Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

civilinio atsakovo „ASS Balta“ atstovo Lietuvos Respublikoje AB „Lietuvos draudimas“ atstovui G. T.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), rusas, Latvijos Respublikos pilietis, įgijęs aukštąjį išsilavinimą, dirbantis AS „(duomenys neskelbtini)“ technikos direktoriumi, vedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), Latvijos Respublika, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. K. 2014 m. rugpjūčio 7 d. apie 17.35 val. Šiauliuose, (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties (duomenys neskelbtini) g. 100 pastatu, vairuodamas kelių transporto priemonę – motociklą „HONDA (duomenys neskelbtini) FA“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 133 ir 135 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 16 d. nutarimo Nr. 768 redakcija) punktų reikalavimus, tai yra, važiuodamas (duomenys neskelbtini) gatvės pirmąja eismo juosta link (duomenys neskelbtini) gatvės, arčiau pirmąją ir antrąją eismo juostas skiriančios linijos, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių ir jų turto saugumui, pasirinkdamas važiavimo greitį neatsižvelgė į visas važiavimo sąlygas, važiavo ne mažesniu kaip 79 km/val. greičiu ir viršijo didžiausią leidžiamą gyvenvietėse 50 km/val. greitį, dėl to, priekyje ta pačia kryptimi važiavusiam automobiliui „MERCEDES BENZ (duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurį vairavo V. Ž., keičiant važiavimo kryptį ir persirikiuojant iš antrosios eismo juostos į pirmąją eismo juostą, atsitrenkė į šį automobilį ir po susidūrimo užvažiavo ant šaligatvio bei kliudė pėsčiąjį A. P., tai yra, įvyko eismo įvykis, dėl kurio A. P. dėl plėštinės žaizdos apatinio žandikaulio srityje dešinėje pusėje ir atviro apatinio žandikaulio dešinės pusės lūžio buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Transporto priemonės apžiūros protokole nurodyti motociklo „HONDA (duomenys neskelbtini) FA“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio A. K., sugadinimo požymiai: kairės pusės priekinis posūkio žibintas, kairės pusės galinio vaizdo veidrodėlis, kairės pusės apdailos detalės. Motociklas „HONDA (duomenys neskelbtini) FA“ saugomas Šiaulių AVPK (1 t., 34-38, 41 b. l.).

Transporto priemonės apžiūros protokole nurodyti automobilio „MERCEDES BENZ (duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančio V. Ž., sugadinimo požymiai: deformuotas dešinės pusės priekinis sparnas, dešinės pusės priekinio rato apdailos gaubtas, priekinis bamperis. Automobilis yra V. Ž. žinioje (1 t., 44-47, 50 b. l.).

Įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijime Nr. SPC 016883 nurodyta, kad motociklo „HONDA (duomenys neskelbtini) FA“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojo atsakomybė apdrausta laikotarpiu nuo 2013-10-29 iki 2014-10-29, draudikas UAB DK „PZU Lietuva“ (1 t., 40, 43 b. l.).

Specialisto išvadoje Nr. pG 116/14-1239(04) nurodyta, kad A. K. padaryti šie sužalojimai: trauminis blužnies plyšimas, sukėlęs kraujo išsiliejimą į pilvo ertmę, dėl to buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas (1 t., 102-103 b. l.).

Specialisto išvadoje Nr. T-A-7128/14(01) nurodyta, kad A. K. kraujyje etilo alkoholio nerasta. Alkotesterio parodymai patvirtina, kad A. K. buvo blaivus (1 t., 108-109 b. l.).

Pagal alkotesterio parodymus V. Ž. buvo blaivus (1 t., 109 b. l.).

Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. sausio 15 d. nuosprendžiu V. Ž. atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta vadovaujantis BK 40 straipsniu atleidus jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 3 dalyje, padarymą (nuosprendis neįsiteisėjęs).

Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus, teismas daro išvadą, jog kaltinamojo A. K. kaltumą patvirtinančių įrodymų yra surinkta pakankamai. Kaltinamasis A. K. neigė savo kaltę tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu. Neigdamas savo kaltę teisme teigė, kad neviršijo leistino greičio, t. y. važiavo 40-50 km/h greičiu. Tokius teiginius paneigia specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad motociklo „Honda CBR“ važiavimo greitis susidūrimo su automobiliu „Mercedes Benz Sprinter“ metu buvo nemažesnis kaip 79 km/h. Specialisto išvadoje nustatytą motociklo greitį patvirtina ir ekspertizės aktas, kuriame nurodyta, kad motociklo judėjimo greitis prieš eismo įvykio vietos plane užfiksuotą ratų žymę, buvo nemažesnis kaip 79 km/h. Teisiamajame posėdyje buvo apklaustas vienas iš ekspertizę atlikusių ekspertų M. M., kuris patvirtino ekspertizės akte padarytas išvadas, papildomai nurodė, kad ekspertai sutiko su specialisto išvadoje darytais skaičiavimais ir nustatytu motociklo greičiu, todėl nesikartojo. Be to, abejoti specialisto išvada, ekspertizės aktu nėra pagrindo, kadangi specialistui ir ekspertams buvo pateikta išsami medžiaga, kuri ištirta visapusiškai taikant pagrįstus ir tinkamus metodus, ekspertizės aktą pateikė ekpertai, turintys didelį darbo stažą. Nors tai, kad kaltinamasis važiavo lėtai patvirtino teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas D. P., tačiau jo parodymai nelaikyti patikimais, kadangi vėliau duodamas parodymus jis nurodė, kad „pirmą kartą pamatė motociklą, kai jis ir autobusiukas važiavo lygiagrečiai“, „motociklas prisigretino prie mikroautobuso ir važiavo greta“. Kaltinamasis taip pat nurodė, kad „važiavo paskui automobilį „Mercedes Benz sprinter“ maždaug 100 m. atstumu. Vėliau važiavo ties mikroautobuso „Mercedes Benz sprinter“ viduriu“. Tačiau jis taip pat nurodė, kad „kai automobilis pristabdė, kaltinamasis lenkė“. Darytina išvada, kad jeigu kaltinamasis A. K. būtų važiavęs, kaip kad jis teigia, 40-50 km/h greičiu, tuomet nebūtų galėjęs susigretinti su mikroautobusu ir važiuoti lygiagrečiai. Tuo labiau, kad ekspertizės akte nurodyta, kad automobilio vairuotojo greitis tikėtina buvo 50 km/h. Ką patvirtino teismo posėdyje apklaustas V. Ž., kuris nurodė, kad jo greitis galėjo būti apie 50 km/h. Teismo posėdžio metu apklaustas ekspertas papildomai nurodė, kad nebuvo nustatyta, kokiu tiksliai greičiu važiavo automobilis, nes buvo nustatyta, kad jis lėtėjo. Be to, ekspertas, pagrįsdamas ekspertizės akte padarytą išvadą dėl motociklo greičio, papildomai nurodė, kad jei motociklo greitis būtų buvęs 50 km/h, nebūtų įvykęs susidūrimas, nebūtų likęs toks stabdymo pėdsakas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, kaltinamojo teiginys, kad jis neviršijo leistino greičio, t. y. važiavo 40-50 km/h greičiu, paneigtas ir laikytinas gynybine versija.

Eismo įvykio metu nukentėjusiajam A. P. padarytus sužalojimus patvirtina posėdžio metu ištirtoje specialisto išvadoje esantys duomenys, jog dėl A. P. padarytų sužalojimų (plėštinės žaizdos apatinio žandikaulio srityje dešinėje pusėje ir atviro apatinio žandikaulio dešinės pusės lūžio) eismo įvykio metu buvo nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Motyvuojamoji dalis

Faktines eismo įvykio aplinkybes, nurodytas kaltinime – dėl eismo įvykio vietos, automobilių išsidėstymo, patvirtino tiek teismo posėdžio metu apklausti liudytojai, pats kaltinamasis, tiek ištirtuose rašytiniuose įrodymuose – įvykio vietos apžiūros protokoluose, parodymų patikrinimo vietoje protokole, kuriame užfiksuota eismo įvykio vieta, susidūrusių transporto priemonių išsidėstymas, bei aptartuose kituose rašytiniuose įrodymuose – specialistų išvadose, ekspertizės akte esantys duomenys.

Kelių eismo taisyklėse (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 16 d. nutarimo Nr. 768 redakcija) paaiškinta, kas yra laikoma eismo įvykiu – tai įvykis kelyje, viešose arba privačiose teritorijose, kurio metu, judant transporto priemonei, žuvo ar buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas. Kelias - eismui skirta ir naudojama žemės arba statinio paviršiaus juosta per visą jos plotį, įskaitant važiuojamąją dalį, sankryžas, šaligatvius, kelkraščius, pėsčiųjų ir dviračių takus, skiriamąsias juostas. Kelių eismo taisyklių 9 punktas numato, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. 133 punktas numato, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas. 135 punkte numatyta, kad gyvenvietėse visoms transporto priemonėms leidžiama važiuoti ne didesniu kaip 50 km/h greičiu.

Atsižvelgiant į tai, kad didžiausias leistinas greitis eismo įvykio vietoje (gyvenvietėje) yra 50 km/h, į tai, kad nustatyta, jog kaltinamasis A. K. viršijo leistiną maksimalų greitį įvykio vietoje, konstatuotina, kad jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 133 ir 135 punktus, o nepasirinkęs saugaus greičio, nebuvo pakankamai atidus ir nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, todėl sukėlė pavojų kitiems eismo dalyviams ir jų turtui, ir tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 punktą. Minėti Kelių eismo taisyklių pažeidimai sąlygojo eismo įvykio kilimą, kurio metu buvo sužalotas šaligatviu ėjęs A. P., kuris laikomas eismo įvykio dalyviu, kadangi šaligatvis taip pat laikomas kelio, kuriame vykstas eismas, dalimi. Taigi, jeigu kaltinamasis A. K. nebūtų viršijęs leistino greičio, o V. Ž., kuris Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. sausio 15 d. nuosprendžiu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (nuosprendis neįsiteisėjęs), keisdamas kryptį būtų davęs kelią link jo iš paskos artėjusiam motociklui, eismo įvykis nebūtų kilęs, t. y. pėsčiajam A. P. nebūtų nesunkiai sutrikdyta sveikata, tokiu būdu, darytina išvada, jog kaltinamojo A. K. ir V. Ž., kuris atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės neįsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimai buvo tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su eismo įvykio kilimu ir dėl jo atsiradusiais padariniais, t. y. kad kiekvienam jų nepadarius nurodytų KET pažeidimų eismo įvykis nebūtų kilęs. Pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus kaltinamasis A. K. nenumatė, kad dėl tokios jo veikos gali kilti eismo įvykis, t. y. gali būti sužaloti kiti žmonės, nors turėjo ir galėjo tai numatyti, todėl jis veikė nusikalstamo nerūpestingumo forma.

Atsižvelgiant į nustatytus visus nusikaltimo objektyviosios ir subjektyviosios pusės požymius, kaltinamojo A. K. nusikalstama veika pagal BK 281 straipsnio 1 dalį kvalifikuota tinkamai.

Bausmės skyrimas

Kaltinamojo A. K. atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, išnagrinėjus bylą, nenustatyta.

Skirdamas bausmę už nusikalstamos veikos padarymą, teismas atžvelgia į veikos pavojingumo laipsnį, kaltininko kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, į kaltinamojo asmenybę bei atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į tai, kad A. K. Lietuvos Respublikoje anksčiau neteistas (1 t., 149 b. l.), veikdamas nusikalstamo nerūpestingumo forma padarė neatsargų nusikaltimą, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta žmogaus sveikata. Pagal Latvijos Respublikos valstybės policijos turimą informaciją, A. K. administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas 7 kartus, galiojančių nuobaudų neturi (1 t., 194 b. l.). Darbovietėje charakterizuojamas teigiamai (1 t., 188 b. l). Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas mano, jog bausmės tikslai bus pasiekti A. K. paskyrus baudos bausmę, jos dydį nustatant artimą vidurkiui (BK 47 str.).

Pagal BK 67 straipsnį pilnamečiui asmeniui, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, kartu su bausme gali būti skiriama ir baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise. Vadovaudamasis BK 68 straipsniu, teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų – teise vairuoti transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis jis padarė nusikalstamą veiką. Šiame straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau jo paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismams visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą. Sprendžiant dėl uždraudimo naudotis specialia teise taikymo, įvertinamos tos bylos aplinkybės, kurios yra reikšmingos skiriant bausmę, taip pat atsižvelgiama į prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius. Pagal suformuotą teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles, BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai, sąmoningai pažeisdamas Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (kasacinės nutartys Nr. 2K-219/2011, 2K-20/2011, 2K–85/2010).

Įvertinus tai, kad kaltinamasis A. K. nusikaltimą padarė blaivus, neturi galiojančių administracinių nuobaudų, jo padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimai, dėl kurių įvyko eismo įvykis, nelaikytini piktybiškais, jo veiksmai nebuvo vieninteliai, kurie sąlygojo eismo įvykio kilimą, jam neskirtina baudžiamojo poveikio priemonė.

Baudžiamojoje byloje nukentėjusysis A. P. pareiškė civilinį ieškinį dėl 398, 60 eurų turtinės ir 15000 eurų neturtinės žalos atlyginimo.

Spręsdamas civilinio ieškinio klausimą, teismas atsižvelgia ir vertina įstatymo nuostatas, reglamentuojančias turtinės ir neturtinės žalos nustatymui ir įvertinimui reikšmingas aplinkybes, esamą teismų praktiką ginant nukentėjusiųjų interesus baudžiamajame procese.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnio norma nustato, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę pareikšti už veiką materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Autoįvykio kaltininkas privalo atlyginti žalą, kuri viršija nukentėjusiajam išmokėtas draudimo sumas.

Dėl neturtinės žalos

Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, ir kita, teismo įvertinti pinigais. Įvertinti žalą palikta teismui, kuris nagrinėdamas baudžiamąją bylą, vadovaujasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais jau minėtais neturtinės žalos įvertinimo kriterijais, kurių sąrašas nėra baigtinis. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas, turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Priteisiant neturtinę žalą vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra pasekmės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Kartu kasacinės instancijos teismas yra pažymėjęs, kad teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parengiant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo asmens neturtinėms teisėms padarytą žalą.

A. P. pagrįsdamas neturtinės žalos dydį civiliniame ieškinyje nurodo, kad dėl patirtų sužalojimų ilgą laiką kentėjo stiprų skausmą, buvo fiziškai neveiksnus gydymosi laikotarpiu, dėl patirtų traumų buvo apribota jo laisvė ir fizinis judėjimas, socialinės veiklos, jaučiamas tempimas, esant didesniam fiziniam krūviui pasireiškia skausmas dešinėje kojoje ir stuburo srityje. Avarijos metu buvo subjaurotas veidas žandikaulio srityje ir pažeistas kaulo vientisumas. Tolesnį veido traumos gydymą teks atlikti plastinės chirurgijos priemonėmis. Nurodo, kad patyrė psichologinę traumą, kuri pasireiškia baime einant gatve. Taip pat jaučia baimę vairuodamas transporto priemonę, o tai neigiamai atsiliepia jo gyvenimo kokybei ir bendrai savijautai. Be to, artimųjų patirta psichologinė ir nervinė įtampa jį tiesiogiai įtakojo.

Kaip matyti iš bylos duomenų, motociklo „Honda (duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairuodamas A. K. sukėlė eismo įvykį, savininkas yra pats kaltinamasis (1 t., 41 b. l.). Įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijime Nr. SPC 016883 nurodyta, kad motociklo „HONDA (duomenys neskelbtini) FA“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojo atsakomybė apdrausta laikotarpiu nuo 2013-10-29 iki 2014-10-29, draudikas UAB DK „PZU Lietuva“ Latvijos filialas (1 t., 40, 43 b. l.). Teisminio nagrinėjimo metu buvo gauti duomenys, kad po struktūrinių pokyčių, UAB DK „PZU Lietuva“ Latvijos filialo teises perėmė Latvijos bendrovė ASS „Balta“, kurios atstovas bylose dėl žalos Lietuvos Respublikoje yra AB „Lietuvos draudimas“.

Pažymėtina, kad nors civilinės atsakomybės draudimo atveju yra du asmenys, kuriems kyla pareiga atlyginti padarytą žalą – žalą padaręs asmuo (draudėjas) ir draudikas, tačiau šios minėtų asmenų pareigos atsiradimo pagrindai ir apimtis yra skirtingi. Kaip minėta, žalą padariusio (ar materialiai už jį atsakingo) asmens pareiga atlyginti padarytą žalą kyla delikto pagrindu, t. y. jį ir nukentėjusįjį sieja deliktinė prievolė. Kaip deliktinės prievolės subjektui, žalą padariusiam asmeniui taikomi deliktinės civilinės atsakomybės principai. Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.251 straipsnį, 6.254 straipsnio 2 dalį, 6.263 straipsnio 2 dalį žalą padariusiam asmeniui taikomas visiško nuostolių atlyginimo principas. Draudiko pareiga atlyginti žalą kyla kitu pagrindu – iš draudimo sutarties. Tai reiškia, kad draudiko pareigos apimtis nustatoma ne pagal deliktinės civilinės atsakomybės taisykles, o pagal teisės normas, reglamentuojančias draudimo santykius, ir pagal pačią draudimo sutartį. Būtent draudimo sutartinius santykius reglamentuojančios teisės normos ir draudimo sutartis nustato, kokią žalą ir kokia apimtimi atlygina draudikas. Bendra taisyklė yra ta, kad draudikui visiškas nuostolių atlyginimo principas netaikomas, todėl jeigu padarytos žalos visiškai nepadengia nukentėjusiajam išmokėta draudimo išmoka, likusią žalos dalį privalo atlyginti žalą padaręs, t. y. atsakingas už žalą asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-280/2014).

Pagal Lietuvos Respublikos CK 1.37 straipsnio 6 dalį iš draudimo sutarčių atsirandantiems teisiniams santykiams taikoma valstybės, kurios teritorijoje yra draudiko nuolatinė gyvenamoji ar verslo vieta, teisė. Kadangi bylos duomenimis A. K. savo civilinę atsakomybę dėl eismo įvykyje dalyvavusios transporto priemonės buvo apdraudęs draudimo bendrovėje UAB DK „PZU Lietuva“ Latvijos filiale, kurio teises perėmė bendrovė ASS „Balta“, kurios verslo vieta yra Latvijos Respublikos teritorijoje, nustatant draudimo išmokos dėl neturtinės žalos dydį, turi būti taikomos Latvijos Respublikos draudimo teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos bei vadovaujamasi tarp A. K. ir draudimo bendrovės ASS „Balta“, kuri perėmė UAB DK „PZU Lietuva“ Latvijos filialo teises, sudaryta draudimo sutartimi.

Pagal Latvijos Respublikos Antžeminių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 15 str. 1 d. 1 p., įvykus draudžiamajam įvykiui, draudikas, kuris civiline teisine atsakomybe apdraudė padariusį žalą transporto priemonės valdytoją, neviršydamas nustatyto draudiko atsakomybės limito atlygina už padarytą asmeniui žalą iki 5 000 000 eurų latais pagal Latvijos Banko nustatytą valiutos keitimo kursą nutarimo dėl draudimo išmokos priėmimo dieną, nepriklausomai nuo nukentėjusių asmenų skaičiaus. Taigi draudimo bendrovė UAB DK „PZU Lietuva“ Latvijos filialas, sudariusi su A. K. transporto priemonių savininkų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį dėl transporto priemonės „Honda (duomenys neskelbtini) FA“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), įsipareigojo eismo įvykio atveju atlyginti nukentėjusiam trečiajam asmeniui neturtinę žalą, neviršijančią 5 000 000 eurų latais sumos. Byloje esančiame kaltinamajam A. K. išduotame privalomojo transporto priemonės savininko civilinės atsakomybės draudimo polise (1 t., 40 b. l.) nėra aptartų kitokių sąlygų dėl neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiam trečiajam asmeniui eismo įvykio atveju.

A. P. civiliniame ieškinyje nurodytas aplinkybes teismas pripažįsta pagrįstas. Padaryta neturtinė žala tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusi su kaltinamojo A. K. ir V. Ž., kuris atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą neįsiteisėjusiu nuosprendžiu, veiksmais. Tačiau pažymėtina, kad prašomos atlyginti neturtinės žalos dydis neatitinka teisingumo ir protingumo kriterijų, todėl mažintinas. Teismų praktikoje ir teorijoje laikytina, jog neatsargios veikos atveju padaroma mažesnė neturtinė žala nei asmeniui veikiant tyčia, nes neatsargiais asmens veiksmais sąmoningai sukelti dvasinių išgyvenimų ar fizinių kančių nesiekiama. Vertinant tai, kas išdėstyta, turint omeny, jog nusikalstama veika nukentėjusiajam A. P. fizinė sveikata buvus sutrikdyta nesunkiai, veika padaryta neatsargia kaltės forma, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, nukentėjusiojo civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies sumažinant prašomą priteisti sumą iki 1 500 Eur ir priteisiant ją iš ASS „Balta“, kuri perėmė UAB DK „PZU Lietuva“ Latvijos filialo teises.

Dėl turtinės žalos

Nukentėjusysis A. P. buvo pareiškęs civilinį ieškinį ir dėl turtinės žalos atlyginimo. Civiliniame ieškinyje nukentėjusysis nurodė, kad turtinę žalą sudaro sportinis kostiumas (73,60 Eur), kilimėlis miegmaišiui (22 Eur), slepiamos spavos marškinėliai (10 Eur), motinos pasiūta striukė (43 Eur), bilietai į Kauną ir atgal į Vilnių (jam ir jo motinai) (30 Eur), kelionės išlaidos Kauno ir Vilniaus miestuose (jam ir jo motinai) (30 Eur) bei jo kelionės išlaidos iš Vilniaus į Šiaulius (14 Eur), pinigai vaistams (60 Eur), motinos išlaidos, patirtos prižiūrint nukentėjusįjį gydymosi laikotarpiu (116 Eur). Nurodytą turtinę žalą pagrindžiančių įrodymų nukentėjusysis nepateikė.

Iš AB „Lietuvos draudimas“ Žalų centro pateikto gydytojo eksperto 2016 m. sausio 7 d. išvados dėl kompensavimo matyti, jog pagrįstomis išlaidomis pripažintos kelionės išlaidos 12,74 eurų sumai, susijusios su vykimu iš Vilniaus į Kauną žandikaulio operacijai ir grįžimu iš Kauno į Vilnių po operacijos. Kitų išlaidų kelionėms, vaistams bei nukentėjusiojo motinos patirtų kaštų, skirtų nukentėjusiojo priežiūrai, nepripažino pagrįstomis, todėl nekompensuotinomis.

Teismas sutinka su tokiomis AB „Lietuvos draudimas“ Žalų centro pateiktinomis išvadomis, kadangi nukentėjusysis nepateikė nurodytą turtinę žalą pagrindžiančių įrodymų, todėl civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo yra tenkinamas iš dalies 12, 74 Eur sumai, ją priteisiant iš ASS „Balta“, kuri perėmė UAB DK „PZU Lietuva“ Latvijos filialo teises.

Kaltinamajam A. K. kardomoji priemonė nebuvo paskirta.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas buvo išspręstas neįsiteisėjusiu Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. sausio 15 d. nuosprendžiu - motociklas „Honda (duomenys neskelbtini) FA“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir automobilis „Mercedes Benz sprinter 413CDI“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) palikti savininkams.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 298 str., 301 str., 302 str., 303 str. 2 d., 304 str., 305 str., 307 str., 308 str.,

nusprendžia:

A. K. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 30 MGL (1129,80 Eur) baudą, įpareigojant ją sumokėti per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Nukentėjusiojo A. P. civilinį ieškinį dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies 1500 eurų sumai ir priteisti A. P. iš draudimo bendrovės ASS „Balta“, adresas Raunas iela 10/12, LV-1039, Latvija.

Nukentėjusiojo A. P. civilinį ieškinį dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies 12,74 eurų sumai ir priteisti ją iš draudimo bendrovės ASS „Balta“, adresas Raunas iela 10/12, LV-1039, Latvija.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.