojimo ventiliacinės šachtos galbūt pažeidimo, todėl bylos išsprendimas gali turėti įtakos ir jos teisėms ir pareigoms (CPK 47 str.). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nagrinėjama civilinė byla ir Klaipėdos miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-12-1030/2017 yra neatsiejamai susijusios, bylose dalyvauja tie patys asmenys, ir tik nagrinėjant jas kartu būtų galima atskleisti ginčo esmę. Todėl yra pagrindas teismo sprendimą panaikinti ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, pirmosios instancijos teismui pasiūlant spręsti šios civilinės bylos Nr. e2-4216-980/2017 ir civilinės bylos Nr. 2-12-1030/2017 sujungimo klausimą, nes bylų negalima išnagrinėti atskirai (CPK 136 straipsnis 4 dalis). Byloje būtina spręsti, kokio dydžio žala, jeigu ji yra padaryta, buvo padaryta ieškovų turtui ir kokio dydžio žala padaryta namo bendroms konstrukcijoms, t. y. visiems bendraturčiams. Klaipėdos apygardos teismas 2017-02-02 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-191-460/2017 Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-09-27 sprendimą panaikino ir bylą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas ne iki galo įvertino visus byloje esančius įrodymus, todėl galbūt padarė nepagrįstą išvadą dėl žalos (ne)buvimo. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į visus apeliacinės instancijos teismo nurodymus, t. y. neištyrė nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos ekspertizės specialistės N. Ž. 2015-03-02 išvados ir VšĮ Kauno regiono statybos konsultavimo ir audito centro eksperto V. L. 2015-02-26 išvados Nr. 15-21.CK 4.84 straipsnio 6 dalis nustato, kad bendrojo naudojimo objektų administratorių civilinė atsakomybė už fiziniams ir juridiniams asmenims padarytą žalą, vykdant administravimo funkcijas, draudžiama civilinės atsakomybės draudimu. Pažymėtina, kad į šią civilinę bylą nebuvo įtraukta draudimo bendrovė, apdraudusi administratoriaus civilinę atsakomybę (CPK 47 str.).Patenkinus ieškovų apeliacinį skundą naikintinas 2017-06-06 papildomas teismo sprendimas, nes bylinėjimosi išlaidos priteisiamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas (CPK 98 straipsnio 1 dalis), o grąžinus bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo byla neišnagrinėjama iš esmės. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad visus anksčiau paminėtus klausimus išspręsti iš esmės pagal byloje pateiktus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra galimybės, byloje siūlytina spręsti civilinės bylos Nr. e2-4216-980/2017 ir civilinės bylos Nr. 2-12-1030/2017 sujungimo klausimą, todėl pirmosios instancijos teismui neatskleidus ginčo esmės ir siekiant nepažeisti dalyvaujančių byloje asmenų teisės į apeliaciją po to, kai bylą iš esmės išnagrinėja pirmosios instancijos teismas, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-05-29 sprendimas ir 2017-06-06 papildomas sprendimas naikintini ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Apeliacinės instancijos teismui grąžinus bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų dydžio klausimas apeliacinės instancijos teisme nenagrinėtinas. Dėl turėtų išlaidų paskirstymo pasisakys iš naujo bylą nagrinėsiantis pirmosios instancijos teismas (CPK 93 straipsnis).Taip pat byloje dalyvaujantiems asmenims – namo pagrindinių konstrukcijų ir bendrojo naudojimo sanitarinės techninės įrangos bendraturčiams, siūlytina bendradarbiauti, įvertinti galimas bylos perspektyvas ir bylinėjimosi trukmę, turėtas ir būsimas teismo ir atstovavimo išlaidas ir apsvarstyti galimybę abipusių nuolaidų būdu pasiekti priimtiną visiems šalims susitarimą ir sudaryti taikos sutartį ir (arba) pasinaudoti teisminės mediacijos teise. Mediacija – tai ginčų sureguliavimo procedūra, kurios paskirtis – padėti šalims išspręsti ginčą taikiai tarpininkaujant vienam ar keliems mediatoriams (tarpininkams). Teisminę mediaciją vykdo mediatoriai – specialiai apmokyti teisėjai, teisėjų padėjėjai arba kiti atitinkamą kvalifikaciją turintys asmenys, kurie yra įtraukti į Teisėjų tarybos sudarytos darbo grupės patvirtintą teismo mediatorių sąrašą. Teisminė mediacija vyksta teismo patalpose, yra nemokama. Teismo mediatoriai laikosi Europos mediatorių elgesio kodekso nuostatų.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 29 d. sprendimą ir 2017 m. birželio 6 d. papildomą sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.