Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės (pirmininkė ir pranešėja), Linos Muchtarovienės, Vilijos Valantienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. K. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. birželio 21 d. sprendimo bei atsakovo V. Ž. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. liepos 4 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-81-1028/2017 pagal ieškovo A. K. patikslintą ieškinį atsakovams V. Ž. ir akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“ dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

Apelianto A. K. apeliacinis skundas dėl Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. birželio 21 d. sprendimo atmetamas, apelianto V. Ž. apeliacinis skundas dėl Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. liepos 4 d. papildomo sprendimo tenkinamas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nėra, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinių skundų ribas.

Apeliacinis skundas grindžiamas argumentu, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog ieškovo kaltė dėl eismo įvykio sudaro 25 procentus, o atsakovo - 75 procentus, todėl sprendimu patenkino 75 procentus ieškovo pareikšto reikalavimo dėl žalos atlyginimo, nors ieškovas negali būti laikomas kaltu dėl eismo įvykio kilimo, todėl negalima mažinti atsakovo atsakomybę ir sumažinti nusikalstama veika padarytos žalos dydį Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.282 straipsnio pagrindu.

Neturtinės žalos dydis, išreikštas pinigais, skirtingai nei atlyginant turtinę žalą, yra nustatomas teismo pagal konkrečioje byloje teisiškai reikšmingų kriterijų visumą. Taigi, neturtinės žalos dydį nustato teismas, o ją patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2003; 2006 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3k-3-394/2006; kt.).

Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas. Neturtinė žala atlyginama pažeidus vertybes ir pasireiškia neturtinio pobūdžio praradimais, kurie negali būti tiksliai apskaičiuojami piniginiu ekvivalentu. Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą vadovaujamasi teisingo žalos atlyginimo koncepcija, besiremiančia įstatymo ar teismų praktikos suformuotais vertinamaisiais subjektyviaisiais ir objektyviaisiais kriterijais, leidžiančiais kuo teisingiau nustatyti ir atlyginti asmeniui padarytą žalą, atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą ir lemiančiais pareigą įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes. Pažymėtina, kad žalos atlyginimo teisiniai santykiai lemia būtinybę ne tik atlyginti padarytą žalą, bet ir tai, kad nustatant neturtinės žalos dydį būtų laikomasi lygiateisiškumo principo, t. y. kad analogiškos bylos būtų sprendžiamos panašiai, taip pat proporcingumo principo. Dėl šios priežasties, nustatydami neturtinės žalos dydį, teismai turi remtis įstatymų nustatytais ir teismų praktika suformuotais bei taikomais neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijais bei atsižvelgti į teismų analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos dydžius, taip įgyvendindami teisinio apibrėžtumo, teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.2, 1.5 straipsniai, CPK 4 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-151/2013). Neturtinės žalos dydžio nustatymo atveju nukentėjusio asmens kaltė kvalifikuotina kaip vienas iš tokios žalos nustatymo kriterijų, mažinančių nustatytinos žalos dydį. Ji turi būti vertinama drauge su visais kriterijais ir tik tada nustatomas kompensuotinos neturtinės žalos dydis, kaip visų reikšmingų kriterijų šiai žalai įvertinti sintezės rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-255/2005; 2011 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2011; 2012 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2012).

Taigi, nustatant atlygintinos neturtinės žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, dydį, atsižvelgtina į šiuos reikšmingus kriterijus: sveikatos sužalojimo laipsnį; sužalojimo pobūdį; sveikatos sužalojimo padarinius (atsiradusius ir ateityje atsirasiančius, turtinius ir neturtinius); sužalojimo būdą; žalos padariusio asmens kaltę; kitas reikšmingas aplinkybes; sąžiningumą, teisingumą ir protingumą. Nagrinėjamu atveju kompensuotinos neturtinės žalos dydžio klausimui spręsti taip pat yra reikšminga ir paties nukentėjusiojo kaltė dėl žalos atsiradimo.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad V. Ž. 2014 metų rugpjūčio 7 d., apie 17 val. 35 min., Šiauliuose, Serbentų gatvėje, ties Serbentų g. 100 pastatu, vairuodamas kelių transporto priemonę – automobilį MERCEDES BENZ (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 106 ir 109 punktų (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 16 d. nutarimo Nr. 768 redakcija) reikalavimus, t. y. važiuodamas Serbentų gatvės antrąja eismo juosta link Pramonės gatvės, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių ir jų turto saugumui, prieš keisdamas važiavimo kryptį ir persirikiuodamas iš antrosios eismo juostos į pirmąją eismo juostą, neįsitikino, kad tai daryti yra saugu, nedavė kelio gretima eismo juosta, ta pačia kryptimi iš paskos važiavusiam motociklui HONDA (duomenys neskelbtini) FA, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurį vairavo A. K., ir dėl to susidūrė su motociklu, kuris dėl susidūrimo užvažiavo ant šaligatvio ir kliudė pėsčiąjį A. P.. Taigi, įvyko eismo įvykis, kurio pasėkoje A. K. dėl trauminio blužnies plyšimo, sukėlusio kraujo išsiliejimą į pilvo ertmę, buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, o A. P. dėl plėštinės žaizdos apatinio žandikaulio srityje dešinėje pusėje ir atviro apatinio žandikaulio dešinės pusės lūžio buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Šiaulių skyriaus specialisto išvada patvirtina, kad eismo įvykio metu buvo sunkiai sutrikdyta A. K. sveikata, padarytas trauminis blužnies plyšimas, sukėlęs kraujo išsiliejimą į pilvo ertmę (baudžiamoji byla Nr. 1-75-771/2016, I t., 110 b. l.). Ieškovas ilgą laiką buvo hospitalizuotas, gydomas stacionaruose, ieškovui paskirta ilgalaikė reabilitacija, gydymas tęsiasi iki šiol, dėl patirto sunkaus sveikatos sutrikdymo iš esmės pasikeitė ieškovo bendravimo ir saviraiškos galimybės. Dėl patirto eismo įvykio ieškovas nebegali užsiimti mėgstama veikla, apskritai turi baimės jausmą važiuoti motociklu ar kitokia transporto priemone, ieškovą dažnai kankina nerimas ir nemiga prisimenant eismo įvykį ir jo aplinkybes. Šios aplinkybės rodo, kad apeliantas dėl eismo įvykio pasekmių neabejotinai patyrė fizinį skausmą, neigiamus dvasinius išgyvenimus, buitinius nepatogumus.

Nustatydamas neturtinės žalos dydį, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad V. Ž. neteisėti veiksmai, lėmę žalos atsiradimą, pasireiškė neatsargia kaltės forma. Tačiau pažymėtina, kad jeigu žala atsiranda ir dėl paties nukentėjusiojo elgesio – tyčios ar didelio neatsargumo – būtų neteisinga visą atsakomybę taikyti tik žalą padariusiam asmeniui, nes protingo, rūpestingo, apdairaus ir atidaus elgesio standartas taikomas visiems asmenims, taip pat ir nukentėjusiajam (CK 6.263 straipsnio 1 dalis). Dėl to, nustatant neturtinės žalos dydį, turi būti atsižvelgta ir į nukentėjusio asmens, prisidėjusio prie žalos atsiradimo, elgesį (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.282 straipsnio 1 dalis). Ji turi būti vertinama drauge su visais kriterijais ir tik tada nustatomas kompensuotinos neturtinės žalos dydis. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas reikšminga aplinkybe laikė tai, kad apeliantas susidūrimo su automobiliu metu važiavo ne mažesniu nei 79 km/h greičiu, kai leistinas greitis įvykio vietoje buvo ne daugiau kaip 50 km/h, taigi, vairavo motociklą viršydamas leistiną greitį mieste. Pirmosios instancijos teismas baudžiamojoje byloje Nr. 1-76-885/2016 konstatavo, kad A. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 133 ir 135 punktų (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 16 d. nutarimo Nr. 768 redakcija) reikalavimus ir tai neabejotinai turėjo įtakos žalos atsiradimui. Tai suponuoja išvadą, jog apelianto elgesys eismo įvykio metu pripažintinas dideliu neatsargumu, padėjusiu sunkioms pasekmėms kilti - gerokai viršytas leistinas greitis mieste neabejotinai sumažino jo galimybes išvengti eismo įvykio (laiku sustoti, apvažiuoti kliūtį ir pan.) ir turėjo itin reikšmingos įtakos (visuotinai žinoma, kad dideliu greičiu važiuojančios transporto priemonės susidūrimo pasekmės paprastai būna sunkesnės) jo patirtų sužalojimų sunkumui, juolab, kad atsakingo už žalą asmens vairuojamo automobilio (MERCEDES BENZ (duomenys neskelbtini) CDI) greitis buvo nedidelis (iki 50 km/h). Lietuvos Teismo ekspertizės centro 2015-07-31 Ekspertizės akto Nr. 11-525(14) išvadose konstatuota, kad atliktas tyrimas duoda pagrindą teigti, kad motociklo „Honda“ vairuotojo A. K. veiksmai – Serbentų gatvės ruože, kuriame leistinas maksimalus važiavimo greitis 50 km/h, važiavo ne mažesniu kaip 79 km/h greičiu, susidariusioje kelio eismo situacijoje, kada priekyje važiavusio automobilio MERCEDES BENZ (duomenys neskelbtini) CDI vairuotojas pradėjo rikiuotis, savalaikiai nestabdė motociklo, slystamai kontaktavo su automobiliu, o po šio kontakto užvažiavęs ant dešinio šaligatvio kliudė pėsčiąjį – techniniu požiūriu sąlygojo šio eismo įvykio kilimą. Minėtame ekspertizės akte taip pat konstatuota, kad automobilio MERCEDES BENZ (duomenys neskelbtini) CDI vairuotojo V. Ž. veiksmai – rikiuodamasis į pirmą eismo juostą (keisdamas judėjimo kryptį), kada tai daryti buvo nesaugu, nedavė kelio iš paskos didesniu greičiu prie jo artėjančiam motociklui „Honda“ ir su juo susidūrė – techniniu požiūriu sąlygojo šio eismo įvykio kilimą (baudžiamoji byla Nr. 1-75-771/2016, I t., 134–138 b. l.). Analogiškos aplinkybės ir išvados padarytos ir 2014-11-26 Lietuvos Teismo ekspertizės centro specialisto Išvadoje Nr. 11Š-211(14.). Taigi, minėtu ekspertizės aktu konstatuota, kad tiek atsakovo V. Ž., tiek ir ieškovo A. K. veiksmai techniniu požiūriu sąlygojo šio eismo įvykio kilimą. Ieškovas A. K. Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. vasario 23 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 30 MGL (1129,80 Eur) bauda, įpareigojant ją sumokėti per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo. Teisėjų kolegija, įvertinusi paties ieškovo padarytų pažeidimų pobūdį ir jų įtaką šio įvykio pasekmėms kilti, sprendžia, kad paties apelianto didelis neatsargumas važiuojant mieste didesniu nei leistinu greičiu, iš dalies sąlygojo apelianto sveikatos sužalojimo mastą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo dalinę ieškovo kaltę dėl eismo įvykio kilimo, įvertino baudžiamosiose bylose surinktus įrodymus, ekspertų išvadas, todėl teisėtai ieškovo ieškinio reikalavimą dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo tenkino iš dalies. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo motyvais nustatant ieškovo kaltės laipsnį.

Apeliacinis skundas grindžiamas argumentu, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog ieškovui padarytos neturtinės žalos dydis yra tik 6500,00 Eur, nes ieškovas neteko vieno iš vidaus organų - blužnies, jo sveikata ir gyvenimo būdas dėl patirto sveikatos sutrikdymo pasikeitė negrįžtamai.

Byloje nustatyta, kad ieškovui įvykio metu padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas – trauminis blužnies plyšimas, sukėlęs kraujo išsiliejimą į pilvo ertmę. Dėl sveikatos sutrikdymo ieškovas ilgą laiką gydėsi stacionaruose tiek Šiauliuose, tiek Daugpilyje, Latvijoje, jam paskirta ilgalaikė reabilitacija. Apeliaciniame skunde ieškovas teigia, kad sveikatos sutrikdymo pasekmės yra itin sunkios ir jos išliks visą likusį gyvenimą – dėl patirto sunkaus sveikatos sutrikdymo iš esmės pasikeitė ieškovo bendravimo ir saviraiškos galimybės.

Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas ieškovui padarytos neturtinės žalos dydį, atsižvelgė į sveikatos sužalojimo laipsnį, patirtos traumos pobūdį, į atsakovo turtinę padėtį, į ieškovo sveikatos sutrikdymo pasekmes, konstatavus, jog jos nėra sunkios (nenustatytas neįgalumas, dirba tą patį darbą, kito asmens pagalba nereikalinga), į atsakovo V. Ž. kaltės formą (neatsargumas), į paties nukentėjusio asmens kaltę, taip pat į gausią teismų praktiką dėl neturtinės žalos dydžio (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-204/2013, 2K-220/2013, 2K-431/2013, 2K-91/2014, 2K-388/2014, 2K-438/2014, 2K-445/2014, 2K-143/2015, 2K-177/2015 ir kt.). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nors eismo įvykio metu buvo padaryta žala ieškovo sveikatai, t. y. vienai labiausiai saugotinų asmens vertybių, tačiau nustačius, kad ieškovas dirba tą patį darbą, gauna netgi didesnį atlyginimą, neįgalumas nenustatytas, taip pat kitas nurodytas aplinkybes, ieškovui priteistas 6500 Eur neturtinės žalos atlyginimas atitinka neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus bei suformuotą teismų praktiką šios kategorijos bylose (CPK 185 straipsnis).

Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria atsakovui V. Ž. iš ieškovo A. K. buvo priteistos 200 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos, nurodydamas, jog bylinėjimosi išlaidos atsakovui išvis neturėjo būti priteistos.

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies bei CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatas, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Pirmosios instancijos teismas, ieškovo A. K. ieškinį tenkindamas iš dalies, proporcingai patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų daliai atsakovui iš ieškovo priteisė dalį patirtų bylinėjimosi išlaidų – 200 Eur. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, šalių procesinį elgesį, atsižvelgęs į tai, kad ieškovo prašoma priteisti neturtinė žala buvo sumažinta, vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 4 dalimi, numatančia teismo teisę nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, pagrįstai sprendė, jog tikslinga atlyginti atsakovui tik dalį patirtų bylinėjimosi išlaidų – 200 Eur. Deklaratyvūs apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti teismo sprendimą bylinėjimosi išlaidų dalyje.

Apeliantas V. Ž. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. liepos 4 d. papildomą sprendimą, nurodydamas, jog galutiniu sprendimu pirmosios instancijos teismas išsprendė ieškovo A. K. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, todėl pakartotinai nebegalėjo spręsti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimo. Teisėjų kolegija su šiais apelianto V. Ž. apeliacinio skundo argumentais iš esmės sutinka.

Ieškovo atstovas advokatas A. V., prašydamas pirmosios instancijos teismo priimti papildomą sprendimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, pateikė teismui trijų PVM sąskaitų faktūrų kopijas: 2015 m. rugsėjo 30 d. PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 1500654 – 1822,31 Eur sumai, 2015 m. lapkričio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr.1500820 – 1121,42 Eur sumai ir 2016 m. kovo 24 d. PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr.1600162 – 2102,68 Eur sumai, prašydamas priteisti 1602,68 Eur bylinėjimosi išlaidas (125–127 b. l.). Prašyme ieškovo atstovas nurodė, kad 1602,68 Eur išlaidos buvo sumokėtos už patikslinto ieškinio parengimą, pasirengimą bylos nagrinėjimui, bylos dokumentų teisinę analizę bei už atstovavimą teismo posėdžiuose šioje civilinėje byloje.

Iš byloje pateikto Šiaulių apygardos teismo 2016 m. birželio 2 d. nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1A-141-309/2016 matyti, kad apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliantų A. K. bei V. Ž. apeliacinius skundus, išsprendė ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą (9–21 b. l.). Teismas motyvuojamojoje nuosprendžio dalyje nurodė, kad nukentėjusiojo A. K. atstovas advokatas A. V. prašė priteisti iš V. Ž. jo turėtas bylinėjimosi išlaidas, pateikdamas PVM sąskaitas faktūras (duomenys neskelbtini) Nr. 1500654 ir (duomenys neskelbtini) Nr. 1500820. Teismo nuosprendyje taip pat nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismui pateikti PVM sąskaita faktūra Serija (duomenys neskelbtini) Nr. 1600162 ir mokėjimo nurodymas liudija, kad nukentėjusysis A. K. už jam vėliau suteiktas kitas teisines paslaugas, t. y. pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisinę analizę, apeliacinio skundo parengimą ir atstovavimą Šiaulių apygardos teisme advokatų profesinei bendrijai sumokėjo 2 102,68 Eur. Iš nurodytų aplinkybių matyti, kad tas pačias PVM sąskaitas faktūras (2015 m. rugsėjo 30 d. PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 1500654 – 1822,31 Eur sumai, 2015 m. lapkričio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr.1500820 – 1121,42 Eur sumai ir 2016 m. kovo 24 d. PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 1600162 – 2102,68 Eur sumai) ieškovo atstovas pateikė ir šioje civilinėje byloje, prašydamas priteisti tik dalį PVM sąskaitose-faktūrose nurodytų išlaidų – 1602,68 Eur. Šiaulių apygardos teismas 2016 m. birželio 2 d. nuosprendžiu konstatavo, kad baudžiamoji byla nėra sudėtinga, nedidelės apimties, V. Ž. savo kaltę pripažino jau ikiteisminio tyrimo metu, byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, atsižvelgęs į V. Ž. turtinę padėtį, sumažino pirmosios instancijos teismo nukentėjusiajam A. K. priteistą išlaidų sumą nuo 2943,73 Eur iki 1500 Eur. Taigi, nurodytos aplinkybės patvirtina, kad bylinėjimosi išlaidų, kurias ieškovo atstovas prašė priteisti papildomu sprendimu, klausimas yra išspręstas įsiteisėjusiais teismo nuosprendžiais, šios bylinėjimosi išlaidos yra patirtos baudžiamojoje byloje, o ne šioje civilinėje byloje, todėl visiškai sutiktina su atsakovo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas pakartotinai nebegalėjo spręsti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimo. Esant nurodytoms aplinkybėms konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tenkino ieškovo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo papildomu sprendimu, todėl papildomas sprendimas naikintinas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad sisteminis CPK 98 straipsnio 1 dalies ir CPK 277 straipsnio 1 dalies 3 punkto aiškinimas suponuoja išvadą, jog papildomas sprendimas dėl bylinėjimosi išlaidų neabejotinai turi būti priimtas tais atvejais, kai prašymas dėl jų priteisimo ir dydį patvirtinantys įrodymai buvo pateikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, tačiau teismas šio reikalavimo neišsprendė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-248/2016). Kaip jau minėta, pirmosios instancijos teismas 2017 m. birželio 21 d. sprendimo motyvuojamojoje dalyje, nurodydamas, jog byloje nėra pateikta rašytinių įrodymų apie patirtas ieškovo atstovavimo išlaidas, išsprendė bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą ieškovui, todėl nebuvo pagrindo teismui priimti papildomą sprendimą, o šis klausimas galėjo būti sprendžiamas tik teikiant dėl šios sprendimo dalies apeliacinį skundą.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnis). Apeliantas A. K. prašo priteisti iš atsakovų apeliacinėje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau, netenkinus A. K. apeliacinio skundo, bylinėjimosi išlaidos ieškovui nepriteisiamos.

Apeliaciniu skundu atsakovas V. Ž. prašo priteisti 120,00 Eur bylinėjimosi išlaidas už apeliacinio skundo parengimą bei atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą prašo priteisti 50,00 Eur bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą paruošimą, viso 170 Eur, pateikė šias išlaidas patvirtinančius įrodymus. Atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintas rekomendacijas, yra pagrįstos, adekvačios galimoms darbo ir laiko sąnaudoms, todėl priteistinos iš apelianto A. K. (CPK 93, 98 straipsniai).

Vadovaudamasi aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje tinkamai vadovavosi įrodymų vertinimo taisyklėmis, jų aiškinimo ir taikymo praktika, nepažeidė teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų ir tuo pagrindu priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Įvertinusi aplinkybių visumą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliantas A. K. šioje byloje leistinais įrodymais nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, todėl nėra teisinio pagrindo skundžiamą teisėtą ir pagrįstą sprendimą naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi aukščiau išdėstytais motyvais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo 2017 m. liepos 4 d. papildomas sprendimas yra teisiškai nepagrįstas, todėl naikinamas, ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – prašymas dėl papildomo sprendimo priėmimo atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. birželio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. liepos 4 d. papildomą sprendimą panaikinti, ieškovo A. K. pareiškimą dėl papildomo sprendimo priėmimo atmesti.

Priteisti atsakovui V. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovo A. K., asmens kodas 09-10-78-10216, 170 Eur (vienas šimtas septyniasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.