- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2016-01-15
- Bylos Nr.
- 1-75-771/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-40-1-00209-2014-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Aleksandras Prygunkovas
- Nukentėjusysis
- A. K.
- Kaltinamasis
- V. Ž.
- Advokatai
- Augustinas Vaičiūnas, Saulius Alysas
- Kategorijos
- 1.1.6.6Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 str.)
- 2.3.6.4.6.1Nuosprendžio, kuriuo nutraukiama baudžiamoji byla, aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 4 d. ir kt.)
Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Aleksandras Prygunkovas, sekretoriaujant Jurgitai Juškuvienei, dalyvaujant prokurorui Gintarui Girgzdžiui, nukentėjusiajam A. K., jo atstovui advokatui Augustinui Vaičiūnui, vertėjai Daivai Sakalienei, kaltinamajam V. Ž., jo gynėjui – advokatui Sauliui Alysui, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Šiauliuose, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, specialaus vidurinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini) vairuotoju, vedęs, gyv. Šiaulių r., (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str. 3 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. Ž. 2014 metų rugpjūčio 7 dieną apie 17.35 valandą Šiauliuose, Serbentų gatvėje, ties Serbentų g. 100 pastatu, vairuodamas kelių transporto priemonę – automobilį MERCEDES BENZ (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 106 ir 109 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 16 d. nutarimo Nr. 768 redakcija) punktų reikalavimus, tai yra, važiuodamas Serbentų gatvės antrąja eismo juosta link Pramonės gatvės, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių ir jų turto saugumui, prieš keisdamas važiavimo kryptį ir persirikiuodamas iš antrosios eismo juostos į pirmąją eismo juostą, neįsitikino, kad tai daryti yra saugu, nedavė kelio gretima eismo juosta, ta pačia kryptimi iš paskos važiavusiam motociklui HONDA (duomenys neskelbtini) FA, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurį vairavo A. K., ir dėl to susidūrė su motociklu, kuris dėl susidūrimo užvažiavo ant šaligatvio ir kliudė pėsčiąjį A. P., tai yra, įvyko eismo įvykis, dėl kurio A. K. dėl trauminio blužnies plyšimo, sukėlusio kraujo išsiliejimą į pilvo ertmę, buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, o A. P. dėl plėštinės žaizdos apatinio žandikaulio srityje dešinėje pusėje ir atviro apatinio žandikaulio dešinės pusės lūžio buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.
Kaltinamasis V. Ž. kaltu prisipažino visiškai bei parodė, kad 2014m. rugpjūčio 7 d., apie 17.00 val., važiavo automobiliu MERCEDES BEN (duomenys neskelbtini), v. n. (duomenys neskelbtini) Šiauliuose, Serbentų gatve nuo viaduko link Pramonės gatvės. Važiavimo greitis buvo apie 40-50 km/h. Važiavo antra eismo juosta, nes pirmojoje stovėjo automobiliai. Už tų stovėjusių automobilių šiek tiek pasuko į dešinę. Prieš pasukdamas į dešinę buvo įsijungęs dešinės pusės posūkio signalą bei pažiūrėjęs į užpakalinio vaizdo veidrodėlį. Abi eismo juostas skiriančioji balta punktyrinė linija buvo ties automobilio vidurių, kai staiga išgirdo atsitrenkimą į automobilio dešinę pusę bei pamatė dešinėje pusėje skrendantį motociklą. Suprato, kad motociklas išlėkė ant šaligatvio. Jis sustabdė vairuojamą transporto priemonę. Sustoje tuoj pat po motociklo atsitrenkimo į jo vairuojamą automobilį. Matė, kad eismo įvykio metu nukentėjo pėsčiasis. Motociklas gulėjo ant šono. Mano, kad motociklo vairuotojas už stovėjusių pirmoje eismo juostoje, važiuodamas jam iš paskos dideliu greičiu, rikiavosi tuo pačiu metu, kaip ir jis, iš antros eismo juostos į pirmą eismo juostą. Vienu metu parsirikiuojant abiem transporto priemonėms ir įvyko susidūrimas. Pripažįsta, kad jo veiksmai turėjo eismo įvykio kilimui. Gailisi dėl savo neatsakingo vairavimo. Vairuotoju dirba nuo 1974 metų. Mėnesio pajamos sudaro apie 400 eurų. Prašo baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti pagal laidavimą, perduodant jį A. T. atsakomybėn. Dėl minėto įvykio atsiprašė nukentėjusiojo. Dėl civilinio ieškinio dydžio priteisimo palieka spręsti teismui.
Vadovaujantis Baudžiamojo proceso kodekso 273 str. teismas nutraukia tolimesnį įrodymų tyrimą, kadangi įvykio aplinkybės pakankamai aiškios, su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis, prokuroras ir gynėjas.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltė įrodyta bylos rašytiniais dokumentais: Eismo įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, kad įvykio vieta yra Šiauliuose, Serbentų gatvėje, ties 100 namu. Apžiūra atlikta šviesiu paros metu, giedra, kelio danga – sausas asfaltas. Važiuojamoji kelio dalis ženklinta skiriamosiomis juostomis, nurodytos automobilio MERCEDES BENZ (duomenys neskelbtini) ir motociklo HONDA (duomenys neskelbtini) FA vietos po susidūrimo, išmatuoti reikiami atstumai (t. 1, b. l. 19-34); transporto priemonės apžiūros protokolu, kuriame aprašyti motociklo HONDA (duomenys neskelbtini) FA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio A. K., sugadinimo požymiai: kairės pusės priekinis posūkio žibintas, kairės pusės galinio vaizdo veidrodėlis, kairės pusės apdailos detalės. Motociklas HONDA (duomenys neskelbtini) FA saugomas Šiaulių AVPK (t. 1, b. l. 35-39, 42); transporto priemonės apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad automobilio MERCEDES BENZ (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančio V. Ž., sugadinimo požymiai: deformuotas dešinės pusės priekinis sparnas, dešinės pusės priekinio rato apdailos gaubtas, priekinis bamperis (t. 1, b. l. 45-48, 51); nukentėjusiojo A. P. apklausos protokolu, kuriame nurodyta, kad eismo įvykis įvyko 2014-08-07, panašiai apie 17.30 valandą, Šiauliuose, Serbentų gatvėje. Prieš šį eismo įvykį iš darbo ėjo namų link Serbentų gatvės dešiniuoju šaligatviu, kryptimi nuo Dubijos gatvės link Pramonės gatvės. Beeidamas iš už nugaros išgirdo triukšmą. Atsigręžęs pamatė link jo atlekiantį motociklą. Tuo metu atstumas tarp jų buvo apie 20 metrų. Motociklas tuo momentu jau važiavo šaligatviu, kuriuo jis ėjo. Tai pastebėjęs, sustingo. Po 2-3 sekundžių motociklistas, nesuvaldęs savo motociklo, tiesiog trenkėsi į jį. Kai pradėjo atsigauti, pajuto, kad guli ant žemės. Juto stiprų skausmą visame kūne. Iš pašalinių asmenų, jo paties prašymu, paskambino A. P. vadovybei. Prie jo buvo priėjęs ir motociklistas. Domėjosi kaip jaučiuosi. Kažkas iškvietė policijos pareigūnus ir medikus, kurie nukentėjusįjį išvežė į ligoninę. Kaip įvyko transporto priemonių susidūrimas, nematė (t. 1, b. l. 56-57); liudytojo A. Z. apklausos protokolu, kuriame nurodyta, kad 2014-08-07 apie 17.40 valandą važiavo iš darbo. Iš Pramonės gatvės įsisuko į Serbentų gatvę. Važiuodamas matė, kaip motociklas, važiuoja pėsčiųjų taku, netoli įvažiavimo į „ERTONA“ kiemą. Prieš motociklą tuo pačiu pėsčiųjų taku, ėjo pėsčiasis, kurį motociklas kliudė. Pėsčiasis užkrito ant motociklo priekinės dalies ir už 3-4 metrų nukrito žemėn. Nukrito ir motociklistas. Automobilio ir motociklo susidūrimo nematė (t. 1, b. l. 62-63); liudytojas D. P. parodė, kad pats eismo įvykis įvyko 2014-08-07, apie 17.20 valandą, Šiauliuose, Serbentų gatvėje, šalia (duomenys neskelbtini). Prieš įvykstant šiam eismo įvykiui, važiavo Serbentų gatve, link Pramonės gatvės, antrąja eismo juosta. Priekyje jo važiavo vienas lengvasis automobilis, o priekyje lengvojo automobilio mikroautobusas. Jo važiavimo greitis buvo apie 40-50 km/h. Gerai matė priekyje savęs Serbentų gatve pirmąja eismo juosta važiavusį motociklą. Į jį atkreipė dėmesį, nes pastarasis labai lėtai važiavo. Dešiniajame kelkraštyje stovėjo kelios mašinos. Motociklas važiavo pirmą eismo juosta, arčiau juostas skiriančios linijos. Matė, kaip prieš įvykstant šiam eismo įvykiui, tas motociklas ir tas mikroautobusas važiavo lygiagrečiai, gal kokias 3 sekundes. Motociklas buvo ties mikroautobuso viduriu. Kai pravažiavo paskutinį kelkraštyje stovėjusią mašiną, motociklas, nekeisdamas krypties, toliau važiavo pirmąja eismo juosta. Mikroautobusas pradėjo manevrą dešinėn ir nustūmė motociklą link šaligatvio. Tas jų susidūrimas buvo nestiprus. Mikroautobusas sustojo ten pat, kur ir įvyko eismo įvykis. Motociklas po susidūrimo prarado lygsvarą ir pardėjo svirduliuoti. Po eismo įvykio pamatė gulintį motociklininką ir pėsčiąjį. Motociklas greičio tikrai neviršijo. Iki pat susidūrimo, jis važiavo pirmąja eismo juosta (t. 1, b. l. 64-65); liudytojo V. P. apklausos protokolu, kuriame nurodyta, kad pats eismo įvykis įvyko 2014-08-07, panašiai apie 17.20 valandą, Šiauliuose, Serbentų gatvėje, šalia (duomenys neskelbtini). Prieš įvykstant šiam eismo įvykiui, buvo (duomenys neskelbtini) teritorijoje už pastato. Išgirdęs garsą atsigręžė bei nubėgo į tą pusę. Pastebėjo motociklą ir šalia pastarojo du asmenis (t. 1, b. l. 66-67); nukentėjusiojo A. K. apklausos protokolu, kuriame nurodyta, kad eismo įvykis įvyko 2014-08-07, apie 17.30 valandą, Šiauliuose. Vairavo jam priklausantį motociklą HONDA CBR, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Buvo blaivus, važiavo vienas, buvo užsidėjęs apsaugos šalmą ant galvos, bei dėvėjo specialią motociklisto aprangą. Paties važiavimo greitis, iki įvykstant susidūrimui, buvo apie 50 km/h. Prieš tai, jam važiuojant ta pačia kryptimi, buvo kelio ženklas, kuris nurodė, kad galima važiuoti 70 km/h, vėliau ženklas, greitį ribojantis iki 50 km/h. Tad greitį ir sumažino iki 50 km/h. Greitis buvo tolygus, jo nei didino, nei mažino. Atsimena, kad važiavo paskui tokį MERCEDES BENZ markės mikroautobusą. Atstumas tarp jų galėjo būti apie 3 metrai. Važiavo mikroautobusui ne iš paskos, o arčiau dešiniosios pusės. Pats važiavo arčiau pirmą ir antrą juostas skiriamosios linijos. Tokioje padėtyje, kai tarp jo ir mikroautobuso buvo apie 3 metrų atstumas, važiavo apie 100 metrų. Jo važiavimo kryptimi, po dešine puse, kelkraštyje stovėjo automobiliai. Kai šiuos automobilius apvažiavo, įsijungė dešinįjį posūkio signalą, ir pradėjo rikiuotis į pirmąją eismo juostą. Persirikiavo tolygiai, ne staigiai, jokių greičio didėjimų nebuvo. Kai buvo visiškai persirikiavo, maždaug už 5 metrų pamatė, kaip priekyje važiavęs mikroautobusas pradėjo suktis dešinėn, į jo važiavimo krypties eismo juostą. Ar mikroautobusas rodė kokius posūkio signalus persirikiuodamas jis nežino, nes buvo ties mikroautobuso viduriu. Persirikiuodamas mikroautobusas užkirto judėjimo kryptį. Įvyko susidūrimas pirmoje eismo juostoje. Mikroautobusas tiesiog jį nubloškė savo dešiniosios pusės priekiu. Po susidūrimo jis trenkėsi į šaligatvį, partrenkė pėsčiąjį. Po eismo įvykio jis jautėsi labai blogai. Policijoje jis nualpo, neteko sąmonės. Latvijoje dėl sužalojimų, t. y. dėl trukusios blužnies jis gulėjo ligoninėje (t. 1, b. l. 72-74); parodymų patikrinimo vietoje protokolu, kuriame nurodyta, kad A. K. parodė kryptis, kuria judėjo jis ir kuria judėjo priekyje važiavęs mikroautobusas MERCEDES BENZ prieš eismo įvykį, parodė vietas, kurioje stovėjo kelkraštyje paskutinis automobilis, kurioje jis pradėjo rikiuotis iš antrosios eismo juostos į pirmąją, kurioje mikroautobuso vairuotojas pradėjo daryti manevrą dešinėn, kurioje vietoje jis buvo, kai mikroautobuso vairuotojas pradėjo daryti manevrą dešinėn, kurioje vietoje įvyko jo vairuojamo motociklo ir mikroautobuso susidūrimas, kurioje vietoje įvyko motociklo ir pėsčiojo susidūrimas, kur po susidūrimo buvo pėsčiasis ir kur po susidūrimo buvo jo motociklas (t. 1, b. l. 77-89); specialisto teismo mediko išvada Nr. pG 116/14-1239(04), kurioje nurodyta, kad A. K. padaryti šie sužalojimai: trauminis blužnies plyšimas, sukėlęs kraujo išsiliejimą į pilvo ertmę, dėl to buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas (t. 1, b. l. 110); specialisto teismo mediko išvada Nr. G 1270/14(04), kurioje nurodyta, kad A. P. padaryti šie sužalojimai: plėštinė žaizda apatinio žandikaulio srityje dešinėje pusėje ir atviras apatinio žandikaulio dešinės pusės lūžis, dėl to buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (t. 1, b. l. 115); specialisto išvada Nr. T-A-7127/14(01), kurioje nurodyta, kad A. P. kraujyje etilo alkoholio nerasta (T. 1, b. l. 120); specialisto išvada Nr. T-A-7128/14(01), kurioje nurodyta, kad A. K. kraujyje etilo alkoholio nerasta. Alkotesterio parodymai patvirtina, kad A. K. buvo blaivus (T. 1, b. l. 121-122); specialisto autotechniko išvada Nr. 11Š-211(14), kurioje nurodyta, kad 1. Motociklo HONDA CBR važiavimo greitis susidūrimo su automobiliu metu buvo nemažesnis kaip 79 km/h., 2. atlikto tyrimo rezultatai ir užduotyje nurodytos aplinkybės įgalina teigti, kad nurodytoje situacijoje eismo įvykio kilimą sąlygojo motociklo vairuotojo A. K. veiksmai – važiavo didesniu nei leistinu eismo įvykio vietoje 50 km/h greičiu, susidūrė su automobiliu MERCEDES BENZ SPRINTER ir kliudė šaligatviu ėjusį pėsčiąjį A. P., ir automobilio vairuotojo V. Ž. veiksmai – leisdamas judėjimo kryptį, nedavė kelio link jo iš paskos artėjusiam motociklui HONDA CBR bei su juo susidūrė (t. 1, b. l. 126-131); Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės aktu Nr. 11-525 (14), kuriame nurodyta, kad 1. Motociklo HONDA CBR judėjimo greitis prieš eismo įvykio vietos plane, Serbentų gatvės važiuojamojoje dalyje užfiksuotą ratų žymę, žiūrint transporto priemonių judėjimo kryptimi link Pramonės gatvės, buvo nemažesnis kaip 79 km/h, 2. Automobilio MERCEDES BENZ SPRINTER vairuotojo V. Ž. nurodytas važiavimo prieš eismo įvykį greitis 50 km/h techniniu požiūriu tikėtinas, kadangi važiuodamas tokiu greičiu, vairuotojas reaguodamas stabdymui susidūrimo su motociklu momentu, turėjo techninę galimybę sustabdyti automobilį tikėtinos susidūrimo vietos atžvilgiu padėtyje, kurioje jis buvo užfiksuotas po eismo įvykio, 3-4. Atliktas tyrimas duoda pagrindą teigti, kad motociklisto A. K. veiksmai – Serbentų gatvės ruože, kuriame leistinas maksimalus važiavimo greitis 50 km/h, važiavo nemažesniu kaip 79 km/h greičiu, susidariusioje kelio eismo situacijoje, kada priekyje važiavusio automobilio vairuotojas pradėjo rikiuotis, savalaikiai nestabdė motociklo, slystamai kontaktavo su automobiliu, o po šio kontakto užvažiavęs ant dešinio šaligatvio kliudė pėsčiąjį – techniniu požiūriu sąlygojo šio eismo įvykio kilimą. Automobilio MERCEDES BENZ SPRINTER vairuotojo V. Ž. veiksmai – rikiuodamas į pirmą eismo juostą (keisdamas judėjimo kryptį), kada tai daryti buvo nesaugu, nedavė kelio iš paskos didesniu greičiu prie jo artėjančiam motociklui ir su juo susidūrė – techniniu požiūriu sąlygojo šio eismo įvykio kilimą (t. 1, b. l. 134-138). Nusikalstamos veikos objektas yra kelių transporto eismo saugumas. Papildomas objektas – žmogaus sveikata. Objektyvioji pusė pasireiškė kelių eismo saugumo taisyklių (blanketinė norma) pažeidimu, vairuojant kelių transporto priemonę. Kvalifikuojantis požymis – nukentėjusiesiems padarytas nesunkus ir sunkus sveikatos sutrikdymas. Subjektyvinė pusė pasireiškė neatsargumu. Kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str. 3 d.
Teismo posėdžio metu iš kaltinamojo ir jo gynėjo buvo gautas prašymas nutraukti baudžiamąją bylą pagal laidavimą, tuo atleidžiant V. Ž. nuo nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str. 3 d. padarymo. Teismo posėdžio metu gautas A. T. prašymas perduoti kaltinamąjį jo atsakomybėn pagal laidavimą. Iš pateiktų dokumentų bei proceso dalyvių parodymų matyti, kad kaltinamasis ir galimas laiduotojas yra bendradarbiai, palaiko gerus santykius, dažnai susitikinėja po darbo, poilsio dienomis. Galimas laiduotojas taip pat yra vairuotojas, darbovietėje (duomenys neskelbtini) charakterizuojamas teigiamai, turi įmonės rekomendaciją dėl laidavimo, neteistas, administracine tvarka baustas prieš tris metus, tačiau galiojančių administracinių nuobaudų neturi, mano, kad gali daryti įtaką kaltinamajam, kad pastarasis nenusižengtų, laikytųsi įstatymų. Teismo nuomone, galimas laiduotojas vertas teismo pasitikėjimo.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 str. 2 d. numatytos kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygos: jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Iš pateiktu dokumentų matyti, kad nukentėjusiesiems nusikalstama veika buvo padaryta turtinė ir neturtinė žalos, tačiau sprendžiant dėl Baudžiamojo kodekso 40 str. 2 d. 3 p. nustatytos sąlygos kaltininko atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės svarbi aplinkybė yra ta, kad V. Ž. buvo sudaręs transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį, pagal kurią pareiga atlyginti kaltininko veiksmais padarytą žalą teko draudimo bendrovei, neviršijant draudimo sumos. Iš bylos duomenų matyti, kad dėl V. Ž. nusikalstama veika atsiradusią neturtinę žalą įsipareigojo atlyginti AB „Lietuvos draudimas“ – A. K. 3219,87 eurus, A. P. 1 000 eurų (t. 2 b.l. 165). Pinigai nebuvo pervesti nukentėjusiesiems, nes draudimo bendrovė neturėjo pastarųjų bankų rekvizitų. Faktą, kad žalą įsipareigojo atlyginti ne kaltininkas, o įsipareigojo atlyginti draudimo bendrovė, nereiškia, kad neegzistuoja Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 str. 2 d. 3 p. numatyta atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga. Analogiškai savo nutartyje buvo pasisakęs Kauno apygardos teismas byloje Nr. 1A-204-493/2015. V. Ž. pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, darbovietėje charakterizuojamas teigiamai, neteistas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, yra pagrindo manyti, kad draudimo bendrovė atlygins padarytą turtinę ir neturtinę žalas, o likusią dalį, kiek nepadengs draudimas, atlygins pats kaltinamasis. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, baudžiamoji byla nutrauktina, tuo atleidžiant kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
Pagal Lietuvos Respublikos BPK 109 straipsnio nuostatas, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Lietuvos Respublikos BPK 113 straipsnis nustato, kad civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263 str. numatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.
Vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijose užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Todėl teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus, t.y. į kaltininko turtinę padėtį, žalos padaryto aplinkybes ir kt. Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros (kasacinės nutartys Nr. 2K-383/2010, 8/2013 ir kt.), neturtinės žalos atlyginimo nepaversti antra – papildoma bausme. Pinigine kompensacija siekiama ne bausti žalą padariusį asmenį, o kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiajam atsiradusias negatyvias pasekmes.
Deliktinėje atsakomybėje galioja principas, kad, kuo svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji ginama. Pažymėtina, kad žmogaus gyvybė yra absoliuti vertybė, todėl išgyvenimai, sukelti pažeidus šią vertybę, yra ypač stiprūs ir ilgalaikiais. Susiformavusioje teismų praktikoje absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamas kriterijus, nustatant neturtinės žalos dydį. Teismų praktikoje susiformavusi nuostata, kad asmeniui padarius nesunkų sveikatos sutrikdymą, neturtinės žalos dydis vidutiniškai yra nuo 2 000 iki 10 000 Lt (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-200/2010, 2K-277/2010, 2K-644/2012, 2K-370/2013), tačiau yra atvejų, kai tokiose eismo įvykių bylose nukrypstant nuo minėtos praktikos ribų priteisiamas ir didesnis neturtinės žalos dydis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-141/2013, 2K-551/2013).
„Neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kiti nepatogumai, teismo įvertinti pinigais“ (CK 6.250 str. 1 d.). Neturtinės žalos atlyginimo srityje žalos dydis yra kiekvieno asmens teisė pačiam nustatyti padarytos žalos ribą, o teismo funkcija nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už padarytą neturtinę žalą. Bendrieji neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai nustatyti CK 6.250 str. 2 d. „Įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinės žalos dydį teismas nustato įvertinęs visus byloje esančius teisiškai reikšmingus kriterijus, atsižvelgdamas į ginamos vertybės specifiką“,o būtent: teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Kad ir kokie būtų skaudūs įvykio padariniai, vertintini visi kriterijai ir visuma įrodymų, siekiant nustatyti maksimaliai teisingą, situaciją atitinkantį neturtinės žalos dydį, kartu įvertinant ir tai, kad žalą padaręs asmuo galėtų realiai sumokėti priteistą neturtinę žalą kiek įmanoma greičiau, o nukentėjęs asmuo realiai gautų jam priteistą sumą.
Kai civilinė atsakomybė yra apdrausta, nukentėjusysis įgyja teisę reikšti tiesioginį ieškinį draudikui. Draudėjas turi atlyginti žalą tiek, kiek jos nepadengia draudimo atlyginimas (draudimo išmoka) (CK 6.254 str. 2 d.). Kokią žalą ir kokia apimtimi atlygina draudikas, nustatoma pagal draudimo sutartinius santykius reglamentuojančias teisės normas ir pačią draudimo sutartį. Civilinio atsakovo – AB „Lietuvos draudimas“ (sutartis TIA Nr. 292279574) pareiga atlyginti A. K. ir A. P. padarytą žalą, pagrindas yra 2013 m. lapkričio 20 d. Įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas. Eismo įvykio metu galiojęs Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 3 punktas nustato, kad draudiko pareiga atlyginti nukentėjusiajam asmeniui patirtą žalą ribojama šiomis sumomis: 5 000 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų - 5 000 eurų dėl neturtinės žalos) ir 1 000 000 eurų dėl žalos turtui.
Nukentėjusysis A. K. baudžiamojoje byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 12 695,50 eurų turtinės žalos atlyginimo. Civilinį ieškinį grindė pateiktais dokumentais. Turtinė žala atsirado neteisėtų kaltinamojo V. Ž. veiksmų pasekoje. Nukentėjusiojo A. K. pareikštas civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies, kadangi nukentėjusysis pateiktais dokumentais, t.y. dėl transporto priemonės sugadinimo, rūbų sugadinimo, medicininių paslaugų apmokėjimo pagrindė tik dalį civilinio ieškinio – 9 733,32 eurus.
Nukentėjusysis A. P. baudžiamojoje byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 398,60 eurų turtinės žalos atlyginimo (už sugadintus rūbus, keliones išlaidas pas gydytojus). Turtinė žala atsirado neteisėtų kaltinamojo V. Ž. veiksmų pasekoje. Nukentėjusiojo A. P. pareikštas civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo pagrįstas, todėl tenkintinas visiškai.
Nukentėjusysis A. P. baudžiamojoje byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 14 601,40 eurų neturtinės žalos atlyginimo. Savo civilinį ieškinį grindė tuo, jog jam buvo sukeltas stiprus fizinis skausmas kojoje ir stubure, kuris tęsėsi ilgą laiką, patyrė nepatogumus gydymosi laikotarpiu, socialinės veiklos apribojimus, patyrė psichologinę traumą, dėl jos bijo eiti gatve, jaučia baimę vairuodamas transporto priemonę, o tai neigiamai atsiliepia jo gyvenimo kokybei bei bendrai savijautai. Atsižvelgiant į tai, kad buvo padarytas neatsargus nusikaltimas, įvertinus išdėstytas aplinkybes, nukentėjusiajam padarytus kūno sužalojimus bei jų mastą, gydymo trukmę (nuo 2014-08-07 iki 2014-09-11), sukeltus nepatogumus, į tai, kad buvo padarytas neatsargus nusikaltimas, vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktika dėl žalos dydžio nustatymo analogiško pobūdžio bylose, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, pareiktas civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies.
Nukentėjusysis A. K. baudžiamojoje byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 40 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo. Savo civilinį ieškinį grindė tuo, jog jam buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas – trauminis blužnies plyšimas, sukėlęs kraujo išsiliejimą į pilvo ertmę, dėl ko jis ilgai gydėsi stacionare bei turėjo ilgalaikę reabilitaciją. Dėl patirtų sužalojimų pasikeitė jo gyvenimo būdas, saviraiškos galimybės, teko atsisakyti pomėgių, tarp jų ir važinėjimo motociklu, lankytis pirtyse. Nukentėjusysis patyria ir moralinius išgyvenimus – turi baimės jausmą važiuoti motociklu, kitokia transporto priemone. Jį dažnai kankina nemiega ir nerimas, prisimenant įvykio aplinkybes. Atsižvelgiant į tai, kad buvo padarytas neatsargus nusikaltimas, įvertinus išdėstytas aplinkybes, nukentėjusiajam padarytus kūno sužalojimus, jų mastą, gydymo trukmę, sukeltus nepatogumus, vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktika dėl žalos dydžio nustatymo analogiško pobūdžio bylose, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, pareiktas civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies.
Viršijanti draudimo išmoką priteistina neturtinė žala vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.254 str. 2 d. priteistina iš kaltinamojo V. Ž..
Teismo posėdžio metu teismui buvo pateiktos sąskaitos faktūros (duomenys neskelbtini) Nr. 1500820 ir (duomenys neskelbtini) Nr. 1500654 dėl nukentėjusiojo A. K. pinigų 2 943,73 eurų sumokėjimo Advokatų profesinei bendrijai už suteiktą teisinę pagalbą. Vadovaujant Baudžiamojo proceso kodekso 103-104 str., 106 str. šios išlaidos pripažįstamos proceso išlaidomis bei priteistinos nukentėjusiajam A. K. iš kaltinamojo V. Ž..
automobilis MERCEDES BENZ sprinter 413CDI, v.n. (duomenys neskelbtini) paliktinas V. Ž.;motociklas HONDA (duomenys neskelbtini) FA, v.n. (duomenys neskelbtini), paliktinas A. K..
Teismas, vadovaujantis baudžiamojo proceso kodekso 303 str. 2 d.,-
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Baudžiamąją bylą nutraukti vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 40 str., tuo V. Ž. atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str. 3 d., padarymą.
V. Ž. perduoti laiduotojo A. T. atsakomybėn 1 (vieneriems) metams be užstato.
Nukentėjusiojo A. K. pareikštą civilinį ieškinį tenkinti iš dalies:
- priteisti iš civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“, , nukentėjusiajam A. K. 3 500 (tris tūkstančius penkis šimtus) eurų neturtinės žalos atlyginimo, 9 733.32 (devynis tūkstančius septynis šimtus trisdešimt tris eurus 32 eurocentus) turtinės žalos atlyginimo;
- priteisti iš kaltinamojo V. Ž. nukentėjusiajam A. K. 6 500 (šešis tūkstančius penkis šimtus) eurų neturtinės žalos atlyginimo.
Nukentėjusiojo A. P. pareikštą civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti iš civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“, , nukentėjusiajam A. P. 1 500 (vieną tūkstantį penkis šimtus) eurų neturtinės žalos atlyginimo, 398,60 (tris šimtus devyniasdešimt aštuonis eurus 60 eurocentų) turtinės žalos atlyginimo.
Vadovaujant Baudžiamojo proceso kodekso 103-104 str., 106 str. pripažinti proceso išlaidomis nukentėjusiojo A. K. turėtas išlaidas 2 943,73 (du tūkstančius devynis šimtus keturiasdešimt tris eurus 73 eurocentus), susijusias su advokato pagalbos teikimu bei šią sumą priteisti iš V. Ž. nukentėjusiajam A. K..
automobilį MERCEDES BENZ (duomenys neskelbtini), v.n. (duomenys neskelbtini) palikti V. Ž.;motociklą HONDA (duomenys neskelbtini) FA, v.n. (duomenys neskelbtini), palikti A. K..
Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.