Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nerijaus Masiulio, Laisvydo Zederštremo (kolegijos pirmininko) ir Virginijos Žindulienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo G. K. atstovo advokato M. Š. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. gruodžio 31 d. nuosprendžio, kuriuo A. R., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 3 dalyje, padarymą, jam susitaikius su nukentėjusiaisiais L. K. ir G. K., ir baudžiamoji byla nutraukta; vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, A. R. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 5 MGL dydžio (250 eurų) įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant šią įmoką sumokėti per penkis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos; nukentėjusiojo G. K. civilinis ieškinys patenkintas dalinai ir priteista iš civilinio atsakovo – ADB „(duomenys neskelbtini)“ 10000 Eur nukentėjusiajam G. K. neturtinei žalai atlyginti; daiktinius įrodymus – automobilį „Honda CR-V“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) užvedimo raktelį su pakabuku, nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta grąžinti A. R..

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

2. Apeliaciniu skundu nukentėjusiojo G. K. atstovas advokatas M. Š. prašo Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. gruodžio 31 d. nuosprendžio dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo pakeisti – nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui G. K. iš civilinio atsakovo ADB „(duomenys neskelbtini)“ priteistą 10000 Eur neturtinės žalos atlyginimo sumą padidinti iki 35000 Eur; kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – išaiškinti, o nustačius šalinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekdami užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (nutartys), o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismai turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių (nutarčių) teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamiesi apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-69/2011, 2K-319-976/2015, 2K-418-699/2015, 2K-190-648/2018, 2K-248-689/2018). BPK 332 straipsnio 3 dalyje nustatyti reikalavimai keliami apeliacinės instancijos teismo nutarties aprašomosios dalies turiniui. Apeliacinės instancijos teismas nutarties aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės. To nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą. Šios pareigos apimtis gali keistis atsižvelgiant į priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno atvejo aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-148/2014, 2K-492/2014, 2K-107-746/2015, 2K-572-139/2015, 2K-10-976/2016, 2K-43-697/2018).

6. Nukentėjusiojo G. K. atstovas advokatas M. Š. apeliaciniu skundu neginčija pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo ir nustatytų faktinių nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, A. R. kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ar nusikalstamos veikos kvalifikacijos. Nukentėjusiojo G. K. atstovas advokatas M. Š. nesutinka su pirmosios instancijos nuosprendžio dalimi dėl byloje pareikšto civilinio ieškinio išsprendimo ir prašo padidinti G. K. priteistiną neturtinės žalos dydį. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl neturtinės žalos nukentėjusiajam G. K. atlyginimo dydžio, netinkamai taikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnyje įtvirtintus ir teismų praktikoje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, tai yra neindividualizavo nukentėjusiojo patirto fizinio skausmo, dvasinių išgyvenimų, nepatogumų ir kitų kriterijų bei nukrypo nuo teismų praktikos eismo įvykių bylose, kuriose nukentėjusiesiems padaromas sunkus sveikatos sutrikdymas. Taigi teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, neperžengdama apeliacinio skundo ribų.

Dėl nukentėjusiajam G. K. priteisto neturtinės žalos atlyginimo dydžio

7. BPK 109 straipsnyje numatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. BPK 113 straipsnis nustato, kad civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms.

9. Šioje byloje nustatyta, kad dėl A. R. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 3 dalyje, buvo sunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo G. K. sveikata, todėl ginčo dėl jo teisės į neturtinės žalos atlyginimą nėra. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad apeliaciniu skundu nekeliamas klausimas dėl civilinės atsakovės ADB „(duomenys neskelbtini)“ atsakomybės atlyginti žalą nukentėjusiam asmeniui pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – ir TPVCAPDĮ) 13 straipsnio 1 dalį. Todėl laikytina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad nagrinėjamu atveju civilinė atsakovė ADB „(duomenys neskelbtini)“ turi atlyginti žalą nukentėjusiam asmeniui. Pagal TPVCAPDĮ po 2017 m. lapkričio 16 d. šio įstatymo pakeitimų dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, draudimo suma nuo 2018 m. lapkričio 1 d. yra 5000000 Eur dėl žalos asmeniui (įskaitant ir neturtinę žalą) ir 1000000 Eur dėl žalos turtui.

11. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydis nustatomas vadovaujantis Civilinio kodekso nuostatomis ir pagal konkrečioje situacijoje nustatytų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-114/2008, 2K-420/2007, 2K-209/2007, 2K-118/2013, 2K-235-628/2020). Pažymėtina, kad CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Teismas, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, nustatydamas jos dydį, atsižvelgia į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, mažinančias ar didinančias neturtinės žalos atlyginimą. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Kartu kasacinės instancijos teismas yra pažymėjęs, kad teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013, 2K-235-628/2020).

12. Pažymėtina, kad teismų praktika dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio, suformuota kitose analogiško pobūdžio bylose, yra vienas iš kriterijų, pagal kurį nustatomas neturtinės žalos atlyginimo dydis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-582/2009, 3K-3-217-690/2018, 2K-235-628/2020), taigi teismai, spręsdami dėl neturtinės žalos atlyginimo, paprastai turi atsižvelgti ir į teismų praktikoje analogiškose bylose priteisiamas sumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-14/2012, 2K-38-942/2017, 2K-331-976/2018). Kita vertus, svarbu pažymėti, kad kiekvienas neturtinės žalos atlyginimo atvejis yra individualus, tai yra kiekvienu atveju asmenys patiria individualius išgyvenimus ir praradimus, kuriuos įrodinėja skirtingomis priemonėmis ir grindžia atskiromis faktinėmis aplinkybėmis, todėl kitose bylose, atsižvelgiant į konkrečias kiekvieno ginčo aplinkybes, teismo nustatytas priteistino žalos atlyginimo dydis nelaikytinas (ir nėra prilyginamas) kasacinio teismo formuojamomis bendrosiomis teisės taikymo ir aiškinimo taisyklėmis, privalomomis ir teismų taikytinomis kitose panašiose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-288/2014, 3K-3-217-690/2018). Kiekvienu konkrečiu atveju neturtinė žala patiriama individualiai, todėl teismas, spręsdamas dėl kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, privalo ne tik vertinti įstatyme nurodytus kriterijus, bet ir aiškintis bei vertinti individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį. Be to, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas remiasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, kurių laikymasis, taikant bei aiškinant teisės normas, leidžia teismui atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus, užtikrinti skirtingų interesų pusiausvyrą. Įstatymų leidėjas neatskleidžia šių principų turinio, nes jų aiškinimas ir taikymas kiekvienu konkrečiu atveju priklauso nuo faktinių bylos aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-244/2011, 2K-331-976/2018, 2K-135-693/2019, 2K-235-628/2020).

13. Pagal paskutiniu metu susiformavusią teismų praktiką eismo įvykių bylose, kuriose nukentėjusiesiems padaromas sunkus sveikatos sutrikdymas, priteisiama nuo 5000 Eur iki 40000 Eur neturtinei žalai atlyginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-351/2009, 2K-50/2010, 2K-211/2011, 2K-453/2011, 2K-370/2012, 2K-374/2012, 2K-95/2013, 2K-52-942/2016, 2K-61-696/2016, 2K-154-699/2016, 2K-25-489/2017, 2K-155-511/2017, 2K-94-696/2017, 2K-110-699/2017, 2K-359-697/2017, 2K-362-697/2018, 2K-276-458/2019, 2K-102-303/2019, 2K-219-628/2020, 2K-252-697/2020, 2K-70-458/2020, 2K-41-303/2020, 2K-20-689/2020). Taigi priteistinų sumų vidurkis yra 22 500 Eur, o pirmosios instancijos teismas nustatė, kad G. K. patirta neturtinė žala yra artima šiam nurodytam vidurkiui – 20 000 eurų, kas paneigia apeliacinio skundo argumentą, kad teismas, priteisdamas nukentėjusiajam neturtinę žalą, nukrypo nuo teismų suformuotos praktikos ir nustatė žymiai mažesnį G. K. patirtos neturtinės žalos dydį.

14. Analizuojant naujausią teismų praktiką eismo įvykių bylose, kuriose nukentėjusiesiems padaromas sunkus sveikatos sutrikdymas, nustatyta, kad didesnės sumos neturtinei žalai atlyginti priteisiamos įvertinus nukentėjusiųjų sveikatai padarytus nepataisomus liekamuosius reiškinius (pavyzdžiui, netektas darbingumo lygis). Pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-70-458/2020 nustatyta 40000 Eur neturtinės žalos atlyginimo suma (nukentėjusysis tapo neįgalus, negali suprasti ir valdyti savo veiksmų visose turtinių bei asmeninių neturtinių santykių srityse, jam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, jis visiškai priklausomas nuo kitų asmenų, nebegali pasirūpinti net savimi, nebegali vaikščioti), Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-252-697/2020 nustatyta 20000 Eur neturtinės žalos atlyginimo suma (nukentėjusioji neteko galimybės dirbti, rūpintis savimi ir kitais, ilgą laiką negalėjo vaikščioti, jai buvo atlikta kojos operacija, po šios operacijos kentėjo ir iki šiol jaučia didelį fizinį skausmą, dabar pati sunkiai eina tik su ramentais ir dėl kojos jai toliau tęsiamas gydymas, yra nedarbinga, dėl sunkaus judėjimo su ramentais negali niekur išeiti iš namų), Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-20-689/2020 nustatyta 8000 Eur neturtinės žalos atlyginimo suma (nukentėjusysis ne kartą operuotas, po įvykio neteko 80 procentų darbingumo, apako viena akimi, pablogėjo veido estetinė išvaizda, buvo ilgai gydytas, ateityje numatoma atlikti papildomas chirurgines operacijas), Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-41-303/2020 nustatyta 13000 Eur neturtinės žalos atlyginimo suma (nukentėjusioji po eismo įvykio tapo visiškai nedarbinga, negali pati vaikščioti ir savęs aptarnauti, tapo priklausoma nuo kitų asmenų, jai reikalinga nuolatinė priežiūra, nes elementarių veiksmų ji nepajėgia atlikti savarankiškai, dažnai tenka vartoti vaistus, kad numalšinti skausmą, reikalingas tęstinis reabilitacinis gydymas, tačiau galutinio išgijimo gydytojai neprognozuoja), Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-102-303/2019 nustatyta 11000 Eur neturtinės žalos atlyginimo suma (nukentėjusysis neteko 70 procentų darbingumo, nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros poreikis, diagnozuoti galvos smegenų potrauminiai pakitimai, diagnozuota trauminė galvos smegenų liga, encefalopatija, dėl patirtos galvos traumos nukentėjusysis nebegali dirbti buvusioje darbovietėje, nebegali užsiimti aktyviu sportu, dalyvauti varžybose, dėl patirto sveikatos sužalojimo jis pats savarankiškai nebegali atlikti įprastos kasdienės veiklos, pasirūpinti savimi, jam būtina kito asmens pagalba), Kauno apygardos teismo nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1A-42-485/2021 nustatyta 18000 Eur neturtinės žalos atlyginimo suma (nukentėjusiajam, kuris yra jauno amžiaus, buvo atliekamos sudėtingos medicininės procedūros, buvo taikyta dirbtinė koma, atliekama intervencinė procedūra, siekiant pašalinti susidariusią hematomą, eismo įvykio metu buvo pažeista gyvybiškai svarbi kūno sritis – galva, po įvykio nukentėjusysis negalėjo aktyviai dalyvauti socialiniame gyvenime, laikinai buvo praradęs darbingumą, galimybę sėdėti, vaikščioti, valgyti, naudotis tualetu, užsiimti fizine veikla, po operacijos buvo priklausomas nuo medicinos personalo ir jį slaugančios motinos, iki šiol pasikartoja galvos skausmas, jis vartoja vaistus), Klaipėdos apygardos teismo nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1A-64-380/2021 nustatyta 30000 Eur neturtinės žalos atlyginimo suma (nukentėjusiajai dėl įvykio metu patirtų sužalojimų labai sunku judėti, atsirado kūno deformacijos, viena koja po operacijų sutrumpėjo 1,5 cm, dėl kojų ilgio skirtumo nuolat reikalinga speciali avalynė, po operacijų likę aiškūs dideli randai, nukentėjusioji jaučia nuovargį, negali atsitūpti, per ilgai sėdėti, taip pat yra protarpinis atminties netekimas, fizinis skausmas, galvos svaigimas, realybės nesuvokimas, ilgalaikis vaistų vartojimas), Klaipėdos apygardos teismo nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1A-48-380/2021 nustatyta 10000 Eur neturtinės žalos atlyginimo suma (nukentėjusiajam darytos galvos operacijos, buvo aptikta hematoma, eismo įvykio metu buvo sužeista akis, petys, kojos, kitose kūno vietose buvo nubrozdinimai, po operacijų ir reabilitacijos jis nieko negalėjo savarankiškai daryti, nosis ir kojos tirpsta iki šiol, rankos yra silpnos), Kauno apygardos teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-399-530/2020 nustatyta 10000 Eur neturtinės žalos atlyginimo suma (nukentėjusiajai buvo taikomas ilgas ir sudėtingas gydymas, nepajėgė pasirūpinti savimi, todėl jai buvo reikalinga visiška slauga, dėl patirtų sužalojimų tam tikram laikui buvo apribota judėjimo laisvė ir galimybė gyventi pilnavertį gyvenimą, nukentėjusiajai nustatytas 45 procentų darbingumas, ji priversta naudoti nuskausminamuosius ir raminamuosius vaistus, nepakelia didesnio fizinio krūvio), Vilniaus apygardos teismo nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1A-310-898/2020 nustatyta 30000 Eur neturtinės žalos atlyginimo suma (nukentėjusiajai ilgą laiką buvo taikomas stacionarus ir reabilitacinis gydymas, sveikatos sutrikdymo pasekmės tiek fizinei, tiek psichinei nukentėjusiosios sveikatai yra ilgalaikės, nukentėjusioji prarado didelę dalį darbingumo, šiuo metu yra tik 30 procentų darbinga, negali dirbti, negali tinkamai rūpintis savo mažamečiais vaikais, dėl ko vienas iš vaikų su ja nebegyvena, jai pačiai reikalinga nuolatinė priežiūra, dėl nukentėjusiosios asmenybės pokyčių, susijusių su eismo įvykio metu patirtais sužalojimais, ženkliai sumažėjo jos socialiniai ryšiai, nutrūko santykiai su vyru, draugais, dėl sutrikusios atminties (po įvykio net neprisiminė, kad turi dukrą, neprisiminė paskutinių savo ketverių gyvenimo metų) nukentėjusioji negali užbaigti iki eismo įvykio pradėtų studijų ir gauti aukštojo išsilavinimo), Kauno apygardos teismo nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1A-396-478/2020 nustatyta 20000 Eur neturtinės žalos atlyginimo suma (nukentėjusiajai buvo atlikta operacija, po įvykio du mėnesius negalėjo vaikščioti, reikėjo artimųjų pagalbos, gali būti reikalinga dar viena operacija – tiesinti kreivai sugijusius dubens kaulus, dėl patiriamų skausmų nukentėjusioji negali lankyti sporto salės, dėl patirtos traumos negalėjo tęsti studijų, dėl patirtų sužalojimų sumažėjo ir nukentėjusiosios bendravimo galimybės, nes ji galėjo judėti tik su neįgaliojo vežimėliu, dėl to jautė emocinį diskomfortą, vengė bendravimo su pašaliniais žmonėmis, negalėjo dalyvauti visuomeninėje ir kultūrinėje veikloje, bendrauti su draugais), Kauno apygardos teismo nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1A-509-966/2020 nustatyta 9000 Eur neturtinės žalos atlyginimo suma (nukentėjusiajam po atliktos operacijos komplikacijų nebuvo, paskauda koją, fiksuotas nedidelis defektas 0,5x0,5 cm, stacionare nukentėjusysis gydytas 4 dienas, taikyta imobilizacija 4 savaitėms, fizinę veiklą rekomenduota riboti 2 mėnesius, ligos eiga įvertinta kaip gerėjanti, padidėjo judesių amplitudė, pagerėjo judėjimo-apsitarnavimo funkcija). Šiame kontekste pažymėtina, kad, spręsdami dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio, teismai, be kita ko, kartu vertino ir tai, ar buvo nustatytas nukentėjusiojo asmens didelis neatsargumas.

15. Šioje byloje nukentėjusiajam G. K. po eismo įvykio buvo nustatyti tokie sužalojimai – dešinės pusės I, kairės pusės I - X šonkaulių lūžiai, krūtinkaulio rankenos skeveldrinis lūžis, gūžduobės priekinio krašto lūžiai abipus, kryžkaulio skeveldrinis lūžis, kairio plaučio sumušimas, retroperitoninė kraujosruva kairėje pilvo sienos pusėje, diafragmos plyšimas, blužnies plyšimas, kurie visumoje kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 150, 151). Byloje pateiktame nukentėjusiojo G. K. atstovo advokato civiliniame ieškinyje ir apeliaciniame skunde nurodyta, kad dėl minėtų sužalojimų G. K. gydėsi ligoninėje, pusantros savaitės gulėjo intensyvios terapijos ir reanimacijos skyriuje, jam buvo atlikta operacija. Dėl patirtos traumos jam buvo pašalinta blužnis ir pasekmės dėl pašalintos blužnies G. K. bus jaučiamos visą likusį gyvenimą. G. K. buvo prikaustytas prie lovos, negalėjo savimi pasirūpinti, jautė didžiulius skausmus, buvo priverstas „tuštinimosi“ reikalus atlikti lovoje. Savarankiškam ir pripratusiam savimi rūpintis asmeniui tai itin psichologiškai sunki situacija. Nepaisant taikytų gydymo procedūrų, šiuo metu G. K. sveikatos būklė nėra gera, jis numetė daug svorio, jį nuolat kamuoja skausmai, kuriuos reikia slopinti medikamentais, jis turi nešioti specialų diržą, kuris laiko siūles. Gydytojai G. K. informavo, jog ateityje gali tekti vėl operuoti, kadangi yra tikimybė, jog susidarys išvarža. Nukentėjusiojo atstovo tvirtinimu, G. K. iki šiol negali kelti sunkiau nei 5 kg. Iki avarijos G. K. (duomenys neskelbtini) montuodavo pramoninius liftus ir keltuvus, tačiau dėl sveikatos būklės šio darbo dirbti nebegali. Siekdamas gauti pajamų pragyvenimui šiuo metu G. K. dirba pagalbiniu darbuotoju, tačiau jo gaunamas darbo užmokestis yra minimalus. Dėl savo sveikatos būklės rasti geriau apmokamo darbo nepavyksta. Negalėdamas gyventi pilnaverčio sveiko žmogaus gyvenimo, G. K. buvo ir yra priverstas sukelti nepatogumų tiek šeimos, tiek artimos aplinkos nariams, jis negalėjo pilnavertiškai bendrauti su savo dukra, broliu, mama, draugais ir kitais artimais žmonėmis. G. K. iki avarijos metu patirtos traumos buvo aktyvus, sportavo, žaidė krepšinį, futbolą, tačiau dabar to daryti negali ir nėra aišku, ar ateityje išvis galės sportuoti. Avarijos metu patirti išgyvenimai sąlygojo tai, jog G. K. bijo važiuoti automobiliu, bijo, jog vėl neįvyktų avarija. Dėl avarijos išgyventi patyrimai ir emocijos kartojasi, taip sutrikdydami poilsio ir miego režimą, todėl G. K. naudoja homeopatinius vaistus, padedančius lengviau užmigti. G. K. labai išgyvena dėl ant kūno atsiradusių randų. Apklausiamas pirmosios instancijos teisme nukentėjusysis G. K. patvirtino šias aplinkybes dėl po eismo įvykio patirtų sužalojimų, nepatogumų ir dvasinių išgyvenimų (2 t., b. l. 151).

16. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į eismo įvykio metu nukentėjusiajam G. K. padarytą sveikatos sutrikdymo sunkumą ir pobūdį, liekamuosius reiškinius ir patirtus nepatogumus, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nukentėjusiajam nustatytas 20000 Eur neturtinės žalos atlyginimas yra adekvatus ir proporcingas, kadangi neturtinės žalos priteisimas negali virsti siekiu pagerinti savo turtinę padėtį. Tai, kad G. K. turi teisę reikalauti priteisti būsimas randų šalinimo išlaidas, tačiau to nedaro, be to, neprašė atlyginti turtinę žalą, nėra pagrindas didinti nukentėjusiajam G. K. nustatytą 20000 Eur neturtinės žalos atlyginimo dydį. Nors teisėjų kolegija sutinka, kad civiliniame ieškinyje ir apeliaciniame skunde paminėtos aplinkybės, kuriomis grindžiamas didesnio neturtinės žalos atlyginimo reikalavimas, nukentėjusiajam G. K. sukėlė dvasines kančias, nepatogumus, tačiau pirmosios instancijos teismas klausimą dėl civilinio ieškinio priteisiant neturtinę žalą išsprendė tinkamai, neturtinės žalos atlyginimo dydį nustatė atsižvelgęs į šios žalos rūšies nustatymo kriterijus, tinkamai vadovavosi BPK ir CK nuostatomis, reglamentuojančiomis neturtinės žalos nustatymo ir atlyginimo tvarką, bei formuojama teismų praktika šiuo klausimu. Konstatuoti, kad priteistos neturtinės žalos dydis yra akivaizdžiai per mažas nėra pagrindo, nes pirmosios instancijos teismas pakankamai įsigilino į faktines bylos aplinkybes, atsižvelgė į BK 281 straipsnio 3 dalies nuostatomis saugomų vertybių svarbą, į teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, teisingai įvertino įstatyme įtvirtintus neturtinės žalos įvertinimo bei atlyginimo kriterijus ir juos tinkamai pritaikė. Atsižvelgus į šias aplinkybes nėra pagrindo didinti pirmosios instancijos teismo tinkamai ir pagrįstai sumažintą neturtinės žalos atlyginimo dydį.

17. Apeliaciniame skunde, grindžiant didesnio neturtinės žalos atlyginimo reikalavimą, akcentuojama, kad dėl patirtos traumos nukentėjusiajam buvo pašalinta blužnis ir pasekmes dėl pašalintos blužnies G. K. jaus visą likusį gyvenimą. Teisėjų kolegija, atsakydama į šį apeliacinio skundo argumentą, pažymi, kad iš bylos medžiagos matyti, jog 2020 m. kovo 16 d. 22.15 val. nukentėjusiajam G. K. atlikta operacija, kurios metu buvo pašalinta blužnis (1 t., b. l. 151). Blužnis yra kraujotakos ir imuninės sistemos organas. Blužnyje kaupiasi eritrocitai, limfocitai, trombocitai, makrofagai, gaminasi limfocitai, monocitai, imunoglobulinai. Blužnis yra kraujo biologinis filtras: iš kraujo, tekančio per blužnį, pašalinami pažeisti, pasenę eritrocitai, trombocitai, leukocitai, į kraują patekę mikrobai (Visuotinė lietuvių enciklopedija [interaktyvus]. <https://www.vle.lt/Straipsnis/bluznis-56543>). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pašalinus blužnį, šis organas neatauga, ir nors žmogus gali be jos gyventi, tačiau tai sukelia tam tikras neigiamas pasekmes, kurios iš esmės išlieka visą likusį gyvenimą (pagrindinė – susilpnėjęs imunitetas). Nepaisant nurodytų aplinkybių, analizuojant teismų praktiką nustatyta, jog esant blužnies plyšimui ir kitiems sunkiems sužalojimams priteisiama nuo 3000 Eur iki 7000 Eur (pavyzdžiui, Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-466-658/2020, Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-284-851/2018, Panevėžio apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-200-334/2017, Šiaulių apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-824-856/2017, Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-643-485/2016, Klaipėdos apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-24-557/2016). Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad, spręsdami dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio, teismai, be kita ko, kartu vertino ir tai, ar buvo nustatytas nukentėjusiojo asmens didelis neatsargumas. Tačiau atsižvelgus į tokią teismų praktiką, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumenkino pasekmes nukentėjusiojo G. K. sveikatai ir neteisingai nustatė neturtinės žalos dydį.

18. Nukentėjusiojo G. K. atstovas apeliaciniame skunde nurodo, kad eismo įvykių bylose, kuriose eismo įvykių metu nukentėjusiesiems padaromas sunkus sveikatos sutrikdymas, nukentėjusiesiems padarytos neturtinės žalos dydis nustatomas iki 57424 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 3K-3-402-421/2016 (57 424 Eur neturtinei žalai atlyginti), Kauno apygardos teismo nutartis byloje Nr. 1A-17-485/2019 (45000 Eur neturtinei žalai atlyginti), Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-331-976/2018 (35000 Eur neturtinei žalai atlyginti), Klaipėdos apygardos teismo nutartis byloje Nr. 1A-199-651/2020 (35000 Eur neturtinei žalai atlyginti), Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-276-458/2019 (30000 Eur neturtinei žalai atlyginti)) ir, atsižvelgiant į ekonominę situaciją šalyje, G. K. priteistinos neturtinės žalos dydis negali būti mažesnis nei nurodytose bylose. Tačiau teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais apeliacinio skundo argumentais.

19. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismams, sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, reikia atsižvelgti į kasacinio teismo praktiką, formuojamą aiškinant ir taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms aplinkybėms, būtina vadovautis konkrečioje nutartyje sukurtu precedentu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2010). Šis reikalavimas kildinamas iš teismo precedento esmės – stare decisis principo, grindžiamo teismo sprendimo autoritetu: visas tapačias vėlesnes bylas būtina spręsti taip, kaip išspręsta byla, kurioje sukurtas teismo precedentas (lot. auctoritas rerum similiter judicatum) (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas). Tačiau apelianto nurodytos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir apygardų teismų nutartys nėra tinkami precedentai, taikytini nagrinėjamoje byloje. Teisėjų kolegijos vertinimu, vadovautis apeliaciniame skunde nurodyta teismo praktika nėra pagrindo, nes šių bylų ir nagrinėjamos bylos ratio decidendi (argumentai, kuriais grindžiamas sprendimas) yra skirtingi. Pažymėtina, kad dėl sukelto eismo įvykio sužalojus žmogų priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo bylose suvienodinti teismų praktiką priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio prasme iš esmės neįmanoma, nes kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti visumą, o individualioje byloje šie kriterijai, jų reikšmė ir tarpusavio santykis gali skirtis.

20. Apeliaciniame skunde minima Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-402-421/2016 nukentėjusiajai nustatyta 57424 Eur neturtinės žalos atlyginimo suma, nes dėl eismo įvykyje patirtų sužalojimų nukentėjusioji tapo nedarbinga, visiškai priklausoma nuo kitų asmenų, po įvykio negalėjo rūpintis šeima ir prisidėti prie jos išlaikymo, dėl patirtų sužalojimų nukentėjusioji nebegali vaikščioti, nejaučia kvapų, patyrė kelis insultus, pablogėjo jos atmintis, protinės veiklos galimybės, teigiamų prognozių dėl sveikatos būklės ateityje nėra, nukentėjusioji privalo nuolat vartoti vaistus, dalyvauti įvairiose reabilitacijos procedūrose, kad jos fizinė ir psichologinė būklė neblogėtų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-331-976/2018 mažametei nukentėjusiajai nustatyta 35000 Eur neturtinės žalos atlyginimo suma, nes dėl eismo įvykyje patirtų sužalojimų nukentėjusiosios gydymas truko ilgą laiką, atliktos operacijos, nukentėjusiosios dešiniajame smilkinyje nėra kaulo, kiekvieną dieną po 2 valandas nukentėjusioji praleidžia reabilitacijoje, jai nustatytas vidutinis neįgalumo lygis, nukentėjusiajai apribotos galimybės vienai užsiimti iki tol jai įprasta veikla ir būti socialiai aktyviai, vienas nukentėjusiosios akies vyzdys iki šiol yra išlikęs didesnis už kitą, pablogėjo nukentėjusiosios mokymasis, ji negali būti judrioje, triukšmingoje aplinkoje, greitai pavargsta, nuliūsta, jai reikalinga nuolatinė kvalifikuota specialistų pagalba, jog ji susigrąžintų ankstesnę psichologinę ir fizinę būseną. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-276-458/2019 nukentėjusiajam nustatyta 30000 Eur neturtinės žalos atlyginimo suma, nes dėl eismo įvykyje patirtų sužalojimų atliktos sudėtingos veido kaulų, žandikaulio ir dešinės akies operacijos, po operacijos nukentėjusiajam konstatuotas žvairumas ir smarkus kairės akies defektas, dėl ko kyla rizika apakti, dėl traumos nuolatos patiria didžiulį fizinį skausmą veido ir galvos srityje, dėl traumos nukentėjusysis prarado galimybę tęsti savarankiško gydytojo chirurgo karjerą. Kauno apygardos teismo nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1A-17-485/2019 mažametei nukentėjusiajai nustatyta 45000 Eur neturtinės žalos atlyginimo suma, nes nukentėjusiosios sveikatos būklė po eismo įvykio itin pabloginta, jai taikyta kineziterapija reikalaujanti įvairių sričių specialistų pagalbos (sutrikusi mergaitės motorika, oralinė motorika, visiškai priklausoma nuo kito asmens, sutrikę judesiai, trumpalaikė ir ilgalaikė atmintis, itin ribotos fizinės ir intelektinės galimybės), nukentėjusiajai nustatytas sunkus neįgalumas, specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis ir specialusis transporto išlaidų kompensacijos poreikis, nukentėjusioji iš esmės nevaikšto, nekalba, sunkiai orientuojasi aplinkoje, ji priklausoma nuo šeimos narių pagalbos, visiško pasveikimo galimybės neaiškios. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1A-199-651/2020 jauno amžiaus nukentėjusiajam nustatyta 35000 Eur neturtinės žalos atlyginimo suma, nes jam nustatytas tik 20 procentų darbingumas, pirmojo lygio specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis, judant reikalingos techninės pagalbos priemonės (neįgaliojo vežimėlis), kito asmens pagalba kasdienėje veikloje, visiškas šlapimo pūslės veiklos sutrikimas, dėl patirtų sužalojimų sumažėjo nukentėjusiojo bendravimo galimybės, galimybės užsiimti kasdiene jam įprasta veikla. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į minėtose bylose nustatytus neturtinės žalos įvertinimo bei atlyginimo kriterijus, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju remiantis minėta teismų praktika didinti pirmosios instancijos teismo nukentėjusiajam G. K. nustatytą neturtinės žalos atlyginimo dydį nėra pagrindo. Nors nukentėjusiojo G. K. eismo įvykio metu patirti sužalojimai yra sunkūs, tačiau jie nesukėlė tokių sunkių padarinių kaip minėtose bylose.

21. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagal bylos aplinkybes nėra pagrindo pripažinti, kad nukentėjusiajam G. K. nustatytas 20000 Eur neturtinės žalos atlyginimo dydis yra per mažas, pirmosios instancijos teismas parinko tinkamus kriterijus, nurodytus CK 6.250 straipsnyje bei kitus, į kuriuos atsižvelgdamas sprendė dėl neturtinės žalos dydžio priteisimo G. K.. Teisėjų kolegijos manymu, nukentėjusiajam neturtinės žalos dydis priteistas pakankamai išsamiai įvertinus visas bylos aplinkybes bei atsižvelgus į teismų praktikoje priteisiamus neturtinės žalos dydžius tokio pobūdžio bylose , tad tenkinti nukentėjusiojo G. K. atstovo advokato M. Š. apeliacinį skundą ir keisti skundžiamą Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. gruodžio 31 d. nuosprendį apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Todėl nukentėjusiojo G. K. atstovo advokato M. Š. apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl proceso išlaidų

22. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis). Šiaulių apygardos teismo 2021 m. vasario 12 d. nutartimi atleistajam nuo baudžiamosios atsakomybės A. R. buvo paskirta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus baudžiamojoje byloje parinkta gynėja. Apeliacinės instancijos teisme 2021 m. vasario 23 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus pažyma dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų, kurioje, remiantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 patvirtintų taisyklių dėl už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo 6 punktu, prašoma iš A. R. valstybės naudai priteisti 90 Eur už jam suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme.

23. BPK 105 straipsnio 5 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad kai procesas nutraukiamas ar kaltinamasis išteisinamas, proceso išlaidos apmokamos iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Taigi teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teismuose. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-233/2011, 2K-174/2014, 2K-322/2014, 2K-8-696/2015, 2K-14-895/2015, 2K-84-699/2015, 2K-165-648/2015, 2K-304-942/2015, 2K-226-942/2016, 2K-63-648/2016, 2K-406-507/2016, 2K-143-696/2017, 2K-118-489/2019, 2K-135-693/2019, 2K-41-697/2021), taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltinamajam teisinis pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-322/2014, 2K-7-173/2014, 2K-218-1073/2020).

24. Ši byla žodinio proceso tvarka buvo nagrinėjama pagal nukentėjusiojo G. K. atstovo advokato M. Š. apeliacinį skundą, prašant padidinti nukentėjusiajam G. K. iš civilinio atsakovo ADB „(duomenys neskelbtini)“ priteistą neturtinės žalos atlyginimo sumą, pats atleistasis nuo baudžiamosios atsakomybės A. R. nuosprendžio neskundė. Išnagrinėjusi bylą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija šia nutartimi nusprendė atmesti nukentėjusiojo G. K. atstovo advokato M. Š. apeliacinį skundą, laikydama jį nepagrįstu, o pirmosios instancijos teismo nuosprendį palikti galioti nepakeistą. Atsižvelgiant į BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatą, kad tik pripažinęs kaltinamąjį kaltu teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, ir į kitas anksčiau nurodytas aplinkybes, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus prašymas priteisti valstybei teisinės pagalbos išlaidas už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą atleistajam nuo baudžiamosios atsakomybės A. R. apeliacinės instancijos teisme netenkintinas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K- 2K-231-489/2020, 2K-218-1073/2020).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

nukentėjusiojo G. K. atstovo advokato M. Š. apeliacinį skundą atmesti.

Iš atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės A. R. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme, valstybės naudai neišieškoti.