- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-03-07
- Bylos Nr.
- 2S-590-619/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-10062-2010-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Andrutė Kalinauskienė
- Ieškovas
- BUAB „Archidis“
- Atsakovas
- K. V.
Vilniaus apygardos teismo teisėja Andrutė Kalinauskienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (kreditoriaus) J. E. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. birželio 27 d. nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, civilinėje byloje pagal ieškovo BUAB „Archidis“ ieškinį atsakovui K. V. dėl teisės pripažinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas BUAB „Archidis“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui K. V., kuriuo teismo prašė pripažinti ieškovo teisę statyti pastatą mažesniu nei 3 metrų atstumu iki atsakovo sklypo ribos, negavus atsakovo sutikimo; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas (b.l. 1 – 6).
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. birželio 27 d. nutartimi patvirtino tarp K. V. ir BUAB „Archidis“, atstovaujamo bankroto administratoriaus UAB „Administravimas ir auditas“, sudarytą taikos sutartį, pagal kurią ieškovas atsisakė pareikštų reikalavimų atsakovui, o atsakovas ieškinio atsisakymui ir bylos nutraukimui neprieštarauja (Sutarties 2 p., b.l. 168 – 169). Teismas sprendė, kad šalių pateikta taikos sutartis neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešam interesui, šalių bei kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų nepažeidžia, todėl tvirtintina.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo (kreditorius) J. E. teismo prašo panaikinti 2011 m. birželio 27 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-200-501/2011, išspręsti klausimą iš esmės – netvirtinti taikos sutarties civilinėje byloje Nr. 2-200-501/2011. Atskirasis skundas yra grindžiamas šiais argumentais. Ieškinio patenkinimas būtų turėjęs esminės reikšmės tarp UAB „Archidis“ ir K. V. vykstantiems bylinėjimosi procesams, kadangi būtų buvęs suformuotas prejudicinis faktas, reikšmingas kitų bylų baigtims, taip pat būtų teigiamai įtakojęs 9.677.000,00 Lt vertės statinio įteisinimą. Kadangi buvo sudaryta taikos sutartis, UAB „Archidis“ teisė statyti statinį be atsakovo sutikimo mažesniu nei 3 m. atstumu iki gretimo sklypo ribos nebuvo pripažinta. Dėl to gali susidaryti situacija, kai UAB „Archidis“ bus įpareigotas nugriauti 9.677.000,00 Lt vertės visiškai pastatytą pastatą. Tokiu būdu yra pažeidžiamos ne tik UAB „Archidis“, bet ir UAB „Archidis“ kreditorių, tame tarpe ir apelianto, teisės ir teisėti interesai, nes dėl bylos nutraukimo ir taikos sutarties sudarymo ženkliai sumažės kreditorių reikalavimų patenkinimo galimybės. Akivaizdu, kad dėl taikos sutarties sudarymo yra daroma neigiama įtaka ir žala UAB „Archidis“ veiklai ir turtinei padėčiai. Įmonei iškėlus bankroto bylą, paskiriamas bankroto administratorius, kuris privalo veikti bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorių interesais. Kadangi civilinė byla buvo inicijuota pačios UAB „Archidis“ iniciatyva, todėl nekyla jokių abejonių, kad tik reikalavimų palaikymas šioje byloje atitinka UAB „Archidis“ interesus. Ir priešingai – reikalavimų atsisakymas laikytinas prieštaraujančiu bendrovės interesams. Taip pat LR ĮBĮ nenumato bankroto administratoriui teisės atsisakyti nuo reikalavimų bylose, kurios inicijuotos iki bankroto bylos iškėlimo. Taip pat taikos sutartis gali būti sudaroma tik pritarus kreditorių susirinkimui. Pažymi tai, kad šiuo atveju nėra jokio kreditorių susirinkimo sprendimo dėl taikos sutarties sudarymo. Daro išvadą, kad bankroto administratoriaus įgaliotas asmuo, sudarydamas taikos sutartį ir tokiu būdu užbaigdamas UAB „Archidis“ inicijuotą bylą, pažeidė LR ĮBĮ 11 str. 3 d. 14 p. numatytą pareigą, todėl, apelianto nuomone, priimta nutartis naikintina. Bankroto proceso metu bankrutuojančios bendrovės vedamose bylose taip pat turi būti užtikrinta viešojo intereso apsauga kontroliuojant bankroto proceso dalyvių veiksmus.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą BUAB „Archidis“ prašo sustabdyti J. E. atskirojo skundo dėl Vilniaus mieto 1 apylinkės teismo 2011-07-12 nutarties civilinėje byloje Nr. 2-200-501/2011 nagrinėjimą iki kol bus priimtas BUAB „Archidis“ kreditorių susirinkimo nutarimas dėl taikos sutarties civilinėje byloje Nr. 2-200-501/2011 sudarymo. Nurodo, kad su atskiruoju skundu nesutinka, mano, kad jis yra nepagrįstas, todėl atmestinas. BUAB „Archidis“ bankroto administratorius, susipažinęs su civilinės bylos medžiaga, nustatė, kad, priešingai nei teigia apeliantas, šios civilinės bylos baigtis neturi reikšmingos įtakos vykstantiems teisminiams procesams dėl BUAB „Archidis“ nekilnojamojo turto – pastato (duomenys neskelbtini), Vilniuje statybos leidimų panaikinimo bei šio pastato nugriovimo, todėl nėra tikslinga ją tęsti ir siekiant išvengti didesnių bylinėjimosi išlaidų naudinga kuo greičiau sudaryti taikos sutartį su atsakovu. 2011 m. rugsėjo 19 d. BUAB „Archidis“ bankroto administratorius UAB „Administravimas ir auditas“ ir Advokatų profesinė bendrija „Pivoras, Balevičienė, Aleksaitė ir partneriai“ sudarė sutartį, kuriai šiuo metu yra pateikti procesiniai dokumentai. Advokatų pateiktos išvados dėl tolesnio bylų vedimo bus pateiktos svarstyti UAB „Archidis“ kreditorių susirinkimui, kuris ir priims sprendimą dėl tolimesnių veiksmų teisminiuose procesuose. BUAB „Archidis“ bankroto administratorius teiks kreditorių susirinkimui svarstyti klausimą ir dėl administratoriaus priimto sprendimo sudaryti taikos sutartį šioje civilinėje byloje.
Šalies argumentai
A. K. V. teismo prašo 2011 m. birželio 27 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-200-501/2011, palikti nepakeistą. Nurodo, kad kreditorius šioje byloje atstovauja teismo paskirtas bankroto administratorius, turintis įstatymo įtvirtintus įgalinimus veikti visų kreditorių naudai. Bankroto administratorius turėjo ir turi teisę sudaryti taikos sutartis bylose, savarankiškai spręsti dėl vienų ar kitų teisminių ginčų taikos baigties. Šiuo aspektu LR ĮBĮ įstatymas nenumato jokių išimčių ar papildomų sąlygų, įpareigojančių bankroto administratorių kviesti kreditorių susirinkimus kiekvienos taikos sutarties atitinkamame ginče patvirtinimui ar papildomų įgalinimų suteikimui taikos sutarčiai sudaryti. ĮBĮ reglamentavimas suteikia bankroto administratoriui teisę, o ne įpareigoja teikti atitinkamus dokumentus, tame tarpe taikos sutartis, kreditorių susirinkimo tvirtinimui. Byla UAB „Archidis“ inicijuota dirbtinai, akivaizdžiai nepagrįstai. Bankroto administratorius sudarė taikos sutartį byloje iš esmės teisingai įvertinęs situaciją, baigdamas civilinį ginčą, kuris faktiškai bylinėjimosi kaštų kontekste darytų tik neigiamą įtaką pačios bendrovės – BUAB „Archidis“ teisėms ir teisėtiems interesams. Priešingai, pagrįsta teigti, kad BUAB „Archidis“, sudarydama taikos sutartį, veikė teisingai ir tinkamai įvertino visas svarbias aplinkybes, sąlygojančias būtinumą sudaryti taikos sutartį. Ginčo pastatas ieškinio pareiškimo dieną jau seniai buvo pastatytas ir pastatytas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, be to, ignoruojant teismų sprendimus ir kt. Taip pat subjektyvus tariamai gintino viešojo intereso turinio interpretavimas yra nepagrįstas – taikos sutarties sudarymas ir teisminio proceso taiki baigtis atitiko ir ieškovo, ir atsakovo teisėtus lūkesčius.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių ginčijamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnis).
Byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas teisėtai patvirtino taikos sutartį, sudarytą tarp ieškovo BUAB „Archidis“ atstovaujamo bankroto administratoriaus UAB „Administravimas ir auditas“ įgalioto asmens J. L., ir K. V..
Taikus ginčo civilinėje byloje išsprendimas įforminamas taikos sutartimi, kurią pasirašo proceso šalys. Taikos sutartį iš kitų sutarčių rūšių išskiria sutarties sudarymo momentas ir tikslas – ji sudaroma kilus teisiniam ginčui, kurį siekiama išspręsti taikiai ir tokiu būdu apsisaugoti nuo galimų konfliktų išspręstais klausimais ateityje. Taikos sutarties samprata pateikta CK 6.983 straipsnio pirmojoje dalyje. Šia sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus. Taikos sutarties sudarymas teisme reiškia šalių teisinės taikos pasiekimą ir civilinio proceso tikslų įgyvendinimą (CPK 2 str.). Taikos sutarties, sudarytos civilinėje byloje, patvirtinimo klausimą sprendžia teismas, kuris ex officio (pagal pareigas) vykdo šalių pasirašytos taikos sutarties turinio kontrolę. Tai reiškia, kad įstatymų leidėjas nepripažįsta visiškos proceso šalių laisvės susitarti dėl teismine tvarka nagrinėjamo ginčo išsprendimo sąlygų, o įpareigoja teismą prižiūrėti, kad civiliniame procese sudaromos taikos sutarties sąlygos būtų sąžiningos, nepažeistų teisės imperatyvų ir kitų asmenų teisių, neprieštarautų viešajai tvarkai. Įstatyme neatskleista viešojo intereso samprata. Tai reiškia, kad įstatymų leidėjas viešąjį interesą supranta plačiai ir suteikia teismui teisę konkrečiu atveju vertinti ir spręsti, ar šalys sudaryta taikos sutartimi pažeidžia viešąjį interesą ar ne. Taigi apie viešojo intereso buvimą ar nebuvimą sprendžia teismas, kai pateikiama tvirtinti šalių sudaryta taikos sutartis. Vertinant, ar yra viešasis interesas tuo atveju, kai šalys bylą baigia taikos sutartimi, atsižvelgtina į tai, kad CK 1.5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Teisingumo principas reikalauja, kad asmenys, įgyvendindami savo teises, nepažeistų kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Laikantis šio principo, tuo atveju, kai šalių sudaryta taikos sutartimi pažeidžiamos kito asmens teisės, kito asmens pažeidžiamų teisių gynimas yra viešasis interesas, nors šalių sudaryta taikos sutartis išoriškai gali atrodyti kaip taikus teisinio ginčo baigimas. Tam, kad teismas patvirtintų taikos sutartį byloje, ji turi atitikti bendrąsias ir specialiąsias sandorių galiojimo sąlygas – sutarties šalys turi turėti teisnumą ir veiksnumą; sutarties turinys neturi prieštarauti įstatymų reikalavimams; ji turi būti sudaroma raštu; neturi būti nei vieno sutarties negaliojimo pagrindo, įtvirtinto bendrosiose sandorių pripažinimo negaliojančiais teisės normose ir specialiosiose taikos sutarties ypatumus reglamentuojančiose normose, sutartis neturi pažeisti trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Atlikdamas tam tikrą teisinį tyrimą dėl taikos sutarties atitikties teisės reikalavimams, teismas turi būti aktyvus ir, esant abejonėms, reikalauti šalis pagrįsti, kad nėra jokių teisinių kliūčių tvirtinti sandorį. Teismo įgalinimus tikrinant taikos sutarties atitiktį įstatymų reikalavimams lemia ir aplinkybė, kad teisme šalims sudarius taikos sutartį, šalys nustoja konkuruoti, todėl rungimosi principas procese nebeveikia. Nebesant rungimosi tarp šalių, teismas gali ir turi ex officio (pagal pareigas) bei ex proporio motu (savo iniciatyva), jeigu tai būtina siekiant įgyvendinti kontrolės funkciją, vykdyti išsiaiškinimo pareigą.
Aptariamoje situacijoje reikšminga aplinkybė yra ta, kad Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 5 d. nutartimi UAB „Archidis“ iškelta bankroto byla, todėl, nors ir nesant LR ĮBĮ išimčių ar papildomų sąlygų, įpareigojančių bankroto administratorių kviesti kreditorių susirinkimus kiekvienos taikos sutarties atitinkamame ginče patvirtinimui, viešojo intereso egzistavimas bankroto procese suponuoja teismo pareigą įvertinti, ar taikos sutarties sudarymas atitinka LR Įmonių bankroto įstatymo nuostatas bei UAB „Archidis“ ir jos kreditorių interesus, kokią įtaką taikos sutarties patvirtinimas turės kreditorių reikalavimų tenkinimo galimybėms.;
Nagrinėjamu atveju, iš pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties matyti, kad tvirtindamas šalių sudarytą taikos sutartį, teismas nutartyje išdėstė tik abstrakčius motyvus, tačiau nesiaiškino ir nevertino taikos sutarties tais aspektais, ar ji neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms, viešajam interesui, kokią įtaką tokios sutarties patvirtinimas turės tretiesiems asmenims, šiuo atveju BUAB „Archidis“ kreditoriams, ar dėl taikos sutarties patvirtinimo yra daroma neigiama įtaka UAB „Archidis“ turtinei padėčiai, bei, kaip minėta, kokią įtaką taikos sutarties patvirtinimas turės kreditorių reikalavimų tenkinimo galimybėms. Šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas neišsiaiškino, nors jos gali turėti esminės reikšmės sprendžiant dėl teismo teisės tvirtinti taikos sutartį esant tokiai situacijai. Tokią teismo pareigą lemia būtent bankroto proceso specifika ir viešojo intereso apsauga.
Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog siekiant teisingai išnagrinėti ginčą, kilusį dėl taikos sutarties patvirtinimo ir iš visų dėl to kilusių pasekmių, turi būti kruopščiai ištirti įrodymai, nustatytos ginčo aplinkybės ir tik tuomet, vadovaujantis materialiosios teisės normomis, sprendžiama, ar yra galimas taikos ginčo išsprendimas nepažeidžiant trečiųjų asmenų interesų.
Remdamasis nurodytomis aplinkybėmis ir argumentais, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartis yra naikintina ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nes sprendžiant šį klausimą, nebuvo atskleista bylos esmė.
Pažymėtina ir tai, kad atsiliepimu į atskirąjį skundą BUAB „Archidis“ prašo sustabdyti J. E. atskirojo skundo dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-07-12 nutarties civilinėje byloje Nr. 2-200-501/2011 nagrinėjimą iki kol bus priimtas BUAB „Archidis“ kreditorių susirinkimo nutarimas dėl taikos sutarties civilinėje byloje Nr. 2-200-501/2011 sudarymo. Toks BUAB „Archidis“ prašymas atmestinas, nes apeliacinės instancijos teismo vertinimu, prašyme nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo civilinės bylos sustabdymui nesant įstatyme numatytų pagrindų, teismas nepripažino, kad bylą stabdyti būtų būtina (CPK 163, 164 str.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 3 punktu,
nutaria:
panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartį ir perduoti civilinę bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.