Klaipėdos apygardos teismo nutartis, 1A-64-380/2021

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2021-02-11
Bylos Nr.: 1A-64-380/2021
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-07094-2020-7
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Dalius Jocys, Aurelija Sadauskaitė, Eduardas Maškevičius
Civilinis atsakovas: ADB „(duomenys neskelbtini)“
Nukentėjusysis: J. D.
Advokatai: Mindaugas Kepenis

Kategorijos

1.2.25.4.2.2Kelių transporto eismo saugumo ar transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata (BK 281 str. 3 d.)
2.4.6.4.4Jeigu netinkamai išspręsti kiti nuosprendžio klausimai (BPK 328 str. 4 p.)

Baudžiamoji byla Nr. 1A-64-380/2021 Proceso Nr. 1-01-1-07094-2020-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.25.4.2.2; 2.4.6.4.4 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. vasario 11 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daliaus Jocio, Eduardo Maškevičiaus, Aurelijos Sadauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal civilinės atsakovės ADB „(duomenys neskelbtini)“ teisininkės K. U. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. lapkričio 18 d. nuosprendžio, kuriuo G. S., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 38 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281 straipsnio 3 dalį, jam susitaikius su nukentėjusiąja J. D., ir baudžiamoji byla jam nutraukta.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, G. S. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 20 MGL (1 000 Eur) dydžio įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Nustatyta, kad įmoka turi būti sumokėta per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nurodyta nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti G. S. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje.

Nukentėjusiosios J. D. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies. Priteista J. D. iš civilinės atsakovės ADB „(duomenys neskelbtini)“ 40 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Priteista J. D. iš civilinės atsakovės ADB „(duomenys neskelbtini)“ 6 105 Eur turtinės žalos atlyginimo. Likusi civilinio ieškinio dalis atmesta.

Procesas dėl 1000 Eur patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti iš G. S. nukentėjusiajai J. D. nutrauktas, nes G. S. šias išlaidas J. D. atlygino.

Išaiškinta G. S., kad jei jis per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti klausimą dėl asmens atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jei asmuo per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, sprendimas dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl asmens atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. G. S. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281 straipsnio 3 dalį už tai, kad vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, t. y. 2020-02-17, apie 6.58 val., (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių sankryža, Klaipėdoje, G. S., vairuodamas automobilį SAAB 9-5, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), keturių eismo juostų kelyje su skiriamąja juosta, kai jo važiavimo kryptimi buvo dvi eismo juostos, važiuodamas pirma eismo juosta, elgdamasis neatsargiai, nesilaikė ir nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, nesulėtino važiavimo greičio, nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią eismo juostą perėjoje įėjusį pėsčiąjį, neįsitikino, kad perėjoje nėra pėsčiojo, nepraleido per pėsčiųjų perėją jam iš kairės pusės ėjusios pėsčiosios J. D. ir ją partrenkė. Dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų J. D. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas.

Šiais veiksmais G. S. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. spalio 3 d. nutarimo Nr. 989 redakcija) patvirtintų Kelių eismo taisyklių 9 p. (Eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui <...>), 30 p. (Artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą, o keliuose su viena eismo juosta kiekviena kryptimi – į bet kurią eismo juostą perėjoje įžengusį, žengiantį arba prieš pat eismo juostą (važiuojamosios dalies kraštą) stovintį ir laukiantį galimybės įžengti pėsčiąjį. Transporto priemonių vairuotojai privalo imtis papildomų atsargumo priemonių tamsiuoju paros metu, esant blogam matomumui arba tais atvejais, kai pėsčiųjų perėja iš vairuotojo vietos nėra gerai apžvelgiama, ir įsitikinti, kad pėsčiųjų perėjoje nėra pėsčiųjų, kuriuos turėtų praleisti) reikalavimus, ir tai lėmė šio eismo įvykio kilimą.

II. Apeliacinio skundo argumentai

2. Civilinės atsakovės ADB „(duomenys neskelbtini)“ teisininkė K. U. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2020-11-18 nuosprendį ir civilinį ieškinį ADB „(duomenys neskelbtini)“ visiškai atmesti.

2.1. Apeliaciniame skunde nesutinkama su skundžiamu nuosprendžiu ir prašoma visiškai atmesti nukentėjusiosios J. D. pareikštą civilinį ieškinį. Nurodoma, jog 2020-02-17 įvyko eismo įvykis, kurio metu G. S., vairuodamas automobilį SAAB, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nepraleido per pėsčiųjų perėją ėjusios nukentėjusiosios ir ją partrenkė. Dėl šio įvykio J. D. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Įvykio metu įmonėje ADB „(duomenys neskelbtini)“ buvo apdrausta transporto priemonės SAAB, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo G. S. atsakomybė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Pažymima, jog draudikas dar žalos bylos administravimo metu atlygino dalį ieškovės reikalaujamos turtinės žalos, atsižvelgdamas į jos pagrįstumą, bei neturtinę žalą, dėl jos išmokėdamas 10 000 Eur draudimo išmoką.

Dėl teismo priteistos turtinės žalos dydžio nepagrįstumo

2.2. Skunde teigiama, jog teismas iš dalies tenkino ieškovės civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo ir priteisė tokias sumas: 260 Eur už vienvietę palatą RVUL; 560 Eur už lydinčio asmens apgyvendinimo paslaugas sanatorijoje; 100 Eur už pagalvę sėdėjimo paviršiui paminkštinti; 3 240 Eur už funkcinę lovą; 1 945 Eur už kompresinės terapijos aparatą + 2 movas kojoms. Teismas tokį sprendimą motyvavo vieninteliu argumentu: „<...> atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusioji dėl šalyje paskelbto karantino dėl COVID-19, negalėjo pilnai pasinaudoti jai priklausančia reabilitacija ir buvo priversta reabilitacinį gydymą nutraukti anksčiau laiko bei tęsti reabilitaciją namuose, o tam, kad galėtų pilnavertiškai tęsti gydymąsi ir reabilitaciją, buvo būtina susipirkti įrangą, būtiną reabilitacijai, todėl spręstina, kad nukentėjusiosios pareikštas civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo, kurią ji patyrė dėl reabilitacijos ir savo sveikatos gerinimo, yra logiškas ir pagrįstas, todėl tenkintinas visiškai, nukentėjusiajai J. D. iš civilinio atsakovo ADB „(duomenys neskelbtini)“ priteistina 6105 eurų turtinei žalai atlyginti“. Su šiuo teismo argumentu draudikas nesutinka ir pastebi, kad toks teismo motyvas net nėra susijęs su išlaidų už vienvietę palatą (260 Eur) bei lydinčio asmens apgyvendinimo sanatorijoje paslaugas (560 Eur) patyrimu.

2.3. Skunde nurodoma, kad Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme (toliau – TPVCAPDĮ) nustatyta, kad: „Atsakingas draudikas ar Biuras moka per eismo įvykį nukentėjusiam trečiajam asmeniui tik įrodymais pagrįstos per eismo įvykį padarytos žalos dydžio išmoką, neviršijančią šio įstatymo 11 straipsnyje nustatytų draudimo sumų, ir turi teisę atmesti nepagrįstus reikalavimus dėl žalos, padarytos per eismo įvykį, atlyginimo“. 2008 m. vasario 13 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 122 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 6 punkte nustatyta, kad: „Nukentėjusio trečiojo asmens sveikatai padarytos žalos dydį dėl išlaidų, susijusių su sveikatos grąžinimu, nustato atsakingas draudikas ar Biuras, atsižvelgdamas į nukentėjusio trečiojo asmens pateiktus žalos dydį įrodančius dokumentus ir vadovaudamasis Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba), teismo medicininės ekspertizės komisijos ar nepriklausomų ekspertų išvadomis apie sužalojimo pobūdį ir (ar) žalos dydį, asmens sveikatos priežiūros ištaigu išrašais apie sužalojimo pobūdi, sveikatos būkle ir sveikatai gražinti reikiamu gydymo metodu, procedūrų ir priemonių būtinumą, taip pat kitais gautais dokumentais apie sužalojimo aplinkybes, pobūdį ir žalos dydį Atsakingas draudikas ar Biuras turi teisę siųsti nukentėjusį trečiąjį asmenį atlikti medicininės apžiūros, apmokėdamas apžiūros išlaidas. Sveikatos grąžinimo išlaidos, atlyginamos nukentėjusiam trečiajam asmeniui, apima tas gydymo išlaidas, kurios kyla dėl būtinybės panaudoti tokius gydymo metodus, procedūras ir priemones, kurie nėra apmokami nukentėjusiam trečiajam asmeniui iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto ir kurie buvo skirti sužalotą asmenį gydančio gydytojo, taip pat kitos su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos“.

2.4. Apeliantė teigia, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad, sprendžiant klausimą, ar dėl sveikatos sutrikdymo padarinių šalinimo atsiradusios gydymo išlaidos turėtų būti priteisiamos iš atsakovo, atsižvelgiama į tai, ar išlaidos, susijusios būtent su sveikatos sutrikdymu, ar jos pagrįstos pateiktais įrodymais, ar nurodytos gydymo išlaidos yra realios ir būtinos. Tačiau teismas šių aspektų skundžiamame nuosprendyje neanalizavo. Dėl 260 Eur išlaidų už vienvietę palatą skunde nurodoma, jog šios išlaidos negali būti vertinamos kaip būtinos, jos yra nulemtos asmeninių nukentėjusiosios pageidavimų.

2.5. Skunde pažymima, jog tuo atveju, jei gydymo įstaigos personalas būtų nusprendęs, kad nukentėjusiajai vienvietė palata yra būtina, už ją civilinei ieškovei nebūtų tekę mokėti. Šios išlaidos vertintinos kaip pasigerinimo sąlygos buvimo gydymo įstaigoje metu, todėl negali būti atlyginamos. Tas pats pasakytina ir apie ieškovės patirtas 560 Eur išlaidas dėl lydinčio asmens sanatorijoje. Ieškovė nepagrindė 560 Eur išlaidų už lydintį asmenį būtinumo. Sanatorijoje yra personalas, turintis padėti apsitarnauti joje apsistojusiems asmenims, todėl poreikio kartu pasiimti lydinti asmenį nėra. Draudikas turi atlyginti išlaidas, būtinas ieškovės reabilitacijai, tačiau ne reabilitaciją pagerintomis sąlygomis. Draudikas yra išmokėjęs 10 000 Eur ieškovės neturtinei žalai atlyginti, ši suma iš esmės skirta kompensuoti ir civilinės ieškovės nepatogumams, kuriuos ji būtų galėjusi patirti, jei būtų gulėjusi ne vienvietėje palatoje, viena vykusi į sanatoriją ir pan., todėl ji negali dar kartą reikalauti šių išlaidų atlyginimo, o teismas jas priteisti. Tokią draudiko poziciją patvirtina ir teismų praktika, kurioje konstatuojama, kad: „Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.“ Tai reiškia, kad neturtinė žala, be kita ko, yra ir kompensacija už nepatogumus, tarp jų ir atsirandančius dėl būtinumo skirti daugiau nei įprasta laiko ir pastangų sveikatos sugrąžinimui, todėl reikalauti, kad už nusikaltimu padarytą žalą atsakingas asmuo, atlyginęs neturtinę žalą, kaip turtinę žalą atlygintų daugiau nei būtinas išlaidas, šiuo atveju už reabilitaciją komforto sąlygomis, nėra jokio pagrindo. Apeliantės vertinimu, tai patvirtina anksčiau aptartų civilinės ieškovės reikalavimų nepagrįstumą.

2.6. Skunde pažymima, kad teismas nurodė, kad ieškovei buvo būtina susipirkti įrangą, reikalingą reabilitacijai. Apeliantė mano, jog teismas prie tokios įrangos priskyrė pagalvę sėdėjimo paviršiui paminkštinti (100 Eur); funkcinę lovą bei čiužinį (3 240 Eur); kompresinės terapijos aparatą + 2 movas kojoms (1 945 Eur). Draudikas nesutinka su tuo, kad šios išlaidos buvo priverstinės ir būtinos. Apeliantė akcentuoja, jog tiek ambulatorinės, tiek stacionarinės medicininės reabilitacijos paslaugos yra kompensuojamos asmenims, apdraustiems privalomuoju sveikatos draudimu. Taigi gydytojams nustačius, kad ieškovei reikalinga tęsti reabilitaciją namuose, ieškovei turėjo būti užtikrintas ir priemonių, reikalingų reabilitacinėms procedūroms, suteikimas. Šioms priemonėms, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008-06-28 įsakymą Nr. V-636 „Dėl siuntimų asmens sveikatos priežiūros paslaugoms gauti išdavimo, įforminimo ir atsakymų pateikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, turėjo būti išduotas siuntimas.

2.7. Apeliantė akcentuoja, jog galimybė gauti techninės pagalbos priemones asmenims, kuriems nustatytas techninės pagalbos priemonių poreikis, numatyta Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006-12-19 įsakymu Nr. A1-338 patvirtintame apraše „Dėl neįgaliųjų aprūpinimo techninės pagalbos priemonėmis ir šių priemonių įsigijimo išlaidų kompensavimo tvarkos“, taip pat Techninės pagalbos neįgaliesiems centro prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2019-10-23 įsakymu Nr. G1-56. Apeliantė nurodo, jog ieškovė civiliniame ieškinyje prie pastabų dėl funkcinės lovos bei čiužinio nurodė, kad jie „Pagerina miego-poilsio-gijimo kokybę daug laiko būnant lovoje“, pagalvė sėdėjimo paviršiui paminkštinti – „Palengvina apkrovas sėdint, važiuojant“. Taigi šie daiktai nėra būtini sėkmingam gijimo procesui užtikinti. Tai yra sveikimo sąlygų pagerinimo, o ne būtinos išlaidos. Net ir tuo atveju, jei šių priemonių suteikimas nebūtų finansuojamas, ieškovė turėjo pasirinkti ekonomiškiausią būdą joms įsigyti. Atsižvelgiant į tai, ieškovė galėjo jas išsinuomoti, o ne pirkti.

2.8. Apibendrindama apeliantė teigia, jog sveikatos grąžinimo išlaidos, atlyginamos nukentėjusiam trečiajam asmeniui, apima tas gydymo išlaidas, kurios nėra apmokamos nukentėjusiam trečiajam asmeniui iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto ir kurios buvo skirtos sužalotą asmenį gydančio gydytojo, taip pat kitos su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos. Ginčo atveju draudikas laikosi pozicijos, kad ieškovė neįrodė teismo priteistų išlaidų, skirtų ieškovės turtinei žalai atlyginti būtinumo.

Dėl teismo priteistos neturtinės žalos dydžio nepagrįstumo

2.9. Apeliantė nurodo, kad atsakovas neginčija, jog ieškovė dėl įvykio patyrė neturtinę žalą, tačiau draudikas laikosi pozicijos, kad jo išmokėta 10 000 Eur draudimo išmoka yra teisinga ir pakankama ieškovės patirtai neturtinei žalai atlyginti. Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymą, kaip ir atlyginimo teisinius pagrindus lemia šios žalos prigimtis ir objektas. Neturtinė žala atlyginama pažeidus vertybes, kurių įkainoti neįmanoma, ir pasireiškia neturtinio pobūdžio praradimais, kurie negali būti tiksliai apskaičiuojami piniginiu ekvivalentu. Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą vadovaujamasi teisingo žalos atlyginimo koncepcija, besiremiančia įstatymo ar teismų praktikos suformuotais vertinamaisiais subjektyviais ir objektyviais kriterijais, leidžiančiais kuo teisingiau nustatyti ir atlyginti asmeniui padarytą žalą, atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą ir suponuojančiais pareigą preciziškai įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes. Taigi priteisiamas neturtinės žalos atlyginimo dydis nustatomas, visų pirma, atsižvelgiant į kompensacinę neturtinės žalos paskirtį ir remiantis teisingo neturtinės žalos atlyginimo idėja.

2.10. Skunde akcentuojama, jog žalos atlyginimo teisiniai santykiai suponuoja būtinybę ne tik atlyginti padarytą žalą, bet ir tai, kad nustatant neturtinės žalos dydį būtų laikomasi lygiateisiškumo principo, t. y. kad analogiškos bylos būtų sprendžiamos panašiai. Dėl šios priežasties nustatydami neturtinės žalos dydį teismai turi remtis įstatymų nustatytais ir teismų praktika suformuotais ir taikomais neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijais bei atsižvelgti į teismų analogiškose bylose priteistais neturtinės žalos atlyginimo dydžiais, siekiant įgyvendinti teisinio apibrėžtumo, teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus (CK 1.2, 1.5 straipsniai, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 4 straipsnis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-04-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2012). CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, nuspręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus: 1) įvykio pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) jei padaryta turtinė žala, į šios žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-04-04 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-94-696/2017).

2.11. Apeliantė nurodo, kad iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, jog teismas iš esmės vertino tik vieną iš anksčiau nurodytų kriterijų – įvykio pasekmes, tačiau likusių kriterijų neanalizavo ir dėl jų nepasisakė. Apeliantės nuomone, būtina įvertinti tokias aplinkybes: 1) kaltininkas eismo įvykį sukėlė dėl neatsargumo. Kaip nurodoma ir pačiame nuosprendyje, kaltininkas su nukentėjusiąja susitaikė, atsiprašė, atlygino patirtas bylinėjimosi išlaidas, padeda finansiškai – nupirko ieškovei kokybiškus batus, gailisi dėl savo veiksmų. Šios aplinkybės turi tiesioginės reikšmės sprendžiant priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą. Kaip pažymima teismų praktikoje, vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra neturtinę žalą padariusio asmens kaltė – neatsargiais nesmurtiniais veiksmais pasireiškusi kaltė sudaro prielaidas neturtinės žalos dydį nustatyti mažesnį, tuo tarpu tyčiniai, chuliganiškų paskatų sąlygoti smurtiniai veiksmai tokių prielaidų nesuponuoja; 2) draudiko išmokėta suma žymiai viršija Eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymo rekomendacijose (patvirtinta Lietuvos Respublikos finansų ministro 2018 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 1K-367) nurodomus neturtinės žalos dydžius. Draudikas atlygindamas nukentėjusiosios patirtą neturtinę žalą išmokėjo 10 000 Eur, tuo tarpu pagal rekomendacijas sunkaus sveikatos sutrikdymo atveju nustatytas neturtinės žalos dydis yra iki 12 MMA, o tai atitinka 7 284 Eur (1 MMA 2020-02-17 buvo 607 Eur); 3) dėl įvykio nukentėjusiajai nustatyti šie sužalojimai: trauminis subarachoidinis (povoraktinklinis) kraujo išsiliejimas, galvos smegenų sukrėtimas, plaučių sumušimas, juosmens penkto slankstelio skersinės ataugos lūžis dešinėje, daugybinis dešinės pusės kaulų lūžis su dubens žiedo vientisumo suardymu, dešinės blauzdos kaulų kūnų dvigubas skeveldrinis lūžis, dešinio peties ir abiejų blauzdų odos nubrozdinimai. Po sužalojimo išsivystė trauminis galvos smegenų pabrinkimas, ilgalaikis sąmonės sutrikimas ir potrauminė mažakraujystė. Šie sužalojimai sukėlė ieškovei sunkų sveikatos sutrikdymą. Tačiau nustatant neturtinės žalos dydi, turi būti įvertintas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir pasveikimo galimybės. Apeliantė pastebi, jog nukentėjusiosios sutuoktinis nurodė, kad ieškovės „Sveikata gerėja, kol kas dėl neįgalumo nesikreipė, nes yra progresas į gerąją pusę, jie turi tikslą sustiprėti ir pasveikti“. Teismas neįvertino šios aplinkybės.

2.12. Skunde teigiama, jog teismas nenurodė nė vieno teismų praktikos pavyzdžio, kuriuo remiantis buvo nustatytas nukentėjusiajai priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydis. Tuo tarpu analizuojant teismų praktiką akivaizdu, kad teismo priteista suma (40 000 Eur), kuri kartu su draudiko šiuo metu jau išmokėta draudimo išmoka (10 000 EUR) sudaro 50 000 Eur, žymiai viršija teismų praktikoje įprastai priteisiamus neturtinės žalos dydžius panašaus pobūdžio bylose. Apeliantė pažymi, jog atsakovas neginčija, kad ieškovė patyrė neturtinę žalą, tačiau teismas priimdamas tokį sprendimą privalėjo nurodyti, kuo ši situacija yra išskirtinė ir kokios konkrečios aplinkybės sudaro pagrindą nukrypti nuo suformuotos teismų praktikos. Kaip yra pažymėjęs Vilniaus apygardos teismas vienoje naujausių savo nutarčių (2020-10-20 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-452-988/2020), nukrypimas nuo susiformavusios teismų praktikos galimas ir yra pateisinamas, kai jis yra proporcingas konkrečios situacijos išskirtinių aplinkybių kontekste, o ne dvigubai viršijantis įprastai priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydžio didžiausią sumą tipinių situacijų bylose.

2.13. Apeliantė pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra apibendrinęs, kad kelių eismo įvykių bylose, kai nukentėjusiesiems padaromas sunkus sveikatos sutrikdymas, priteisiama nuo 5792 Eur iki 35 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-351/2009, 2K-50/2010, 2K-211/2011, 2K-453/2011, 2K-370/2012, 2K-374/2012, 2K-95/2013, 2K-61-696/2016, 2K-225-895/2016). Nors teismų nustatyti žalos dydžiai konkrečiose bylose negali būti laikomi teisine taisykle, vis dėlto teismų praktika yra vienas iš kriterijų, kuriuo privalu vadovautis nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį.

2.14. Skunde teigiama, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo baudžiamojoje byloje Nr. 2K-362-697/2018 nustatyta, kad kaltininkas, vairuodamas automobilį, pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 punkto nuostatą, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, 30 punkto nuostatą, kad, artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą, o keliuose su viena eismo juosta kiekviena kryptimi – į bet kurią eismo juostą perėjoje įėjusį pėsčiąjį, nesustojo prieš nereguliuojamą pėsčiųjų perėją bei partrenkė ir sužalojo per perėją einantį mažametį E. D., šiam buvo padaryti daugybiniai kūno sumušimai, odos nubrozdinimai kaktoje ir keliuose, kaktikaulio lūžis dešinėje, galvos smegenų sumušimas su kraujo išsiliejimu dešinėje smilkininėje skiltyje; dėl sunkios galvos smegenų traumos ir kraujo išsiliejimo į smegenis, sukėlusio smegenų suspaudimą ir pabrinkimą bei liekamuosius reiškinius, nukentėjusiajam buvo sunkiai sutrikdyta sveikata. Minimoje byloje dėl patirto sveikatos sutrikdymo mažametis E. D. patyrė didelį fizinį skausmą, buvo paguldytas į ligoninę, jam buvo atlikta operacija, ilgą laiką jis buvo ištiktas komos, vėliau reabilitavosi specializuotose įstaigose, patirta smegenų trauma paliko sunkių liekamųjų reiškinių, likęs kairės pusės paralyžius, iki šiol reikalinga nuolatinė reabilitacija ir tai turės įtakos jo sveikatai ir ateityje. Šioje byloje nukentėjusiajam E. D. iš viso buvo priteista 20 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Nors šioje byloje teismo priteista suma viršija draudiko išmokėtą draudimo išmoką ieškovei, tačiau paminėtina, kad cituojamoje byloje sunkus sveikatos sutrikdymas buvo padarytas mažamečiam vaikui, byloje nustatyti skaudūs liekamieji reiškiniai – likęs kairės pusės paralyžius.

2.15. Skunde nurodoma, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo baudžiamojoje byloje Nr. 2K-151/2013 nustatyta, kad eismo įvykio metu nukentėjusiajam J. Č. dėl sužalojimų galvoje buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, 2007 m. gruodžio 4–21 dienomis jis buvo gydomas ligoninėje, po to slaugos ligoninėje, dėl patirtų sužalojimų pasunkėjo kontaktas su juo, jis vangokas, kalba nerišliai, neaiškiai, sunkiai suvokia pačius elementariausius paliepimus, vietoje ir laike nesiorientuoja, neatpažįsta artimųjų, dideli atminties sutrikimai, sutrikęs kūno schemos suvokimas, jam nuo 2008-01-14 terminuotai, o nuo 2012-04-16 neterminuotai nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis, konstatavo, kad J. Č., iki eismo įvykio buvęs pagal savo amžių sveikas, aktyvų gyvenimą gyvenęs žmogus, nuo 2007-12-04 yra fiziškai ir dvasiškai suluošintas, eismo įvykio metu patirti padariniai negrįžtami. Šioje byloje nukentėjusiajam priteista 17 377,20 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2.16. Apeliantė pastebi, kad peržiūrint teismų praktiką bylose dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimo didesni nei įprastai praktikoje neturtinės žalos dydžiai yra priteisiami išimtiniais atvejais, pasižyminčiais ekstraordinarinėmis aplinkybėmis. Pavyzdžiui, Klaipėdos apygardos teismas 2020-10-08 nutartimi, priimta baudžiamojoje byloje, priteisė nukentėjusiajam 25 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (kartu su iki tol draudiko išmokėta suma – 10 000 Eur, nukentėjusiajam mokėtinos draudimo išmokos dydis susidarė 35 000 Eur). Minėtoje byloje N. M. buvo nustatyti šie kūno sužalojimai: uždara stuburo krūtininės dalies trauma su visišku nugaros smegenų pravedimo sutrikimu, 12-o krūtininio stuburo slankstelio kūno kompresiniu skeveldriniu lūžiu. 11-o krūtininio stuburo slankstelio ir 1-o bei 2-o juosmeninių stuburo slankstelių skersinių ataugų lūžiais, kojų paraplegija, mažojo dubens organų funkcijos sutrikimu, plaučių kontūzija, dešinės pusės 10–11-o šonkaulių lūžiai. Dėl eismo įvykio metu patirtos uždaros stuburo krūtininės dalies traumos su visišku nugaros smegenų pravedimo sutrikimu, kojų paraplegija, mažojo dubens organu funkcijos sutrikimu N. M. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Byloje taip pat nustatyta, kad nukentėjusiajam N. M. nustatytas 20 procentų darbingumas nuo 2020-01-28 iki 2021-01-27, pirmojo lygio specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis, judant reikalingos techninės pagalbos priemonės (neįgaliojo vežimėlis), kito asmens pagalba kasdienėje veikloje, visiškas šlapimo pūslės veiklos sutrikimas. Apeliantės vertinimu, ginčo atveju nukentėjusiosios patirti sužalojimai yra sunkūs, tačiau jie nesukėlė tokių sunkių padarinių kaip minėtoje byloje. Nepaisant to, teismo priteista suma kartu su draudiko jau išmokėta išmoka sudaro 50 000 Eur ir net 15 000 Eur viršija minėtoje byloje nukentėjusiajam nustatytos neturtinės žalos dydį.

2.17. Apeliantės nuomone, išmokėta 10 000 Eur draudimo išmoka neturtinei žalai atlyginti atitinka arba konkrečiais atvejais netgi viršija teismų praktikoje priteisiamus neturtinės žalos dydžius, tai matyti iš teismų praktikos. Kauno apygardos teismo nagrinėtoje byloje nustatyta, kad įvykio metu R. P. lūžo net aštuoni kaulai (dešinės pusės III, VII. X šonkauliai, dešinys mentikaulis, dešinys alkūnkaulis, dešinys šlaunikaulis, abi girnelės) bei buvo padarytos muštinės-plėštinės žaizdos ant abiejų kelių. Dėl patirto šlaunikaulio lūžio nukentėjusioji buvo operuota, be to, R. P. diagnozuoti ir liekamieji traumos reiškiniai, įgaunantys lėtinių degeneracinių formų. Pažymėtina ir tai, jog dėl patirtų sužalojimų apeliantė prarado net 65 proc. darbingumo. Įvertinus šias aplinkybes iš įvykio kaltininko nukentėjusiajai buvo priteista 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, 3 000 Eur jau buvo atlyginęs draudikas. Taigi visa atlygintinos neturtinės žalos suma byloje sudarė 8 000 Eur (Kauno apygardos teismo 2018-11-21 nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-304-593/2018). Klaipėdos apygardos teismas baudžiamojoje byloje Nr. 1A-290-606/2018 nustatė, kad 10 000 Eur dydžio suma nukentėjusiosios neturtinės žalos atlyginimui būtų teisinga, protinga ir pakankama. Minimoje byloje nukentėjusiajai dėl eismo įvykio buvo nustatyti daugybiniai abipusių dubens kaulų lūžiai. Kliniškai ir rentgenologiškai nustatyta kairio gaktikaulio kūno ir viršutinės šakos, dešiniojo apatinio šakos, dešinės pusės gūžduobės bei kryžkaulio dešiniosios lateralinės masės lūžis. Dėl šių kaulų lūžio išsivystė mažakraujystė, buvo perpilta eritrocitų masė. Po echoskopinio G. T. tyrimo konstatuotas kairio inksto sumušimas, nustatytas potrauminis plaučių uždegimas. Nukentėjusiajai padaryti dubens kaulų abipusiai lūžiai suardė dubens žiedo vientisumą, sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą. Tolimesniam gydymui nukentėjusioji G. T. buvo perkelta į Kauno klinikas, kur jai atlikta operacija. Kauno klinikose gydyta stacionare Ortopedijos–traumatologijos skyriuje nuo 2017-10-02 iki 2017-10-16. Galutinė diagnozė: kairiojo gaktikaulio viršutinės šakos lūžis ir dešinės gaktikaulio apatinės šakos lūžis, dešinės gūžduobės ir kryžkaulio dešiniosios laterinės masės lūžis, pneumonija. 2017-10-11 G. T. buvo operuota, atlikta kairio gaktikaulio viršutinės šakos osteosintezė. Nukentėjusioji be kitu asmenų pagalbos kurį laiką negalėjo patenkinti savo fizinių poreikių (šlapintis, tuštintis, normaliai nusiprausti), operacijos metu kaulai buvo sutvirtinti plokštele ir medicininiais sraigtais.

2.18. Apibendrindama apeliantė nurodo, jog „pareikalavus nerealaus kompensacijos dydžio“, o teismui ją priteisus, gali būti paneigta neturtinės žalos atlyginimo esmė. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28 straipsnis nustato, kad, įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, žmogus privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių. CK 1.5 straipsnyje numatyta, kad civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą turėtų būti vadovaujamasi teisingo žalos atlyginimo koncepcija, besiremiančia įstatymo ar teismų praktikos suformuotais vertinamaisiais subjektyviais ir objektyviais kriterijais, leidžiančiais kuo teisingiau nustatyti ir atlyginti asmeniui padarytą žalą, atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą ir suponuojančiais pareigą preciziškai įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes. Žalos atlyginimas privalo remtis teisingo neturtinės žalos atlyginimo idėja. Priešingu atveju, t. y. priteisiant nepagrįstai dideles, teismų praktikos neatitinkančias sumas, paneigiamos visų TPVCA sistemos dalyvių (įskaitant ir valstybės, savivaldybių institucijas ir įstaigas, piliečius ir įmones) teisės ir teisėti interesai, pažeidžiamas interesų balansas. Ginčo atveju teismo priteista suma neturtinei žalai atlyginti žymiai viršija teismų praktikoje įprastai priteisiamus neturtinės žalos dydžius. Apeliantės vertinimu, išdėstyti argumentai patvirtina, jog draudiko išmokėta 10 000 Eur draudimo išmoka neturtinei žalai atlyginti laikytina teisinga.

Atsiliepimas

3. Atsiliepimu į civilinės atsakovės ADB „(duomenys neskelbtini)“ teisininkės K. U. apeliacinį skundą nukentėjusiosios J. D. atstovas advokatas Mindaugas Kepenis su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti. Taip pat prašo iš civilinės atsakovės ADB „(duomenys neskelbtini)“ priteisti 1 000 Eur dydžio atstovavimo išlaidas.

4. Atsiliepimu į civilinės atsakovės ADB „(duomenys neskelbtini)“ teisininkės K. U. apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorė Jolanta Sarpalienė su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas.

6. Apeliaciniame skunde nusikalstamos veikos kvalifikavimo, kaltės ar atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrįstumo klausimai nėra keliami. Skundžiamas nuosprendis ginčijamas nukentėjusiajai J. D. priteisto turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo aspektu. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse (toliau – BPK) įtvirtintas apeliacinio nagrinėjimo bendrąsias nuostatas, bylą patikrina neperžengdama skundo ribų (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

7. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad apeliaciniame skunde nekeliamas klausimas dėl civilinės atsakovės ADB „(duomenys neskelbtini)“ atsakomybės atlyginti žalą nukentėjusiajai J. D. pagal TPVCAPDĮ 13 straipsnio 1 dalį. Todėl laikytina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad civilinė atsakovė ADB „(duomenys neskelbtini)“ turi atlyginti žalą J. D..

8. Šioje byloje neginčytinai įrodyta, jog dėl atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės G. S. nusikalstamos veikos, t. y. dėl to, kad jis 2020-02-17, apie 6.58 val., (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių sankryža, Klaipėdoje, vairuodamas automobilį „SAAB 9-5“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), keturių eismo juostų kelyje su skiriamąja juosta, kai jo važiavimo kryptimi buvo dvi eismo juostos, važiuodamas pirma eismo juosta, elgdamasis neatsargiai, nesilaikė ir nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, nesulėtino važiavimo greičio, nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią eismo juostą perėjoje įėjusį pėsčiąjį, neįsitikino, kad perėjoje nėra pėsčiojo, nepraleido per pėsčiųjų perėją jam iš kairės pusės ėjusios pėsčiosios J. D. ir ją partrenkė, dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų nukentėjusiajai J. D. buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, todėl ginčo dėl jos teisės į turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą nėra.

Dėl nukentėjusiajai J. D. priteisto turtinės žalos atlyginimo dydžio

9. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog nukentėjusioji J. D. neįrodė teismo priteistų išlaidų, skirtų ieškovės turtinei žalai atlyginti, būtinumo.

10. Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas; taigi būtinumas atlyginti asmeniui padarytą materialinę ir moralinę žalą yra konstitucinis principas (Konstitucinio Teismo 1997 m. sausio 20 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m. rugpjūčio 19 d., 2010 m. vasario 3 d., 2010 m. gegužės 13 d. nutarimai). Konstitucija imperatyviai reikalauja įstatymu nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad asmuo, kuriam neteisėtais veiksmais buvo padaryta žala, visais atvejais galėtų reikalauti teisingo tos žalos atlyginimo ir tą atlyginimą gauti (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d., 2009 m. kovo 27 d., 2010 m. gegužės 13 d. nutarimai).

11. CK 6.249 straipsnyje nurodyta, jog turtinė žala yra skirtumas tarp nukentėjusiojo turtinės padėties iki ir po nusikaltimo, atsiradęs dėl nusikalstamos veikos. Atlyginant turtinę žalą, taikomas visiško jos atlyginimo principas (CK 6.251 straipsnis). Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog TPVCAPDĮ ir Taisyklių nuostatos žalos nustatymo aspektu vertintinos kaip reguliuojančios draudėjo pareigą pateikti atitinkamus dokumentus, reikalingus draudimo išmokai išmokėti, draudiko (Biuro) pareigą juos rūpestingai įvertinti, kitas draudėjo ir draudiko pareigas, taip pat tam tikrus procedūrinius reikalavimus, susijusius su žalos nustatymu ir draudimo išmokos išmokėjimu. Tačiau, nėra teisinio pagrindo minėtas teisės aktų nuostatas vertinti kaip įpareigojančias draudiką nustatant žalos dydį (atitinkamai draudimo išmokos dydį) remtis konkrečiu ir vieninteliu žalos dydžio nustatymo metodu. Atvirkščiai, pirmiau nurodytos teisės aktų nuostatos (įskaitant ir bendrosios draudimo teisinius santykius reglamentuojančios nuostatos) kaip tik patvirtina draudiko pareigą vertinti visus jam pateiktus dokumentus ir įvertinti visas aplinkybes, įskaitant ir nukentėjusio trečiojo asmens pateiktus žalos dydį įrodančius dokumentus, siekiant, kad žalos dydis būtų nustatytas taip, kad nukentėjusiam asmeniui žala būtų kompensuota visiškai, tiek, kiek tai leidžia privalomojo civilinės atsakomybės draudimą reglamentuojančios taisyklės. Visiškas nuostolių kompensavimo principas reikalauja, kad asmeniui padaryta žala, kiek tai objektyviai įmanoma, būtų nustatyta ne standartizuotu, bet individualiu būdu (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-81-1075/2018).

12. Nagrinėjamu atveju civilinė ieškovė ieškiniu prašė priteisti jai iš ADB „(duomenys neskelbtini)“ 8 326,89 Eur turtinės žalos atlyginimo (t. 2, b. l. 26). Civilinė atsakovė jau buvo atlyginusi 2 355,75 Eur turtinės žalos bylos administravimo metu ir su šia civilinio ieškinio dalimi sutiko, o likusią civilinio ieškinio dalį prašė atmesti. Pirmosios instancijos teismas ieškovės reikalavimą tenkino iš dalies ir priteisė jai 6 105 Eur (260 Eur už vienvietę palatą Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje; 560 Eur už lydinčio asmens apgyvendinimo paslaugas sanatorijoje; 100 Eur už pagalvę sėdėjimo paviršiui paminkštinti; 3240 Eur už funkcinę lovą; 1945 Eur už kompresinės terapijos aparatą ir 2 movas kojoms).

13. Susipažinus su baudžiamosios bylos medžiaga matyti, kad nukentėjusioji J. D. rašytiniais įrodymais – kvitais, PVM sąskaitomis faktūromis, lėšų pervedimo nurodymų išrašais – pateikė duomenis, jog ji išleido: 260 Eur už vienvietę palatą Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje; 560 Eur už lydinčio asmens apgyvendinimo paslaugas sanatorijoje; 100 Eur už pagalvę sėdėjimo paviršiui paminkštinti; 3 240 Eur už funkcinę lovą; 1 945 Eur už kompresinės terapijos aparatą ir 2 movas kojoms (t. 2, b. l. 31–51). Šiuos įrodymus paneigiančių duomenų teismui nepateikta. Civiliniame ieškinyje nukentėjusioji logiškai paaiškino, kodėl šios išlaidos buvo būtinos ir kaip susijusios su jos sveikatos atgavimu (gydymosi procesu) po patirto sužalojimo. Civiliniame ieškinyje išdėstytas aplinkybes pirmosios instancijos teismo posėdyje patvirtino nukentėjusiosios vyras A. D..

14. Priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo nesutikti su apylinkės teismo išvada, jog atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusioji Lietuvos Respublikoje dėl COVID-19 viruso plitimo paskelbto karantino negalėjo visiškai pasinaudoti jai priklausančia stacionarine reabilitacija ir buvo priversta reabilitacinį gydymą nutraukti (jai buvo skirta 20 dienų reabilitacijos, tačiau po 10 dienų buvo liepta važiuoti namo) (t. 2, b. l. 139–140) ir tęsti reabilitaciją namuose, tam, kad galėtų pilnavertiškai toliau gydytis, jai teko įsigyti reikalingą įrangą. Pažymėtina ir tai, kad yra visuotinai žinoma, jog nuo pat pandemijos Lietuvos Respublikoje pradžios asmenys nuolat susidurdavo ir tebesusiduria su problemomis siekdami gauti medicinos paslaugas ir dažnai buvo (ir yra) aptarnaujami tik nuotoliniu būdu, todėl kyla pagrįstų abejonių ir dėl skunde nurodomos nukentėjusiosios galimybės išsinuomoti jos reabilitacijai reikiamą įrangą. Atsižvelgdama į šią išskirtinę Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigose dėl COVID-19 pandemijos susiklosčiusią situaciją ir remdamasi teisingumo, protingumo, būtinumo atlyginti asmeniui padarytą materialinę žalą principais bei aptarta Aukščiausiojo Teismo praktika, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog šiuo atveju 6 105 Eur J. D. turėtų išlaidų yra susijusios su sveikatos grąžinimu ir turi būti priteisiamos iš civilinio atsakovo.

15. Darytina išvada, jog apylinkės teismas nusikalstama veika padarytos atlygintinos turtinės žalos dydį nustatė teisingai, vadovaudamasis minėtomis turtinės žalos atlyginimą reglamentuojančiomis įstatymo nuostatomis ir pagal šioje konkrečioje byloje nustatytų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą. Apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai apie neteisingai išspręstą atlygintinos turtinės žalos dydžio klausimą tokios išvados nepaneigia, todėl nėra pagrindo keisti skundžiamo nuosprendžio dalį dėl turtinės žalos nukentėjusiajai J. D. atlyginimo priteisimo.

Dėl nukentėjusiajai J. D. priteisto neturtinės žalos atlyginimo dydžio

16. Nukentėjusioji J. D. patirtą neturtinę žalą įvertino 40 000 Eur (t. 2, b. l. 31). Teismas, įvertinęs svarbias šiam klausimui spręsti aplinkybes, šią nukentėjusiosios civilinio ieškinio dalį visiškai tenkino ir priteisė jai 50 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, atsižvelgęs į tai, jog civilinis atsakovas nukentėjusiajai jau pervedė 10 000 Eur. Nors teisėjų kolegija negali sutikti su apeliacinio skundo teiginiu, jog ADB „(duomenys neskelbtini)“ nukentėjusiajai išmokėta 10 000 Eur draudimo išmoka neturtinei žalai atlyginti laikytina teisinga ir pakankama, tačiau pritaria apeliacinio skundo argumentui, jog nagrinėjamu atveju apylinkės teismo J. D. priteista 50 000 Eur suma (10 000 Eur pervesta draudimo bendrovės ir 40 000 Eur priteista iš draudimo bendrovės) neturtinei žalai atlyginti žymiai viršija teismų praktikoje įprastai priteisiamų sumų dydžius.

17. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje klausimas dėl civilinio ieškinio, priteisiant neturtinės žalos atlyginimą nukentėjusiajai, išspręstas netinkamai, neturtinės žalos atlyginimo dydis nustatytas objektyviai neįvertinus visų reikšmingų aplinkybių, pakankamai neatsižvelgus į šios žalos rūšies nustatymo kriterijus bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką. Atsižvelgiant į tai, skundžiamo nuosprendžio dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo negali būti pripažinta teisėta ir pagrįsta.

18. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala atlyginama, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimą, atsižvelgia ir į pagrįstus kaltininko interesus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013, 2K-244/2015, 2K-243-648/2015).

19. Neturtinės žalos dydžio nustatymui ir teisingam atlyginimui yra svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos. Galioja civilinės atsakomybės principas, kad kuo aiškesnė ir svarbesnė yra vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ne visada atkuriamų ar neįmanomų atkurti vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą, tai gali būti padaroma nustatant teisingą neturtinės žalos dydį, atsižvelgiant vien į šią pažeistą vertybę. Kaip jau minėta, pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra pasekmės. Dar vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra neturtinę žalą padariusio asmens kaltė – neatsargiais nesmurtiniais veiksmais pasireiškusi kaltė sudaro prielaidas neturtinės žalos dydį nustatyti mažesnį. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismams sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, reikia atsižvelgti į kasacinio teismo praktiką, formuojamą aiškinant ir taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms aplinkybėms, būtina vadovautis konkrečioje Aukščiausiojo Teismo nutartyje sukurtu precedentu (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2010). Šis reikalavimas kildinamas iš teismo precedento esmės – stare decisis principo, grindžiamo teismo sprendimo autoritetu: visas tapačias vėlesnes bylas būtina spręsti taip, kaip išspręsta byla, kurioje sukurtas teismo precedentas (lot. auctoritas rerum similiter judicatum) (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007-10-24 nutarimas).

20. Pažymėtina, kad dėl sukelto eismo įvykio sužalojus žmogų priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo bylose suvienodinti teismų praktiką priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio prasme iš esmės neįmanoma, nes kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti visumą, o individualioje byloje šie kriterijai, jų reikšmė ir tarpusavio santykis gali skirtis.

21. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. vasario 27 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-41-303/2020 apibendrino pagal formuojamą teismų praktiką priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžius (kartu su draudimo išmoka) asmenims, tiesiogiai nukentėjusiems dėl nusikalstamos veikos, nurodytos BK 281 straipsnio 3 dalyje. Kasacinis teismas nurodė, jog laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2019 m. lapkričio 1 d. nustatyti nuo 5 000 Eur iki 28 962 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-52-942/2016, 2K-61-696/2016, 2K-154-699/2016, 2K-25-489/2017, 2K-94-696/2017, 2K-155-511/2017, 2K-110-699/2017, 2K-359-697/2017, 2K-362-697/2018, 2K-102-303/2019). Taigi priteistinų sumų vidurkis yra 18 481 Eur, o pirmosios instancijos teismas pripažino, kad J. D. atlygintina neturtinės žalos suma yra 50 000 Eur (10 000 Eur pervesta draudimo bendrovės ir 40 000 Eur priteisė iš draudimo bendrovės). Teisėjų kolegijos nuomone, apylinkės teismo nustatyta neturtinės žalos atlyginimo suma yra per didelė ir neatitinka nukentėjusiajai padaryto sveikatos sutrikdymo sunkumo ir pobūdžio bei teismų praktikos tendencijų tokio pobūdžio bylose.

22. Nagrinėjamu atveju Specialisto išvadoje Nr. G 617/2020(03) nurodyta, kad J. D. nustatyti sužalojimai: trauminis subarachoidinis (povoraktinklinis) kraujo išsiliejimas, galvos smegenų sukrėtimas, plaučių sumušimas, juosmens penkto slankstelio skersinės ataugos lūžis dešinėje, daugybinis dubens dešinės pusės kaulų lūžis su dubens žiedo vientisumo suardymu, dešinės blauzdos kaulų kūnų dvigubas skeveldrinis lūžis, dešinio peties ir abiejų blauzdų odos nubrozdinimai. Po sužalojimo išsivystė trauminis galvos smegenų pabrinkimas, ilgalaikis sąmonės sutrikimas ir potrauminė mažakraujystė. Sužalojimai atitinka užduotyje nurodytą eismo įvykio laiką ir aplinkybes, atsirado automobiliui partrenkiant pėsčiąją. Sprendžiant iš sužalojimų, dvigubas skeveldrinis dešinės blauzdos kaulų lūžis būdingas pirminiam automobilio smūgiui, o dubens kaulų dešinės pusės daugybinis lūžis būdingas antriniam smūginiam kontaktui (kūną užmetus ant automobilio, kontaktuojant dubens dešine puse). J. D. eismo įvykio metu padaryti sužalojimai sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą. (t. 1, b. l. 74–75). Bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu nukentėjusiosios sutuoktinis A. D. parodė, kad yra prašoma 40 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo iš draudimo bendrovės. Paaiškino, kad iš esmės išgyvenimus patyrė ir šeima, ir žmonos darbovietė, nes iki įvykio ji dirbo slaugytoja. A. D. liko dviese su sutuoktine, tarsi būtų izoliuoti. Šiuo metu nukentėjusiajai dėl įvykio metu patirtų sužalojimų dar labai sunku judėti. Ji jau atsikėlusi iš lovos, bet dėl kojų ilgio skirtumo nuolat reikalinga speciali avalynė. Viena koja po operacijų sutrumpėjo 1,5 cm, „stuburas, koja, pasikeitė jų geometrija“. Yra rotacija kojos, pėdos, viskam padaryta įtaka, net petys yra žemiau. Žmonai darė rentgeno tyrimą, kuriame matyti, kaip po operacijos patobulintas blauzdikaulis. A. D. pažymėjo, kad sutuoktinė jaučia nuovargį, negali atsitūpti, per ilgai sėdėti, „dubuo kaip grandinėlė padaryta“, tai nuolat jaučiasi. Sunku pailsėti, nukentėjusioji naktimis kalba. Sutuoktiniams yra psichologiškai sudėtinga. J. D. sveikata gerėja, bet į darbą dar nesugrįžo. Kol kas dar nesikreipė dėl neįgalumo, nes „yra progresas į gerąją pusę, jie turi tikslą sustiprėti ir pasveikti“. Žmonos reabilitacija buvo nutraukta dėl karantino. Buvo skirta 20 dienų reabilitacijos, bet po 10 dienų visiems buvo liepta važiuoti namo (t. 2, b. l. 139–140). Nukentėjusiosios J. D. civiliniame ieškinyje nurodyta, kad neturtinę žalą sudaro nukentėjusiosios patirti ypač stiprūs emociniai sukrėtimai, jausmingi ir gilūs dvasiniai išgyvenimai, emocinė depresija ir kiti rimti patyrimai, kurie ją labai paveikė „visuose lygmenyse“ ir vis atsispindi atmintyje ir kasdienybėje, taip pat protarpinis atminties netekimas, fizinis skausmas, galvos svaigimas, realybės nesuvokimas, buvimas prirakintai prie lovos, baimė, vaistų poveikis, vaizdiniai, garsai, emocijos, operacijos, po jų likę aiškūs dideli randai, akivaizdžiai matomi po įvykio atsiradę kojų ilgių skirtumai, fizinio kūno deformacijos, ilgalaikis vaistų vartojimas, judėjimo apribojimas, sulėtėjusi reakcija, atskirtis nuo šeimos gyvybiškai svarbiais momentais. Pažymima, jog nukentėjusioji praleido 15 parų intensyvaus gulimo režimo Klaipėdos universitetinės ligoninės reanimacijoje, jai pabudus iš komos patirtų sužalojimų sunkumas lėmė tai, kad operacijas teko atidėti vėlesniam laikui, tuo metu fiziškai ir emociškai išgyvenant gijimo eigą ligoninėje karantino sąlygomis. Be to, teko praleisti ir 13 parų Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje. Reabilitacinis gydymas sanatorijoje nutrauktas dėl karantino (t. 2, b. l. 29–30).

23. Atsižvelgdama į anksčiau aptartus neturtinės žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų vertinimo principus bei šių principų pritaikymą konkrečiose bylose, kuriose eismo įvykio metu sunkiai sužalojami asmenys, ir aptartas aplinkybes sugretindama su šioje byloje nustatytomis aplinkybėmis, kolegija mano, kad racionaliai vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, tinkamai taikant CK 6.250 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies nuostatas, atsižvelgiant ne tik į nusikaltimą padariusio asmens bei nukentėjusiosios interesų pusiausvyrą, bet ir į kitus neturtinės žalos įvertinimo kriterijus, sužalojimo mastą, pobūdį, liekamuosius reiškinius, įvertinant visumą aplinkybių, atsižvelgiant į Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, laikytina, kad pirmosios instancijos teismas nustatė per didelį J. D. patirtos neturtinės žalos dydį – 50 000 Eur.

24. Nors pirmosios instancijos teismas pagrįstai akcentavo nukentėjusiosios patirtų sužalojimų mastą, gydymosi laiką bei dėl eismo įvykio ir atlikto gydymo patirtus nepatogumus – fizinius skausmus, dvi operacijas, komoje išbūtą laiką, dvasinius išgyvenimus, iki šiol tęsiamą gydymą, reabilitaciją, tačiau, apeliacinės instancijos teismo nuomone, skundžiamu nuosprendžiu J. D. nustatytas neturtinės žalos atlyginimo dydis neatitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principų bei teismų praktikos šios kategorijos bylose. Nukrypimas nuo susiformavusios (besiformuojančios) teismų praktikos galimas ir yra pateisinamas, kai jis yra proporcingas konkrečios situacijos išskirtinių aplinkybių kontekste, o ne stipriai viršijantis įprastai priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydžius analogiškos kategorijos bylose.

25. Be to, Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, jog nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį turi būti vertinama žalos dydžio nustatymo kriterijų visuma, o padarinių, kad ir kokie jie skaudūs būtų, sureikšminimas, formaliai įvertinant kitus neturtinės žalos dydžio kriterijus, įtvirtintus įstatyme, yra netinkamas įstatymo, reglamentuojančio žalos dydžio nustatymą, taikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-243-648/2015). Todėl, nors byloje nustatyta, jog G. S. nesilaikė KET reikalavimų ir dėl tokių jo padarytų pažeidimų buvo sunkiai sutrikdyta žmogaus sveikata, tačiau jis vairavo blaivus, nesiekė nukentėjusiosios sužaloti, o skaudžios pasekmės kilo dėl neatsargumo. Kaip jau minėta, Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra akcentavęs, kad, asmeniui veikiant tyčia, padaroma didesnė neturtinė žala nei neatsargios kaltės atveju, todėl, esant šiai kaltės formai, priteistinos neturtinės žalos dydis turėtų būti atitinkamai mažesnis nei tyčinių veikų atveju. Be to, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas remiasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, kurių laikymasis, taikant bei aiškinant teisės normas, leidžia teismui atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus, užtikrinti skirtingų interesų pusiausvyrą.

26. Remdamasi išdėstytais argumentais bei atsižvelgdama į tai, kad civilinė atsakovė ADB „(duomenys neskelbtini)“ nukentėjusiajai jau yra išmokėjusi 10 000 Eur sumą neturtinei žalai atlyginti, teisėjų kolegija mano, kad nukentėjusiajai J. D. iš ADB „(duomenys neskelbtini)“ priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydis turi būti mažinamas iki 20 000 Eur. Kolegijos vertinimu, toks nukentėjusiajai priteistas neturtinės žalos atlyginimo dydis atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus bei teismų praktiką.

27. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Klaipėdos apylinkės teismo 2020-11-18 nuosprendžio dalis keistina dėl netinkamai išspręsto civilinio ieškinio klausimo (BPK 328 straipsnio 4 punktas). Sumažintinas iš civilinės atsakovės ADB „(duomenys neskelbtini)“ nukentėjusiajai J. D. priteistinas neturtinės žalos atlyginimas nuo 40 000 Eur iki 20 000 Eur.

Dėl proceso išlaidų

28. Atsiliepime į apeliacinį skundą nukentėjusiosios J. D. atstovas paprašė atlyginti 1 000 Eur dydžio atstovavimo išlaidas. Byloje yra pateikti dokumentai, kurie patvirtina, jog nukentėjusioji advokatui M. Kepeniui už teisines paslaugas sumokėjo 1 000 Eur. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti (BPK 106 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog minėtos nuostatos galioja taip pat nagrinėjant bylą apeliacinės ir kasacinės instancijos teisme, tačiau tokiais atvejais, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-271/2010, 2K-20/2011, 2K-163/2012).

29. Vadovaujantis anksčiau aptartu reguliavimu, darytina išvada, jog įstatymas nenumato galimybės priteisti proceso išlaidas iš civilinio atsakovo, t. y. šiuo atveju iš ADB „(duomenys neskelbtini)“, kaip to prašoma nukentėjusiosios atstovo atsiliepime, kadangi nukentėjusiosios patirtos proceso išlaidos gali būti priteisiamos tik iš kaltinamojo (nuteistojo). Baudžiamojo proceso įstatymas nedraudžia nukentėjusiajam, nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, pasikviesti atstovą, kad jo teisės ir teisėti interesai proceso metu būtų ginami ir užtikrinami visapusiškai. Nagrinėjamoje byloje apeliacinis skundas buvo paduotas civilinės atsakovės ADB „(duomenys neskelbtini)“ teisininkės K. U. ir yra tenkinamas iš dalies. Nukentėjusioji J. D.kreipėsi į advokatą dėl teisinės pagalbos, parengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą, todėl prašymas priteisti procesines išlaidas tenkintinas. Pažymėtina, jog apeliacinės instancijos teisme posėdžiai nebuvo rengiami, kadangi byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka.

30. Papildomai pažymėtina, kad teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali išlaidų advokato paslaugoms apmokėti ir nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog nukentėjusiojo nurodomas jo patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomą sumą, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, jog nurodoma atstovavimo suma yra per didelė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-605/2011, 2K-210/2014 ir kt.).

31. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nukentėjusioji advokatui už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, nagrinėjant tik turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą ir nenagrinėjant kaltės, nusikaltimo kvalifikavimo bei įrodymų vertinimo klausimų, iš viso sumokėjo 1 000 Eur. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes ir įvertindama tai, jog nukentėjusiosios J. D. atstovas advokatas M. Kepenis dalyvavo nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, todėl bylos medžiaga jam buvo žinoma, ir jis neturėjo vykti į teismo posėdžius apeliacinės instancijos teisme, nes byla buvo nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, o tik parengė atsiliepimą, teisėjų kolegija mano, kad prašoma priteisti 1 000 Eur suma už advokato pagalbą yra nepagrįsta, už teisinę pagalbą sumokėtas honoraras advokatui neatitinka darbo ir laiko sąnaudų bei protingumo, teisingumo kriterijų, todėl ši suma mažintina ir nukentėjusiajai priteistina 200 Eur suma išlaidoms už advokato suteiktą teisinę pagalbą, nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, apmokėti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,

nutaria:

pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. lapkričio 18 d. nuosprendį.

Sumažinti iš civilinės atsakovės ADB „(duomenys neskelbtini)“ nukentėjusiajai J. D. priteistą neturtinės žalos atlyginimą nuo 40 000 Eur iki 20 000 Eur.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti iš atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės G. S. nukentėjusiajai J. D. 200 Eur proceso išlaidų advokato paslaugoms apeliacinės instancijos teisme apmokėti.

Teisėjai Dalius JocysEduardas MaškevičiusAurelija Sadauskaitė