Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio, Dariaus Kantaravičiaus ir Nerijaus Meilučio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios E. K. atstovo advokato Mindaugo Normanto apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. gegužės 25 d. nuosprendžio, kuriuo R. B. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 3 dalį perduodant jį laiduotojos N. B. atsakomybėn BK 40 straipsnio pagrindais ir tvarka 1 (vieneriems) metams be užstato ir baudžiamoji byla nutraukta.

Vadovaujantis BK 68 straipsniu, R. B. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – jam uždrausta 1 metus naudotis specialia teise vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

R. B. paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir juo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo pradžios palikta nepakeista, o nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti juo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, minėta kardomoji priemonė panaikinama.

Procesas dėl nukentėjusiųjų E. K. ir G. Š. pareikštų civilinių ieškinių dėl turtinės žalos atlyginimo nutrauktas, gavus jų pareiškimą, kad turtinė žala yra atlyginta.

Nukentėjusiųjų E. K. ir G. Š. civiliniai ieškiniai dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti.

Nukentėjusiosios G. Š. prašymas išieškoti patirtas 400 Eur išlaidas advokato darbui apmokėti netenkintas, nustačius, kad R. B. jas atlygino, o E. K. patirtas išlaidas advokato darbui apmokėti – 400 Eur nuspręsta išieškoti iš R. B. E. K. naudai.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – automobilį AUDI A3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo metu atiduotą saugojimui savininkei E. K., palikti jai disponuoti savo nuožiūra. Elektroninę laikmeną (CD) su automobilio apžiūros nuotraukomis, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. R. B. 2019 m. liepos 26 d. apie 01:10 val., A1 kelio (duomenys neskelbtini) kilometre, (duomenys neskelbtini), vairuodamas E. K. priklausantį automobilį Audi A3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė kelių eismo saugumo reikalavimus, t. y. Kelių eismo taisyklių 9 punktą, nurodantį, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti; 127 punktą nurodantį, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas; nepasirinko saugaus greičio, nesuvaldė automobilio ir atsitrenkė į kelio dešinėje esančius atitvarus. Eismo įvykio metu buvo apgadintas automobilis Audi A3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bei sužaloti šio automobilio keleiviai: E. J., kuriam dėl odos nubrozdinimų veide, kairio kelio, kairės blauzdos srityje, dešinėje rankoje, minkštųjų audinių kraujosruvos viršugalvyje, plėštinės žaizdos išangės srityje, juosmeninių 1-4 slankstelių kairiųjų skersinių ataugų lūžių, juosmeninio 4-to slankstelio kūno kompresinio skeveldrinio ir lanko linijinio lūžių padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas; G. Š., kuriai dėl odos nubrozdinimų kūne (neįvardinta lokalizacija ir kiekis), minkštųjų audinių kraujosruvos pakaušyje, kairės pėdos II, IV padikaulių lūžių, laivakaulio lūžio, kairės vidinės kulkšnies lūžio, kairės pėdos vidurinio ir išorinio pleištukų lūžių, dešinio kubakaulio lūžio, kryžkaulio lūžio padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas; E. K., kuriai dėl kūno nubrozdinimų, blužnies, skrandžio plyšimo, II-V krūtininių slankstelių keterinių ataugų lūžių, II-V juosmeninių slankstelių skersinių ataugų lūžių, kairio žastikaulio lūžio, dešinio raktikaulio lūžio, kairės pusės VII-XI šonkaulių lūžių padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas.

6. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje prokurorė ir nuo baudžiamosios atsakomybės atleisto R. B. gynėjas advokatas D. Fomkin prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nukentėjusiosios E. K. atstovo advokato Mindaugo Normanto apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

7. Apeliaciniu skundu neginčijamos pirmosios instancijos teismo išvados dėl nuo baudžiamosios atsakomybės atleisto R. B. kaltės, nusikalstamos veikos kvalifikavimo, nesutinkama tik su netinkamai išspręstu nukentėjusiosios E. K. civiliniu ieškiniu dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

8. Civiliniu ieškiniu nukentėjusioji E. K. prašė priteisti jai iš R. B. ir AAS „(duomenys neskelbtini)“ solidariai 25 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (2 t., b. l. 98–101). Pirmosios instancijos teisme, 2020 m. gegužės 12 d. teisiamojo posėdžio metu, nukentėjusioji E. K. nurodė, kad sumažina sumą ir be 5 000 Eur, kuriuos atlygino draudimo bendrovė, ji reikalauja dar 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (3 t., b. l. 34–35).

9. Apylinkės teismas, atsižvelgęs į E. K. eismo įvykio metu padarytą sunkų sveikatos sutrikdymą, įvertinęs specialisto išvadoje, medicininiuose dokumentuose nustatytas bei R. B. ir nukentėjusiųjų nurodytas aplinkybes, į pakankamai nerūpestingą pačios nukentėjusiosios E. K. elgesį, suformuotą teismų praktiką analogiškose bylose ir vadovaudamasis protingumo, teisingumo ir proporcingumo principais padarė išvadą, jog teisingas ir pagrįstas neturtinės žalos dydis nukentėjusiajai E. K. yra 5 000 Eur, kuriuos jau atlygino draudimo bendrovė AAS „(duomenys neskelbtini)“. Teismas nurodė, kad nukentėjusiosios E. K. patirti sužalojimai nėra sudėtingi ir gyvybei pavojingi, jai po reabilitacijos prognozuojamas visiškas sveikatos atsistatymas, jos būklė iš esmės gera ir linkusi toliau gerėti. Kartu teismas pažymėjo, jog pati nukentėjusioji E. K. elgėsi pakankamai nerūpestingai, nes patikėjo R. B. vairuoti jai priklausantį automobilį, kai pagrįstai galima buvo įtarti, kad jis taip pat gali būti vartojęs alkoholio.

11. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius duomenis, skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir jo motyvus, taip pat apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentus, konstatuoja, kad šioje baudžiamojoje byloje pirmosios instancijos teismas nustatė neteisingą nukentėjusiajai E. K. priteistiną neturtinės žalos dydį.

12. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas faktines bylos aplinkybes (individualios nukentėjusiojo savybės, nukentėjusiojo didelis neatsargumas, padėjęs žalai atsirasti ar padidėti, ir pan.), kurios mažina ar didina žalos atlyginimą, ir argumentuotai pagrįsti šių kriterijų taikymą nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, vertinti jų visumą. Vertybiniai teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Kartu teismas privalo atsižvelgti į analogiškose bylose susiformavusią teismų praktiką dėl atlygintinos neturtinės žalos dydžio.

13. Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus 2019 m. spalio 4 d. specialisto išvados Nr. G2680/2019(02) matyti, kad E. K. buvo nustatyti kūno nubrozdinimai, blužnies ir skrandžio plyšimas, II-V krūtininių slankstelių keterinių ataugų ir II-V juosmeninių slankstelių skersinių ataugų lūžiai, kairio žastikaulio, dešinio raktikaulio ir kairės pusės VII-XI šonkaulių lūžiai. Remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, teisingumo ministro ir socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. V-298/158/A1-86, 6.6.11. punktu, nukentėjusiajai dėl vidaus organų sužalojimo buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 122–123). Teisėjų kolegija sutinka, kad tokie sužalojimai kaip skrandžio plyšimas, raktikaulio, šonkaulių lūžiai gali būti vertinami kaip ne tokie pavojingi gyvybei, o ateityje ir visiškai sugyti bei neturėti įtakos tolimesnei nukentėjusiosios gyvenimo kokybei. Tačiau eismo įvykio metu nukentėjusiajai taip pat lūžo II-V krūtininių slankstelių keterinės ataugos ir II-V juosmeninių slankstelių skersinės ataugos. Iš 2019 m. spalio 11 d. UAB „Draugystės sanatorija“ stacionaro epikrizės E003 matyti, kad po taikytos reabilitacijos (nuo eismo įvykio praėję nepilni trys mėnesiai) sumažėjo nugaros raumenų įtampa, stuburo judesiai laisvesni (2 t., b. l. 103). Nors ir sutiktina iš dalies su atsiliepimuose nurodytais argumentais, kad byloje nėra jokių duomenų, jog nukentėjusioji pastoviai jaučia nugaros skausmus, kurie paūmėja jai ilgiau pasėdėjus, dėl ko ji negali (negalės) įsidarbinti srityse, kur reikalaujama daugiau sėdimo ar fizinio darbo, tačiau kolegija atkreipia dėmesį, jog epikrizėje vis tik nurodoma, kad nugaros raumenų įtampa sumažėjo, bet neišnyko. Todėl, įvertinus tai, kad stuburas yra kūno atraminė dalis, o eismo įvykio metu buvo sužaloti net aštuoni nukentėjusiosios stuburo slanksteliai (lūžo jų ataugos), tikėtina, kad E. K. gali iki šiol ir ateityje jausti tam tikrus nugaros skausmus, kurie dažnai priklauso ir nuo tam tikrų sąlygų (pvz., darbo ypatumai, oro sąlygos). Todėl iš dalies sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, kad šios pasekmės išliks nukentėjusiajai visą likusį gyvenimą.

14. Pažymėtina ir tai, kad nutarties 13 punkte analizuoti sužalojimai yra ne vieninteliai, kuriuos patyrė E. K.. Nukentėjusiajai 2019 m. liepos 26 d. atlikta operacija, kurios metu buvo pašalinta blužnis (atlikta splenektomija). Blužnis yra kraujotakos ir imuninės sistemos organas, kraujo biologinis filtras: iš kraujo, tekančio per blužnį, pašalinami pažeisti, pasenę eritrocitai, trombocitai, leukocitai, į kraują patekę mikrobai. Taip pat blužnyje kaupiasi eritrocitai, limfocitai, trombocitai, makrofagai, gaminasi limfocitai, monocitai, imunoglobulinai (Visuotinė lietuvių enciklopedija [interaktyvus]. <https://www.vle.lt/Straipsnis/bluznis-56543>). Atkreiptinas dėmesys, kad pašalinus blužnį, šis organas neatauga, ir nors žmogus gali be jos gyventi, tačiau tai sukelia tam tikras neigiamas pasekmes, kurios iš esmės išlieka visą likusį gyvenimą (pagrindinė – susilpnėjęs imunitetas). Iš bylos medžiagos nustatyta ir tai, jog 2019 m. rugpjūčio 8 d. nukentėjusioji operuota antrą kartą, buvo atlikta kairio žastikaulio kūno osteosintezė, t. y. lūžęs žastikaulis buvo sutvirtintas metaline plokštele ir sraigtais, o duomenų byloje, kad jie sugijus kaului būtų išimti ar planuojama ateityje tai padaryti, nėra. Taigi, nukentėjusiosios organizme tikėtina visam likusiam gyvenimui liks svetimkūniai, kurie, nors ir nežymiai, gali riboti rankos judesius. Be to, kaip matyti iš medicininių dokumentų, dėl žastikaulio lūžio buvo pažeistas stipininis nervas, o dėl to nukentėjusiajai ir po reabilitacijos, nors būklė ir gerėja, yra išlikęs kairės rankos silpnumas, nykščio aptirpimas (2 t., b. l. 103–104, 108).

15. Taigi, įvertinus šios nutarties 13–14 punktuose aptartus nukentėjusiajai E. K. nustatytus sužalojimus ir jų pasekmes, teisėjų kolegija sprendžia, kad skundžiamame nuosprendyje išdėstyti motyvai dėl nukentėjusiosios patirtų sužalojimų masto ir visiško sveikatos atsistatymo ateityje, kaip aplinkybės, leidžiančios mažinti priteistinos neturtinės žalos dydį, vertintinos kaip neatitinkančios bylos medžiagos. Nagrinėjamu atveju dalis patirtų sužalojimų, t. y. žastikaulio lūžis, o ypač blužnies pašalinimas, ir ateityje turės neigiamos įtakos nukentėjusiosios gyvenimo kokybei, todėl jie negali būti vertinami ir kaip nesudėtingi bei su laiku išnyksiantys.

16. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad sužalojimai padaryti jaunam asmeniui, E. K. buvo atliktos dvi operacijos, ji apie mėnesį laiko gulėjo ligoninėje, apie tris mėnesius negalėjo savarankiškai sėdėti ir judėti (buvo reikalingi atrama ir juosmens įtvaras), nuo 2019 m. rugsėjo 23 d. iki 2019 m. spalio 13 d. (20 dienų) buvo taikyta individuali reabilitacija UAB „Draugystės sanatorija“. Šiuo metu dar tęsiamas tam tikras gydymas, t. y. nukentėjusioji vartoja skausmą mažinančius vaistus, lankosi pas gydytojus, ateityje galimai bus reikalingos papildomos reabilitacijos procedūros ir operacija. E. K. dėl eismo įvykio patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą ir emocinį stresą (iki įvykio buvusi veikli, aktyvi, ji staiga neteko galimybės rūpintis savimi, ilgą laiką negalėjo savarankiškai vaikščioti, po atliktų operacijų kentėjo didelius fizinius skausmus), ji išgyvena emociškai dėl iš esmės pasikeitusios jos gyvenimo kokybės (riboti kairės plaštakos judesiai sąlygoja diskomfortą buityje ir darbe, apribotas fizinis aktyvumas ir laisvalaikio galimybės, sutrikusi miego kokybė). Atsižvelgiant į visas nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog draudimo bendrovės nukentėjusiajai išmokėti 5 000 Eur yra visiškai pakankama suma atlyginti patirtą neturtinę žalą, laikytina nepagrįsta ir neatitinkančia byloje nustatytų aplinkybių, bei teisingumo ir protingumo principų.

17. Sprendžiant nukentėjusiajai priteistinos neturtinės žalos dydžio klausimą, reikia įvertinti tiek padaryto nusikaltimo pobūdį, priežastis, kaltininko elgesį. Taip pat reikia įvertinti ir pačios nukentėjusiosios E. K. elgesį įvykio metu. Tą pirmosios instancijos teismas ir atliko. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nukentėjusioji R. B. davė vairuoti jai priklausantį automobilį, kai buvo galima įtarti, jog jis taip pat gali būti neblaivus. Tuo tarpu apeliacinio skundo teiginiai, kad R. B. nebuvo nubaustas pagal ANK 422 straipsnio 3 dalį už transporto priemonės vairavimą būnant neblaiviam, o E. K. nebuvo nubausta pagal ANK 422 straipsnio 1 dalį už perdavimą vairuoti transporto priemonę neblaiviam asmeniui, šiuo atveju neturi reikšmės. Kolegijos vertinimu, nukentėjusiosios atstovas neteisingai traktuoja neblaivumo sampratą, kadangi administracinė atsakomybė pagal minėto straipsnio dalis kyla asmeniui, kuriam nustatomas daugiau negu 0,4 promilių neblaivumo laipsnis, tačiau šios ribos neviršijimas dar nereiškia, jog asmuo įvykio metu vairavo transporto priemonę būdamas blaivus faktiniu ir medicininiu požiūriu. Iš neblaivumo registracijos žurnalo matyti, kad įvykio vietoje R. B. buvo nustatytas 0,23 promilių neblaivumas (2 t., b. l. 3). Pats R. B., tiek apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme patvirtino, kad prieš įvykį vartojo alkoholinius gėrimus, t. y. automobilyje išgėrė skardinę alaus. Tuo metu automobilį vairavo E. K., kuri matė jį su alaus skardine ir buvo nurodžiusi, kad jam savo automobilio vairuoti neduos, tačiau pravažiavus (duomenys neskelbtini) ji paprašė jo pavairuoti (2 t., b. l. 11–14, 136–137). Nukentėjusioji G. Š. pirmosios instancijos teisme taip pat parodė, kad R. B. galimai iki įvykio vartojo alkoholį (3 t., b. l. 36). Iš bylos medžiagos matyti, kad važiuojant automobiliu beveik visi asmenys vartojo alkoholinius gėrimus. Taigi, įvertinus nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog nukentėjusioji E. K. vis dėlto galėjo įtarti, jog R. B., nors ir nedaug, tačiau vartojo alkoholį.

18. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nukentėjusioji G. Š. ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje paliudijo, jog ji kartu su E. K. dar būdamos prie (duomenys neskelbtini) išgėrė alkoholio, o iki (duomenys neskelbtini) automobilį vairavo apeliantė (1 t., b. l. 79–82; 3 t., b. l. 35–36). Šias aplinkybes iš esmės patvirtino ikiteisminio tyrimo metu liudytojais apklausti E. J., A. J. (A. J.) (1 t., b. l. 57–60; 187–188) ir pati nukentėjusioji E. K. (1 t., b. l. 97–99, 107–109). Dėl to vertinami kaip nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad pati nukentėjusioji išgėrusi alkoholio nevairavo automobilio, kadangi tai paneigia byloje esantys duomenys.

19. Byloje esantys įrodymai taip pat leidžia daryti išvadą, kad nukentėjusioji E. K., sėdėdama ant galinės automobilio sėdynės, važiavo neprisisegusi saugos diržo. Tai pripažino pati nukentėjusioji (1 t., b. l. 99, 107) bei patvirtino liudytoja G. Š. (1 t., b. l. 79) ir nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas R. B. (2 t., b. l. 137).

20. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad E. K. savo noru perdavė neblaiviam R. B. jai priklausantį automobilį Audi A3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), o pati atsisėdo ant galinės sėdynės ir vartojo alkoholį. Be visa to, kaip nurodyta 19 punkte, bylos nagrinėjimo metu buvo ištirti įrodymai, akivaizdžiai patvirtinantys, jog apeliantė važiavo neprisisegusi saugos diržo. Tačiau šios aplinkybės pirmosios instancijos teismas neaprašė nuosprendyje ir jos neįvertino. Akivaizdu, kad ji yra nenaudinga apeliantei. Todėl esant tik jos pačios paduotam vieninteliam apeliaciniam skundui, teisėjų kolegija, nagrinėdama bylą apeliacine tvarka, privalo vadovautis ir baudžiamajame procese galiojančiu non reformatio in peius principu bei negali bloginti jos padėties pripažindama šią aplinkybę nustatyta ir įvertindama ją kartu su kitomis. Tuo pačiu pagrindu kolegija negali pagrįstomis pripažinti civilinio atsakovo atsiliepime (nes jis nepadavė pats apeliacinio skundo) nurodytų aplinkybių dėl nukentėjusiosios didelio neatsargumo, nes tai vėlgi blogintų apeliantės padėtį. Šiuo atveju pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas nenustatė ir aiškiai nekonstatavo nuosprendyje nukentėjusiosios didelio neatsargumo, kas yra būtina sąlyga sprendžiant, ar yra pagrindas pašalinti transporto priemonės valdytojo civilinę atsakomybę sprendžiant dėl žalos atlyginimo. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje (7 lape) viso labo nurodyta, jog „<…> teismas atsižvelgia ir į pakankamai nerūpestingą pačios nukentėjusiosios elgesį <…>“, kas, kolegijos įvertinimu, negali būti pripažįstama didelio nerūpestingumo konstatavimu.

21. Teismai, spręsdami dėl neturtinės žalos atlyginimo, paprastai turi atsižvelgti į teismų praktikoje analogiškose bylose priteisiamas sumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-14/2012, Nr. 2K-38-942/2017). Tačiau tuo pačiu pažymėtina ir tai, kad teismų nustatyti neturtinės žalos dydžiai konkrečiose bylose negali būti laikomi teisine taisykle, nes bylose nustatytos aplinkybės, kurios yra svarbios neturtinės žalos dydžiui nustatyti, neanalogiškos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-362-697/2018).

22. Teisėjų kolegija nustatė, kad pirmosios instancijos teismo cituotos kasacinės instancijos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-225-895/2016, Nr. 2K-61-696/2016 ir apeliaciniame skunde nurodoma kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-402-421/2016 nėra tinkami precedentai, taikytini nagrinėjamoje byloje. Teisėjų kolegijos vertinimu, vadovautis šiomis nutartimis nėra pagrindo, nes šiose bylose nagrinėtos aplinkybės nebuvo tapačios šioje byloje nagrinėjamoms aplinkybėms. Tačiau apylinkės teismas pagrįstai vadovavosi skundžiamame nuosprendyje nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 22 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-351/2009, kadangi nurodytoje byloje ir šioje byloje nagrinėtos aplinkybės buvo panašios.

23. Taigi, apibendrinant spręstina, šioje byloje pirmosios instancijos teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį nepagrįstai sprendė, kad draudimo kompanijos sumokėta kompensacija yra pakankama nukentėjusiosios patirtai neturtinei žalai atlyginti. Be to konstatuojama, jog pirmosios instancijos teismas, nustatydamas per mažą neturtinės žalos dydį nukrypo ir nuo teismų praktikos panašaus pobūdžio bylose, kuriose nukentėjusieji patiria panašius sužalojimus. Vis dėlto, įvertinus aplinkybių visumą, teisėjų kolegija sprendžia, kad ir pačios nukentėjusiosios E. K. papildomai prašoma priteisti 10 000 Eur suma neturtinei žalai atlyginti savo dydžiu taip pat nėra pagrįsta.

24. Analizuojant teismų praktiką nustatyta, kad neturtinės žalos atlyginimo dydžiai asmenims, tiesiogiai nukentėjusiems dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 3 dalyje, ir patyrusiems bent šiek tiek panašius sužalojimus svyruoja nuo 4 000 Eur iki 26 315 Eur; vidurkis yra apie 15 157,50 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-351/2009, Nr. 2K-507/2009, Nr. 2K-453/2011, Nr. 2K-299/2012, Nr. 2K-370/2012, Nr. 2K-374/2012, Nr. 2K-48/2013, Nr. 2K-576/2014, Nr. 2K-242-511/2015, Nr. 2K-281-942/2017, Nr. 2K-309-699/2018 ir kt.). Šiame kontekste pažymėtina, kad, spręsdami dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio, teismai, be kita ko, kartu vertino ir tai, fizinis ar juridinis asmuo atsako už padarytą žalą. Didesnės sumos buvo priteisiamos įvertinus ir nukentėjusiųjų sveikatai padarytus nepataisomus liekamuosius reiškinius (pvz., netektas darbingumo laipsnis). Be to, analizuojant praktiką nustatyta, jog esant blužnies plyšimui priteisiama nuo 3 000 Eur iki 6 500 Eur (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-284-851/2018; Panevėžio apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-200-334/2017; Šiaulių apygardos teismo 2017 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-824-856/2017). Šioje nagrinėjamoje byloje be blužnies plyšimo buvo padaryti dar ir kiti sunkūs sužalojimai. Be kita ko, kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad baudžiamosiose bylose, kuriose net ir buvo nustatytas nukentėjusiųjų didelis neatsargumas, jiems priteistinos sumos neturtinei žalai atlyginti, įvertinus ir pasekmes sveikatai, svyruoja nuo 8 000 Eur iki 10 000 Eur (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-41-303/2020, Nr. 2K-20-689/2020, Nr. 2K-359-697/2017, Nr. 2K-110-699/2017).

25. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad E. K. dėl eismo įvykio metu jai padaryto sunkaus sveikatos sutrikdymo patyrė fizinį skausmą, dvasinius sukrėtimus ir išgyvenimus. Nukentėjusiajai buvo taikomas ilgas ir sudėtingas gydymas, dėl patirtų sužalojimų tam tikram laikui buvo apribota judėjimo laisvė ir galimybė gyventi pilnavertį gyvenimą. Atsižvelgdama į minėtas pasekmes, įvertinusi jas ateities požiūriu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas sumenkino R. B. padarytos nusikalstamos veikos padarinius bei, kaip jau minėta, neteisingai sprendė, jog visos pasekmės su laiku išnyks. Remdamasi išdėstytais argumentais, kartu ir įvertindama visumą bylos aplinkybių, teisėjų kolegija sprendžia, kad nukentėjusiajai E. K. papildomai priteistina 2 000 Eur (neįskaitant jau draudimo bendrovės sumokėtų 5 000 Eur) piniginė kompensacija neturtinei žalai atlyginti. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks nukentėjusiajai priteistas neturtinės žalos dydis atitiktų BPK 115 straipsnio ir civilinės teisės normų, reglamentuojančių neturtinės žalos turinį ir jos dydžio nustatymą, reikalavimus, neprieštarauja sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijams ir teismų praktikai sunkaus sveikatos sutrikdymo bylose.

26. Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 11 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta, jog transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų nuo 2018 m. lapkričio 1 d. yra 5 000 000 Eur dėl žalos asmeniui (įskaitant ir neturtinę žalą) ir 1 000 000 Eur dėl žalos turtui. Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo Nr. IX-378 11, 14, 15, 19 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo 6 straipsnyje nurodyta, kad minėtas TPVCAPDĮ 11 straipsnio 1 dalies 4 punktas taikomas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartims, sudarytoms nuo 2018 m. lapkričio 1 d. Nagrinėjamu atveju eismo įvykis buvo padarytas 2019 m. liepos 26 d. Iš byloje esančio įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijimo matyti, kad nukentėjusioji E. K. jai priklausantį automobilį Audi A3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apdraudė 2019 m. liepos 2 d., o pats draudimas pradėjo galioti nuo 2019 m. liepos 20 d. (1 t., b. l. 134–136). Taigi, remiantis minėta TPVCAPDĮ 11 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostata, šiuo atveju nukentėjusiajai E. K. patirtą neturtinę žalą turi atlyginti draudimo bendrovė, kuri prisiėmė atsakomybę pagal draudimo sutartį, o priteistinos neturtinės žalos dydis patenka į nurodytas ribas.

27. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, nukentėjusiosios E. K. atstovo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, o Kauno apylinkės teismo 2020 m. gegužės 25 d. nuosprendis keičiamas dėl netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų (BPK 328 straipsnio 4 punktas). Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis, kuria atmestas nukentėjusiosios E. K. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo, naikinama ir nukentėjusiajai E. K. iš AAS „(duomenys neskelbtini)“ filialo Lietuvoje priteistini 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,

nutaria:

nukentėjusiosios E. K. atstovo advokato Mindaugo Normanto apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. gegužės 25 d. nuosprendį pakeisti: panaikinti nuosprendžio dalį, kuria atmestas nukentėjusiosios E. K. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo, ir nukentėjusiajai E. K. iš AAS „(duomenys neskelbtini)“ filialo Lietuvoje priteisti 2 000 Eur (du tūkstančius eurų) neturtinei žalai atlyginti. Likusioje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.