Klaipėdos apygardos teismo nutartis, 1A-48-380/2021

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2021-01-21
Bylos Nr.: 1A-48-380/2021
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-02180-2020-8
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Dalius Jocys, Aurelija Sadauskaitė, Eduardas Maškevičius
Civilinis atsakovas: (duomenys neskelbtini)
Civilinis ieškovas: R. M.
Nukentėjusysis: S. M.
Advokatai: Rimvydas Kairys, Vaclovas Janušauskas

Kategorijos

1.2.25.4.2.2Kelių transporto eismo saugumo ar transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata (BK 281 str. 3 d.)
2.4.6.1Apeliacinio skundo atmetimas (BPK 326 str. 1 d. 1 p.)
2.4.6.4.4Jeigu netinkamai išspręsti kiti nuosprendžio klausimai (BPK 328 str. 4 p.)

Baudžiamoji byla Nr. 1A-48-380/2021 Proceso Nr. 1-01-1-02180-2020-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.25.4.2.2; 2.4.6.1; 2.4.6.4.4 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. sausio 21 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daliaus Jocio, Eduardo Maškevičiaus, Aurelijos Sadauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini) atstovės I. S., civilinės ieškovės R. M. atstovo advokato Vaclovo Janušausko, nukentėjusiojo S. M. atstovo advokato Vaclovo Janušausko apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. spalio 27 d. nuosprendžio, kuriuo S. Z., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 40 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281 straipsnio 3 dalį, perduodant jį laiduotojo D. S. atsakomybei pagal laidavimą be užstato 1 metams ir baudžiamoji byla jam nutraukta.

Nukentėjusiojo S. M. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies. Priteista nukentėjusiajam S. M. iš civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini) 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Likusi civilinio ieškinio dalis atmesta.

Civilinės ieškovės R. M. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies. Priteista civilinei ieškovei R. M. iš civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini) 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Likusi civilinio ieškinio dalis atmesta.

Iš atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės S. Z. nukentėjusiajam S. M. priteista 800 Eur turėtų išlaidų atstovo advokato padėjėjo paslaugoms apmokėti.

Išaiškinta S. Z., kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, per vienerius metus padaro baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinta laiduotojui D. S., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką gali paskirti kitą laiduotoją ar atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nurodyta S. Z. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. S. Z. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281 straipsnio 3 dalį už tai, kad jis vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo taisykles ir dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent: S. Z., 2020-01-10, apie 18.07 val., Klaipėdos mieste, (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Volkswagen Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), keturių eismo juostų kelyje su žaliąja skiriamąja juosta ir dviem eismo juostomis jo važiavimo kryptimi, važiuodamas antra eismo juosta, artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, esančios ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), nesilaikė saugaus eismo taisyklių, nesulėtino greičio ir nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“ ir kliudė jam iš kairės ėjusį pėsčiąjį S. M.. Dėl šio eismo įvykio metu patirtų sužalojimų S. M. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas.

Šiais neatsargiais veiksmais S. Z. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. spalio 3 d. Nr. 989 redakcija) patvirtintų Kelių eismo taisyklių 9 p. (Eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti) ir 30 p. (Artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą, o keliuose su viena eismo juosta kiekviena kryptimi – į bet kurią eismo juostą perėjoje įžengusį, žengiantį arba prieš pat eismo juostą (važiuojamosios dalies kraštą) stovintį ir laukiantį galimybės įžengti pėsčiąjį. Transporto priemonių vairuotojai privalo imtis papildomų atsargumo priemonių tamsiuoju paros metu, esant blogam matomumui arba tais atvejais, kai pėsčiųjų perėja iš vairuotojo vietos nėra gerai apžvelgiama, ir įsitikinti, kad pėsčiųjų perėjoje nėra pėsčiųjų, kuriuos turėtų praleisti.) reikalavimus.

II. Apeliacinių skundų argumentai

2. Civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini) atstovė I. S. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2020-10-27 nuosprendžio dalį, kuria tenkinti civiliniai ieškiniai, ir priimti naują sprendimą – nukentėjusiojo S. M. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos tenkinti 6 000 Eur sumoje, o civilinės ieškovės R. M. civilinį ieškinį civiliniam atsakovui (duomenys neskelbtini), veikiančiam per Lietuvos filialą, visiškai atmesti.

Motyvuojamoji dalis

2.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog atlygintinos neturtinės žalos pagrįstumo ir dydžio klausimai skundžiamu nuosprendžiu išspręsti netinkamai.

2.2. Skunde nurodoma, jog pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 109 straipsnio, 111 straipsnio 1 dalies nuostatas baudžiamojoje byloje už padarytą žalą atsako kaltinamasis. Draudimo įmonės pareigos apimtis nustatoma pagal teisės normas, reglamentuojančias draudimo santykius, t. y. pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą ir draudimo sutartį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.254, 6.987 straipsniai). Pagal CK 6.254 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė gali būti (o įstatymo nustatytais atvejais – privalo būti) draudžiama. Taigi, civilinės atsakomybės draudimo atveju yra du asmenys, kuriems kyla pareiga atlyginti padarytą žalą, – žalą padaręs asmuo (draudėjas) ir draudikas. Žalą padaręs asmuo turi atlyginti žalą, kiek jos nepadengia draudimo atlyginimas (draudimo išmoka) (CK 6.254 straipsnio 2 dalis). Taigi, nors pareigą atlyginti padarytą žalą turi žalą padaręs asmuo ir draudikas, tačiau šios minėtų asmenų pareigos atsiradimo pagrindai ir apimtis yra skirtingi. Žalą padariusio asmens pareiga atlyginti padarytą žalą kyla delikto pagrindu, t. y. jį ir nukentėjusįjį sieja deliktinė prievolė. Žalą padariusiam asmeniui, kaip deliktinės prievolės subjektui, taikomi deliktinės civilinės atsakomybės principai. Draudiko pareiga atlyginti žalą kyla visiškai kitu pagrindu – iš draudimo sutarties. Tai reiškia, kad draudiko pareigos apimtis nustatoma ne pagal deliktinės civilinės atsakomybės taisykles, o pagal teisės normas, reglamentuojančias draudimo santykius, ir pagal pačią draudimo sutartį. Būtent draudimo sutartinius santykius reglamentuojančios teisės normos ir pati draudimo sutartis nustato, kokią žalą ir kokia apimtimi atlygina draudikas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 3K-3-174/2005, 2K-410/2008, 2K-288/2010). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog draudiko prievolė atlyginti žalą kyla iš civilinės atsakomybės draudimo sutarties ir yra ribota šioje sutartyje nustatyta draudimo suma, o žalą padaręs asmuo privalo padarytą žalą atlyginti visiškai.?

2.3. Skunde teigiama, kad byloje nėra ginčo, jog bylai aktualaus įvykio dieną, galiojo su (duomenys neskelbtini), veikiančio per Lietuvos filialą sudaryta transporto priemonės Volkswagen Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įprastinė transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybės privalomojo draudimo sutartis, sutarties Nr. (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, (duomenys neskelbtini), veikiančio per Lietuvos filialą, atsakomybė gali atsirasti tik sudarytos transporto priemonės valdytojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties pagrindu, kuri yra reglamentuojama lex specialis – Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymu (toliau – TPVCAPDĮ) (Valstybės žinios, 2007 Nr. 61-2340, priimtas 2007 m. gegužės 17 d.) bei Vyriausybės Nutarimu Nr. 122 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos išmokėjimo taisyklėmis (Valstybės žinios, 2007, Nr. 61-2340). TPVCAPDĮ 19 straipsnio 6 dalyje nurodyta, jog Atsakingas draudikas ar Biuras moka per eismo įvykį nukentėjusiam trečiajam asmeniui tik įrodymais pagrįstos per eismo įvykį padarytos žalos dydžio išmoką, neviršijančią šio įstatymo 11 straipsnyje nustatytų draudimo sumų, ir turi teisę atmesti nepagrįstus reikalavimus dėl žalos, padarytos per eismo įvykį, atlyginimo. Draudiko išmokamos maksimalios draudimo išmokos yra numatytos TPVCAPDĮ 11 straipsnio 1 dalyje. Vadovaujantis 2017-11-16 įstatymu Nr. XIII-769 (TAR, 2017, Nr. 2017-18822) nustatyta, kad 11 straipsnio 1 dalies 4 punktas taikomas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartims, sudarytoms nuo 2018-11-01, t. y. nuo 2018-11-01 sudarytoms sutartims draudimo suma – 5 000 000 eurų dėl žalos asmeniui (įskaitant ir neturtinę žalą) ir 1 000 000 eurų dėl žalos turtui (keista 2017-11-16 įstatymu Nr. XIII-769 (nuo 2018-11-01)(TAR, 2017, Nr. 2017-18822).

2.4. Apeliantė teigia, jog pagal CK 6.247 straipsnį yra atlyginami tik tie nuostoliai, kurie yra susiję su veiksmais, nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų rezultatu. Nurodyta CK norma patvirtina, kad nukentėjusysis gali reikalauti tik tokių nuostolių, kurie atsirado dėl veiksmų, atliktų 2020-01-20 eismo įvykio metu. Iš kaltinamojo ir atitinkamai jo civilinės atsakomybės draudiko civiliniu ieškiniu gali būti reikalaujama ir priteisiamas nuostolių atlyginimas tik tokia apimtimi, kuri yra kaltinamojo neteisėtų veiksmų rezultatas, t. y. teismas turi konstatuoti tiesioginį priežastinį ryšį tarp veikos ir padarinių. Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimus, neturtinės žalos sąvoka pateikta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje, jos dydžio nustatymo kriterijai – to paties straipsnio 2 dalyje. Nustatant neturtinės žalos dydį įstatymas įpareigoja teismą atsižvelgti į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei paties nukentėjusiojo neatsargius veiksmus, taip pat į sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijus. Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, mažinančias ar didinančias neturtinės žalos atlyginimą. Vertinant neturtinės žalos dydį, pažymėtina, jog kiekvieną kartą jis nustatomas teismo, remiantis trimis pagrindais: vadovaujantis įstatyme nustatytais kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.282 straipsnis); atsižvelgiant į konkrečioje byloje teismo reikšmingais pripažintus kriterijus; pagal bylos aplinkybes atsižvelgiant į jau suformuotą teismų praktiką. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad įstatyme nustatytas neturtinės žalos dydžiui reikšmingų kriterijų sąrašas laikytinas pagrindiniu (universaliu), todėl jame įtvirtinti kriterijai turėtų būti teismo ištirti ir įvertinti kiekvienoje byloje, kurioje sprendžiamas klausimas dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio. Tačiau CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas kriterijų sąrašas yra nebaigtinis, be to, šioje normoje nepateikiama joje išvardytų kriterijų taikymo taisyklių ar prioritetų, todėl reikšmingas aplinkybes teismas turi nustatyti pats, nagrinėdamas konkrečią bylą. Kadangi kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, todėl teismas, spręsdamas dėl kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, privalo vertinti ne tik įstatyme nurodytus kriterijus, bet ir aiškintis bei vertinti individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, įskaitant ir tuos, dėl kurių neturtinės žalos atlyginimo dydis gali būti nustatytas ir mažesnis už reikalaujamą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-140/2012).

2.5. Skunde nurodoma, jog taikydamas nurodytą materialinę teisės normą kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad teismo funkcija yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus dvasinius, fizinius išgyvenimus bei praradimus, dėl to nustatydamas priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydį teismas yra saistomas kriterijų, atspindinčių visuomenės vertybinių sistemą ir sudarančių galimybę tinkamai įvertinti konkrečios bylos aplinkybes, taip pat neleidžiančių pernelyg siaurinti ar išplėsti civilinės atsakomybės taikymo ribų, lemiančių poreikį atsižvelgti ir į teisėtus žalą padariusio asmens interesus. Tai reiškia, kad teismas yra įpareigotas nustatyti protingą kompensacijos už neturtinę žalą dydį, kad būtų pasiekta protinga abiejų šalių interesų pusiausvyra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2011). Teisminėje praktikoje taip pat pripažįstama, kad žalos atlyginimo teisiniai santykiai suponuoja būtinybę nustatant neturtinės žalos dydį laikytis ir lygiateisiškumo principo, reikalaujančio analogiškas bylas spręsti panašiai. Dėl šios priežasties nustatydami neturtinės žalos dydį teismai turi remtis bei atsižvelgti ir į teismų analogiškose ar panašiose bylose priteisto neturtinės žalos atlyginimo dydžius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2010, 2012 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2012). Skunde pažymima, jog neturtinės žalos atlyginimo funkcija nėra nubaudimas ar nukentėjusio asmens turtinės padėties pagerinimas. Jos paskirtis kompensacinė, skirta atkurti socialiniam teisingumui.

2.6. Apeliantė nurodo, jog civilinio atsakovo specialistams susipažinus su gautais S. M. medicinos dokumentais nustatyta, jog jis 2020-01-10 būdamas neblaivus buvo partrenktas automobilio. Po autoįvykio VšĮ (duomenys neskelbtini) nustatyta diagnozė: židininė smegenų kontūzija kairėje frontaliai. Galvos plaukuotosios dalies žaizda. Kaukolės skliauto ir pamato lūžis. Toksinis etanolio poveikis (1,36 promilės). Senatvinė katarakta, foninė retinopatija. Ligoninėje gydytas 2020-01-11 – 2020-01-22 dėl bendros sunkios būklės, smegenų sumušimo ir kaukolės skliauto lūžių gydymo taikytas medikamentinis, reabilitacinis gydymas, susiūtos žaizdos. Vidaus organų traumos nenustatyta, stuburo tyrimuose – seni šonkaulių lūžiai ir stuburo degeneraciniai pakitimai. 2020-03-14 – 2020-03-23 gydytas ligoninėje dėl po traumos lėtinio kraujavimo po kietuoju smegenų dangalu (lėtinė subdūrinė hematoma). Atlikus smegenų kompiuterinės tomografijos tyrimą, rastas masyvus pakraujavimo židinys. 2020-03-14 atlikta smegenų kraujosruvos kairėje pusėje pašalinimo operacija. Po operacijos būklė pagerėjo. Skirtas medikamentinis ir reabilitacinis gydymas, kontrolė po 2 mėn. Skunde pažymima, kad į gydymo įstaigą buvo kreipęsis ir 2020-02-18, tačiau kaip patvirtina medicininiai dokumentai – kreiptasi dėl lėtinių regėjimo sutrikimų (senatvinė katarakta, astigmatizmas) ir iki galvos smegenų operacijos pasireiškusiu regėjimo sutrikimo simptomų.

2.7. Skunde teigiama, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas civilinį ieškinį nurodė į TPVCAPD teisinį reguliavimą: Eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių (Nr. 1059. 2018-10-24, paskelbta TAR 2018-10-29, i. k. 2018-17138) 12 punktą – patirtos neturtinės žalos dydis apskaičiuojamas vadovaujantis Eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymo rekomendacijomis, kurias tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Rekomendacijose (patvirtinta Lietuvos Respublikos finansų ministro 2018 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 1K-367) nurodoma, kad nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį atsakingas draudikas, jo atstovas pretenzijoms nagrinėti ar Biuras turi atsižvelgti į kompetentingų institucijų išduotais dokumentais pagrįstus tokius kriterijus kaip sveikatos sutrikdymo mastas, laikinojo nedarbingumo trukmė, neįgalumo lygis, darbingumo lygis ar specialiųjų poreikių lygis, sužalojimo pasekmės, mirties faktas ir priežastys, nukentėjusio (sužaloto) asmens ar žuvusiojo kaltė ar didelis neatsargumas ir kitus panašius kriterijus, turinčius įtakos neturtinės žalos dydžiui. Orientacinis neturtinės žalos dydis esant sunkiam sveikatos sutrikdymui – iki 12 MMA (įvykio metu – 555 EUR) Orientacinis neturtinės žalos dydis papildomai didinamas: 5.1. kai nukentėjęs trečiasis asmuo neteko 45-55 procentų darbingumo arba kai nustatytas lengvas neįgalumo lygis, arba kai nustatytas nedidelių specialiųjų poreikių lygis, – 25 procentais; 5.2. kai nukentėjęs trečiasis asmuo neteko 60-70 procentų darbingumo arba kai nustatytas vidutinis neįgalumo lygis, arba kai nustatytas vidutinių specialiųjų poreikių lygis, – 50 procentų; 5.3. kai nukentėjęs trečiasis asmuo neteko 75-100 procentų darbingumo arba kai nustatytas sunkus neįgalumo lygis, –arba kai nustatytas didelių ar labai didelių specialiųjų poreikių lygis, – 100 procentų.

2.8. Apeliantė nurodo, jog pagal bylos duomenis (tai pripažįsta ir pirmosios instancijos teismas), nukentėjusysis nėra pateikęs jokių objektyvių duomenų ar jam nustatytinas netektas darbingumas, ir (ar) kokia apimtimi. Todėl civilinis atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalimi dėl civilinio ieškinio tenkinimo ir su teismo motyvu, kad maksimali Rekomendacijų neturtinės žalos suma esant sunkiam sveikatos sutrikdymui – 12 MMA – šiuo atveju didintina 50 proc. Atsakovas mano, kad toks teismo vertinimas nėra pagrįstas bylos duomenimis, todėl tokiai teismo išvadai nėra jokio pagrindo. Atitinkamai teismas skundžiamame nuosprendyje konkrečiai nepasisakė ir niekaip neargumentavo, kokiais bylos duomenimis remdamasis padarė išvadą dėl Rekomendacijose nurodytos sumos didinimo ir kodėl taikytas būtent 50 proc. didinimas.

2.9. Skunde teigiama, jog, kaip ir buvo nurodyta civilinio atsakovo 2020-07-20 atsiliepime, nukentėjusiajam S. M. pagal objektyvius bylos duomenis apskaičiuotina 6 000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimo suma. Apeliantė nesutinka ir su nukentėjusiojo teikiamu paaiškinimu, jog dėl COVID-19 viruso grėsmės ir prevencinių priemonių jam buvo neprieinamas / neteikiamas nedarbingumo lygio nustatymas. Šiuo aspektu pažymėtina, kad yra visuotinai žinoma, jog dėl anksčiau nurodytų priežasčių šalies gyventojams paslaugų teikimas buvo sustabdytas tik konkretų apibrėžtą laiką, o kaip matyti, byla išnagrinėta tik 2020-10-27, todėl apeliantei akivaizdu, kad nukentėjusiajam siekiant gauti didesnį nei vidutinis rekomenduojamas neturtinės žalos dydis, turėjo būti pateikti objektyvūs įrodymai, patvirtinantys netektą darbingumą ir jo lygį. Nesant tokių duomenų, nėra pagrindo taikyti 50 proc. didinimą. Be to, teismas, neturėdamas specialių žinių (nepasitelkęs tam tikros srities specialistų) negali pats nustatyti asmeniui netekto darbingumo lygio. Tai neatitinka sąžiningumo, protingumo principų. Nukentėjusiojo teiginiai „teigia likęs neįgalus“ yra subjektyvus asmens vertinimas, kuris nepatvirtintas jokiais objektyviais duomenimis, todėl negali būti vertinamas kaip įrodytas.

2.10. Apeliantė atkreipia dėmesį, jog nukentėjusysis nepagrįstai jau turėtus sveikatos sutrikimus tapatina su eismo įvykio pasekmėmis: „Iki avarijos teigia nešiojęs akinius 2,5 dioptrijų, o dabar reikia nešioti 3,5 dioptrijų“. Civilinis atsakovas dar 2020-07-20 atsiliepimu siekė atkreipti teismo dėmesį, nurodydamas argumentus, jog medicininiai dokumentai patvirtina visai kitokias aplinkybes: kaip matyti iš pateiktų medicininių dokumentų, ieškovui dar iki įvykio diagnozuota senatvinė katarakta ir 2020-02-18 į gydymo įstaigą kreiptasi dėl lėtinių regėjimo sutrikimų (senatvinė katarakta, astigmatizmas) ir iki galvos smegenų operacijos pasireiškusiu regėjimo sutrikimo simptomu. Atitinkamai vertintini ir kiti asmens turėti sveikatos sutrikimai – stuburo tyrimuose – seni šonkaulių lūžiai ir stuburo degeneraciniai pakitimai, kurie neabejotinai turėjo įtakos asmens sveikatos būklei iki įvykio ir negali būti traktuojami kaip eismo įvykio pasekmės.

2.11. Dėl civilinės ieškovės R. M. reikalavimo skunde nurodoma, kad artimi asmenys dėl nusikalstamų veikų, padarytų prieš nukentėjusįjį, dažnai patiria neigiamų emocijų, tačiau nukentėjusiojo, kuris nėra miręs, šeimos nariai civiliniais ieškovais gali būti pripažįstami tik išskirtiniais atvejais, dažniausia tai yra mažamečių / nepilnamečių sunkiai sužalotų vaikų tėvai. Asmeniui, kuris pats nepatyrė fizinių sužalojimų, bet išgyveno dėl savo vaiko sužalojimo, taip pat patyrė dvasinius išgyvenimus dėl neaiškumo, kaip padaryti sužalojimai paveiks jo vaiko sveikatą ateityje, ar sužalojimo pasekmes pavyks pašalinti jį gydant, vadovaujantis teisingumo principu, neturtinė žala gali būti priteisiama pagal konkrečios bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2018 m. lapkričio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-331-976/2018). Apeliantė kaip pavyzdį nurodo tokias bylas: Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2020 m. sausio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-15-417/2020 – sunkų sveikatos sutrikdymą ir dėl to kilusias pasekmes patyrė jaunas, dar besiformuojantis asmuo, kuris tiek įvykio metu, tiek bylos nagrinėjimo metu yra nepilnametis – tėvams priteista po 1500 Eur; Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2020 m. vasario 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-189-468/2020 – mažametės nežymus sveikatos sutrikdymas, tėvui priteista – 1 000 Eur). Apeliantė pažymi, jog nuteistasis (turėtų būti – atleistasis nuo baudžiamosios atsakomybės) S. Z. nusikaltimą padarė neatsargia kaltės forma, sąmoningai nesiekdamas sukelti nukentėjusiajam sužalojimų bei dvasinių išgyvenimų,

2.12. Skunde nurodoma, jog žalos nustatymo ir mokėjimo tvarka nustatyta Lietuvos Resublikos Vyriausybės patvirtintose taisyklėse, tačiau joks teisės aktas nenustato, kad baudžiamojoje byloje patirtos bylinėjimosi išlaidos galėtų būti pripažįstamos žala, taip pat nenustato draudiko pareigos tokio pobūdžio išlaidas atlyginti. Pagal BPK 103 – 106 straipsnį civilinio ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos priskiriamos proceso išlaidoms, o proceso išlaidų išieškojimas baudžiamajame procese susietas su nusikalstamos veikos padarymu ir veiką padariusio asmens kalte. Proceso dalyviai turi teisę prašyti, kad teismas minėtas išlaidas pripažintų proceso išlaidomis ir jos būtų priteistos iš kaltinamojo (Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2014 m. spalio 23 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-776-174-2014).

Žemesnės instancijos teismas

3. Civilinės ieškovės R. M. atstovas advokatas V. Janušauskas apeliaciniu skundu prašo pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2020-10-27 nuosprendį: panaikinti nuosprendžio dalį, kuria atmesta civilinės ieškovės R. M. civilinio ieškinio dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo ir civilinei ieškovei R. M. iš (duomenys neskelbtini) Lietuvos filialo priteisti 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

3.1. Skunde nurodoma, jog civilinė ieškovė R. M. nesutinka su skundžiamo nuosprendžio dalimi, kuria atmesta civilinio ieškinio dalis dėl neturtinės žalos priteisimo. Teismas civilinei ieškovei priteisė 500 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimą.

3.2. Apeliantas teigia, kad teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra viena asmens konstitucinių teisių (Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalis). Neturtinės žalos samprata apibrėžiama CK 6.250 straipsnyje. Neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Pagal savo pobūdį tai yra asmeninė žala, nes ji tiesiogiai susijusi su asmeniu, neatskiriama nuo jo asmenybės ir priklauso nuo jo išgyventų emocijų. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl gyvybės atėmimo ir kitais įstatymų nustatytais atvejais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).

Žemesnės instancijos teismas

3.3. Nurodo, jog šioje byloje civilinė ieškovė neturtinės žalos atsiradimą sieja su jos sutuoktiniui nukentėjusiajam S. M. nusikalstama veika padarytu sveikatos sužalojimu. Eismo įvykio metu S. M. padarytas atviras kaukolės skliauto ir pamato kaulų lūžis sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą (2020-02-17 Specialisto išvada Nr. 6 372/2020(03). Teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė, jog neabejotina, kad nukentėjusiojo sutuoktinė patyrė didelių emocinių sukrėtimų nuo pat tos nakties, kai sutuoktinis negrįžo namo ir ji visą naktį buvo nežinioje, sielojosi dėl sutuoktinio sužalojimų, sunkios būklės ir realios tikimybės netekti artimiausio žmogaus. Neabejotinai suprastėjo jos gyvenimo kokybė dėl to, kad sutuoktinį reikėjo slaugyti, ir jis tapo nuo jos priklausomas, net ir dabar jam reikalinga pagalba apsitarnaujant. Sutuoktinis negali prisidėti prie buities darbų, namų priežiūros.

3.4. Apeliantas pažymi, kad kiekvienoje byloje teisingą piniginės kompensacijos už patirtą neturtinę žalą nustatymą lemia konkrečios aplinkybės, individualus jų vertinimas, suformuota teismų praktika tokio pobūdžio bylose. Mano, kad teismas neįvertino aplinkybės, jog sutuoktiniui sužalojimų sukelti padariniai ir sveikatos praradimai išliks visą gyvenimą, sveikata neatsistatys iki to lygio, koks buvo prieš eismo įvykį, o tai patvirtina, jog sužalojimų padariniai neišnyks. Šios aplinkybės lemia, kad civilinei ieškovei sutuoktiniui skirti papildomą priežiūrą reikės visą likusį gyvenimą. Dėl sutuoktinio emocinės būsenos (padidėjusio nervingumo) kenčia ir civilinė ieškovė, tai atsiliepia jos emocinei būklei ir gyvenimo kokybei. Šiuo atveju civilinė ieškovė turės teikti pagalbą sutuoktiniui neapibrėžtą laiko tarpą, juo rūpintis, prižiūrėti ir slaugyti, dėti pastangas, jog jis kiek įmanoma labiau atsistatytų po patirtų sužalojimų. Apelianto manymu teismas netinkamai vertino R. M. pasikeitusią gyvenseną bei šių pasikeitimų laikotarpį, nes sužalojimų pasekmės sutuoktiniui neišnyko.

Žemesnės instancijos teismas

4. Nukentėjusiojo S. M. atstovas advokatas V. Janušauskas apeliaciniu skundu prašo pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2020-10-27 nuosprendį: panaikinti nuosprendžio dalį, kuria atmesta nukentėjusiojo S. M. civilinio ieškinio dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo, ir nukentėjusiajam S. M. iš (duomenys neskelbtini) Lietuvos filialo priteisti 15 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

4.1. Apeliaciniame skunde nesutinkama su skundžiamo nuosprendžio dalimi, kuria atmesta civilinio ieškinio dalis dėl neturtinės žalos priteisimo.

4.2. Apeliantas teigia, jog skundžiamame nuosprendyje nurodyta, jog žalos asmeniui dydžio nustatymo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018-10-24 nutarimas Nr. 1059 „Dėl eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių ir indeksuotų draudimo sumų dydžių patvirtinimo“, pagal kurį nustatyti nuo 2019-01-01 indeksuoti draudimo sumų dydžiai, – 5 210 000 Eur dėl žalos asmeniui (įskaitant ir neturtinę žalą) ir 1050 000 Eur dėl žalos turtui. Pagal šių Taisyklių 6 punktą „Eismo įvykio metu padarytos žalos dydis ir nukentėjusiems tretiesiems asmenims mokėtinos draudimo išmokos dydis nustatomas vadovaujantis CK, Įstatymu, kitų teisės aktų nuostatomis, reglamentuojančiomis eismo įvykio metu padarytos žalos dydžio nustatymą, ir atsižvelgiant į eismo įvykio dalyvių kaitės laipsnį dėl eismo įvykio, atsakingo draudiko – draudimo įmonės, apdraudusios atsakingo už padarytą žalą asmens civilinę atsakomybę ar Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų, biuro (toliau – Biuras) įgaliotų asmenų (paskirtų ekspertų) ataskaitas ar išvadas dėl žalos, nukentėjusio trečiojo asmens, apdraustojo pateiktus dokumentus dėl žalos, eismo įvykio aplinkybių ir eismo įvykio dalyvių atsakomybės, kitų šiose Taisyklėse nurodytų asmenų pateiktus dokumentus, leidžiančius nustatyti eismo įvykio aplinkybes ir padarytos žalos dydį. Kai teismas yra priėmęs sprendimą dėl žalos atlyginimo arba patvirtinęs taikos sutartį byloje pagal nukentėjusio trečiojo asmens ieškinį dėl žalos atlyginimo, žalos dydis nustatomas atsižvelgiant į įsiteisėjusį teismo sprendimą arba teismo patvirtintą taikos sutartį dėl žalos atlyginimo. Biuras, vadovaudamasis šiomis Taisyklėmis, administruoja žalą, nustato eismo įvykio metu padarytos žalos dydį, apskaičiuoja ir moka draudimo išmokas nukentėjusiems tretiesiems asmenims įstatymo 17 straipsnyje nustatytais atvejais. 12 punktas numato, kad „Patirtos neturtinės žalos dydis apskaičiuojamas vadovaujantis Eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymo rekomendacijomis, kurias tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Tuo atveju, jeigu nukentėjęs trečiasis asmuo nesutinka dėl apskaičiuotos neturtinės žalos dydžio, jis turi teisę su pretenzija kreiptis į atsakingą draudiką ar Biurą dėl neturtinės žalos dydžio patikslinimo, o šalims nesusitarus - į teismą“. Lietuvos Respublikos Finansų ministro 2018-10-30 įsakymas Nr. 1K-367 dėl eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymo rekomendacijų nustato neturtinės žalos nustatymo gaires, kuriomis rekomenduojama vadovautis draudikams. Pagal šių rekomendacijų 4.3 punktą, esant sunkiam sveikatos sutrikdymui žalos orientacinis dydis yra iki 12 MMA.

4.3. Apeliantas teigia, jog nukentėjusysis S. M. nesutinka su teismo atliktu neturtinės žalos vertinimu, nes vertinimas atliktas vadovaujantis nutarimu ir taisyklėmis, kurios skirtos draudimo įmonėms, o ne šioje byloje nustatytų faktinių aplinkybių dėl sužalojimų ir jų sukeltų padarinių (sveikatai padarytų negrįžtamų pakitimų) ir žalos. TPVCAPDĮ 11 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta, jog transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų nuo 2018-11-01 yra 5 000 000 Eur dėl žalos asmeniui (įskaitant ir neturtinę žalą) ir 1000 000 Eur dėl žalos turtui. TPVCAPDĮ Nr. IX-378 11, 14, 15, 19 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo 6 straipsnyje nurodyta, kad minėtas TPVCAPDĮ 11 straipsnio 1 dalies 4 punktas taikomas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartims, sudarytoms nuo 2018-11-01.

4.4. Apelianto nuomone, teismas šioje byloje vertino tik sužalojimo laipsnį. Kiekvienoje byloje teisingą piniginės kompensacijos už patirtą neturtinę žalą nustatymą lemia konkrečios aplinkybes, individualus jų vertinimas, suformuota teismų praktika tokio pobūdžio bylose. Pirmosios instancijos teismas nesivadovavo neturtinės žalos įvertinimo kriterijais, pažeidė teisės normų, kuriose nustatyti šie kriterijai, ir priteisė neturtinę žalą, neatsižvelgdamas į visų įstatyme nurodytų kriterijų ir kitų šioje byloje reikšmingų aplinkybių visumą. Pirmosios instancijos teismo nurodyti argumentai dėl neturtinės žalos nukentėjusiajam atlyginimo yra nepagrįsti, neatitinka faktinių bylos aplinkybių, patirtų kūno sužalojimų sunkumo ir jų sukeltų pasekmių jo sveikatai bei padarinių tolesnei gyvenimo kokybei, prieštaraujantys formuojamai teismų praktikai tokio pobūdžio bylose. Dėl S. Z. neteisėtų veiksmų S. M. patyrė šiuos sužalojimus: trys muštinės kaktos kairės pusės žaizdos, atviras kaukolės skliauto (kaktikaulio kairės pusės) ir pamato priekinės duobės kaulų lūžis, abiejų akiduobių ir viršutinio žandikaulio ančių sienelių dauginiai lūžiai, kairio skruostikaulio lūžis, galvos smegenų kairiosios kaktinės skilties sumušimas, kraujosruvos akiduobėse ir žandiniuose ančiuose abipus, kairio peties bei dešinės plaštakos odos nubrozdinimai. Eismo įvykio metu S. M. padarytas atviras kaukolės skliauto ir pamato kaulų lūžis sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą (2020-02-17 Specialisto išvada Mr. G 372/2020(03). 2020-03-14 S. M. pablogėjus būklei – sustiprėjus galvos skausmams, svaigimui, kalbos sutrikimui, dešiniųjų galūnių silpimui, dvejinimuisi akyse, jis buvo stacionarizuotas operaciniam gydymui (VšĮ (duomenys neskelbtini), 2020-03-23 medicinos dokumentų išrašas LA A-3806391), kur buvo atlikta trepanacija kairėje gaivos pusėje, pašalinta ir išdrenuota lėtinė sudbūrinė hematoma. S. M. dėl patirtų sužalojimų iki šiol jaučia galvos skausmus, svaigimą, dvejinimąsi akyse, kairės pusės nosies dalies nejautrą, kairės kojos kelio sąnario skausmus, regos silpnėjimą, pablogėjusią atmintį. Dėl nurodytų skausmų nukentėjusysis S. M. patiria emocinę depresiją, dvasiškai išgyvena, taipogi jaučia nepatogumą dėl skausmo, nebegali užsiimti savo mėgstamu pomėgiu žvejyba, apribotas bendravimas. Kasdieniniame gyvenime yra priklausomas nuo sutuoktinės R. M. pagalbos.

4.5. Apeliantas pažymi, jog nukentėjusiojo patirtas fizinis skausmas ir stresas, suvokimas, kad sužalojimų sukelti padariniai ir sveikatos praradimai išliks visą gyvenimą, o sveikata neatsistatys iki prieš eismo įvykį buvusio lygio, „sąlygoja ir psichinę sveikatą – nerimą, pablogėjusią miego kokybę“, emocijų pokyčius – padidėjusį nervingumą, sumažėjusį bendravimą buityje. Atkreipia dėmesį, jog sužalotos smegenys neatsistato. Visos šios aplinkybės neginčytinai rodo, kad nukentėjusiojo sveikatai yra padaryti negrįžtami pakitimai ir žala.

4.6. Apeliantas nurodo šias nutartis: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. kovo 26 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2003, kurioje konstatavus sunkius sveikatos sutrikdymo padarinius su išliekamaisiais reiškiniais buvo priteista 114 000 Lt (33 016,68 Eur) neturtinės žalos atlyginimo; 2008 m. vasario 8 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-90/2008 konstatavus 60 proc. darbingumo netekimą priteista 200 000 Lt (57 924 Eur) neturtinės žalos atlyginimo; 2007 m. birželio 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3- 298/2007 konstatavus 100 proc. darbingumo netekimą priteista 290 000 Lt (83 989,80 Eur).

5. Atsiliepimu į civilinės ieškovės R. M. atstovo advokato V. Janušausko, nukentėjusiojo S. M. atstovo advokato V. Janušausko apeliacinius skundus civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini) atstovė I. S. su skundais nesutinka ir prašo juos atmesti.

6. Atsiliepimu į civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini) atstovės I. S., civilinės ieškovės R. M. atstovo advokato V. Janušausko, nukentėjusiojo S. M. atstovo advokato V. Janušausko apeliacinius skundus atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės S. Z. gynėjas advokatas Rimvydas Kairys apeliacinių skundų tenkinimo klausimą palieka spręsti apeliacinės instancijos teismo nuožiūra.

7. Atsiliepimu į civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini) atstovės I. S., civilinės ieškovės R. M. atstovo advokato V. Janušausko, nukentėjusiojo S. M. atstovo advokato V. Janušausko apeliacinius skundus Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorė Jolanta Sarpalienė prašo civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini) atstovės I. S. apeliacinį skundą atmesti, o civilinės ieškovės R. M. atstovo advokato V. Janušausko, nukentėjusiojo S. M. atstovo advokato V. Janušausko apeliacinius skundus patenkinti.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

8. Civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini) atstovės I. S. apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas. Civilinės ieškovės R. M. atstovo advokato V. Janušausko, nukentėjusiojo S. M. atstovo advokato V. Janušausko apeliaciniai skundai atmestini.

9. Apeliaciniuose skunduose nusikalstamos veikos kvalifikavimo, kaltės ar atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrįstumo klausimai nėra keliami. Skundžiamas nuosprendis ginčijamas nukentėjusiajam S. M. ir civilinei ieškovei R. M. priteisto neturtinės žalos atlyginimo aspektu. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į BPK įtvirtintas apeliacinio nagrinėjimo bendrąsias nuostatas, bylą patikrina neperžengdama skundo ribų (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

10. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad apeliaciniais skundais nekeliamas klausimas dėl civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini) atsakomybės atlyginti žalą nukentėjusiajam S. M. pagal TPVCAPDĮ 13 straipsnio 1 dalį. Todėl laikytina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad civilinis atsakovas (duomenys neskelbtini) turi atlyginti žalą S. M..

11. Šioje byloje neginčytinai įrodyta, jog dėl atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės S. Z. nusikalstamos veikos, t. y. dėl to, kad jis 2020-01-10, apie 18.07 val., Klaipėdos mieste, (duomenys neskelbtini) gatvėje, vairuodamas automobilį „Volkswagen Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), keturių eismo juostų kelyje su žaliąja skiriamąja juosta ir dviem eismo juostomis jo važiavimo kryptimi, važiuodamas antra eismo juosta, artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, esančios ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), nesilaikė saugaus eismo taisyklių, nesulėtino greičio ir nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“ ir kliudė jam iš kairės ėjusį pėsčiąjį S. M., buvo sunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo S. M. sveikata, todėl ginčo dėl jo teisės į neturtinės žalos atlyginimą nėra.

12. Teisėjų kolegija pažymi, jog CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala atlyginama, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ir į pagrįstus kaltininko interesus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013, 2K-244/2015, 2K-243-648/2015).

13. Neturtinės žalos dydžio nustatymui ir teisingam atlyginimui yra svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos. Galioja civilinės atsakomybės principas, kad kuo aiškesnė ir svarbesnė yra vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ne visada atkuriamų ar neįmanomų atkurti vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Priteisiant neturtinę žalą, tai gali būti padaroma nustatant teisingą neturtinės žalos dydį, atsižvelgiant vien į šią pažeistą vertybę. Kaip jau minėta, pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra pasekmės. Dar vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra neturtinę žalą padariusio asmens kaltė – neatsargiais nesmurtiniais veiksmais pasireiškusi kaltė sudaro prielaidas neturtinės žalos dydį nustatyti mažesnį. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismams sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, reikia atsižvelgti į kasacinio teismo praktiką, formuojamą aiškinant ir taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms aplinkybėms, būtina vadovautis konkrečioje Aukščiausiojo Teismo nutartyje sukurtu precedentu (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2010). Šis reikalavimas kildinamas iš teismo precedento esmės – stare decisis principo, grindžiamo teismo sprendimo autoritetu: visas tapačias vėlesnes bylas būtina spręsti taip, kaip išspręsta byla, kurioje sukurtas teismo precedentas (lot. auctoritas rerum similiter judicatum) (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007-10-24 nutarimas).

14. Apeliantų nurodytos kasacinio teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-371/2003, Nr. 3K-3-298/2007, Nr. 3K-3-90/2008, Nr. 3K-3-171/2011, Nr. 3K-3-560/2010 ir Nr. 3K-3-202/2012 nėra tinkami precedentai, taikytini nagrinėjamoje byloje. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjant neturtinės žalos dydžio S. M. klausimą vadovautis apeliantų skunduose nurodyta teismo praktika nėra pagrindo, nes šių bylų ir nagrinėjamos bylos ratio decidendi (argumentai, kuriais grindžiamas sprendimas) yra skirtingi. Pažymėtina, kad dėl sukelto eismo įvykio sužalojus žmogų priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo bylose suvienodinti teismų praktiką priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio prasme iš esmės neįmanoma, nes kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti visumą, o individualioje byloje šie kriterijai, jų reikšmė ir tarpusavio santykis gali skirtis.

15. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. vasario 27 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-41-303/2020 apibendrino pagal formuojamą teismų praktiką priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžius (kartu su draudimo išmoka) asmenims, tiesiogiai nukentėjusiems dėl nusikalstamos veikos, nurodytos BK 281 straipsnio 3 dalyje. Kasacinis teismas nurodė, jog laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2019 m. lapkričio 1 d. nustatyti nuo 5 000 Eur iki 28 962 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-52-942/2016, 2K-61-696/2016, 2K-154-699/2016, 2K-25-489/2017, 2K-94-696/2017, 2K-155-511/2017, 2K-110-699/2017, 2K-359-697/2017, 2K-362-697/2018, 2K-102-303/2019). Taigi priteistinų sumų vidurkis yra 18 481 Eur, o pirmosios instancijos teismas pripažino, kad S. M. atlygintina neturtinės žalos suma yra 10 000 Eur.

16. Nagrinėjamu atveju specialisto išvadoje Nr. G 372/2020(03) nurodyta, kad S. M. nustatyti sužalojimai: trys muštinės kaktos kairės pusės žaizdos, atviras kaukolės skliauto (kaktikaulio kairės pusės) ir pamato priekinės duobės kaulų lūžis, abiejų akiduobių ir viršutinio žandikaulio ančių sienelių dauginiai lūžiai, kairio skruostikaulio lūžis, galvos smegenų kairiosios kaktinės skilties sumušimas, kraujosruvos akiduobėse ir žandiniuose ančiuose abipus, kairio peties bei dešinės plaštakos odos nubrozdinimai. Sužalojimai atitinka užduotyje nurodytą eismo įvykio laiką ir aplinkybes, padaryti automobiliui partrenkiant pėsčiąjį. Pagrindiniai (galvos) sužalojimai, tikriausiai, atsirado kūną užmetus ant automobilio. Pirminio trauminio kontakto žymės kūne neužfiksuotos, todėl iš sužalojimų negalima spręsti, į kurią kūno vietą kliuvo pirminis automobilio smūgis. Eismo įvykio metu S. M. padarytas atviras kaukolės skliauto ir pamato kaulų lūžis sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą (t. 1, b. l. 51–52). Bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu nukentėjusysis parodė, kad eismo įvyko metu jam skilo galva, buvo sužeista akis, petys, kojos, kitose kūno vietose buvo nubrozdinimai. Nosis iki šiol tirpsta, buvo sužalota visa kairė pusė. Taip pat tirpsta kojos, o rankos yra silpnos. Jam darė galvos operaciją, 2 savaites gulėjo ligoninėje, paskui išvažiavo į sanatoriją. Padarius galvos stenogramą jam buvo aptikta hematoma ir vėl daryta operacija, po operacijos vėl vyko į sanatoriją, tada prasidėjo karantinas, todėl jį išsiuntė namo, daugiau į ligoninę nebepriėmė. Liko neįgalus. Dėl sveikatos paslaugų neprieinamumo specialistai negali jo apžiūrėti. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusiojo sutuoktinė R. M. parodė, kad kai S. M. grįžo iš sanatorijos, jis nieko negalėjo savarankiškai daryti, net nulipti laiptais. Teko mėnesį šalia jo nuolat būti. Vyras dabar labai nervingas, kalba užsikirsdamas. Nurodomas aplinkybes patvirtina ir byloje esantys medicininių dokumentų išrašai (t. 3, b. l. 5–8, 44–54). Teisėjų kolegija pažymi, kad žmogaus sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ne visada atkuriamų ar neįmanomų atkurti vertybių, todėl itin saugoma. Kaip jau minėta, priteisiant neturtinės žalos atlyginimą, tai gali būti padaroma nustatant teisingą neturtinės žalos dydį, atsižvelgiant vien į šią pažeistą vertybę.

17. Atsižvelgdama į anksčiau aptartus neturtinės žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų vertinimo principus bei šių principų pritaikymą konkrečiose bylose, kuriose eismo įvykio metu sunkiai sužalojami asmenys, ir aptartas aplinkybes sugretindama su šioje byloje nustatytomis aplinkybėmis, kolegija mano, kad racionaliai vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, tinkamai taikant CK 6.250 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies nuostatas, atsižvelgiant ne tik į nusikaltimą padariusio asmens bei nukentėjusiųjų interesų pusiausvyrą, bet ir į kitus neturtinės žalos įvertinimo kriterijus, sužalojimo mastą, pobūdį, liekamuosius reiškinius, įvertinant visumą aplinkybių, atsižvelgiant į Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, laikytina, kad pirmosios instancijos teismas nustatė tinkamą S. M. patirtos neturtinės žalos dydį – 10 000 Eur. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismo nustatytas S. M. neturtinės žalos atlyginimo dydis yra teisingas ir, priešingai, nei teigia apeliantai, atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus bei teismų praktiką šios kategorijos bylose.

18. Civilinio atsakovo atstovės apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nukentėjusiajam priteistinos neturtinės žalos atlyginimo sumą, nepakankamai ir (ar) netinkamai atsižvelgė į tai, kad nukentėjusysis nėra pateikęs jokių objektyvių duomenų ar jam nustatytinas netektas darbingumas, nepagrįstai kritiškai nevertino nukentėjusiojo teiginio, jog dėl COVID-19 pandemijos jam nebuvo prieinamas nedarbingumo lygio nustatymas, skundžiamame nuosprendyje konkrečiai nepasisakė ir niekaip neargumentavo, kokiais bylos duomenimis remdamasis padarė išvadą, kodėl neturtinės žalos sumą didino būtent 50 procentų. Todėl neturtinės žalos dydis turėtų būti mažinamas iki 6000 Eur. Nukentėjusiojo atstovo advokato apeliaciniame skunde nurodoma, jog teismas šioje byloje vertino tik nukentėjusiojo sužalojimo laipsnį, o teismo nurodyti argumentai dėl neturtinės žalos nukentėjusiajam atlyginimo yra nepagrįsti, neatitinka faktinių bylos aplinkybių, patirtų kūno sužalojimų sunkumo ir jų sukeltų pasekmių jo sveikatai bei padarinių tolesnei gyvenimo kokybei, prieštaraujantys formuojamai teismų praktikai tokio pobūdžio bylose, todėl neturtinės žalos dydis turėtų būti didinamas iki 15 000 Eur. Tačiau, kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, Klaipėdos apylinkės teismas, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį nukentėjusiajam atsižvelgė į iš esmės visas šias apeliantų skunduose nurodomas ir kitas neturtinės žalos dydžiui įtakos galinčias turėti aplinkybes ir jas įvertino, o savo sprendimą tinkamai motyvavo. Be to, teisėjų kolegija neturi pagrindo netikėti nukentėjusiojo teiginiais, jog jis negalėjo patekti pas nedarbingumo lygio nustatymo specialistus dėl situacijos, kuri susiklostė sveikatos priežiūros įstaigose dėl COVID-19 pandemijos, nes yra visuotinai žinoma, kad nuo pat pandemijos Lietuvos Respublikoje pradžios asmenys nuolat susidurdavo ir tebesusiduria su panašiomis problemomis ir dažnai buvo aptarnaujami tik nuotoliniu būdu nepaisant ar tuo metu buvo paskelbtas karantinas, ar ne. Pažymėtina ir tai, kad priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog apylinkės teismas savarankiškai nukentėjusiajam S. M. netekto nedarbingumo lygio nenustatė.

19. Darytina išvada, jog apylinkės teismas nusikalstama veika padarytos atlygintinos neturtinės žalos dydį nustatė teisingai, vadovaudamasis minėtomis neturtinės žalos atlyginimą reglamentuojančiomis įstatymo nuostatomis ir pagal šioje konkrečioje byloje nustatytų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą. Apeliaciniuose skunduose išdėstyti argumentai apie neteisingai išspręstą atlygintinos neturtinės žalos dydžio klausimą tokios išvados nepaneigia. Juolab, kad konkretus neturtinės žalos dydis nustatomas atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes ir specifiką, t. y. šis dydis yra bylos faktinių aplinkybių vertinimo dalykas. Dėl to teismų praktikoje nustatomas ir priteisiamas žalos atlyginimo dydis, esant tiems patiems padariniams, būna skirtingas ir negali būti vienodas, nes įstatymas nenustato konkretaus neturtinės žalos atlyginimo dydžio visiems atvejams. Anksčiau aptartoje teismų praktikoje atlyginant neturtinę žalą dėl sunkaus nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymo priteisiamos tiek žymiai mažesnės, tiek ir gerokai didesnės pinigų sumos. Konstatuotina, jog nukentėjusiajam nustatyta 10 000 Eur suma atitinka formuojamos teismų praktikos tendencijas tokio pobūdžio bylose, todėl nėra pagrindo keisti skundžiamo nuosprendžio dalį dėl neturtinės žalos nukentėjusiajam S. M. priteisimo.

20. Sutiktina su civilinio atsakovo atstovės apeliacinio skundo teiginiu, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė neturtinės žalos atlyginimą civilinei ieškovei R. M.. Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamoje byloje klausimas dėl civilinio ieškinio, priteisiant neturtinės žalos atlyginimą R. M., išspręstas netinkamai, neturtinės žalos atlyginimas priteistas objektyviai neįvertinus visų reikšmingų aplinkybių, neatsižvelgus į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, todėl ši skundžiamo nuosprendžio dalis negali būti pripažinta teisėta ir pagrįsta.

21. Pagal savo pobūdį neturtinė žala – tai asmeninė žala, nes ji tiesiogiai susijusi su asmeniu, neatskiriama nuo jo asmenybės ir priklauso nuo jo išgyventų emocijų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-453/2011). Taigi paprastai civiliniu ieškovu baudžiamojoje byloje gali būti pripažįstamas tik tiesiogiai nuo nusikalstamos veikos padarymo nukentėjęs ir tiesiogiai neturtinę žalą patyręs asmuo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-324-507/2016). Sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo ne tik tiesiogiai dėl nusikalstamos veikos patyrusiam žalą asmeniui, tačiau ir kitiems su juo artimai susijusiems asmenims kasacinės instancijos teismas civilinėse ir baudžiamosiose bylose laikosi nuostatos, kad neturtinės žalos asmeninis pobūdis, t. y. tai, kad ji tiesiogiai susijusi su asmeniu ir priklauso nuo jo paties išgyventų emocijų, lemia, jog kiti asmenys, kurie nėra nukentėjusieji, bet susiję su asmeniu, patyrusiu tokią žalą, teisę į neturtinės žalos atlyginimą turi tik išimtiniais atvejais (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2013). Suprantama, kad nukentėjusiojo šeimos nariai, giminaičiai, kiti artimi asmenys dėl nusikalstamų veikų, padarytų prieš nukentėjusįjį, dažnai patiria neigiamų emocijų, tačiau tai nereiškia, kad visi tokie asmenys, nesant ypatingų aplinkybių, gali įgyti teisę reikalauti atlyginti neturtinę žalą bet kurioje baudžiamojoje byloje. Tačiau nukentėjusiojo, kuris nėra miręs, šeimos nariai civiliniais ieškovais gali būti pripažįstami tik išskirtiniais atvejais (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-324-507/2016).

22. Kaip teisingai nurodyta apeliaciniame skunde, Aukščiausiasis Teismas yra akcentavęs, jog artimi asmenys dėl nusikalstamų veikų, padarytų prieš nukentėjusįjį, dažnai patiria neigiamų emocijų, tačiau nukentėjusiojo, kuris nėra miręs, šeimos nariai civiliniais ieškovais gali būti pripažįstami tik išskirtiniais atvejais, dažniausia tai yra mažamečių / nepilnamečių sunkiai sužalotų vaikų tėvai. Asmeniui, kuris pats nepatyrė fizinių sužalojimų, bet išgyveno dėl savo vaiko sužalojimo, taip pat patyrė dvasinius išgyvenimus dėl neaiškumo, kaip padaryti sužalojimai paveiks jo vaiko sveikatą ateityje, ar sužalojimo pasekmes pavyks pašalinti jį gydant, vadovaujantis teisingumo principu, neturtinė žala gali būti priteisiama pagal konkrečios bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2018 m. lapkričio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-331-976/2018).

23. Skundžiamame nuosprendyje teismas savo sprendimą priteisti 500 Eur dydžio neturtinę žalą nukentėjusiojo sutuoktinei R. M. motyvavo tuo, kad ji yra emociškai labai susijusi su nukentėjusiuoju, nes jie jau 49 metus yra susituokę, gyvena dviese, neturi artimesnių žmonių. Teismas nurodė, kad nukentėjusiojo sutuoktinė nuo pat nakties po eismo įvykio patyrė didelių emocinių sukrėtimų, o jos gyvenimo kokybė suprastėjo dėl to, kad sutuoktinį reikėjo slaugyti, ir jis tapo nuo jos priklausomas, jam dabar reikalinga pagalba apsitarnaujant, be to, jis nebegali prisidėti prie buities darbų, namų priežiūros. Nors teisėjų kolegija sutinka, kad R. M. dėl aptartų aplinkybių neabejotinai patyrė emocinį diskomfortą, vis dėlto, šios aplinkybės nėra išskirtinės ir neatitinka Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos. Kaip jau minėta, kasacinis teismas savo praktikoje akcentuoja, jog neturtinė žala gali būti priteisiama nukentėjusiojo, kuris nėra miręs, šeimos nariams tik tada, kai asmuo pats nepatyrė fizinių sužalojimų, bet išgyveno dėl savo vaiko sužalojimo, taip pat patyrė dvasinius išgyvenimus dėl neaiškumo, kaip padaryti sužalojimai paveiks jo vaiko sveikatą ateityje, ar sužalojimo pasekmes pavyks pašalinti jį gydant. Taigi, neturtinės žalos priteisimui nukentėjusiojo šeimos nariams kasacinis teismas yra nustatęs griežtus, išskirtinius kriterijus. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, jog nukentėjusysis S. M. yra R. M. sutuoktinis, o ne mažametis (ar nepilnametis) jos vaikas, todėl teisinio pagrindo priteisti jai neturtinės žalos atlyginimą nebuvo.

24. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Klaipėdos apylinkės teismo 2020-10-27 nuosprendžio dalis keistina dėl netinkamai išspręsto civilinio ieškinio klausimo (BPK 328 straipsnio 4 punktas). Nuosprendžio dalis dėl civilinio ieškinio priteisimo civilinei ieškovei R. M. iš civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini), dėl neturtinės žalos atlyginimo, naikintina. Civilinės ieškovės R. M. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,

nutaria:

civilinės ieškovės R. M. atstovo advokato Vaclovo Janušausko, nukentėjusiojo S. M. atstovo advokato Vaclovo Janušausko apeliacinius skundus atmesti.

Pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. spalio 27 d. nuosprendį ir nuosprendžio dalį dėl civilinio ieškinio priteisimo civilinei ieškovei R. M. iš civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini), panaikinti. Civilinės ieškovės R. M. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Teisėjai Dalius JocysEduardas MaškevičiusAurelija Sadauskaitė