Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Arūno Paštuolio ir Algirdo Remeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės, S. Ž. gynėjai advokatei Gintarei Leškevičienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal civilinio atsakovo Uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atstovo advokato Aivaro Gilio ir asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės, S. Ž. atstovės advokatės Gintarės Leškevičienės apeliacinius skundus dėl Druskininkų miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 10 d. nuosprendžio, kuriuo S. Ž., padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnyje 3 dalyje, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduotas jis pagal laidavimą I. Ž. atsakomybei be užstato, nustatant vienerių metų laidavimo terminą, o baudžiamoji byla S. Ž. atžvilgiu nutraukta.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, S. Ž. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė ir uždrausta jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones vienerius metus.

S. Ž. pagal BK 144 straipsnį išteisintas, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių.

S. Ž. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti –nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Nukentėjusiojo G. S. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir priteista iš civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini) Lietuvos filialą, nukentėjusiojo G. S. naudai 3 500,00 (trijų tūkstančių penkių šimtų eurų) neturinės žalos atlyginimas.

Priteista iš S. Ž. nukentėjusiajam G. S. 700,00 Eur (septynių šimtų eurų) išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

S. Ž. 2015 m. lapkričio 5 d., apie 6.41 val., (duomenys neskelbtini) savivaldybės teritorijoje, kelyje A4 Vilnius - Varėna - Gardinas, (duomenys neskelbtini)-ame kilometre, vairuodamas kelių transporto priemonę - automobilį „Iveco“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registruotą UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, važiuodamas nuo (duomenys neskelbtini) miesto kryptimi, pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 127, 128 punktų reikalavimus – nesilaikydamas visų būtinų atsargumo priemonių, sukeldamas pavojų kitų eismo dalyvių, kitų asmenų saugumui, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, vietovės reljefą, kelio būklę, meteorologines sąlygas, eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, o atsiradus kliūčiai ar iškilus grėsmei eismo saugumui, nepastebėjo kelio važiuojamosios dalies dešiniu kraštu važiuojančio dviratininko G. S. (kliūties), nesulėtino važiavimo greičio, neapvažiavo ar neaplenkė dviratininko, ir jį partrenkė, dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata – nukentėjusiajam G. S. dėl juosmens kairės pusės – pilvo kairės pusės srities sumušimo, blužnies plyšimo, kraujo išsiliejimo į pilvaplėvės ertmę, juosmeninių I, II stuburo slankstelių kairiųjų skersinių ataugų lūžimo, užpilvaplėvinio tarpo hematomos kairėje, padarė sunkų sveikatos sutrikdymą. S. Ž. buvo kaltinamas ir pagal BK 144 straipsnį dėl to, kad jis 2015 m. lapkričio 5 d. apie 6.41 val. (duomenys neskelbtini) savivaldybės teritorijoje, kelyje A4 Vilnius - Varėna - Gardinas, (duomenys neskelbtini)-ame kilometre, eismo įvykio metu, vairuodamas kelių transporto priemonę automobilį „Iveco“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registruotą UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, partrenkęs ir nubloškęs nuo kelio dviratininką G. S., ir taip sukėlęs pavojų nukentėjusiojo dviratininko G. S. gyvybei, turėdamas pareigą rūpintis nukentėjusiuoju G. S. jam nepagelbėjo, kai grėsė pavojus šio žmogaus gyvybei, nors turėjo galimybę suteikti jam pagalbą ir apie eismo įvykį nepranešė tarnyboms ar asmenims, galintiems suteikti pagalbą bei iš eismo įvykio vietos pasišalino.Druskininkų miesto apylinkės teismas dėl nusikaltimo, numatyto BK 281 str. 3 d., nusprendė S. Ž. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, motyvuojant tuo, jog yra BK 40 str. 2 d. numatytų sąlygų visuma, kas leis įgyvendinti teisingumo ir proporcingumo principus. Druskininkų miesto apylinkės teismas S. Ž. išteisino pagal BK 144 straipsnį motyvuojant tuo, kad nenustatyta nusikaltimo subjektyvinės pusės požymis – tiesioginė tyčia ir kaltinimai S. Ž. atžvilgiu nepasitvirtino, t. y. nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių.Apeliaciniame skunde civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas advokatas Aivaras Gilys prašo Druskininkų miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 10 d. nuosprendžio dalį, kuria buvo nepatvirtinta G. S. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasirašyta taikos sutartis pakeisti ir taikos sutartį patvirtinti bei baudžiamąją bylą civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atžvilgiu nutraukti. Skunde nurodo, jog buvo sudarytas dvišalis rašytinės formos sandoris, patvirtintas abiejų šį sandorį sudarančių šalių parašais. Nukentėjusysis teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad jis pasirašė šį sandorį niekieno neverčiamas, pats įrašė sutartą pinigų sumą, ją iš karto po sandorio sudarymo iš atsakovo atstovo gavo. Tačiau nukentėjusysis teisme pareiškė, jog jis nebesutinka su jo paties pasirašytu sandoriu (taikos sutartimi), kadangi jis buvo apgautas, ne taip suprato jo esmę, neturi teisinio išsilavinimo, nesuprato sutartyje nurodytų Civilinio proceso kodekso straipsnių ir t.t. Paaiškinti kuo pasireiškė ta apgaulė, nukentėjusysis nesugebėjo. Priešingai, jis patvirtino, kad pinigus iš tiesų gavo, kad ši suma (2 000 Eur) su juo buvo suderinta, patvirtino, jog jokios prievartos ar spaudimo jo atžvilgiu niekas nenaudojo. Pasak apelianto galima spręsti, jog nukentėjusysis iš esmės teigė, kad sandorį jis sudarė dėl suklydimo (Civilinio kodekso 1.90 str.), nors teismas nenurodė jokių motyvų, kuo remdamasis jis konstatavo, kad nukentėjusiojo valios sudarytas sandoris neatitinka. Taip pat teismas, tokios išvados nemotyvavo, neįvertino ir liudytojo A. S. parodymų apie sutarties pasirašymo momentą bei pinigų perdavimą nukentėjusiajam. Nukentėjusysis liudytojo A. S. parodymų nepaneigė. Todėl neįvertinęs šių bylos įrodymų, pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą dėl nukentėjusiojo valios neatitikimo.Pirmosios instancijos teismui priėmus skundžiamą nuosprendį nei motyvuojamoje, nei rezoliucinėje dalyje nėra konstatuotas šalių sudarytos taikos sutarties negaliojimas, kas lyg ir reikštų, jog sutartis yra tebegaliojanti ir šalims turi įstatymo galią (Civilinio kodekso 6.189 str.), su visomis iš to išplaukiančiomis pasekmėmis (tarp jų ir nukentėjusiojo įsipareigojimų nebereikšti jokių pretenzijų atsakovui). Tačiau kita vertus, teismas, konstatuoja nukentėjusiojo valios neatitikimą ir taikos sutarties netvirtina, visgi tuos atsakovo sumokėtus 2 000 Eur „užskaito“ kaip tinkamą žalos atlyginimą iš atsakovo pusės. Pažymi, kad civilinis atsakovas sumokėjo tuos 2 000 Eur būtent šalių sudarytos taikos sutarties pagrindu ir, svarbiausia, su sąlyga, jog nukentėjusysis, gavęs tuos 2 000 EUR, jokių pretenzijų atsakovui nebereikš. Tuo tarpu pagal pirmosios instancijos teismo sprendimą išeina, jog atsakovas savo prievolę pagal sutartį yra priverstas vykdyti (pinigus sumokėti), o nukentėjusysis savųjų prievolių (nebereikšti pretenzijų atsakovui) - ne. Toks teismo sprendimas pažeidžia ir šalių lygiateisiškumo principą. Akivaizdu, jog tuo atveju, jei teismas motyvuotai pripažintų šalių sudarytą taikos sutartį neatitinkančia nukentėjusiojo valios, t. y. negaliojančia, turėtų būti taikoma restitucija ir nukentėjusysis, visų pirma, turėtų būti įpareigotas grąžinti atsakovui viską, ką yra gavęs pagal sutartį, o tik tada sprendžiama dėl atsakovo civilinės atsakomybės dydžio. Apelianto S. Ž. atstovė advokatė Gintarė Leškevičienė skunde prašo Druskininkų miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 10 d. nuosprendį pakeisti ir panaikinti S. Ž. paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teisę vairuoti transporto priemones vienerius metus.Skunde iš esmės nesutinkama dėl teismo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės. Advokatė nurodo teismų praktiką, kuriose ši baudžiamojo poveikio priemonė - uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriama nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles, BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai, sąmoningai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Jokių šių aplinkybių šioje baudžiamojoje byloje nenustatyta. Padaryta nusikalstama veika yra atsitiktinė ir padaryti KET pažeidimai nėra S. Ž. ankstesnio, įstatymams ir visuotinai priimtoms elgesio normoms priešingo elgesio padarinys. Advokatė nurodo, jog S. Ž. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju - ekspeditoriumi, todėl darbo funkcijoms atlikti jam būtina turėti teisę vairuoti transporto priemones ir vairuotojo pažymėjimą, tai pagrindinė jo darbo sąlyga, be kurios jis netektų teisės dirbti esamose pareigose. Toks paskirtas suvaržymas nelaikytinas proporcingu. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje gynėja advokatė G. Leškevičienė palaikė apeliacinį skundą ir prašė jį tenkinti, nes jis pakankamai motyvuotas ir argumentuotas. Prokurorė prašė abu apeliacinius skundus atmesti, nes teismas, priimdamas nuosprendį, teisingai išsprendė visus skunduose nurodytus klausimus. Apeliaciniai skundai atmetami.Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 320 str. 3 d., neperžengdamas apeliacinių skundų ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose.

Dėl BK 68 straipsnio nuostatų taikymo.

Apeliaciniame skunde S. Ž. advokatė prašė Kauno apygardos teismo Druskininkų miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 10 d. nuosprendį pakeisti ir panaikinti S. Ž. paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teisę vairuoti transporto priemones vienerius metus.Pirmosios instancijos teismas, vadovaujantis baudžiamuoju įstatymu bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika tokio pobūdžio baudžiamosiose bylose, atsižvelgęs į reikšmingas bylos aplinkybes bei bausmės paskirtį teisingai įvertino kaltininko asmeninius ir valstybės prioritetus bei pagrįstai S. Ž. paskyrė baudžiamojo poveikio priemonę - teisę vairuoti transporto priemones vienerius metus.Apeliaciniame skunde S. Ž. gynėja prašymą panaikinti baudžiamojo poveikio priemonę atimti teisę vairuoti kelių transporto priemones grindžia tuo, kad ši teisė iš esmės jam reikalinga darbui, be to jis jauno amžiaus, kitokios specialybės neturi, kitokio pobūdžio darbo nėra dirbęs, o toks suvaržymas nelaikytinas proporcingu.Teisėjų kolegija sutinka su apeliaciniame skunde išdėstytais teiginiais, jog buvo padarytas neatsargus nusikaltimas, S. Ž. kaltę pripažino, nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką, kas pagrįstai įvertinta kaip jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. S. Ž. dirba darbą, tiesiogiai sietiną su vairavimu, nukentėjusiojo atsiprašė, nesiekė sukelti sunkių padarinių. Tačiau be šių nustatytų aplinkybių turi būti įvertinti ir kiti minėto klausimo išsprendimui reikšmingi duomenys, įvertinta jų visuma.Neatsargūs nusikaltimai, kuriais pažeidžiamos KET, yra labai įvairūs tiek pagal faktines aplinkybes, tiek pagal kilusius padarinius, todėl, teismui konstatavus, kad asmuo KET pažeidė dėl neatsargumo, būtina įvertinti padarytos veikos pavojingumo laipsnį, t. y. kokie KET pažeidimai buvo padaryti, ar padaryti pažeidimai susiję su itin dideliu kaltininko neatsargumu ir šiurkščiu KET nesilaikymu bei pagarbos kitiems eismo dalyviams nebuvimu, kokie KET pažeidimo padarymo padariniai ar kaltininkas vairavo blaivus, apsvaigęs. Suprantama, kad automobilio vairavimas yra gana rizikinga veikla, todėl automobilis yra priskiriamas prie didesnio pavojaus šaltinių. Taigi valdydamas automobilį asmuo turi būti ypač atidus bei apdairus ir elgtis taip, kad nesukeltų pavojaus sau ir kitiems eismo dalyviams.Bylos medžiaga nustatyta, kad S. Ž. 2015 m. lapkričio 5 d., apie 6.41 val., (duomenys neskelbtini) savivaldybės teritorijoje, kelyje Vilnius – Varėna – Gardinas, (duomenys neskelbtini) kilometre, tamsiu paros metu, esant rūkui bei nedideliam lietui, kas apsunkino kelio matomumą, vairuodamas transporto priemonę „Iveco“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė KET 9, 127, 128 p. reikalavimus, neapvažiavo ar neaplenkė dviratininko G. S. ir jį partrenkė, dėl ko G. S. buvo sunkiai sutrikdyta sveikata. Esant šioms aplinkybėms konstatuotina, kad kaltinamasis padarė itin pavojingą tiek sau, tiek kitų asmenų atžvilgiu veiką, nors teismas ją ir įvertino kaip nešiurkščią, tačiau labai pavojingą, kuri nulėmė kito žmogaus sunkų sveikatos sutrikdymą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad S. Ž. yra baustas administracine tvarka, turėjo galiojančią nuobaudą. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs bylos medžiagą šiame kontekste, nurodo, jog sprendžiant iš padarytų administracinių teisės pažeidimų, kaltininko veiksmuose nėra matomas itin ryškus atsakingumas ir atidumas vairuojant padidinto pavojaus transporto priemonę. Pagal pateiktą byloje pažymą (t. 1, b. l. 152-155) jam už padarytus administracinius teisės pažeidimus skirtos nuobaudos, o šios veikos padarymo metu turėjo galiojančią nuobaudą už viršytą leistiną greitį paskiriant jam piniginę baudą bei taikant teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 3 mėnesiams. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios aplinkybės bei pirmosios instancijos teismo išsamūs ir pagrįsti motyvai yra pakankamas pagrindas vertinti S. Ž. kaip nedrausmingą ir neatsakingą vairuotoją, kadangi turint nedidelį (4 metų) vairavimo stažą bei darbinius santykius, susijusius su transporto priemonių vairavimu, kaltininkas turi elgtis itin atsakingai ir atidžiai tiek savo, tiek visuomenės atžvilgiu. Šių aplinkybių kontekste darytina išvada, kad apeliantas pakankamai tinkamų išvadų dėl savo elgesio kelyje nepadarė ir toliau daro KET pažeidimus, kurie priešingai nei teigiama gynėjos, nėra nereikšmingi, o sprendžiant iš paskutinio eismo įvykio, net sukeliantys reikšmingus nepatogumus ne tik jam pačiam, bet ir kitam asmeniui sunkius padarinius (sužalojimus). Sutinkamai su pirmosios instancijos teismo išvada, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog vien tai, kad BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė asmuo, kurio darbas tiesiogiai susijęs su transporto priemonės vairavimu, nėra pagrindas atsisakyti skirti BK 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę, net jeigu uždraudimo naudotis specialia teise paskyrimas kaltininkui iš esmės reikštų teisės atėmimą dirbti šį darbą. Tokios išvados atitinka ir esamą teismų praktiką (kasacinės nutartys baudžiamojoje byloje 2K-541-511/2015, 2K-252/2015). Be to, baudžiamojo poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimas – skirtinas siekiant užtikrinti visuomenės saugumą. Skunde nurodytos aplinkybės, kurių pagrindu turėtų būti keistinas nuosprendis šiuo aspektu, nėra pakankamos ir reikšmingos. Siekis apsaugoti visuomenę nuo pakartotinių tokio pobūdžio KET pažeidimų bei pataisyti kaltininką nusveria jo patiriamus nepatogumus. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas šiuo atveju baudžiamąjį įstatymą pritaikė tinkamai ir pagrįstai kaltinamojo atžvilgiu taikė BK 68 straipsnį, t. y. uždraudė jam vairuoti kelių transporto priemones minimaliam laikotarpiui - 1 metams. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir motyvuotai pagrindė BK 68 straipsnio nuostatų taikymą, o paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, nelaikytina neproporcingu ar neadekvačiu S. Ž. teisių suvaržymu.

Dėl civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo skundo argumentų.

Pirmosios instancijos teismas nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo G. S. byloje pareikštą civilinį ieškinį tenkino iš dalies, prašomą priteisti turtinę ir neturinę žalą sumažino ir nusprendė priteisti iš civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini) nukentėjusiojo G. S. naudai 3 500 eurų neturtinės žalos atlyginimą.Civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas advokatas nesutinka su teismo išvada netvirtinti taikos sutarties, sudarytos tarp nukentėjusiojo G. S. ir civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tvirtina, jog susitarimas buvo pasirašytas ir negali būti nevykdomas, o teismas nenurodė jokių motyvų kuo remdamasis jis konstatavo, kad sudarytas sandoris neatitinka nukentėjusiojo valios.Analizuojant skundžiamojo nuosprendžio dalį, kuria išspręstas civilinio ieškinio klausimas, Kauno apygardos teismas nustatė, kad G. S. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo buvo prašoma priteisti iš draudimo kompanijos (duomenys neskelbtini) 4 000 Eur neturtinės ir 328 Eur turtinės žalos atlyginimą bei solidariai iš kaltinamojo S. Ž. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ 26 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Druskininkų miesto apylinkės teismas pareikštą civilinį ieškinį tenkino iš dalies, prašymą dėl turtinės žalos atlyginimo atmetė, motyvuojant tuo, kad pagrįsta turtinė žala sudaro 178,33 eurus, o nukentėjusiajam civilinis atsakovas (duomenys neskelbtini) bei kaltinamasis jau yra atlyginę 301 eurą turtinės žalos. Bylos medžiaga nustatyta ir tai, kad civiliniu ieškiniu nukentėjusysis prašė teismo priteisti iš draudimo kompanijos (duomenys neskelbtini) 4 000 eurų neturtinės žalos ir solidariai iš S. Ž. bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ 26 000 eurų neturtinės žalos atlyginimą. Teismas, vadovaudamasis suformuota teismų praktika, konstatavo, kad kaltinamojo atžvilgiu civilinis ieškinys yra pareikštas nepagrįstai ir iš jo jokia žala nukentėjusiajam nepriteistina, kadangi didesnio pavojaus šaltinio valdytoju laikomas darbdavys UAB „(duomenys neskelbtini)“, bet ne darbuotojas S. Ž. ir už S. Ž. padarytą žalą yra atsakingas UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pirmos instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nustatė, kad dėl kaltinamojo S. Ž. neatsargių nusikalstamų veiksmų eismo įvykio metu buvo sunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo G. S. sveikata, nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus bei neigiamas emocijas. Teismas, vertindamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgė į nukentėjusiajam G. S. padarytus sužalojimus, jų mąstą (sumušta juosmens kairės pusės – pilvo kairės pusės sritis, plyšo blužnis, lūžo I, II stuburo slankstelių kairiųjų skersinių ataugos, išsiliejo kraujas į pilvaplėvės ertmę bei susidarė užpilvaplėvinio tarpos hematoma kairėje, nukentėjusiajam padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas), sužalojimų padarymo aplinkybes (sužalojimai padaryti dėl netyčinių kaltinamojo veiksmų, įvykio metu kaltinamasis buvo blaivas, atsiprašė nukentėjusiojo, tiesiogiai nusikalstamos veikos pasekmių nesiekė), sužalojimų pasekmes (nukentėjusiajam būnant gan jauno amžiaus (25 m.) buvo pašalinta blužnis, jis neteko 30 procentų darbingumo, tačiau šiuo metu gydymas jau yra baigtas, duomenų, jog padaryti sužalojimai būtų peraugę į mediciniškai patvirtintus emocinius susirgimus, jog dėl patirtų sužalojimų būtų itin pablogėjusi nukentėjusiojo gyvenimo kokybė, būtent dėl šių sužalojimų jis buvo priverstas išeiti iš darbo ir neturėtų galimybės dirbti kito darbo, nėra), sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, suformuotą teismų praktiką ir sprendė, kad teisinga ir protinga satisfakcija dėl patirtos neturtinės žalos bus pasiekta neturtinės žalos bendrą dydį nustačius 7 000 Eur.Priteisdamas šią sumą iš civilio atsakovo (duomenys neskelbtini) bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 str. 1 d., kur nurodyta, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, yra 5 000 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 5 000 eurų dėl neturtinės žalos) ir 1 000 000 eurų dėl žalos turtui. Teismas atsižvelgė, kad (duomenys neskelbtini) G. S. atlygino 1 500 Eur neturtinės žalos, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 2 000 Eur neturtinės žalos, todėl likusi 3 500 Eur neturinės žalos atlyginimo suma nukentėjusiojo naudai priteista tik iš (duomenys neskelbtini).Šiame kontekste civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinio skundo argumentais grindžiama taikos sutartis, kuri pirmosios instancijos teismo nebuvo patvirtinta, tačiau nagrinėjamojoje byloje esminės reikšmės sprendžiant civilinio ieškinio išsprendimo klausimo pagrįstumą neturi. Sprendžiama, jog taikos sutarties pasirašymas ir jos patvirtinimas teisme, apeliantui turėjo užtikrinti garantijas, jog nukentėjusysis G. S., gavęs 2 000 eurų, jokių pretenzijų nereikš dėl eismo įvykio metu patirtos turtinės ir neturtinės žalos nei baudžiamojoje byloje, nei civilinėje byloje ir ateityje. Tačiau teismui nusprendus netvirtinti pateiktos sutarties ir šį klausimą išsprendus nuosprendyje nurodytais motyvais, apelianto atstovas mano, kad teismas taip pažeidė pamatinius sandorių sudarymo bei jo privalomumo šalims principus, formuoja ydingą teismų praktiką. Su tokia argumentacija ir nuosprendžio kritika šioje dalyje nesutiktina. Kauno apygardos teismas, išanalizavęs bylos medžiagą, nuosprendžio motyvus ir padarytą teismo išvadą šiuo aspektu, visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo pagrįstais nuosprendžio motyvais. Nenuginčytas faktas tas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėjo 2 000 eurų žalos atlyginimą, o nukentėjusysis juos gavo. Nepaneigtos aplinkybės, kad šie pinigai – kompensacinio pobūdžio už S. Ž. padarytus neatsargius veiksmus G. S. atžvilgiu eismo įvykio metu. Be to, teismas nusprendęs sumažinti prašomą neturtinės žalos 30 000 eurų sumą sprendė, kad nagrinėjamu atveju teisinga ir protinga satisfakcija dėl patirtos neturtinės žalos viso yra 7 000 eurų. Nors ir nukentėjusysis norėjo, kad būtų priteista didesnė suma, tačiau tam prieštaravo apeliantas, kurio atstovas teigė, kad tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir G. S. sudaryta taikos sutartis, kurią teismas turi patvirtinti. Teisėjų kolegija, priešingai nei nurodyta apeliaciniame skunde, patvirtina, kad teismas teisingai sprendė taikos sutarties netvirtinimo klausimą. Apelianto atstovo nuomone, teismas nemotyvavo kodėl atsisako tvirtinti, tačiau iš nuosprendžio motyvų akivaizdu, kad taikos sutartis yra dvišalis sandoris, kuriam sudaryti būtina suderinti abiejų proceso šalių valią ir kuri įsigalioja jį patvirtinus teisme. Tai suprantama, kad kol taikos sutartis, kuria šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia šiuo atveju žalos atlyginimo klausimą bei siekia užkirsti kelią kilti teisminiam ginčui dėl to paties ateityje, nepatvirtinta teismo, tai ji nėra ir galiojanti. Be to, teisingai teismas sprendė, kad taikos sutartis negali būti patvirtinta, nes teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis G. S. su šia sutartimi ir jos turiniu nesutiko, kas leidžia pagrįstai teigti, kad taikos sutartis neatitinka tikrosios nukentėjusiojo valios. Nors apeliantas šią situaciją vertina kitaip, tačiau nurodytas subjektyvus šio klausimo vertinimas nesuteikia pagrindo išvadai, jog skundžiamas nuosprendis yra neteisėtas ir naikintinas šiame kontekste. Apelianto argumentai, kad teismas neįvertino taikos sutarties paskirties ir ja siekiamų garantų ateityje, yra nepagrįsti. Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nenukrypdamas nuo formuojamos teismų praktikos tokio pobūdžio bylose ir nustatęs priteistiną neturtinės žalos atlyginimą, minėtą 7 000 eurų sumą, paskirstė draudimo įmonei bei apeliantui atitinkamai: 5000 eurų neturtinės žalos priteisė iš (duomenys neskelbtini) ir 2 000 eurų neturtinės žalos priteisė iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ nukentėjusiojo naudai. Kadangi (duomenys neskelbtini) G. S. sumokėjo 1 500 eurų, tai liko išmokėti 3 500 eurų. Iš bylos duomenų ir nuosprendžio motyvų matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, nepatvirtintos taikos sutarties pagrindu, G. S. taip pat sumokėjo 2 000 eurų neturtinės žalos atlyginimą. Pirmosios instancijos teismas, motyvuotai atsisakydamas patvirtinti taikos sutartį ir atsižvelgdamas į tai, kad 2 000 eurų suma nukentėjusiajam yra perduota, kuris to neneigia, šią sumą pripažino atlyginta, todėl darytina išvada, kad civilinis atsakovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ priteistą 2 000 eurų neturtinės žalos sumą nukentėjusiajam G. S. jau yra sumokėjęs. Akivaizdu, kad nepatvirtinta teisme taikos sutartis yra negaliojanti, jokių pasekmių nesukelia, nes pinigai, kurie buvo perduoti nukentėjusiajam, išsprendus civilinio ieškinio klausimą, pripažinti sumokėtu neturtinės žalos atlyginimu ir nukentėjusioji šalis, kuri apeliacinio skundo apeliacinės instancijos teismui per nuosprendžio apskundimo terminą nepateikė, ginčo šiuo klausimu nekėlė, prokuroras nuosprendžio neginčijo, todėl dar kartą žalos klausimas nei baudžiamojo proceso nei civilinio proceso tvarka nebus sprendžiamas, nes jis jau išspręstas, kas leidžia konstatuoti, kad civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ siekiamos garantijos, užkertant kelią galimam teisminiam ginčui ateityje, šiuo aspektu užtikrintos ir išspręstos. Apibendrinus visa kas išanalizuota ir patikrinta, darytina išvada, jog Druskininkų miesto apylinkės teismas teisingai įvertino baudžiamosios bylos medžiagą, ištirtus ir teisiamajame posėdyje patikrintus įrodymus, atsižvelgė į CK 6.250 str. 2 d. kriterijų visumą, į nukentėjusiajam padarytus sveikatos sužalojimus, jų pobūdį ir sunkumo laipsnį bei dėl to patirtus nukentėjusiojo dvasinius išgyvenimus ir praradimus, žalą padariusio asmens kaltę bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus, pagrįstai netvirtino sudarytos taikos sutarties tarp nukentėjusiojo G. S. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei teisingai išsprendė civilinį ieškinį. Skundžiamą nuosprendį keisti ar naikinti apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 336 straipsnio 3 dalimi,

nutaria:

civilinio atsakovo Uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atstovo advokato Aivaro Gilio ir asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės, S. Ž. gynėjos advokatės Gintarės Leškevičienės apeliacinius skundus atmesti.

Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja jo paskelbimo dieną.