Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Danutės Švitinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Algirdo Gapučio ir Donato Jatužio,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo atstovo L. V. apeliacinį skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 29 d. nuosprendžio, kuriuo R. Č. padaręs nusikaltimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 3 dalį, vadovaujantis BK 93 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktų pagrindu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir byla nutraukta. R. Č. paskirtos BK 82 straipsnio 1 dalies 1, 5 punktuose numatytas auklėjamojo poveikio priemonės: įspėjimas ir elgesio apribojimas vieneriems metams, įpareigojant R. Č. šiuo laikotarpiu mokytis bei uždrausti šiuo laikotarpiu vairuoti motorines transporto priemones.

Tuo pačiu nuosprendžiu nukentėjusiojo T. V., jo įgalioto atstovo ieškinys dėl 3000 Eur neturtinės žalos atmestas. Priteista iš R. Č. L. V. 300 Eur (tris šimtus eurų) nepilnamečio nukentėjusiojo T. V. atstovavimo išlaidų.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. Č., 2016 m. gegužės 1 d., apie 15.20 val., Rokiškio r., (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, vairuodamas automobilį „VW Sharan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį R. S., pažeidė Kelių eismo taisyklių 14, 127, 128, 136.5 punktų reikalavimus, tai yra pasirinkdamas vairavimo greitį neatsižvelgė į vietovės reljefą, kelio būklę, atsiradus kliūčiai ir iškilus grėsmei eismo saugumui, nesulėtino ar net visiškai nesustabdė transporto priemonės, apvažiuodamas kliūties neužtikrino saugaus atstumo nuo lenkiamos transporto priemonės, nesuvaldė automobilio, kliudė ta pačia kryptimi važiavusį dviratininką T. V. dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu dviratininkui T. V. dėl blužnies, kairio inksto sumušimų, kasos uodeginės dalies plyšimo, buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas.Apeliaciniu skundu nukentėjusiojo atstovas prašo Rokiškio rajono apylinkės teismo 2017 m gegužės 29 d. nuosprendį panaikinti dalyje dėl civilinio ieškinio neturtinei žalai ir priteisti iš kalto asmens R. Č. 3000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Nukentėjusiojo atstovas nurodo, kad pirmos instancijos teismas neatsižvelgė kokie sunkūs buvo padaryti kūno sužalojimai jo sūnui T. V.. Nurodo, jog sužalojimo pasekmės jaučiamos ir dabar. Todėl mano, kad draudimo sumokėta 5000 Eur suma yra per menka, neatitinka sveikatos sužalojimo sunkumo ir pasekmių, draudimas daugiau ir negalėjo atlyginti, nes juos saisto sutartiniai santykiai. Nurodo, jog jo prašoma suma yra tokia nedidelė palyginus su iškentėtais fiziniais ir dvasiniais skausmais.Apeliaciniu skundu nukentėjusiojo atstovas dėl atleisto asmens nuo atsakomybės ir priimto nuosprendžio jo atžvilgiu pagrįstumo ir teisėtumo nepasisako.Teismo posėdyje nepilnametis nukentėjusysis ir nepilnamečio nukentėjusiojo atstovas pagal įstatymą prašė skundą patenkinti, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės nepilnametis, jo gynėjas advokatas ir atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės atstovai pagal įstatymą bei prokurorė prašė skundą atmesti.Apeliacinis skundas atmetamas. Apeliaciniame skunde neginčijamas R. Č. atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, todėl apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 320 straipsnio 3 dalimi, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.Apeliaciniame skunde nukentėjusiojo atstovas teigia, kad draudimo bendrovės išmokėta 5000 Eur neturtinė žala yra per menka. Didesnės kompensacijos draudimo bendrovė negalėjo sumokėti, nes yra saistoma sutartinių įsipareigojimų, tačiau T. V. patyrė sunkų kūno sužalojimą, yra likę sveikatos sutrikimai, todėl jo teigimu, už tokį sunkų sveikatos sutrikdymą ir iškentėtą fizinį ir dvasinį skausmą, prašoma 3000 Eur suma yra labai menka.Pirmosios instancijos teismas atmesdamas nukentėjusiojo reikalavimą dėl 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo konstatavo, kad nukentėjusiajam draudimo bendrovės išmokėta 5000 Eur neturtinės žalos suma, pilnai atitinka ir kompensuoja nukentėjusiojo patirtus neigiamus išgyvenimus. Teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė, kad tokią išvadą padarė įvertinus veikos aplinkybes, nustatytą sveikatos sutrikdymo mastą, kaltinamojo ir nukentėjusiojo asmenybes, kaltinamojo elgesį po veikos padarymo, taip pat atsižvelgus ir į tai, kad priteista neturtinė žala nepanaikins visų nukentėjusiojo patirtų neigiamų išgyvenimų bei dėl sužalojimo likusių liekamųjų reiškinių. Aukštesnysis teismas su tokia pirmosios instancijos teismo išvada sutinka.Neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 str. 1 d.). Fiziniam asmeniui neturtinė žala padaroma fizinio ir dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir išgyvenimus. Tai yra asmeniui nenaudingas poveikis, kuris pasireiškia kaip fizinis skausmas, kūno žalojimas, organizmo vientisumo pažeidimas, taip pat juos lydintys dvasiniai išgyvenimai. Bendrieji neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai numatyti CK 6.250 str. 2 d., todėl teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi atsižvelgti į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylos aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus. Šioje normoje nėra pateiktas išsamus neturtinės žalos dydžio kriterijų sąrašas, nes, priklausomai nuo bylos aplinkybių, teismas gali pripažinti ir kitus neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus. Teisėjų kolegija pažymi, jog tik paminėtų aplinkybių visumos įvertinimas leidžia įgyvendinti įstatymo reikalavimą, kad žala turi būti atlyginama teisingai, nustatant protingą jos dydį, siekiant nukentėjusiojo ir žalą padariusiojo asmens interesų pusiausvyros.Iš bylos medžiagos matyti, kad T. V. buvo konstatuota blužnies, kairio inksto sumušimai, kasos uodeginės dalies plyšimas, komplikavęsis kasos uždegimu bei kasos pūlinga pseudocista, pūlingu pilvaplėvės uždegimu. Sužalojimai atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą. Būklė išrašant iš gydymo įstaigos buvo patenkinama, vaikščiojo susirietęs, gydymo eigoje neteko apie 12 kilogramų svorio, pilvas minkštas, neskausmingas, be pilvaplėvės dirginimo, t.y. jautė sužalojimo padarinius. Teismo posėdyje nukentėjusiojo atstovas pateikė apeliacinio skundo papildymą, nurodydamas, kad traumatologo – ortopedo medicinos išrašas patvirtina, kad T. V. yra iškrypęs stuburas ko anksčiau nebuvo, tačiau aukštesnysis teismas sutinka su prokurorės išreikšta abejone, jog nėra jokių patvirtinančių duomenų kaip tai galėtų būti susiję su minėtu įvykiu ir pažymi, kad nagrinėjamu atveju sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, dėl T. V. padarytos nusikalstamos veikos kilusių pasekmių, neturi būti suabsoliutinamos. Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą vienas iš esminių reikalavimų teismui yra nukentėjusio asmens neturtinio pobūdžio praradimus įvertinti pinigais. Pažymėtina, jog neturtinės žalos atlyginimo tikslai neapsiriboja vien kompensacija, yra svarbus ir moralinės satisfakcijos aspektas, todėl neturtinės žalos atlyginimo tikslas yra socialinio teisingumo atkūrimas, kai, priteisiant žalos atlyginimą, svarbus teisių pažeidimo fakto konstatavimas ir teisėtų interesų pusiausvyros atkūrimas. Vertindamas neturtinę žalą pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į R. Č. (jo tėvų) elgesį po veikos padarymo, nes po eismo įvykio neslėpė veikos padarymo aplinkybių, savo kaltę pilnai pripažino, pats į įvykio vietą iškvietė policijos bei greitosios pagalbos tarnybas, ėmėsi veiksmų, kad nukentėjusiojo gydymas bei reabilitacija nukentėjusiajam sukeltų kuo mažiau neigiamų padarinių, tai yra lankė nukentėjusįjį, su juo bendravo, teikė jam užimtumo priemones, su tėvų pagalba pirko ir teikė kai kurias slaugos priemones, teikė reikiamą paramą, tame tarpe ir materialinę, nukentėjusiajam bei jo tėvams nuvežant į ligonines ar reabilitacijos įstaigas, lankant nukentėjusįjį. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas neturtinės žalos dydį, pagrįstai atsižvelgė ir į nukentėjusiojo bei atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmenybes bei jų turtinę padėtį, kadangi abu yra nepilnamečiai, moksleiviai, turto ar savarankiškų pajamų neturintys asmenys, todėl nustatant per didelį neturtinės žalos dydį, būtų pažeista ne tik pusiausvyra tarp nukentėjusiojo asmens teisių į neturtinės žalos atlyginimo įgyvendinimą ir žalą padariusio asmens turtinės padėties, bet ir pažeisti protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijai bei nukrypta nuo teismų praktikos.Suformuota teismų praktika neturtinės žalos priteisimo srityje yra pakankamai įvairi, tačiau kiekvienoje byloje teisingą piniginės kompensacijos už patirtą neturtinę žalą nustatymą lemia konkrečios aplinkybės, kurios nebūna tapačios, nes tam tikrais atvejais vienos jų vertinamos kaip turinčios didesnę reikšmę žalos dydžiui nustatyti nei kitos, ir tai visų pirma priklauso nuo ginamų vertybių specifikos. Absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės. Šiuo nagrinėjamu atveju, T. V. patyrė sunkų kūno sužalojimą - konstatuota blužnies, kairio inksto sumušimai, kasos uodeginės dalies plyšimas, komplikavęsis kasos uždegimu bei kasos pūlinga pseudocista, pūlingu pilvaplėvės uždegimu, liko randas, pasikeitė įpročiai, dėl pažeistų organų pasikeitė maitinimosi rėžimas. Tačiau šios pasekmės, nėra vertinamos kaip turinčios didesnę reikšmę žalos dydžiui nustatyti, nes šie padariniai nėra laikomi sunkiais liekamaisiais reiškiniais, kurie turėtų įtakos nukentėjusiojo įprasto gyvenimo ritmui (laikinas atleidimas nuo fizinio lavinimo pamokų), ar lemtų nukentėjusiojo judėjimo galimybių netekimą ( invalidumas, darbingumo netekinamas ir pan.), todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas konstatuodamas, kad draudimo bendrovės išmokėta 5000 Eur neturtinė žala pilnai atitinka ir kompensuoja nukentėjusiojo patirtus neigiamus išgyvenimus, atsižvelgė į visą neturtinei žalai nustatyti reikšmingų kriterijų visumą – R. Č. ir T. V. asmenybes, R. Č. elgesį po veikos padarymo, nukentėjusiojo sužalojimo mastą, gydymą, patirtą skausmą, nepatogumus bei sužalojimo pasekmes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas spręsdamas nukentėjusiojo atstovo L. V. reikalavimus dėl neturtinės žalos atlyginimo, teisės normų, reglamentuojančių žalos atlyginimo klausimą, nepažeidė, jas taikė tinkamai, nenukrypstant nuo Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamos praktikos, todėl neturtinės žalos atlyginimas pagal šioje byloje ištirtais įrodymais nustatytas faktines aplinkybes yra tinkamas ir jį didinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

nukentėjusiojo atstovo L. V. apeliacinį skundą atmesti.