- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-02-20
- Bylos Nr.
- 1A-189-468/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-59610-2018-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Daiva Kazlauskienė, Gintaras Dzedulionis, Paulius Veršekys
- Nuteistasis
- A. S.
- Civilinis atsakovas
- ERGO Insurance SE Lietuvos filialo
- Nukentėjusysis
- U. E., V. M.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Dzedulionio, Daivos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Pauliaus Veršekio,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal civilinio atsakovo ERGO Insurance SE Lietuvos filialo apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2019-12-09 nuosprendžio, kuriuo A. S. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalį 60 MGL (3 000 Eur) dydžio bauda.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 40 MGL (2 000 Eur) dydžio bauda.
Iš civilinio atsakovo ERGO Insurance SE Lietuvos filialo nukentėjusiosios U. E. naudai priteista 1 000 Eur neturtinės žalos.
Iš civilinio atsakovo ERGO Insurance SE Lietuvos filialo nukentėjusiosios V. M. interesus atstovaujančio J. M. naudai priteista 1 000 Eur neturtinės žalos.
Iš A. S. nukentėjusiosios V. M. interesus atstovaujančio J. M. naudai priteista 270 Eur procesinių išlaidų.
Iš A. S. priteista 286,35 Eur valstybės turėtų antrinės teisinės pagalbos suteikimo išlaidų atstovaujant nukentėjusiąją U. E..
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
1. A. S. pripažintas kaltu pagal BK 281 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis 2018-12-17, apie 17.12 val., Ukmergės rajone, kelio A-6 Kaunas-Zarasai-Daugpilis 82,60 kilometre, vairuodamas krovininį automobilį IVECO AS440S43, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registruotą juridinio asmens UAB „G.“ vardu, pažeidė Kelių eismo taisyklių 127 punkto reikalavimus ir sukėlė eismo įvykį, t. y. važiuodamas keliu, nepasirinko saugaus greičio, neatsižvelgė į sniegu padengtą ir slidžią asfalto dangą, nesuvaldė tiesiaeigio krovininio automobilio, judėjusio važiavimo kryptimi, dėl ko, slysdamas, išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, kurios kelkraštyje atsitrenkė į priešinga kryptimi važiavusį ir stojusį lengvąjį automobilį Volvo V70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamą U. E., dėl to įvykusio eismo įvykio metu buvo sužaloti lengvuoju automobiliu Volvo V70 važiavę asmenys. Šie A. S. veiksmai kvalifikuoti pagal BK 281 straipsnio 1 dalį.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. ERGO Insurance SE Lietuvos filialo atstovė prašo Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2019-12-09 nuosprendį pakeisti ir atmesti civilinių ieškinių reikalavimus civilinio atsakovo ERGO Insurance SE Lietuvos filialo atžvilgiu.
2.1. Nurodo, kad nukentėjusiosios gali reikalauti nuostolių atlyginimo iš civilinio atsakovo, tik teismui nustačius, kad žala atsirado dėl A. S. veiksmų eismo įvykio metu. Pažymi, kad spręsdamas nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydį teismas turi atsižvelgti į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį ir kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes ir negali suabsoliutinti vienos iš jų, o kitas ignoruoti. Pažymi, kad žala buvo padaryta neatsargia veika, o pagal teismų praktiką asmeniui veikiant neatsargiai padaroma mažesnė neturtinė žala nei tyčiniais veiksmais. Pažymi, jog civilinis ieškinys dėl nukentėjusiosios V. M. patirtos neturtinės žalos nėra pagrįstas jokiais objektyviais įrodymais – nėra pateikta jokių medicininių išvadų, išrašų ar kitų įrodymų. Civilinis atsakovas atsižvelgdamas į suformuotą teismų praktiką įvertino, jog nukentėjusiajai V. M. padaryta neturtinė žala atitinka 300 Eur dydžio sumą, todėl papildomai priteisti 1 000 Eur, kartu su civilinio atsakovo anksčiau apmokėta 350 Eur dydžio suma, nėra proporcingi patirtai žalai ir neatitinka teismų praktikos.
2.2. Nesutinka ir su U. E. atžvilgiu priteistos neturtinės žalos dydžiu ir nurodo, kad patikslintame civiliniame ieškinyje nurodytos aplinkybės: tai, kad U. E. netenkina gydymosi procesas ir gydytojų prognozės, kankina nerimas dėl ateities, galimybės ateityje išnešioti kūdikį, potrauminiams sindromams pašalinti reikalingas medikamentų vartojimas, nėra pagrįstos įrodymais. Nenustatyta, kad dėl patirto sužalojimo yra likę kokie nors sudėtingi liekamieji reiškiniai, nėra duomenų apie tęsiamą gydymą, skirtą ir/ar vykdomą reabilitacinį gydymą, apie skirtus ir vartojamus medikamentus. Bylos nagrinėjimo metu nukentėjusioji pripažino, kad po baigto gydymo daugiau į medikus nesikreipė, gydėsi pati. Civilinio atsakovo atstovas pažymi, kad gydymasis pačiam negali būti pripažįstamas tęsiamu gydymu, koordinuojamu medicinos specialistų ir tuo pačiu patvirtina, kad situacija nėra sudėtinga, jei asmuo nesinaudoja specialistų paslaugomis. Byloje taip pat nėra jokių įrodymų apie nukentėjusiosios nurodomas grėsmes apie galimybes ateityje susilaukti kūdikio, nėra duomenų apie gydytojų prognozes, todėl šie teiginiai negali būti vertinami kaip pagrindas neturtinės žalos dydžiui pagrįsti. Pažymi, kad bylos nagrinėjimo metu nuteistasis A. S. į nukentėjusiosios U. E. banko sąskaitą pervedė 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimui, todėl skundžiamu nuosprendžiu priteisti 1 000 Eur kartu su anksčiau civilinio atsakovo sumokėta 2 000 Eur dydžio suma sudaro 4 000 Eur dydžio neturtinę žalą, kuri neatitinka formuojamos teismų praktikos, pagal kurią neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 580 Eur iki 3 000 Eur.
3. Teismo posėdžio metu prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti apylinkės teismo nuosprendį, o nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados
4. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių toks skundas buvo paduotas. Ši nuostata ne tik apibrėžia bylos apeliacinio nagrinėjimo ribas, bet ir nustato imperatyvą patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Nagrinėjamu atveju, civilinio atsakovo atstovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu tik dalyje dėl nukentėjusiosioms priteistos neturtinės žalos dydžio, todėl apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, kitų klausimų nevertina.
5. Neturtinė žala pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalį – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą.
6. Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, t. y.: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) jei padaryta turtinė žala, į šios žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus. Šis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, taip pat atsižvelgtina ir į individualias nukentėjusiojo savybes; tiek fizinio, tiek dvasinio pobūdžio padariniai vertinami ne tik įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kokią įtaką tai turės nukentėjusiojo asmenybės formavimuisi, visuomeninei, profesinei, kūrybinei veiklai, šeiminiams santykiams ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-177-696/2015, 2K-89-139/2016).
7. Apeliaciniame skunde teigiama, kad nukentėjusiosios U. E. ir V. M. teisę į neturtinės žalos atlyginimą gali įgyti tik teismui nustačius, kad žala atsirado dėl A. S. veiksmų eismo įvykio metu.
8. Pirmosios instancijos teismo nustatyta ir remiantis ištirtų įrodymų visuma pripažinta, jog nuteistojo A. S. veiksmai atitinka BK 281 straipsnio 1 dalies sudėtį, be to, pažymėtina ir iš byloje esančių duomenų matyti, jog savo kaltės nuteistasis neginčijo viso proceso metu, todėl apelianto keliamos abejonės dėl nuteistojo kaltės yra absoliučiai nepagrįstos, o esant nustatytai ir įrodytai nuteistojo kaltei, draudimo bendrovės kaip draudėjo pareiga, nukentėjusiosioms atlyginti neturtinę žalą yra neginčytina.
9. Apeliantas nurodo, jog tiek V. M. tiek U. E. patirtos neturtinės žalos reikalavimas nėra pagrįstas jokiais objektyviais įrodymais – nėra pateikta jokių medicininių išvadų, išrašų ar kitų įrodymų.
10. Pirmosios instancijos teismas, tenkinęs nukentėjusiųjų civilinius ieškinius iš dalies, nukentėjusiųjų naudai iš civilinio atsakovo priteisė 2 000 Eur (šią sumą paskirstant po 1 000 Eur. kiekvienai iš nukentėjusiųjų) neturtinei žalai atlyginti. Apylinkės teismas, savo sprendimą motyvavo tuo, kad nors jokių objektyvių duomenų apie dėl abiejų nukentėjusiųjų eismo įvykio metu patirtų sužalojimų atsiradusius liekamuosius reiškinius byloje ir nėra, tačiau pažymėtina tai, kad vienai iš nukentėjusiųjų U. E. lūžo vieno iš žmogaus gyvybiškai svarbių organų-stuburo, nuo kurio priklauso judėjimo funkcija, slankstelis, o tokią traumą patyręs asmuo jos pasekmes jaučia dar gana ilgai, nes po patirtos stuburo traumos pilnas atsistatymas užtrunka.
11. Teisėjų kolegija pažymi, jog nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį asmens sužalojimo atveju, įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas. Pasekmės vertinamos ne vien įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kaip jos paveiks tolesnį nukentėjusiojo gyvenimą, taip pat atsižvelgiama į asmens patirtų praradimų dydį, jų įtaką žmogaus tolimesniam gyvenimui, darbinei veiklai, šeimyniniams santykiams ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-68/2008, 2K-429/2013, 2K-331-976/2018). Asmens sveikata kaip psichinės ir fizinės gerovės būsena suvokiama kaip viena fundamentaliausių ir vertingiausių asmeninių neturtinių vertybių, kurios pažeidimas gali sukelti stiprius dvasinius išgyvenimus, ypač sunkius bei skausmingus padarinius, todėl žalos sveikatai padarymo atvejais teismų praktikoje paprastai priteisiamos didesnės piniginės kompensacijos nei pažeidus kitokias neturtines vertybes.
12. Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo matyti, kad apylinkės teismas sprendė dėl materialios kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, aiškindamasis ir vertindamas individualias bylai svarbias patirtos neturtinės žalos aplinkybes: nukentėjusiosioms eismo įvykio metu padarytų kūno sužalojimų sunkumą, mažametei nukentėjusiajai V. M. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, jai konstatuoti įvairūs sumušimai (nubrozdinimai ir kraujosruvos) (t. 1, b. l. 154-160), o mergaitės motinai, taip pat nukentėjusiajai, U. E. - nesunkus sveikatos sutrikdymas, nukentėjusiajai diagnozuotas stuburo L1 slankstelio viršutinės dengiamosios plokštelės nedidelio laipsnio kompresinis lūžis (t. 3, b. l 16-17). Taip pat atsižvelgta į sužalojimų sukeltas pasekmes (nukentėjusiajai U. E. taikytas gydymas, t.y. mobilizuojančio korseto (KRO 9-3) nešiojimas, be to U. E. iki 2019-01-15 imtinai, buvo nedarbinga, patirta trauma sukėlė didelius dvasinius išgyvenimus ir nerimą dėl patirtų sužalojimų pasekmių ateityje), bei į pačių nukentėjusiųjų individualias savybes, amžių (nukentėjusioji U. E., gim. (duomenys neskelbtini), o jos dukra-mažametė nukentėjusioji V. M., gim. (duomenys neskelbtini) ir abiejų užimtumą, t.y. nukentėjusioji U. E. yra dirbantis asmuo, o V. M. mažametis vaikas, visiškai išlaikomas tėvų.
13. Pirmosios instancijos teismas taip pat atsižvelgė ir į kaltininko kaltės formą, jo turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes, nukentėjusias nuteistasis sužalojo veikdamas neatsargia kaltės forma, o ne tyčia.
14. Apeliacinio teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas pakankamai įsigilino į faktines bylos aplinkybes, atsižvelgė ir teisingai įvertino nukentėjusiosioms A. S. veika, sukeltus padarinius, todėl konstatuotina, jog nurodytų ir pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių visuma nesudaro pagrindo sumažinti nukentėjusiosioms priteisto neturtinės žalos dydžio.
15. Apeliaciniame skunde teigiama, jog nukentėjusiosioms priteistos neturtinės žalos dydis neatitinka formuojamos teismų praktikos, pagal kurią neturtinės žalos dydis už nesunkų sveikatos sutrikdymą svyruoja nuo 580 Eur iki 3 000 Eur, o nežymaus sveikatos sutrikdymo atveju, remiantis apylinkės teismų praktika, pakankama suma neturtinei žalai atlyginti yra 300 Eur.
16. Skundą nagrinėjantis teismas pažymi, jog vadovaujantis bylos duomenimis, apelianto teiginys, jog nukentėjusiajai U. E. viso neturtinei žalai atlyginti priteista suma lygi 4000 Eur, yra klaidingas. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, nors nuteistasis A. S. pinigus pervedė būtent į šios nukentėjusios sąskaitą, tai nesudaro pagrindo teigti, jog visa suma skirta išimtinai tik nukentėjusiosios U. E. patirtai neturtinei žalai atlyginti, akivaizdu, jog pervesdamas nurodytą pinigų sumą nuteistasis A. S. siekė prisidėti tiek prie U. E., tiek ir prie jos dukros V. M. patirtos neturtinės žalos atlyginimo. Atsižvelgiant į išdėstytą, bei vadovaujantis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, konstatuotina, jog nuteistojo atlygintos neturtinės žalos suma dalintina pusiau, tai yra, po 500 Eur, kiekvienai nukentėjusiajai.
17. Apeliacinis teismas apibendrinęs panašius atvejus konkrečiose bylose ir jose nustatytą neturtinės žalos dydį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-200/2010, 2K-277/2010, 2K-280/2010, 2K-17/2011, 2K-644/2012, 2K-370/2013, 2K-258/2014, 2K-471/2014, 2K-228-303/2015, 2K-232-507/2015, 2K-252-677/2015, 2K-372-942/2015, 2K-95-222/2017 ir kt.) sprendžia, kad neretais atvejais, nustačius panašaus pobūdžio sužalojimus, nukentėjusiesiems neturtinei žalai atlyginti priteisiama apytiksliai nuo 600 Eur iki 3 500 Eur, kas reiškia, kad apylinkės teismas U. E. nustatydamas viso 3 500 Eur neturtinės žalos dydį (vertinant ir tai, kad kai kuriais atvejais ši suma gali siekti ir daugiau nei 3 500 Eur) (2 000 Eur atlygino draudimo bendrovė + 500 Eur A. S. + 1 000 Eur priteista teismo) reikšmingai nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos. Taip pat atsižvelgiant į V. M. padarytų sužalojimų pobūdį, vertintina, kad pirmosios instancijos teismo priteista, nuteistojo bei draudimo bendrovės išmokėta suma, iš viso 1 850 Eur (350 Eur atlygino draudimo bendrovė + 500 Eur A. S. + 1 000 Eur priteista teismo), neturtinei žalai atlyginti yra adekvati, atitinkanti proporcingumo ir protingumo reikalavimus, taip pat ir formuojamą teismų praktiką šios kategorijos bylose.
18. Skundą nagrinėjantis teismas, atkreipia dėmesį į tai, kad dėl sveikatos sužalojimo priteistinos neturtinės žalos dydžio nustatymo bylose suvienodinti teismų praktikos priteistinos neturtinės žalos dydžio prasme iš esmės neįmanoma, nes kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti visumą, o individualioje byloje šie kriterijai, jų reikšmė ir tarpusavio santykis gali skirtis. Teismų nustatyti žalos dydžiai negali būti laikomi teisine taisykle, nes bylose nustatytos aplinkybės, kurios yra svarbios neturtinės žalos dydžiui nustatyti, yra neanalogiškos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-331-976/2018)
19. Teisėjų kolegija, įvertinus nustatytas ir pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodytas aplinkybes, atsižvelgiant į apeliacinių skundų argumentus ir teismų praktiką panašiose bylose, sprendžia, jog sumažinti neturtinės žalos dydį nėra teisinio pagrindo, todėl konstatuoja, kad nustatytas neturtinės žalos dydis yra proporcingas padarytai nusikalstamai veikai ir dėl jos kilusiems padariniams, atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Apeliacinio skundo argumentai tokios išvados nepaneigia.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
civilinio atsakovo ERGO Insurance SE Lietuvos filialo apeliacinį skundą atmesti.