Kauno apygardos teismo nutartis, 1A-509-966/2020

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2020-12-16
Bylos Nr.: 1A-509-966/2020
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-37547-2019-1
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Jurga Vasiliauskienė, Kęstutis Dargužis, Danguolė Šiugždinytė
Nuteistasis: K. V.
Nukentėjusysis: A. Ž., I. G.
Civilinis atsakovas: (duomenys neskelbtini)
Civilinis ieškovas: A. Ž.
Advokatai: Antanas Danielius, Domas Pakėnas

Kategorijos

1.1.9.2Uždraudimas naudotis specialia teise (BK 68 str.)

Baudžiamoji byla Nr. 1A-509-966/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-37547-2019-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.9.2; (S) 2.1.14; 2.1.15.3.3.2; 2.4.2.1; 2.4.6.1; 2.4.7; 2.4.9

Kauno apygardos teismasNuTARTiSLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gruodžio 16 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio, Danguolės Šiugždinytės ir Jurgos Vasiliauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant Linai Kemežienei, Audronei Tulauskienei,dalyvaujant prokurorui Osvaldui Stadaliui,nuteistajam K. V., jo gynėjui advokatui Antanui Danieliui,

nukentėjusiojo A. Ž. įstatyminei atstovei I. G., įgaliotam atstovui advokatui Domui Pakėnui,

civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini) atstovui G. T.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų A. Ž., I. G. atstovo advokato Domo Pakėno apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2020 m. birželio 18 d. nuosprendžio, kuriuo K. V. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 3 dalį ir nuteistas 70 MGL (3 500 Eur) bauda nustatant, kad bauda turi būti sumokėta per 10 (dešimt) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, K. V. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių, oro ir vandens transporto priemones 1 (vieniems) metams, šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nukentėjusiosios I. G. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo A. Ž. tenkintas iš dalies ir priteista iš civilinės atsakovės AB „(duomenys neskelbtini)“ nukentėjusiajam A. Ž. 3 450 Eur neturtinei žalai atlyginti, neįskaitant draudimo bendrovės išmokėtos neturtinės žalos sumos.

Iš K. V. priteista 200 Eur I. G. jos turėtoms proceso išlaidoms advokato pagalbai apmokėti.

A. Ž. priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise iki A. Ž. pilnametystės paskirta jo atstovė pagal įstatymą I. G..

Nukentėjusiosios I. G. atsisakymas nuo civilinio ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo priimtas ir byla civilinio ieškinio dalyje dėl turtinės žalos priteisimo nutraukta.

Likusioje dalyje nukentėjusiojo A. Ž. ir nukentėjusiosios I. G. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atmestas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. K. V. nuteistas už tai, kad 2019 m. rugsėjo 1 d., apie 15.20 val. (duomenys neskelbtini). vairuodamas motorinę transporto priemonę – automobilį „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas antra eismo juosta nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini) g., ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 30 ir 31 punktų reikalavimus tuo, kad, artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, nesulėtino greičio pirmoje eismo juostoje prieš pėsčiųjų perėją sustojus transporto priemonei, privalėjo sustoti ir vėl pradėti važiuoti tik įsitikinęs, kad perėjoje nėra pėsčiojo, kuriam jis galėtų sutrukdyti arba sukelti pavojų, nepraleido iš dešinės pusės į jo važiavimo krypties eismo juostą perėjoje įėjusio su paspirtuku pėsčiojo mažamečio A. Ž., gim. 2010 m., jį parbloškė, padarydamas kūno sužalojimus, kurie A. Ž. sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą.

Žemesnės instancijos teismas

2. Kauno apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, konstatavo, kad K. V. kaltę, be jo paties paaiškinimų, įrodo nukentėjusiųjų, liudytojų, specialistės parodymai, kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolas, eismo įvykio vietos planas, kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai. Teismas sprendė, kad abejonių dėl įvykio vietos, laiko, inkriminuotų Kelių eismo taisyklių pažeidimų, nusikalstamos veikos kvalifikavimo šiuo atveju nekyla. Spręsdamas bausmės skyrimo klausimą teismas atsižvelgė į BK 41, 54, 61 straipsniuose nurodytas aplinkybes, BK 55 straipsnio normą ir sprendė, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus baudos bausmę kartu paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 1 metų terminui. Byloje pareikštus civilinius ieškinius teismas, atsižvelgęs į tai, kad turtinę žalą ir dalį neturtinės žalos atlygino draudimo bendrovė, įvertinęs neturtinės žalos dydžio nustatymui reikšmės turinčių aplinkybių visumą, ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam A. Ž. tenkino iš dalies, o I. G. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmetė.

3. Apeliaciniame skunde nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų A. Ž. ir I. G. atstovas advokatas Domas Pakėnas (toliau – nukentėjusiųjų atstovas) prašo panaikinti (pakeisti) Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 18 d. nuosprendžio dalį dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo termino, nukentėjusiojo A. Ž. civilinio ieškinio dalies dėl 6 000 Eur neturtinės žalos ir I. G. civilinio ieškinio dėl 7 000 Eur neturtinės žalos ir šioje dalyje – nustatyti 3 metų specialiosios teisės atėmimą, padidinti nukentėjusiajam A. Ž. civilinio ieškinio dalį dėl neturtinės žalos priteisimo 6 000 Eur iki 9 450 Eur bei patenkinti I. G. 7 000 Eur civilinį ieškinį. Taip pat prašo civilinių ieškovų naudai iš nuteistojo priteisti advokato išlaidas.

3.1. Skunde teigiama, kad teismas nepagrįstai netaikė ilgesnio specialiosios teisės atėmimo termino ir pažeidė baudžiamojo poveikio priemonių taikymą reglamentuojančias teisės normas. Nuteistajam paskirtas uždraudimo naudotis specialia teise terminas turi būti ilginamas iki 3 metų. Terminas turi būti ilginamas dėl to, kad dėl nuosprendžiu taikytos bausmės bei baudžiamojo poveikio priemonės nuteistasis nepatirs esminių neigiamų nepatogumų ar suvaržymų: reali laisvės atėmimo bausmė nuteistajam neskirta, pareiga atlyginti žalą nebuvo ir nebus vykdoma. Nusikaltimas padarytas dėl didelio neatsargumo nuteistajam nesiėmus elementarių atsargumo priemonių važiuojant pėsčiųjų perėja. Nusikaltimu padaryta didelė turtinė ir neturtinė žala, žala sveikatai, kuri sukėlė sunkias pasekmes nukentėjusiajam. Šiuo atveju baudžiamojo poveikio priemonių taikymas užkirstų kelią naujiems eismo įvykiams kilti ateityje. Be to, nuteistojo elgesys bylos nagrinėjimo metu nebuvo nuoširdus, jis neišgyveno dėl padaryto nusikaltimo, nesigailėjo dėl savo elgesio ir savo veiksmų nevertina kritiškai. Nuteistasis nesigailėjo tiek, kiek reikalauja susidariusi situacija, iš viso nesirūpino žalos kompensavimu. Nepakankama atgaila patvirtina, kad jis pateisina savo elgesį, iš esmės nevertina jo, kaip didelio pažeidimo, linkęs save laikyti eismo įvykio aplinkybių auka. Nuteistasis siekė nesąžiningai švelninti savo atsakomybę – įrodinėjo, kad vaikas bėgo ar važiavo per perėją. Tai reiškia, kad jis nepasimokė iš savo elgesio ir siekia dalį atsakomybės perkelti nukentėjusiajam. Dėl to yra tikimybė, kad nuteistasis gali dar kartą elgtis neapdairiai. Įvertinus tai, kad nuteistajam paskirta bauda siekia 3 vidutinius darbo užmokesčius, 1 metų specialiosios teisės atėmimo terminas yra per trumpas laiko tarpas ir nesukels nuteistajam esminių suvaržymų, kurie priverstų jį susimąstyti ir išgyventi dėl padarytos nusikalstamos veikos. Nuosprendžiu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė šiuo atveju neatlieka savo prevencinės funkcijos. Nuteistajam sukėlus eismo įvykį, dėl kurio nagrinėjama byla, nebuvo padaryta nieko, kad tapati veika nepasikartotų. BK 68 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas uždraudimo naudotis specialia teise terminas nuo 1 iki 5 metų. Teismas taikė trumpiausią laikotarpį tokio savo sprendimo nemotyvuodamas. Vienų metų terminas taikytinas nesunkiems padariniams ar kitais atvejais, kai padarytas nusikaltimas nusukelia sunkių padarinių ar/ir padarytas dėl nerūpestingumo. Toks terminas labiau būdingas administracinei atsakomybei, o ne nusikalstamoms veikoms.

Šalies argumentai

3.2. Skunde civilinių ieškovų atstovas nurodo, kad nuosprendžiu nukentėjusiajam buvo priteista nepagrįstai maža neturtinės žalos atlyginimo suma. Ji neatitinka nukentėjusiajam sukeltų padarinių sunkumo, kitų neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų, teismų praktikoje priteisiamų neturtinės žalos dydžių. Teismas netinkamai taikė neturtinės žalos atlyginimą reglamentuojančias Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio, 2.282 straipsnio, 6.283 straipsnio normas, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus. Teismas, įvertinęs, kad draudimo bendrovė atlygino 5 550 Eur, nukentėjusiajam priteisė 3 450 Eur, tačiau nukentėjusiajam, padarytos neturtinės žalos suma sudaro 15 000 Eur. Iš šios sumos 5 550 Eur buvo atlyginta, todėl turi būti priteista 9 450 Eur. Nors teismas ir nurodė, kad spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą, atsižvelgia į pasekmes, tačiau būtent į pasekmes buvo atsižvelgta nepakankamai. Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijai yra numatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Kriterijų sąrašas nėra baigtinis. Neturtinės žalos dydis nustatomas pagal bylai reikšmingų aplinkybių visumą. Teismo sprendime nepakanka vien formalaus neturtinės žalos dydžio kriterijų nurodymo. Jie turi būti išnagrinėti įvertinant kiekvieno atskiro kriterijaus ir jų visumos reikšmę konkrečiam neturtinės žalos atlyginimo dydžiui nustatyti. Sukeltos pasekmės yra vienas pagrindinių kriterijų nustatant neturtinės žalos dydį, o asmens sveikata yra viena svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Neturtinės žalos pasekmės gali būti fizinio ir (ar) dvasinio pobūdžio. Teismai, vertindami fizinio pobūdžio pasekmes, pirmiausia atsižvelgia į sveikatos sutrikdymo sunkumą. Pagal teismų praktiką įvertinamas sveikatos sutrikdymo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai. Šioje byloje esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus yra nusikaltimu sukelti neigiami padariniai. Nukentėjusiojo atveju buvo pažeista didžiausiai ir labiausiai saugoma vertybė, kurios pažeidimas sukėlė ypatingai neigiamas pasekmes, kurių neįmanoma pašalinti. Vaikas iki įvykio buvo visiškai sveikas. Dėl eismo įvykio jam buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, buvo sulaužytos abi kojos, nukentėjusysis gydomas iki šiol. Gijimo ir reabilitacijos procesas užtruko dėl pragulų, randų, žaizdų. Kaulai šiuo metu dar nesugiję. Vaikas šlubuoja, jam nuolat skauda kojas, vaikšto su ramentais, nebegali užsiimti aktyvia sportine veikla, dėl nervinio tiko jam išrašyti psichotropiniai raminamieji. 2019 m. rugsėjo 1 d. atlikta pirma operacija, skirta kineziterapija ir taikyta 4 savaičių imobilizacija. Įtvaras nuimtas 2019 m. spalio 2 d., rekomenduota reabilitacija nuo 2019 m. spalio 10 d. skausmas kojose išlikęs. Nukentėjusysis kol kas nėra pasveikęs. Paskutinė operacija atlikta 2020 m. birželio 18 d. Nukentėjusysis dar negali bėgioti, pasilenkti sulenkti koją, maudytis, šlubuoja ir jam skauda koją. Po operacijos teks išimti siūlus, dėl to vaikas patirs papildomą skausmą. Gydytojai apie išgijimą kol kas neteikia jokių prognozių. Nukentėjusysis nuolat lankosi pas ortopedą, nes viena koja buvo ilgesnė, reikėjo pašalinti iš kojos skeveldrą ir atstatyti kojos ilgį. Mažamečiam vaikui šiuo metu sunku suvokti sužalojimų mąstą ir pobūdį. Sutriko jo miegas, emocinė būklė nestabili, isteriška reakcija į skausmą, medikus ir procedūras. Skiriami vaistai streso mažinimui ir miego gerinimui. Dėl žaizdų vaikas gėdijasi. Tris mėnesius nelankė mokyklos, negalėjo vykti į ekskursijas su kitais vaikais, jaučia baimę, negali eiti į lauką, bijo per perėją eiti vienas, bijo vienas būti, naktimis šaukia, verkia, dėl streso šlapinasi į lovą. Ligoninėje dėl atliekamų procedūrų kentė skausmą, jautė įtampą ir nerimą dėl operacijų rezultatų. Po patirtos traumos vaikas tapo jautrus ir nervingas, greitai pavargsta, tampa irzlus, dažnai pyksta ir verkia be priežasties. Iki įvykio nukentėjusysis buvo aktyvus vaikas, nei mokykloje, nei namų aplinkoje dėl jo elgesio nebuvo jokių problemų. Po eismo įvykio nukentėjusysis patyrė ir iki šiol patiria rimtus eismo įvykio nulemtus sveikatos sutrikdymo padarinius. Dėl gydymo ir reabilitacijos sumažėjo galimybės mokytis, siekti žinių ir jas tobulinti, sumažėjo fiziniai gebėjimai, visiškai sunaikintos vaiko ateities perspektyvos. Vaikui liko dideli randai, dėl kurių šalinimo bus galima spręsti pasibaigus operacijoms. Nuosprendyje teismas nurodė neturtinės žalos kriterijus, vertino neturtinės žalos dydį, tačiau teikė nepakankamą reikšmę vaiko amžiui. A. Ž. prašoma priteisti suma, kurią sudaro 15 000 Eur, tai minimali suma. Pagal teismų praktiką, kelių eismo įvykių bylose, kai nukentėjusiajam padaromas sunkus sveikatos sutrikdymas, priteisiama nuo 5 792 Eur iki 35 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Naujausiose kasacinėje praktikoje viršutinė neturtinės žalos riba pakelta iki 40 000 Eur. Nukentėjusiajam prašoma priteisi suma šiuo atveju atitinka nusistovėjusią teismų praktiką.

3.3. Skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad artimiesiems neturtinės žalos atlyginimas priklauso tik išimtiniais atvejais. Pasak civilinių ieškovų atstovo, I. G. civilinis ieškinys buvo atmestas nepagrįstai. I. G. taip pat patyrė stresą, įtampą, bemieges naktis. Kiekvieną dieną vežiojo sūnų pas gydytojus, turėjo būti nedarbingume. Ligoninėje mama ir vaikas jautė įtampą, nerimą dėl operacijų, jų rezultatų. Mama labai išgyveno dėl sūnaus sveikatos būklės, gijimo, jo patiriamų išgyvenimų. Dėl atostogų ir nedarbingumo I. G. atleidžiama iš darbo. I. G. nebeturi jokio asmeninio gyvenimo, po darbo skuba paimti vaiką ir važiuoja į reabilitacijas. Trauma ir jos padariniai labai paveikė tiek nukentėjusįjį, tiek jo mamą, dėl to I. G. taip pat patyrė neturtinę žalą, kurią vertina 7 000 Eur. I. G. yra artimiausias nukentėjusiajam asmuo, ji yra vaiko globėja ir įstatyminė atstovė, vaiko tėvas rūpintis vaiku visiškai nepadeda. Nors neturtinė žala yra asmeninio pobūdžio, kiti asmenys, kurie nėra tiesiogiai nukentėjęs nuo nusikaltimo ir nepatyrė turtinės žalos, bet yra susiję su asmeniu, patyrusiu tokią žalą, tam tikrais atvejais turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą, jei įrodoma, kad jie tokią žalą patyrė. Pagal teismų praktiką, su nukentėjusiuoju asmeniu emociškai labiausiai susijusiems asmenims, paprastai tėvams, gali būti priteisiama neturtinė žala pagal konkrečios bylos aplinkybes. Šiuo atveju pagal nukentėjusiojo patirtų sužalojimų laipsnį ir pobūdį (jų sunkumą), ligos eigą, matyti, kad mama, būdama artimiausias vaiko šeimos narys, patyrė didelius dvasinius išgyvenimus ir dėl to jai padaryta neturtinė žala turi būti atlyginta. Pagal kasacinio teismo praktiką nukentėjusiojo artimiesiems priteisiama iki 10 000 Eur neturtinės žalos.

4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nukentėjusiojo įstatyminė atstovė ir įgaliotas atstovas palaikė apeliaciniame skunde pareikštus prašymus ir nurodytus argumentus, prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokuroras, nuteistojo gynėjas apeliacinį skundą prašė atmesti, kaip nepagrįstą. Nuteistasis nuomonės dėl apeliacinio skundo neišsakė. Civilinio atsakovo atstovas dėl baudžiamojo poveikio priemonės nepasisakė, apeliacinį skundą dėl civilinio ieškinio prašė atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

5. Apeliacinio nagrinėjimo bendrosios nuostatos reglamentuotos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnyje. Šio straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Taigi apeliacinio nagrinėjimo ribas apibrėžia nuosprendžio apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto prašymai – jų apimtis, pobūdis, konkretumas, tikslumas. Apeliaciniame skunde nusikalstamų veikų kvalifikavimo, įrodymų vertinimo, kaltės klausimai nėra keliami. Nuosprendis ginčijamas tik dėl civilinio ieškinio neturtinei žalai atlyginti, prašoma priteistą sumą didinti. Taip pat keliamas klausimas dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės termino. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą civilinio ieškinio išsprendimą reglamentuojančių normų, BK 68 straipsnio taikymo aspektu, aplinkybių, teikiančių pagrindą nuosprendį šioje dalyje keisti, nenustatė.

Dėl BK 68 straipsnio.

6. Skundžiamu nuosprendžiu K. V., padariusiam nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 3 dalyje, kartu su bausme buvo paskirta ir BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 1 metams. Apeliaciniame skunde prašoma uždraudimo naudotis specialia teise terminą ilginti iki 3 metų, tokį prašymą grindžiant tuo, kad reali laisvės atėmimo basė nuteistajam nepaskirta, pareigos atlyginti žalą jis nevykdo ir nevykdys, nusikaltimas padarytas nuteistajam nesiėmus elementarių atsargumo priemonių, sukelti padariniai sunkūs, nuteistojo elgesys nebuvo nuoširdus, dėl padaryto nusikaltimo jis nesigailėjo, siekė nesąžiningai švelninti atsakomybę. Teisėjų kolegija, išanalizavusi BK 68 straipsnio taikymui reikšmės turinčius bylos duomenis ir juos dar kartą įvertinusi, daro išvadą, kad aptariamą baudžiamojo poveikio priemonę skirti ilgesniam terminui, kaip to prašoma apeliaciniame skunde, nėra pagrindo.

7. Pagal BK 67 straipsnio 1 dalies nuostatas baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. BK 68 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tame tarpe ir teise vairuoti transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Pagal BK 68 straipsnio 2 dalies nuostatas teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienų iki penkerių metų. Kokiais atvejais ir kokios trukmės terminas turi būti nustatytas, baudžiamajame įstatyme nėra reglamentuota. Dėl taikytinos baudžiamojo poveikio priemonės, taip pat ir jos termino, kiekvienu atveju sprendžiama individualiai, įvertinus konkrečioje byloje nustatytų aplinkybių ir faktų visumą.

8. Skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas nurodė pakankamai išsamius baudžiamojo poveikio priemonės taikymo motyvus, su kuriais sutinka ir apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas. Parenkant baudžiamojo poveikio priemonę ir nustatant jos taikymo terminą, buvo įvertintos tiek su padarytu nusikaltimu susijusios, tiek nuteistojo asmenybę charakterizuojančios aplinkybės. Buvo įvertinta tai, kad K. V. nors ir padarė neatsargų nusikaltimą, o įvykio metu buvo blaivus, tačiau nusikaltimas padarytas šiurkščiai pažeidžiant KET ir šis pažeidimas lėmė sunkias pasekmes – mažamečiam vaikui buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Atsižvelgta ir į tai, kad K. V. yra baustas administracine tvarka (už nustatyto greičio viršijimą), turi galiojančių nuobaudų ir tai jį, kaip vairuotoją, charakterizuoja neigiamai. Tačiau įvertinta ir tai, kad K. V. Lietuvoje neteistas, kas teikia pagrindą manyti, kad jo padarytas neatsargus nusikaltimas, nors ir sukėlęs sunkias pasekmes, nelaikytinas piktybišku ir yra labiau atsitiktinis. Šių aplinkybių visuma leido pirmosios instancijos teismui pagrįstai spręsti, kad uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 1 metų terminui, kartu su paskirta bausme – bauda, padės įgyvendinti bausmės tikslus, užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą. Apeliaciniame skunde dėstomi argumentai šios išvados nepaneigia. Kaip minėta, dėl baudžiamojo poveikio priemonės kiekvieno byloje sprendžiama individualiai teismui paliekant diskreciją nuspręsti tiek dėl baudžiamojo poveikio priemonės rūšies, tiek dėl jos trukmės (dydžio). Vertinamu atveju, kai padarytas neatsargus nusikaltimas, kuris nors ir sąlygojo sunkų sveikatos sutrikdymą, tačiau ypatingai sunkių, negrįžtamų pasekmių nesukėlė, nuteistasis automobilį vairavo būdamas blaivus ir anksčiau neteistas už analogiškus nusikaltimus, nors kaltės nepripažino, fakto, kad prieš pėsčiųjų perėją pilnai nesustojo, nors pirmoje eismo juostoje buvo sustojęs automobilis ir, kad jis partrenkė vaiką, neneigė, nesant byloje neigiamai K. V. charakterizuojančių duomenų, pripažinti, kad minimalus 1 metų baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminas yra akivaizdžiai per trumpas ir aiškiai nepakankamas bausmės paskirčiai įgyvendinti, teisėjų kolegija neturi pagrindo.

Dėl civilinio ieškinio.

9. Apeliaciniame skunde nesutinkama su civilinio ieškinio neturtinei žalai atlyginti išsprendimu teigiant, kad pirmosios instancijos teismas nepakankamai adekvačiai įvertino pažeistos vertybės pobūdį, pakenkimo sveikatai laipsnį ir pobūdį, sveikatos sutrikdymo trukmę, gijimo eigą, ligos progresavimo tikimybę ir pasveikimo prognozes, dvasinių ir fizinių kančių laipsnį ir pobūdį, turtinius bei neturtinius padarinius, nukentėjusiojo amžių, jo asmeninio gyvenimo pokyčius dėl patirtos traumos.

10. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Dėl to asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinę ar neturtinę žalą, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimai, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms.

11. Šioje byloje civilinį ieškinį mažamečio nukentėjusiojo vardu pareiškė jo įstatyminė atstovė I. G., prašydama nukentėjusiajam priteisti 35 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Teisminio nagrinėjimo metu I. G. sumą sumažino iki 29 000 Eur. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad dalį neturtinės žalos – 5 550 Eur, drausimo bendrovė jau atlygino, civilinį ieškinį dėl A. Ž. padarytos neturtinės žalos atlyginimo tenkino iš dalies, nukentėjusiajam padarytą žalą vertino 9000 Eur ir priteisė 3 450 Eur, neįskaitant draudimo bedrovės atlygintos sumos. Apeliaciniame skunde prašoma didinti priteistos neturtinės žalos dydį iki 9 450 Eur (neįkaitant draudimo bendrovės išmokėtos sumos).

12. Vertinant skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą dalyje dėl civilinio ieškinio neturtinei žalai atlyginti visų pirma pažymima, kad baudžiamajame įstatyme neturtinės žalos samprata nėra pateikiama, jį apibrėžiama CK. Neturtinę žalą CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibūdina kaip asmens fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą ir kitas aplinkybes, teismo įvertintas pinigais. CK nenustatytas atlygintinos neturtinės žalos dydis, jį nustato teismas. Teismas neturtinės žalos dydį nustato pagal konkrečioje byloje teisiškai reikšmingų kriterijų visumą, atsižvelgdamas į ginamos vertybės specifiką. Teismas turi atsižvelgti į žalos sukeltas pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina ir tai, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiosios patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmos instancijos teismas, priešingai, negu tvirtinama apeliaciniame skunde, neturtinės žalos dydžio klausimą išsprendė teisingai ir keisti nuosprendį šioje dalyje nėra pagrindo.

13. Skundžiamo nuosprendžio turinys patvirtina, kad į visas aplinkybes, turinčias reikšmės nustatant neturtinės žalos dydį, vertinamu atveju buvo atsižvelgta ir jos buvo įvertintos teisingai. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl neturtinės žalos dydžio, įvertino ne tik sveikatos sutrikdymo sunkumą, bet ir jo pobūdį bei trukmę, taikytus gydymo metodus, pasveikimo galimybes, liekamuosius reiškinius. Buvo įvertinta tai, kad sunkus sveikatos surikdymas nukentėjusiajam nustatytas dėl atviro kaulų lūžio, kad hospitalizavimo laikas nebuvo ilgas, tačiau pakankamai ilgai truko pooperacinis gydymas (atlikta kineziterapija, taikyta imobilizacija 4 savaitėms, fizinė veikla apribota 12 mėnesių). Atsižvelgta ir į nukentėjusiojo įstatyminės atstovės paaiškinimus, kad sūnus dėl patirtų sužalojimų ir gydymo daugiau kaip du mėnesius negalėjo lankyti mokyklos, tai lėmė ir mokymosi rezultatų pablogėjimą, vaikas negali užsiimti aktyvia fizine veikla, nors anksčiau fiziškai buvo aktyvus ir sveikas, koją skauda ir šiuo metu, vaikas tapo jautrus, jaučia nerimą, baimę, dėl to lankosi pas psichologą, ateityje laukia dar viena operacija, situacija dėl visiško pasveikimo dar nėra aiški. Įvertinęs nukentėjusiojo patirtus neigiamus dvasinius ir fizinius išgyvenimus, nepatogumus, patirtų sužalojimų ir taikomo gydymo sąlygotą laikiną įprasto gyvenimo būdo pasikeitimą (negalėjo lankyti mokyklos, sportuoti, žaisti), teismas visiškai pagrįstai vertino ir aplinkybes, susijusias su padarytu nusikaltimu bei nuteistojo asmenybe. Įvertinta, kad nusikalstama veika, nors ir sukėlė sunkias pasekmes, vis tik yra neatsargi, K. V. su KET pažeidimu susijusį nusikaltimą padarė būdamas blaivus, pakenkti nukentėjusiajam nesiekė, jo sužaloti nenorėjo, po įvykio skambino nukentėjusiojo mamai, atsiprašė, siūlėsi padėti pagal galimybės, tačiau nukentėjusiojo mama pagalbos atsisakė. Atsižvelgta ir į kaltininko turtinę padėtį – šiuo metu nedirba, savarankiškų pajamų, nekilnojamojo turto neturi. Taigi teismas, priešingai, negu teigiama skunde, visapusiškai įvertino visas aplinkybes, turinčias esminės reikšmės nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgė į teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijus bei teisingos nukentėjusiojo ir eismo įvykio kaltininko interesų pusiausvyros užtikrinimo reikalavimą, teismų praktiką tokio pobūdžio byloje, savo sprendimą dėl neturtinės žalos dydžio išsamiai argumentavo ir pagrindė byloje nustatytais faktais bei aplinkybėmis.

14. Pažymima, kad dėl neturtinės žalos dydžio kiekvienoje byloje teismas sprendžia individualiai, įvertinęs konkrečias nagrinėjamoje byloje nustatytas aplinkybes ir duomenis, turinčius reikšmės nustatant neturtinės žalos dydį. Teismų praktikoje nusistovėję priteisiamos neturtinės žalos dydžiai konkretaus pobūdžio bylose yra vienas iš kriterijų, į kurį atsižvelgiama sprendžiant civilinio ieškinio klausimą, tačiau ne vienintelis. Aplinkybės (kriterijai), į kurias atsižvelgiama sprendžiant dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, nurodytos CK 6.250 straipsnyje ir šias aplinkybes pirmosios instancijos teismas nagrinėjamos bylos kontekste įvertino teisingai, taip pat atsižvelgė ir į teismų praktikoje tokio pobūdžio bylose paprastai priteisiamas sumas. Neturtinės žalos atlyginimo dydžiai (kartu su draudimo išmoka) asmenims, tiesiogiai nukentėjusiems dėl nusikalstamos veikos, nurodytos BK 281 straipsnio 3 dalyje, laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2019 m. lapkričio 1 d. (šis laikotarpis aktualus nagrinėjamoje byloje) nustatyti nuo 5 000 Eur iki 28 962 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 27 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-41-303/2020). Vertinamu atveju neturtinė žala buvo įvertinta 9 000 Eur.

15. Apeliaciniame skunde akcentuojamos aplinkybės dėl nukentėjusiajam padarytų sužalojimų, taikyto gydymo ir trukmės, nukentėjusiojo patirtų neigiamų dvasinių išgyvenimų, ir šiuo metu vis dar jaučiamų pasekmių sveikatai, iš tikrųjų yra reikšmingos aplinkybės nustatant neturtinės žalos dydį. Tačiau šios aplinkybės skundžiamame nuosprendyje yra tinkamai įvertintos ir jas vertinti kitaip, negu pirmosios instancijos teismas, teisėjų kolegija neturi pagrindo. Nors nukentėjusiajam padaryti sužalojimai (atviras kairio blauzdikaulio lūžis), Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus 2019 m. spalio 2 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo įvertinti kaip sunkus sveikatos sutrikdymas, objektyvių duomenų, kad nukentėjusysis buvo sužalotas ypatingai sunkiai, sužalojimų pasekmes fizinei ir psichinei sveikatai jaus ilgą laiką ar visą gyvenimą, byloje nėra. Iš bylos duomenų matyti, kad po atliktos operacijos komplikacijų nebuvo (tinimas atslūgo, operacinės žaizdos gyja pirminiu būdu, būklei gerėjant išrašomas į namus, 2020 m. spalio 2 d. žaizdos sugijusios, koją paskauda, fiksuotas nedidelis defektas 0,5x0,5 cm), stacionare nukentėjusysis gydytas 4 dienas, taikyta imobilizacija 4 savaitėms, fizinę veiklą rekomenduota riboti 2 mėnesius, nuo 2019 m. spalio 10 d. taikyta ambulatorinė reabilitacija. Ligos eiga įvertinta kaip gerėjanti. 2019 m. koja mobilizuota longete, vaikšto be ramentų. Po taikytų reabilitacinių priemonių skausminis sindromas sumažėjo, padidėjo judesių amplitudė, pagerėjo judėjimo-apsitarnavimo funkcija, rekomenduota tęsti kineziterapiją. Po eismo įvykio 2019 m. lapkričio mėnesį nukentėjusysis buvo gydytas dėl nervinio tiko, baimių, dirglumo, medicininių dokumentų išraše pažymėta, kad būklė gerėja (1 t. b. l. 113–144). Objektyvių duomenų, kad dėl psichologinės sveikatos būklės gydymas būtų tęsiamas ir šiuo metu, byloje nėra. Pats nukentėjusysis A. Ž. 2020 m. gegužės 28 d. teisiamajame posėdyje paaiškino, kad šiuo metu dar negali normaliai bėgti, nes skauda, dar šlubuoja, krepšinį jau žaidžia, tik kai daug pažaidžia, pradeda skaudėti koją, miegant neskauda, nors anksčiau labai skaudėdavo, koją paskauda kai pradeda lyti, miega gerai, kažkokių sapnų nesapnuoja, vienas per gatvę dar neina, nes bijo. Nukentėjusiojo duoti paaiškinimai, vertinant juos kartu su medicininiuose dokumentuose esančia informacija, teikia pagrindą manyti, kad nukentėjusysis sveiksta, jo sveikatos būklė gerėja, o duomenų, kad visiškas pasveikimas vertinamu atveju negalimas, bylos medžiagoje nėra. Vertinamu atveju nekyla jokių pagrįstų abejonių, kad dėl eismo įvykio metu padarytų sužalojimų, jų gydymo, nukentėjusysis patyrė dvasinį sukrėtimą, fizinį skausmą, neigiamus dvasinius išgyvenimus negalint kurį laiką gyventi įprastą gyvenimą dėl apriboto judėjimo, jaučiamo skausmo, tačiau nesant duomenų apie sunkius, ilgalaikius liekamuosius reiškinius nukentėjusiojo fizinei ir psichinei sveikatai, didinti pirmosios instancijos teismo priteistą sumą neturtinei žalai atlyginti nėra pagrindo.

16. Apeliaciniame skunde taip pat prašoma priteisti 7 000 Eur neturtinę žalą nukentėjusiojo A. Ž. atstovei pagal įstatymą – mamai I. G.. Pirmosios instancijos teismas šį civilinio ieškinio prašymą priteisti minėtą sumą vertino ir pagrįstai sprendė, kad priteisti neturtinės žalos atlyginimą ir nukentėjusiojo įstatyminei atstovei nėra pagrindo. Pirmosios instancijos teismas dėl I. G. civilinio ieškinio priteisti jai 7000 Eur neturtinės žalos atlyginimą išsamiai ir argumentuotai pasisakė. Nuosprendyje pagrįstai atkreiptas dėmesys į kasacinėje praktikoje suformuotą išaiškinimą, kad teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra asmeninė nukentėjusiojo teisė. Tokia nuostata įtvirtinta ir BPK 109 straipsnyje, numatančiame, kad teisę pareikšti ieškinį turi asmuo, kuriam turtinė ar neturtinė žala padaryta dėl nusikalstamos veikos. Kiti asmenys, kurie nėra nukentėjusieji, tačiau susiję su asmeniu, patyrusiu tokią žalą, teisę į neturtinės žalos atlyginimą turi tik išimtiniais atvejais, jei įrodo, kad jie patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, susijusius su nukentėjusiojo sužalojimu. Spręsdamas dėl I. G. teisės į neturtinės žalos atlyginimą, pirmosios instancijos teismas neabejojo tuo, kad dėl mažamečiam sūnui padarytų sužalojimų, sukeltų nepatogumų, pasikeitusio gyvenimo būdo, rūpesčio dėl sūnaus sveikatos, išgyvenimų dėl vaiko patiriamo fizinio skausmo, asmeninio gyvenimo pokyčių, ir pati I. G., kaip mama, jautė neigiamus dvasinius išgyvenimus, sielvartą, nepatogumus. Tačiau teismas paminėtų aplinkybių šios bylos kontekste pagrįstai nelaikė išskirtinėmis, teikiančiomis pagrindą neturtinės žalos atlyginimą priteisti ir nuo nusikalstamos veikos tiesiogiai nenukentėjusiam asmeniui. Neigiamai emociniai išgyvenimai savaime nelaikytini pagrindu atlyginti neturtinę žalą nuo nusikalstamos veikos tiesiogiai nenukentėjusiam asmeniui. Į tai pagrįstai atkreiptas dėmesys ir skundžiamame nuosprendyje, tokia išvada atitinka ir kasacinę praktiką (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-358/2008). Byloje nesant objektyvių duomenų apie nukentėjusiajam A. Ž. eismo įvykio metu padarytų sužalojimų ypatingai sunkų pobūdį (atviras blauzdikaulio lūžimas, šeivikaulio lūžimas, plėštinės žaizdelės kairėje blauzdoje), gijimo komplikacijas, ilgalaikes pasekmes jo fizinei ir psichinei sveikatai, perspektyvų visiškai pasveikti nebuvimą ar itin mažą tikimybę, kad judėjimo funkcija visiškai atsistatys, akivaizdžiai gerėjant nukentėjusiojo sveikatos būklei ir esant geroms pasveikimo prognozėms, nukentėjusio mamos rūpinimąsi savo sūnumi (vežant į gydymo įstaigas, reabilitacijai), nerimą dėl jo sveikatos, neigiamus dvasinius išgyvenimus dėl sūnaus savijautos, laikyti aplinkybėmis, įrodančiomis, kad ji pati asmeniškai patyrė tokius didelius neigiamus dvasinius išgyvenimus, dėl kurių būtų pagrindas juos laikyti nuo nusikalstamos veikos tiesiogiai nenukentėjusio asmens neturtine žala, nėra pagrindo. Vertinamu atveju apeliacinio skundo prašymas nukentėjusiojo mamai I. G. priteisti neturtinės žalos atlyginimą yra grindžiamas tomis pačiomis aplinkybėmis ir faktais, kurie buvo analizuoti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ir įvertinti skundžiamame nuosprendyje. Skunde nenurodžius jokių naujų reikšmingų aplinkybių, kurios nebuvo žinomos nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ir šio teismo nebuvo įvertintos sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo I. G., teisėjų kolegija, sutikdama su teismo sprendimu ir jį pagrindžiančiais motyvais, jų dar kartą nekartoja.

17. Apeliaciniam skunde cituojama teismų praktika dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio nuo nusikalstamos veikos tiesiogiai nukentėjusiam asmeniui bei jo artimiesiems, tačiau šiuo aspektu pažymima, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime yra pažymėjęs, kad teismams, sprendžiant bylas, precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į aplinkybes tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas. Be to pažymėtina ir tai, kad dėl sukelto eismo įvykio sužalojus žmogų priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo bylose suvienodinti teismų praktiką priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio prasme iš esmės neįmanoma, nes kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti visumą, o individualioje byloje šie kriterijai, jų reikšmė ir tarpusavio santykis gali skirtis. Skunde akcentuojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. sausio 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-70-458/2020, kurioje žemesnės instancijos teismo priteista neturtinė žala padidinta iki 40 000 Eur, nelaikytina precedentu šioje byloje, kadangi minėtos bylos ir šios bylos faktinės aplinkybės, tame tarpe ir susijusios su nukentėjusiojo patirtų sužalojimų pobūdžiu, yra iš esmės skirtingos (minėtoje byloje nukentėjusysis tapo neįgalus, jam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, pats nebegali vaikščioti, pasirūpinti savimi, duomenų apie teigiamas prognozes dėl sveikatos pagerėjimo ateityje nėra).

Dėl kitų klausimų.

18. Apeliaciniame skunde prašoma iš nuteistojo K. V. priteisti civiliniams ieškovams jų turėtas atstovavimo išlaidas, kurias sudaro 1 210 Eur (2 t. b. l. 138–141). Vadovaujantis BPK 105 straipsnio 1 dalimi, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui ir išlaidas, patirtas atliekant nepilnamečio įtariamojo ar nepilnamečio kaltinamojo individualų vertinimą. BPK 106 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta teismo teisė, pripažinus kaltinamąjį kaltu, nuspręsti išieškoti iš kaltinamojo nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Sprendžiant dėl proceso išlaidų priteisimo už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme, turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundų nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 5 d. nutartis baudžiamojoje byloje 2K-194-895/2020). Nagrinėjamu atveju apeliacinis procesas vyko pagal nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų įgalioto atstovo apeliacinį skundą, kuris atmetamas, kaip nepagrįstas. Pats nuteistasis nuosprendžio neskundė. Atsižvelgdama į tai teisėjų kolegija sprendžia, kad priteisti iš nuteistojo proceso išlaidas nėra pagrindo.

19. Byloje gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą nuteistajam K. V., kurias sudaro 107,44 Eur. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Pagal šiuo metu galiojančią straipsnio redakciją, teismas priima sprendimą išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas iš kaltininko, o priimdamas sprendimą gali atsižvelgti tik į kaltininko turtinę padėtį. Bylos duomenimis šiuo metu nuteistasis K. V. nedirba (anksčiau vykdė individualią veiklą teikdamas pavežėjimo paslaugą), turto neturi, kaip pats nurodė, šiuo metu yra išlaikomas sutuoktinės. Atsižvelgiantį šias aplinkybes, taip pat į nuosprendžiu skirtos baudos dydį, bei proceso išlaidas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, antrinės teisinės pagalbos išlaidos apeliacinėje instancijoje iš nuteistojo neišieškotinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų A. Ž. ir jo atstovės pagal įstatymą I. G. atstovo advokato Domo Pakėno apeliacinį skundą atmesti.

Iš nuteistojo K. V.,44 Eur valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo, neišieškoti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.

Teisėjai Kęstutis DargužisDanguolė ŠiugždinytėJurga Vasiliauskienė