Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis A. S., vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kitų žmonių sveikata, o būtent:

Kaltinamasis A. S., patvirtindamas savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kaltu, padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą, pilnai prisipažino ir parodė, kad tikslios datos neatsimena, (dumenys nesklebtini), kurioje tuo metu dirbo vairuotojo-ekspeditoriaus pareigose, priklausančiu vilkiku „ IVECO “ važiavo iš Šilalės miesto į Visaginą pasikrauti baldų. Pasikrovęs baldus, išvyko į muitinę, esančią Utenos mieste, iš kurios toliau važiavo į Klaipėdą. Visą laiką važiavo ne didesniu kaip 50-60 km/h greičiu, nes tą dieną buvo blogas matomumas, kadangi smarkiai snigo, važiuojamoji kelio dalis buvo labai slidi, kelio danga buvo padengta šlapiu sniegu. Įvažiavus į Ukmergės rajono teritoriją, privažiavo nuokalnę, iš abiejų pusių apaugusią mišku. Prieš tai matė kelio ženklą „ Nuokalnė “. Prieš nuokalnę mažindamas greitį, pabandė pristabdyti vairuojamą vilkiką, tačiau automobilis tapo nevaldomu, nes buvo labai slidu ir automobilio nebuvo įmanoma suvaldyti, kuris pradėjo slysti šonu, ko pasekoje jis, neišvairavęs automobilio ir nesugebėjęs laiku grįžti į savo eismo juostą, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, kur šonu susidūrė su priešais atvažiuojančiu automobiliu „ Volvo “. Smūgis į jo vairuojamo vilkiko kairįjį šoną buvo labai stiprus. Po susidūrimo jo vairuojamas automobilis sustojo dalinai užtverdamas kelią, o lengvasis automobilis buvo nublokštas į griovį. Išlipęs iš kabinos, jis pribėgo prie automobilio „ Volvo “ ir keleivių pasiteiravo, ar jie visi sveiki, ar reikalinga medikų pagalba. Automobilio „ Vol-vo “ vairuotoja paprašė iškviesti medikus automobilyje sėdėjusiai jos mažametei dukrai.

Nežiūrint į tai, kad kaltinamasis A. S. prisipažino padaręs nusikaltimą, numatytą LR BK 281 str. 1d., jo kaltė yra pilnai įrodyta teisme atlikto sutrumpinto įrodymų tyrimo metu LR BPK 291 str. 2d. pagrindu paskelbtais nukentėjusiosios U. E. ir liudytojų V. E. ir V. M., kaip atstovo pagal įstatymą-tėvo, atstovaujančio mažametės nukentėjusiosios V. M. interesus, apklausos protokolais, surašytais ikiteisminio tyrimo metu(b.l. 78-79, 111-112, 118-119, t. 1), ir kitais išvardintais byloje esančiais įrodymais(dokumentais): Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK kompiuteriniu būdu vedamo įvykių registracijos žurnalo kortelės išrašu(b.l. 43-44, t. 1), kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolu(b.l. 9-11, t. 1), ir schema bei fotolentelėmis prie minėto protokolo(b.l. 12-20, t. 1), Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK Reagavimo skyriaus vyr. patrulio 2018m. gruodžio 17d. tarnybiniu pranešimu dėl eismo įvykio(b.l. 42, t. 1), transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolais(b.l. 21-23, 29-31, t. 1) ir fotolentelėmis prie minėtų protokolų(b.l. 24-27, 32-35, t. 1), Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK Veiklos skyriaus tyrėjo 2017m. kovo 06d. tarnybiniu pranešimu dėl informacijos pateikimo apie eismo įvykio vietą ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-1-59610-18(b.l. 45-46, t. 1) ir priedais prie minėto pranešimo, t.y. eismo įvykio vietos vietovės situacine schema ir eismo įvykio registro duomenimis(b.l. 47-53, t. 1), specialistų išvadomis etilo alkoholio kiekiui kraujyje nustatyti(b.l. 54-67, t. 1), savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu(b.l. 70-72, t. 1) ir priedais prie minėto protokolo, t.y. VšĮ „ Ukmergės ligoninė “ išduotais pil. U. E. ligos istorijos Nr. (dumenys nesklebtini) ir pil. V. M. ligos istorijos Nr. 18PR-15635 su gydytojo darytais įrašais išrašais(b.l. 73-75, t. 1), teismo medicinos ekspertui pateiktų medicininių dokumentų su padarytais įrašais apie galimai sužalotų asmenų medicininės apžiūros faktą, kaip kitų objektų, apžiūros protokolais(b.l. 101-102, 138-139, t. 1) ir visa kita byloje esančia medžiaga.

Kadangi nusikaltimo, kuris baudžiamojo įstatymo yra priskirtas tik prie neatsargių nusikaltimų(LR BK 16 str. 1d.), padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir pats kaltinamasis A. S. sutiko, kad kiti byloje esantys įrodymais nebūtų tiriami teisme, įrodymų tyrimą po jo apklausos nutraukiant, ir įvertinus tai, kad kiti posėdžio dalyviai(prokuroras ir vienos iš nukentėjusiųjų gynėja) sutiko su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu, byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas LR BPK 273 str. 1d. pagrindu.

Iš teisme paskelbto nukentėjusiosios U. E. apklausos protokolo, surašyto ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad 2018m. gruodžio 17d. jos vairuojamu sugyventiniui-pil. J. M. priklausančiu automobiliu „ Volvo V70 “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo iš Kauno miesto į Uteną. Kartu su ja važiavo jos mažametė dukra-pil. V. M. ir tėvas-pil. V. E., iš kurių dukra sėdėjo už jos automobilio galinėje sėdynėje, kairėje pusėje, o tėvas-šalia jos, priekinėje keleivio sėdynėje. Visi važiavo prisisegę saugos diržus. Visą kelią važiavo apie 90 km/h greičiu. Eismo įvykis įvyko keli kilometrai už Vidiškių miestelio, esančio Ukmergės rajone, į Utenos pusę. Važiuodama keliu, toje kelio vietoje, kur yra nuokalnė, ji pamatė nuo kalno slystantį priešpriešais važiuojantį sunkiasvorį vilkiką. Tai pamačiusi, ji staigiai stabdė savo vairuojamą automobilį, automobilio vairą susukdama į dešinę pusę. Jos vairuojamas automobilis buvo beveik sustojęs kelkraštyje, kai į automobilio kairįjį priekinį kampą trenkėsi vilkikas „ IVECO “. Prieš pat susidūrimą, kai automobilį ėmė stabdyti, jos vairuojamo automobilio greitis buvo apie 10 km/h. Važiuojant keliu Kaunas-Utena, matomumas buvo neblogas, tačiau oro salygos buvo labai prastos, stipriai snigo, kelio danga buvo labai slidi, o kelias nevalytas. Prieš susidūrimą kelyje jokių kliučių nebuvo. Prieš eismo įvykį kelio ženklų ji nepastebėjo. Vilkiką „ IVECO “ pastebėjo, kai šis buvo įkalnės viršuje ir pradėjo slysti, būdamas maždaug 20 m atstumu nuo jos vairuojamo automobilio. Vilkiko kabina buvo nusisukusi šonu, o priekaba tiesi. Vilkikas į jos vairuojamo automobilio „ Volvo V70 “ priekinį kairįjį kampą trenkėsi kūro baku, ko pasekoje nuo smūgio automobilis sustojo dešiniajame kelkraštyje. Mano, kad eismo įvykis galėjo įvykti dėl slidžios kelio dangos. Eismo įvykio metu buvo visiškai sugadintas jos vairuojamo automobilio priekis, o vilkikui „ IVECO “ buvo prakirstas kuro bakas. Tiek ji pati, tiek ir jos mažametė dukra eismo įvykio metu patyrė įvairius sužalojimus, dėl ko buvo pristatytos į ligoninę. Tuo tarpu jos tėvui nuo saugos diržo skaudėjo pilvo sritį, tačiau jis į medikus nesikreipė(b.l. 78-79, t. 1).

Iš teisme paskelbto liudytojo V. E. apklausos protokolo, surašyto ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad minėtas liudytojas, duodamas parodymus byloje, pilnai patvirtino savo dukros-liudytojos U. E. aiškinamas aplinkybes apie 2018m. gruodžio 17d. kelyje Kaunas-Utena, keli kilometrai už Vidiškių miestelio, esančio Ukmergės rajone, į Utenos pusę įvykusį eismo įvykį, kurio metu buvo sužalota tiek automobilį vairavusi jos dukra U. E., tiek ir vaikiškame krėsle, galinėje sėdynėje, už vairuotojo sėdėjusi jo anūkė V. M.. Pasak liudytojo V. E., po eismo įvykio jam skaudėjo kaklą ir pilvą toje vietoje, kur buvo įsirėžęs saugos diržas, tačiau pas medikus jis nesikreipė(b.l. 111-112, t. 1).

Iš teisme paskelbto byloje esančio kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra kelio A-6 Kaunas-Zarasai-Daugpilis 82,6-asis kilometras(koordinatės: X 6134185,7784; Y 557383,4639). Įvykio vietoje kelio ruožas tiesus, nuokalnė. Kelio danga-asfaltas, kuris yra apsnigtas, slidus. Pakelės grioviai užpilti nuo važiuojamosios kelio dalies nuvalytu sniegu. Nuokalnėje matomas stovintis vilkikas „ IVECO AS 440S43 “, valst. Nr. (dumenys nesklebtini), o priekabos valst. Nr. (dumenys nesklebtini), kurio priekinė dalis yra kryptimi link Ukmergės miesto, o galinė-į Utenos pusę. Automobilis „ IVECO “ rastas įvažiavęs į priešpriešinę eismo juostą, o priekabos galinė dalis yra savo eismo juostoje(žiūrint pagal judėjimo kryptį). Vilkiko „ IVECO “ apžiūros metu nustatyta, kad automobilio užpakaliniai kairės ir dešinės pusės sparnai yra apgadinti, prakirsti du kuro bakai. Dešiniajame pakelės griovyje, žiūrint nuo Ukmergės pusės, priekiu į Utenos pusę yra matomas stovintis kitas lengvasis automobilis „Volvo V70 “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilio „Volvo V70 “ apžiūros metu buvo nustatyta, kad yra numuštas priekinis bamperis, kairės pusės šoninis veidrodėlis, sugadintos priekinės ir galinės kairės pusės durelės, priekinis stiklas, priekinis kairės pusės ratas, užpakalinis ir priekinis kairės pusės sparnai, variklio dangtis, abu priekiniai ir posūkio žibintai, radiatoriaus grotelės. Automobilio salone matyti suveikusi oro pagalvių sistema. Įvykio vietoje nuo automobilio „ Volvo V70 “ priekinės dešinės pusės ašies 15,47 m atstumu ir nuo važiuojamosios kelio dalies krašo 4,75 m atstumu yra matomas gulintis automobilio „Volvo V70 “ priekinis bamperis(b.l. 9-20, t. 1).

Iš teisme paskelbtų byloje esančių transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolų matyti, kad, įvykio vitoje atlikus abiejų eismo įvykyje dalyvavusių transporto priemonių, t.y. vilkiko „ IVECO AS 440S43 “, valst. Nr. (dumenys nesklebtini), ir lengvojo automobilio „Volvo V70 “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūrą, buvo nustatyti įvairūs išoriniai abiejų automobilių sugadinimo požymiai, iš kurių lengvasis automobilis sugadintas nepataisomai(b.l. 21-27, 29-35, t. 1). Po apžiūros vilkikas „ IVECO AS 440S43 “ buvo perduotas jį vairavusiam kaltinamajam A. S., kuris įsipareigojo apie sukletą eismo įvykį informuoti tiek UAB „ Globama “ direktorių, tiek ir už transporto priemonę atsakingą mechaniką, kuris po įvykio buvo nutraluotas ir laikomas adresu: (dumenys nesklebtini), o lengvuoju autuomobiliu „ Volvo V70 “ pasirūpino šios transporto priemonės savininkas-pil. V. M., kuriam laikinam saugojimui ir buvo perduotas minėtas automobilis(b.l. 28, 42, t. 1).

Iš teisme paskelbto byloje esančio Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK Veiklos skyriaus tyrėjo 2017m. kovo 06d. rašyto tarnybinio pranešimo dėl informacijos pateikimo apie eismo įvykio vietą ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-1-59610-18 matyti, kad, dirbant ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-1-59610-18, kad nustatyti kurio rajono ribose įvyko eismo įvykis, buvo tikrinamos 2018m. gruodžio 17d.-2018m. gruodžio 18d. kelių eismo įvykio apžiūros protokole užfiksuotos eismo įvykio vietos koordinatės. Nustatyta, kad minėtame protokole užfiksuotose koordinatėse yra įsivėlusi rašybos klaida, todėl, atsižvelgiant į aukščiau paminėtas aplinkybes, „ Eis-mo įvykio registre “(eismo įvykis 07-18-9487712) buvo patikrinta informacija, patikrinimo metu nustačius automobilių susidūrimo koordinates, t.y. X 6134185, 7784, Y 557383, 4639(WGS Š 55,3396, R 34,9045). Magistralinio kelio Kaunas-Zarasai-Daugpilis 82,6 kilometras yra Ukmergės ir Anykščių rajonų riba, o kelio ruože esanti eismo juosta yra rajonų ribą skirianti vieta. Kadangi automobiliai „ IVECO “ ir „ Volvo V70 “ susidūrė magistralinio kelio Kaunas-Zarasai-Daugpilis dešinėje eismo juostoje, todėl buvo laikyta, kad eismo įvykis įvyko Ukmergės rajone, o ne Anykščių rajone(b.l. 45-46, t. 1). Tarnybiniame pranešime išdėstytas aplinkybes patvirtina ir eismo įvykio vietos vietovės situacinė schema, iš „ Eismo įvykio registro “ pateikus ir eismo įvykio duomenis(b.l. 47-53, t. 1).

Iš teisme paskelbtų byloje esančių specialistų išvadų etilo alkoholio kiekiui kraujyje nustatyti matyti, po eismo įvykio patikrinus jame dalyvavusių asmenų-vairuotojų fiziologinę būseną, nei vilkiką „ IVECO AS 440S43 “, valst. Nr. (dumenys nesklebtini), vairavusio A. S., nei lengvąjį automobilį „Volvo V70 “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavusios U. E. kraujyje alkoholio nerasta(b.l. 54-67, t. 1).

Iš teisme paskelbtų byloje esančių teismo medicinos ekspertui pateiktų medicininių dokumentų su padarytais įrašais apie galimai sužalotų asmenų medicininės apžiūros faktą, kaip kitų objektų, apžiūros protokolų matyti, kad, 2019m. vasario 5d. ir 2019m. kovo 29d. Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK tarnybinėse patalpose, dalyvaujant teismo medicinos ekspertui, pastarasis, kaip specialistas, susipažinęs su galimai padarytos nusikalstamos veikos aplinkybėmis ir atlikęs pateiktuose medicininiuose dokumentuose esančių įrašų apie buvusių sužalotų nukentėjusiųjų U. E. ir V. M. asmenų apžiūrą tyrimą, davė išvadą apie tai, kad tiek pil. U. E., gim. (dumenys nesklebtini), nustatyti sužalojimai, t.y. dešinės plaštakos III piršto sumušimas, pasireiškęs patinimu, ir juosmens I slankstelio viršutinės plokštelės priekinės apofizės lūžimas, tiek ir pil. V. M., gim. 2013m., nustatyti sužalojimai, t.y. nubrozdinimas kaktos ir kairiojo viršutinio voko srityse, poodinė kraujosruva kairės akies vokuose ir kairiame skruoste, plati linijinė kraujosruva pilvo sienoje, kairiame pašonkaulyje ir kairiojo šonkaulių lanko srityje, pastarajai paveikus kietais bukais daiktais, buvo padaryti galimai aptariamojo įvykio metu, t.y. 2018m. gruodžio 17d. Nukentėjusiajai V. M. dėl padarytų kūno sužalojimų buvo konstatuotas nežymus sveikatos sutrikdymas, o kitai nukentėjusiajai U. E.-nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl slankstelio lūžimo sveikatai šiai nukentėjusiajai buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui(b.l. 101-102, 138-139, t. 1).

Baudžiamojoje byloje yra pareikšti tiek nukentėjusiosios U. E., tiek ir mažametės nukentėjusiosios V. M. interesais jos atstovo pagal įstatymą-tėvo V. M. civiliniai ieškiniai, iš kurių nukentėjusiajai U. E. ieškininius reikalavimus patikslinus po baudžiamosios bylos perdavimo teismui, paduodant patikslintą civilinį ieškinį, pastaroji prašo jai atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę ir neturtinę žalą bendroje 15.170,39 Eur.(penkiolikos tūkstančių vieno šimto septyniasdešimties eurų ir 39 eur/ct.) sumoje, o mažametės nukentėjusiosios V. M. atstovas pagal įstatymą-tėvas prašo atlyginti jos dukrai nusikaltimu padarytą neturtinę žalą 2.000,- Eur.(dviejų tūkstančių eurų ir 00 eur/ct.) sumoje(b.l. 82-95, t. 1, b.l. 96-100, t. 2, b.l. 12-18, t. 3).

Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje pareiškiamas kaltinamajam arba už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims(LR BPK 109 str.). Šiuo konkrečiu atveju už kaltinamojo A. S. padarytą veiką materialiai atsakingas asmuo yra draudimo bendrovės-„ ERGO Insurance “ Lietuvos filialas, nes autoįvykio metu kaltinamojo, vykdžiusio darbines funkcijas, vairuojamas vilkikas, registruotas juridinio asmens-(dumenys nesklebtini), kuriai šiuo metu yra vykdoma bankroto procedūra ne teismo tvarka, bankroto administratoriumi paskyrus (dumenys nesklebtini), vardu, buvo apdraustas pagal įprastines transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sąlygas, t.y. draudimo įmonę su juridiniu asmeniu, kaip buvusiu kaltinamojo darbdaviu, siejo sutartiniai santykiai(b.l. 28, 45-53, 186-199, t. 1, b.l. 123-124, t. 2, b.l. 1-2, 8-11, t. 3). Kadangi įmonė, apdrausdama kito asmens civilinę atsakomybę, įsipareigoja žalą, į kurios sąvoką įeina ir žalos asmeniui padarymas, atlyginti, neviršydama sutartyje numatytos draudimo sumos ribų(LR CK 6.254 str. 2d.), draudimo bendrovės-„ ERGO Insurance SE “ Lietuvos filialas, vadovaudamasis LR Vyriausybės 2004m. birželio 23d. nutarimu Nr. 795 patvirtintomis Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklėmis(LR Vyriausybės 2008m. vasario 13d. nutarimu Nr. 122 patvirtintų naujų taisyklių 7, 12-13p.p. redakcija) ir LR transporto priemonių draudikų biuro patvirtinta Eismo įvykiuose padarytos žalos asmeniui administravimo metodika, privalo atlyginti dėl kaltinamojo A. S. padarytos veikos dokumentais pagrįstą žalą reikalavimus pareiškusiems nukentėjusiesiems U. E. ir mažametės nukentėjusiosios V. M. interesais jos atstovui pagal įstatymą-tėvui V. M., kaip fiziniams asmenims, įskaitant ir neturtinės žalos dalį, draudimo įstatymo numatytos draudimo sumos ribose(LR CK 6.283 str. 1d., iki 2018m. lapkričio 01d. galiojusi LR transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 str. 1d. 3p., kuris buvo pakeistas 2017m. lapkričio 16d. įstatymu Nr. XIII-769, redakcija).

Vienos iš nukentėjusiųjų U. E. byloje pareikštame civiliniame ieškinyje, kuris buvo patikslintas bylos nagrinėjimo teisme metu, turtinių reikalavimų dalį sudaro negautų pajamų dalis dėl turėto nedarbingumo, gydantis eismo įvykio metu patirtus sužalojimus, gydymosi laikotarpiu patirtos išlaidos už pirktus vaistus(b.l. 82-95, t. 1).

„ ERGO Insurance SE “ Lietuvos filialas pateikto rašytinio atsiliepimo su pridedamais dokumentais į nukentėjusiųjų byloje pareikštus civilinius ieškinius dėl nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo, šiuo metu draudimo bendrovė gera valia vienai iš nukentėjusiųjų U. E. jau yra atlyginusi visą dėl nusikaltimo jai padarytą turtinę žalą, t.y. dėl buvusio nedarbingumo negautas pajamas ir gydymosi laikotarpiu patirtas išlaidas už pirktus vaistus, ir dalį neturtinės žalos 2.000,- Eur.(dviejų tūkstančių eurų ir 00 eur/ct.) sumoje, o mažametės nukentėjusiosios V. M. interesais jos atstovo pagal įstatymą-tėvo M. M. prašomai neturtinei žalai atlyginti jau yra sumokėjusi 300,- Eur.(trijų šimtų eurų ir 00 eur/ct.) sumą(b.l. 95, 118-131, 136-140, t. 2). Kadangi draudimo bendrovė pagal LR transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo nuostatas pilnai įvykdė savo sutartinius įsipareigojimus, atlygindama nukentėjusiajai U. E. jai nusikaltimu padarytą turtinę žalą, o nukentėjusioji dėl išmokos dydžio sutiko, ką pastaroji nurodė ir bylos nagrinėjimo teisme metu, žodžiu atsisakydama savo ieškininių reikalavimų dalyje dėl nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimo(b.l. 20-24, t. 3), vienos iš nukentėjusiųjų U. E. pareikšti reikalavimai dėl nusikaltimu jai padarytos turtinės žalos atlyginimo draudimo bendrovės-„ ERGO Insurance SE “ Lietuvos filialas, kaip civilinio bendraatsakovo, atžvilgiu yra atmestini, atmetant nukentėjusiosios reikalavimus dalyje dėl nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimo ir juridinio asmens-(dumenys nesklebtini), kaip žalą padariusio didesnio pavojaus šaltinio valdytojo, atsakingo už kaltinamojo nusikalstamais veiksmais atsiradusias pasekmes(LR CK 6.245 str. 4d., 6.263 str. 2d., 6.270 str. 2d., 6.283 str. 1d.), kuriai šiuo metu yra vykdoma bankroto procedūra ne teismo tvarka, procesinių teisių perėmėjo-UAB „ Angorela “, kaip bankroto administratoriaus, atžvilgiu(LR BPK 115 str. 1d.).

Nukentėjusioji U. E., reikšdama byloje patikslintą civilinį ieškinį, kartu reikalauja ir neturtinės(moralinės) žalos, kurią jis patyrė, atlyginimo, prašant priteisti 15.000,- Eur.(penkiolikos tūkstančių eurų ir 00 eur/ct.) sumą. Tuo tarpu kitos mažametės nukentėjusiosios V. M. interesais jos atstovas pagal įstatymą-tėvas V. M. prašo priteisti 2.000,- Eur.(dviejų tūkstančių ir 00 eur/ct.) sumą jo mažametei dukrai nusikaltimu padarytai neturtinei(moralinei) žalai atlyginti.

Įstatymas numato, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais(LR CK 6.250 str. 2d.). Kartu ši komentuojama norma numato, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo. LR CK 6.283 str. 1d., numatančioje turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo privalomumą, yra įtvirtintas visiško žalos atlyginimo principas(restitutio ir integrum), tačiau neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikytinas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais yra neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingai kompensuoti nukentėjusio asmens patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt., o teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais(LR CK 6.250 str. 1d.). Fiziniam asmeniui neturtinė žala padaroma fizinio ir dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir išgyvenimus. Tai-asmeniui nenaudingas poveikis. Asmeniui jis dėl to yra nepalankus, nepriimtinas ir bet kurio protingo asmens požiūriu neturi būti daromas. Tai gali būti fizinis skausmas, kūno žalojimas, organizmo vientisumo pažeidimas, taip pat juos lydintys dvasiniai išgyvenimai, nes asmuo apmąsto įvykusias pasekmes. Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ir maksimumo, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į LR CK 6.250 str. 2d. apibrėžtus neturtinės žalos dydžio nustatymo orientacinius kriterijus: tokius kaip žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis, teisingumo, protingumno ir sąžiningumo principai, bet ir į specifines, sveikatos sutrikdymo situacijoje reikšmingas aplinkybes, tokias kaip sveikatos sužalojimo laipsnis, patirtos traumos pobūdis, tiek atsiradusios dėl sutrikdymo turtinės ir neturtinės pasekmės, tiek atsiradę ar galintys ateityje atsirasti pasikeitimai įvairiose nukentėjusio asmens gyvenimo srityse-profesinėje, visuomeninėje veikloje, šeimyniniame gyvenime ir kitos aplinkybės, kurios neabejotinai turi tiesioginę įtaką fizinių ir dvasinių išgyvenimų mastui ir stiprumui, tad ir jų piniginio ekvivalento nustatymui. Tiek fizinio, tiek ir dvasinio pobūdžio padariniai vertinami ne vien dėl jau įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t.y. kokią įtaką jos turės nukentėjusio asmens asmenybės formavimuisi, visuomeninei, profesinei, kūrybinei veiklai, šeimyniniams santykiams, nes fizinis asmuo nuolat susirūpinęs savo ateitimi ir išlikimu, t.y. savo fiziniu ir dvasiniu saugumu.

Teismų praktikos sveikatos sužalojimo bylose tendencijos rodo, kad esminiais kriterijais vertinant nukentėjusio asmens patirtą neturtinę žalą vis dėlto laikytinos dėl sveikatos sužalojimo atsiradusios sveikatos sutrikdymo pasekmės, t.y. sveikatos sužalojimo padariniai bei jų įtaka tolimesniam nukentėjusiojo gyvenimui.

Išaiškinus visas bylos aplinkybes, matyti, kad nukentėjusiosios U. E. ir jos mažametė dukra V. M. po eismo įvykio metu patirtų sužalojimų greitosios medicinos pagalbos(GMP) automobiliu medicininei apžiūrai iš karto buvo pristatytos į VšĮ „ Ukmergės ligoninė “ priėmimo-skubios pagalbos skyrių, kur mažametei nukentėjusiajai V. M. buvo konstatuoti įvairūs sumušimai(nubrozdinimai ir kraujosruvos), o kitai nukentėjusiajai U. E. po rentgenologinio tyrimo buvo diagnozuotas L1 slankstelio viršutinės dengiamosios plokštelės nedidelio laipsnio kompresinis lūžis, po ko abi nukentėjusiosios po gydytojų konsultacijų ir atliktų įvairių tyrimų tolimesniam stebėjimui pagal gyvenamąją vietą buvo pervežtos į VšĮ „ Utenos ligoninė “, juolab, kad, vienai iš nukentėjusiųjų U. E. dėl stuburo traumos buvo rekomenduota atlikti ir stuburo kompiuterinę tomografiją, nes pristatymo į Ukmergės ligoninę metu kompiuterinis tomografas dėl gedimų neveikė. Po pakartotinės apžiūros VšĮ „ Utenos ligoninė “ mažametei V. M. joks gydymas skirtas nebuvo, rekomenduodant tolimesnį vaiko stebėjimą, o kitai nukentėjusiajai U. E. buvo taikytas gydymas, t.y. imobilizuojančio korseto(KRO 9-3) nešiojimas, kuri po paleidimo iš gydymo įstaigos buvo nedarbinga iki 2019m. sausio 15d. imtinai, po ko nedarbingumas tęsiamas nebuvo pačios pacientės-nukentėjusiosios U. E. pageidavimu, nes, pasak nukentėjusiosios, jai reikėjo sugrįžti į darbą. Šias aplinkybes patvirtina ir byloje esantys rašytiniai įrodymai(b.l. 87, 90-95, 142-45, 153-160, t. 1, b.l. 16-18, t. 3). Pasak nukentėjusiosios U. E., dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų jai ne tik buvo sukeltas didelis fizinis skausmas, bet pastaroji patyrė ir dvasinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą, vidinę depresiją, nes dėl juosmens 1-jo slankstelio viršutinės plokštelės apofizės lūžimo tiek nedarbingumo laikotarpiu, tiek dar ir tris mėnesius po nedarbingumo nešiojo specialų įtvarą, dėl didelio skausmo nugaros srityje turėjo daug laiko praleisti lovos režime, ilgą laiką savarankiškas judėjimas buvo minimalus, kas sukėlė didelius nepatogumus, sumažino bendravimo galimybes su mažamete dukra, artimaisiais ir draugais, o taip pat ir kuriam tai laikui atėmė galimybę pačiai tvarkytis buityje, apsitarnauti vonioje ir tualete, gaminti valgį, todėl buvo reikalinga namiškių pagalba. Be to, nukentėjusiosios U. E. žodžiais, gydymosi procese jai buvo būtini fiziniai pratimai raumenų stiprinimui ir mankštinimui, o eismo įvykio metu patirtų sužalojimų pasekmes ji tebejaučianti ir šiuo metu, nes prieš orų permainas iki šiol maudžia sužalotą juosmenį, reikalingi nuskausminamieji tepalai, o ilgai stovint ant kojų darbe ar namuose, juntamas ir sužaloto juosmens tirpimas nugaros srityje. Kadangi ir šiuo metu nukentėjusioji U. E. dirba slaugytoja VšĮ „ Utenos ligoninė “, pasak nukentėjusiosios, sužalojimas juosmens srityje trukdo tinkamai atlikti tiesiogines darbines pareigas, t.y. sunku pasilenkti, negali viena pakelti ligonio, su šia problema susidurdama ir buityje, nes sunku lankstytis, o sunkesnių daiktų ir mažametės dukros pakelti iš viso negali, negalėdama dirbti ir jokio mėgstamo fizinio darbo darže. Po stuburo sužalojimo, nukentėjusiosios U. E. žodžiais, ji visą laiką yra priversta miegoti lovoje ant spec. čiužinio, kas padeda sumažti fizinius skausmus, kankina nerimas ir dėl ateities, nes ji planuoja šeimos pagausėjimą, tačiau dvasinai išgyvenimai dėl nežinojimo ar ji sugebės nėštumo atveju išnešioti kūdikį, sukelia depresines nuotaikas, juolab, kad gydytojai pataria šiuos planus nukelti ateičiai. Tuo tarpu pasak kitos mažametės nukentėjusiosios V. M. atstovo pagal įstatymą-tėvo J. M., jo mažametė dukra Vakarė eismo įvykio metu patyrė didžiulį išgąstį, šoką ir dvasinį sukrėtimą, nes susidūrimo metu miegojo prisegtoje vaikiškoje kėdutėje, o prabudusi nuo smūgio, labai klykė iš baimės, kurią iš kėdutės ištraukė tik kartu važiavęs senelis, nes diržai buvo užsiblokavę ir įsiveržę į vaiko pilvą, ant kurio ilgą laiką buvo likusios kraujosruvos žymės. Mažametės nukentėjusiosios V. M. atstovo pagal įstatymą-tėvo J. M. žodžiais, nors nuo įvykio praėjo jau gana ilgas laiko tarpas jo mažametė dukra eismo įvykį prisimena ir iki šio laiko, nuolat apie jį kalba, atsirado miego sutrikimų, nes dukra kartas nuo karto prabunda verkdama, po ko nebenori užmigti, nes bijo, sakydama, kad jai sapnuojasi košmarai, dukrą reikia įkalbinėti važiuoti automobiliu, o važiuodama, prašo važiuoti atsargiai, klausosi menkiausio triukšmo ar bildesio, po ko stipriai įsitveria į vaikiškos kėdutės atlošą, susijaudina pravažiavus net menkiausią nelygumą kelyje.

Kadangi draudiminis eismo įvykis įvyko 2018m. gruodžio 17d., o vilkikas, kurį eismo įvykio metu vairavo kaltinamasis A. S., buvo apdraustas pagal 2018m. sausio 01d. sudarytą draudimo sutartį, eismo įvykio metu galiojusiame įstatyme numatant, kad iš transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sumos dėl vieno eismo įvykio, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, mokėtinos neturtinės žalos dydis nuo 2012m. birželio 11d. iki 2018m. spalio 31d. negali viršyti 5.000,- Eur.(penkių tūkstančių eurų ir 00 eur/ct.) sumos(iki 2018m. lapkričio 01d. galiojusi LR transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 str. 1d. 3p., kuris buvo pakeistas 2017m. lapkričio 16d. įstatymu Nr. XIII-769, šio straipsnio 1 dalį papildant 4 punktu, redakcija ir minėto pakeitimo įstatymo 6 str. 3d.), atsižvelgiant į nukentėjusiesiems eismo įvykio metu padarytų kūno sužalojimų sunkumą(mažametei nukentėjusiajai V. M. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, o mergaitės motinai-kitai nukentėjusiajai U. E.-nesunkus sveikatos sutrikdymas), apimtį ir jų sukeltas pasekmes(nors jokių objektyvių duomenų apie dėl abiejų nukentėjusiųjų eismo įvykio metu patirtų sužalojimų atsiradusius liekamuosius reiškinius byloje ir nėra, tačiau pažymėtina tai, kad vienai iš nukentėjusiųjų U. E. lūžo vieno iš žmogaus gyvybiškai svarbių organų-stuburo, nuo kurio priklauso judėjimo funkcija, slankstelis, o tokią traumą patyręs asmuo jos pasekmes jaučia dar gana ilgai, nes po patirtos stuburo traumos pilnas atsistatymas paprastai užtrunka)) bei į pačių nukentėjusiųjų individualias savybes(amžių, t.y. nukentėjusioji U. E., gim. (dumenys nesklebtini), o jos dukra-mažametė nukentėjusioji V. M., gim. (dumenys nesklebtini), ir abiejų užimtumą, t.y. nukentėjusioji U. E. yra dirbantis asmuo, o nukentėjusioji V. M., kaip mažametis vaikas, dar yra pilnai išlaikomas savo tėvų)(nuo 2008m. vasario 23d. įsigaliojusios naujos LR Vyriausybės 2004m. birželio 23d. nutarimu Nr. 795 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklių redakcijos 12.4p.), ir įvertinus tai, kad draudimo įmonė gera valia abiems nukentėjusiosioms jau atlygino dalį padarytos neturtinės žalos bendroje 2.300,- Eur.(dviejų tūkstančių trijų šimtų eurų ir 00 eur/ct.) sumoje(b.l. 118-122, 125-131, 136-140, t. 2), iš draudimo įmonės-„ ERGO Insurance SE “ Lietuvos filialas abiejų nukentėjusiųjų naudai papildomai yra priteistinos piniginės lėšos bendroje 2.000,- Eur.(dviejų tūkstančių dviejų šimtų eurų ir 00 eur/ct.) sumoje draudimo įstatymo numatytos mokėti maksimalios neturtinės žalos sumos ribose, šią mokėtiną sumą paskirstant sekančia tvarka, t.y. nukentėjusiajai U. E.-1.000,- Eur.(vieną tūkstantį tris šimtus eurų ir 00 eur/ct.) ir mažametei nukentėjusiajai V. M. 1.000,- Eur.(vieno tūkstančio eurų ir 00 eur/ct.). Atsižvelgiant į tai, kad šiuo nagrinėjamu atveju dėl eismo įvykio nukentėjusiems asmenims bendras draudimo jau išmokėtos ir papildomai mokėtinos neturtinės žalos dydis neviršija draudimo įstatymo numatytos mokėti maksimalios žalos(5.000,- Eur. suma) ribos, pareiga juridinio asmens-(dumenys nesklebtini), kaip žalą padariusio didesnio pavojaus šaltinio valdytojo, atsakingo už kaltinamojo nusikalstamais veiksmais atsiradusias pasekmes, kuriai šiuo metu yra vykdoma bankroto procedūra ne teismo tvarka, procesinių teisių perėmėjui-(dumenys nesklebtini), kaip bankroto administratoriui, atlyginti nukentėjusiesiems U. E. ir V. M. jiems likusią draudimo bendrovės neatlygintą neturtinės žalos dalį neatsiranda, todėl civilinis ieškinys šioje dalyje civilinio bendraatsakovo(procesinių teisų perėmėjo)-UAB „ Angorela “, kaip (dumenys nesklebtini), bankroto administratoriaus, atžvilgiu yra atmestinas(LR BPK 115 str. 1d.).