Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

nukentėjusiosios J. D. sutuoktiniui A. D. bei įgaliotam atstovui advokatui Mindaugui Kepeniui,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Klaipėdoje, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenamąją vietą deklaravęs ir faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), turintis aukštąjį išsilavinimą, vedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 281 straipsnio 3 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. S. vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, t. y.:

2020 m. vasario 17 d. apie 6 val. 58 min., Priestočio gatvėje, ties Priestočio ir Šaulių gatvių sankryža, Klaipėdoje, G. S., vairuodamas automobilį „SAAB 9-5“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) keturių eismo juostų kelyje su skiriamąja juosta, kai jo važiavimo kryptimi buvo dvi eismo juostos, važiuodamas pirma eismo juosta, elgdamasis neatsargiai, nesilaikė ir nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, nesulėtino važiavimo greičio, nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleisti į bet kurią eismo juostą perėjoje įėjusį pėsčiąjį, neįsitikino, kad perėjoje nėra pėsčiojo, nepraleido per pėsčiųjų perėją jam iš kairės pusės ėjusios pėsčiosios J. D. ir ją partrenkė. Dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų J. D. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas.

Šiais veiksmais G. S. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. spalio mėn. 3 d. nutarimo Nr. 989 redakcija) patvirtintų Kelių eismo taisyklių 9 p. (Eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui <...>), 30 p. (Artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą, o keliuose su viena eismo juosta kiekviena kryptimi – į bet kurią eismo juostą perėjoje įžengusį, žengiantį arba prieš pat eismo juostą (važiuojamosios dalies kraštą) stovintį ir laukiantį galimybės įžengti pėsčiąjį. Transporto priemonių vairuotojai privalo imtis papildomų atsargumo priemonių tamsiuoju paros metu, esant blogam matomumui arba tais atvejais, kai pėsčiųjų perėja iš vairuotojo vietos nėra gerai apžvelgiama, ir įsitikinti, kad pėsčiųjų perėjoje nėra pėsčiųjų, kuriuos turėtų praleisti.), reikalavimus ir tai lėmė šio eismo įvykio kilimą.

Kaltinamasis G. S. teisiamojo posėdžio metu kaltę pripažino visiškai. Nurodė, kad įvykis įvyko dėl jo neatsargaus vairavimo. Važiavo parsivežti žmonos iš sporto klubo, užsižiūrėjo į telefoną ir įvyko įvykis. Nebuvo nei žmonių, nei automobilių, buvo tamsus paros metas, bet greitai prašvito. Greitąją medicinos pagalbą iškvietė jis, kalbėjo su dispečere, vis skubino, kad greičiau atvyktų, nuolat tikrino nukentėjusiosios pulsą. Atvykusi greitoji medicinos pagalba išvežė nukentėjusiąją. Parodė, kad po įvykio jis bendravo tik su nukentėjusios sutuoktiniu. Praėjusią savaitę buvo susitikęs su nukentėjusiąja. Savo poelgį vertina prastai. Suvokia, kad dėl jo veiksmų įvyko įvykis. Po įvykio jis buvo šoke, pradžioje net tyrėjus suklaidino, nes manė, kad nukentėjusioji ėjo per senąją perėją. Kai tyrėjai jam paaiškino, kad nukentėjusioji guli už automobilio, nes ji virto per automobilį, jis pripažino kaltę. Nukentėjusiąją pastebėjo tik, kai ji jau buvo ant lango. Jis atsiprašė nukentėjusiosios, ji jam atleido. Vairuoja nuo 16 metų, važiuoja daug ir tai pirma tokia skaudi jo avarija. Atsiprašė už savo neatsakingą vairavimą, elgesį, pažadėjo toliau padėti nukentėjusiajai, bendrauti su nukentėjusios šeima, kad jų finansiniai nuostoliai būtų kuo mažesni.

Kadangi kaltinamasis po kaltinamojo akto paskelbimo savo kaltę pripažino visiškai ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, teismas, įvykdęs Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus ir apklausęs kaltinamąjį, vadovaudamasis BPK 273 straipsniu, su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutinkant prokurorei ir kitiems proceso dalyviams įrodymų tyrimą nutraukė.

Be kaltinamojo prisipažinimo, byloje surinkti ir ištirti kiti duomenys, kurie vadovaujantis BPK 273, 291 straipsniais, buvo išnagrinėti sutrumpinto įrodymų tyrimo proceso tvarka.

Nukentėjusioji J. D., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2020 m. vasario 17 d. apie 6 val. 45 min. išėjo iš namų, (duomenys neskelbtini) gatvėje, Klaipėdoje, į darbo vietą, esančią (duomenys neskelbtini). Ji dirba VšĮ „(duomenys neskelbtini)“. Vilkėjo juodos spalvos striukę su gobtuvu, mėlynus džinsus. Buvo užsidėjusi žieminę kepurę. Turėjo kuprinę, kurią nešėsi ant pečių. Kai išėjo iš namų, buvo tamsus paros metas. Paprastai eidama pėsčiomis, tamsiu paros metu, užsideda atšvaitą ant dešinės kojos. Ar tą rytą buvo užsidėjusi atšvaitą, neprisimena. Eidama Kretingos gatve, priėjo pėsčiųjų tiltą, kuris yra virš geležinkelio. Kurioje vietoje ir kokiomis aplinkybėmis įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo partrenkta ir sužalota, neprisimena. Nuo to momento, kai priėjo tilto vidurį, neprisimena, kas vyko. Kad pateko į eismo įvykį ir buvo sužalota, sužinojo ligoninėje iš medikų. Pradžioje buvo gydoma Klaipėdos universitetinėje ligoninėje, o po to buvo pervežta tolimesniam gydymui į Respublikinę Vilniaus ligoninę. Eismo įvykio metu buvo sužalota galva, dubens kaulai ir dešinė koja. Buvo atliktos dvi operacijos: dubens kaulų ir dešinės kojos. Kiek truks gydymas, nežino, medikai tikslesnių prognozių pateikti negali. Išaiškinta, kad turi teisę kreiptis į kaltininko automobilio draudimą dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Taip pat išaiškinta, kad turi teisę pareikšti civilinį ieškinį eismo įvykio kaltininkui turtinei ir neturtinei žalai atlyginti. (t. 1, b. l. 58-60).?

??2020 m. balandžio 8 d. Valstybės teismo medicinos tarnybos Specialisto išvadoje Nr. G 617/2020(03) nurodyta, kad:

????- J. D. nustatyti sužalojimai: trauminis subarachoidinis (povoraktinklinis) kraujo išsiliejimas, galvos smegenų sukrėtimas, plaučių sumušimas, juosmens penkto slankstelio skersinės ataugos lūžis dešinėje, daugybinis dubens dešinės pusės kaulų lūžis su dubens žiedo vientisumo suardymu, dešinės blauzdos kaulų kūnų dvigubas skeveldrinis lūžis, dešinio peties ir abiejų blauzdų odos nubrozdinimai. Po sužalojimo išsivystė trauminis galvos smegenų pabrinkimas, ilgalaikis sąmonės sutrikimas ir potrauminė mažakraujystė.

????- Sužalojimai atitinka užduotyje nurodytą eismo įvykio laiką ir aplinkybes, gavosi automobiliui partrenkiant pėsčiąją. Sprendžiant iš sužalojimų, dvigubas skeveldrinis dešinės blauzdos kaulų lūžis būdingas pirminiam automobilio smūgiui, o dubens kaulų dešinės pusės daugybinis lūžis būdingas antriniam smūginiam kontaktui (kūną užmetus ant automobilio, kontaktuojant dubens dešine puse).

????- J. D. eismo įvykio metu padaryti sužalojimai sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą. (t. 1, b. l. 74-75).

????2020 m. kovo 2 d. Valstybės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos Specialisto išvadoje Nr. T-A 1228/2020(01) nurodyta, kad J. D. kraujyje (kraujas paimtas 2020 m. vasario 17 d. 07:36 val.) etilo alkoholio nerasta. (t. 1, b. l. 77).

????2020 m. vasario 19 d. tyrėjo D. J.tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2020 m. vasario 17 d. apie 7.00 val. dirbant ekipaže L1806, reagavo į pranešimą dėl eismo įvykio Priestočio gatvėje, per kurį nukentėjo žmogus. Įvykio vietoje buvo partrenkta pėsčioji, kuri buvo be sąmonės, jai buvo suteikiama skubioji medicininė pagalba. Jos padėtis po įvykio bei apranga turėjo būti nufilmuota vaizdo registratoriumi B0F1EC6194A4. Taip pat vaizdo registratoriumi turėtų būti nufilmuotas automobilio vairuotojo G. S., gim. (duomenys neskelbtini) m., nurodomos įvykio aplinkybės. Įvykio vietoje G. S. blaivumas buvo tikrinamas alkotesteriu „Alcotest 6810“, Nr. ARZJ-0191, (patikros sertifikato Nr. 1172890), nustatyta, kad jis blaivus (0,00 prom.). Įvykio vietoje buvusių pašalinių asmenų buvo klausiama, ar kas nors matė, kaip įvyko eismo įvykis, tačiau visi įvykio vietoje buvę asmenys nurodė, kad paties įvykio nematė, sustojo tik po įvykio. (t. 1, b. l. 29). ???

???2020 m. vasario 17 d. Eismo įvykio vietos apžiūros protokole ir jo prieduose užfiksuota, kad eismo įvykis įvyko Priestočio gatvėje, ties Priestočio ir Šaulių gatvių sankryža, Klaipėdoje. Kelias sudarytas iš keturių eismo juostų, kai kiekviena kryptimi skirta važiuoti po dvi eismo juostas. Priešingų krypčių eismo juostos atskirtos skiriamąja juosta. Kelio važiuojamosios dalies danga- sausas asfaltas, be defektų. Oro sąlygos, apšvietimas: tamsus paros metas, apšvietimas dirbtinis. Nereguliuojama pėsčiųjų perėja, esanti Priestočio gatvėje, prieš sankirtą su Šaulių gatve yra pažymėta horizontaliuoju ženklinimu („Zebras“, Nr. 1.13.1) ir kelio ženklais („Pėsčiųjų perėja“, Nr. 533, 534). Po eismo įvykio užfiksuota automobilio „Saab 9-5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sustojimo vieta- Priestočio gatvėje, už sankryžos su Šaulių g., kryptimi link Liepų gatvės, pirmoje eismo juostoje. Nuo dešiniojo važiuojamosios dalies krašto dešinės pusės priekiniu ratu 0,7 m, galiniu - 0,8 m atstumu, Šaulių g. tolimesnįjį važiuojamosios dalies kraštą galiniu dešiniu ratu pravažiavęs 25,1 m atstumu. (t. 1, b. l. 10-16).

? ?2020 m. vasario 27 d. Kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad po eismo įvykio apžiūrėtas automobilis „Saab 95“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuota, jog apgadinta priekinė dalis. Priekinio buferio priekiniame paviršiuje yra purvo nubraukimo pėdsakai. Abu priekiniai posūkių žibintai ištrūkę iš tvirtinimo vietų. Priekinis kairys šviesų žibintas sudužęs. Variklio dangčio priekinė dalis įlenkta iš viršaus žemyn ir nuo priekio link galo. Šioje vietoje yra purvo nubraukimo pėdsakai. Priekinio lango stiklas dvejose vietose suskeldėjęs. Visos automobilio padangos žieminės, „SNOWSTAR Power Trag“, 215/55R16, iki susidėvėjimo indikatorių nenudilusios, protektoriaus gylis didesnis nei 3 mm. Užvedus automobilį, abu priekiniai artimų šviesų žibintai veikia, priekinio lango stiklo valytuvai veikia. Automobilio vairo pavara veikia sklandžiai, gedimo požymių nėra. Apžiūros metu neaptikta jokių automobilio gedimų, galėjusių įtakoti nagrinėjamo įvykio kilimą. (t. 1, b. l. 17-19).

? ?2020 m. kovo 19 d. Kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad AB „Lietuvos geležinkeliai“ stacionariomis vaizdo kameromis nufilmuotose vaizdo įrašuose užfiksuota, kaip 2020 m. vasario 17 d., 6 val. 58 min., prie Šaulių ir Priestočio gatvių sankryžos, Klaipėdoje, J. D., einančią per nereguliuojamą, gerai apšviestą pėsčiųjų perėją partrenkia G. S. vairuojamas automobilis „SAAB 9-5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)(t. 1, b. l. 33-35).

? ?2020 m. kovo 30 d. Kitų objektų apžiūros protokole aprašyti AB „Lietuvos geležinkeliai“ stacionariomis vaizdo kameromis nufilmuoti vaizdo įrašai, kuriuose fragmentiškai užfiksuoti eismo įvykio vietos vaizdai. (t. 1, b. l. 39-41).

?? 2020 m. kovo 30 d. Kitų objektų apžiūros protokole aprašyti Bendrajame pagalbos centre užfiksuoti skambučiai dėl eismo įvykio, kurio metu buvo sužalota J. D.. (t. 1, b. l. 45-48).

?? 2020 m. gegužės 7 d. Kitų objektų apžiūros protokole aprašyti vaizdo įrašai, užfiksuoti policijos vaizdo registratoriumi, atliekant veiksmus eismo įvykio vietoje. (t. 1, b. l. 49-51).

2020 m. liepos 24 d. nukentėjusiosios J. D. prašyme nurodyta, kad kaltinamasis G. S. jos atsiprašė, ji su juo susitaikė. Kaltinamasis G. S. atlygino jai 1000 eurų už patirtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti. Pateiktą civilinį ieškinį palaiko, jos interesams byloje atstovaus advokatas ir jos sutuoktinis A. D.. Neprieštarauja, kad kaltinamasis G. S. sutinkamai su BK 38 straipsniu būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jei bus visiškai atlyginta nusikaltimu jai padaryta turtinė ir neturtinė žala. (t. 2, b. l. 82).

Išanalizavęs ir įvertinęs šių duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad G. S., vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo taisykles ir dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata: 2020 m. vasario 17 d. apie 6 val. 58 min., Priestočio gatvėje, ties Priestočio ir Šaulių gatvių sankryža, Klaipėdoje, G. S., vairuodamas automobilį „SAAB 9-5“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) keturių eismo juostų kelyje su skiriamąja juosta, kai jo važiavimo kryptimi buvo dvi eismo juostos, važiuodamas pirma eismo juosta, elgdamasis neatsargiai, nesilaikė ir nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, nesulėtino važiavimo greičio, nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleisti į bet kurią eismo juostą perėjoje įėjusį pėsčiąjį, neįsitikino, kad perėjoje nėra pėsčiojo, nepraleido per pėsčiųjų perėją jam iš kairės pusės ėjusios pėsčiosios J. D. ir ją partrenkė. Dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų J. D. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Kaltinamojo G. S. kaltė įrodyta jo paties parodymais, duotais teisiamojo posėdžio metu, kuriais jis visiškai pripažino savo kaltę, bei teisiamojo posėdžio metu ištirtais rašytiniais įrodymais, tai – nukentėjusiosios J. D. parodymai (t. 1, b. l. 58-60), 2020 m. balandžio 8 d. Valstybės teismo medicinos tarnybos Specialisto išvada Nr. G 617/2020(03) (t. 1, b. l. 74-75), 2020 m. vasario 19 d. tyrėjo D. J.tarnybiniu pranešimu (t. 1, b. l. 29), 2020 m. vasario 17 d. Eismo įvykio vietos apžiūros protokolu (t. 1, b. l. 10-16), 2020 m. vasario 27 d. Kitų objektų apžiūros protokolu (t. 1, b. l. 17-19), 2020 m. kovo 19 d. Kitų objektų apžiūros protokolu (t. 1, b. l. 33-35), 2020 m. kovo 30 d. Kitų objektų apžiūros protokolu (t. 1, b. l. 39-41), 2020 m. kovo 30 d. Kitų objektų apžiūros protokolu (t. 1, b. l. 45-48), 2020 m. gegužės 7 d. Kitų objektų apžiūros protokolu (t. 1, b. l. 49-51). Kaltinamojo G. S. veika kvalifikuotina pagal BK 281 straipsnio 3 dalį.

G. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi bei savo noru atlygino dalį žalos (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 3 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

G. S. padarė vieną neatsargų apysunkį nusikaltimą. Anksčiau jis neteistas (t. 1, b. l. 174-175), nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, dešimt kartų baustas administracine tvarka, iš kurių du kartus už nustatyto greičio viršijimą, vienos baudos nesumokėjo (t. 1, b. l. 167-173), savo kaltę pripažino visiškai, dėl padarytos nusikalstamos veikos gailisi, kas rodo, jog savo elgesį vertina kritiškai, atlygino dalį žalos, dirba „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, vedęs, augina du mažamečius vaikus (t. 1, b. l. 164), susitaikė su nukentėjusiąja (t. 2, b. l. 82). Teismo posėdžio metu nukentėjusiosios sutuoktinis A. D. patvirtino, kad jie yra G. S. pusėje, susitaikė su juo ir jam atleido. Nurodė, kad materialinė pagalba jiems reikalinga, bet iš G. S. ji yra tokia, kad galėtų ją konkrečiai įvardinti - jie su G. S. susitinka, pasikalba, arbatos išgeria, tai pat G. S. jiems šiek tiek padeda ir finansiškai. Kai J. ėmė vaikščioti, G. S. padovanojo jai batus, gerus batus, tinkamus vaikščioti. Jie priima bet kokią pagalbą, nes tas dėmesys parodo daugiau nei čekis.

Atsižvelgtina ir į dvi kaltinamojo G. S. atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir į jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą – padaryta apysunkė nusikalstama veika dėl neatsargumo, nukentėjusiajai padaryti sunkūs sveikatos sutrikdymai, naujų ikiteisminių tyrimų pradėtų jo atžvilgiu nėra. Visos šios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamojo G. S. gyvenimo būdas, dorovinės nuostatos ir vertybės, socialiniai įgūdžiai yra atitinka visuotinai priimtinas elgesio taisykles, o nusikalstama veika buvo padaryta dėl neatsargumo ir kad jis ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, manytina, kad šiuo atveju bausmės paskyrimas kaltinamajam prieštarautų teisingumo principams, todėl kaltinamasis G. S. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281 straipsnio 3 dalį, esant BK 38 straipsnio 1 dalyje numatytoms asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygoms. Nors šiuo metu nukentėjusiajai nėra pilnai atlyginta visa jos prašoma turtinė ir neturtinė žala, bet G. S. savo dalį civilinio ieškinio yra atlyginės, o visa kita neatlyginta turtinės ir neturtinės žalos dalis yra prašoma priteisti ne iš G. S., bet iš civilinio atsakovo draudimo kompanijos ADB „(duomenys neskelbtini)“, todėl spręstina, kad BK 38 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta sąlyga yra įvykdyta. Atleidus kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, baudžiamoji byla nutrauktina (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 254 straipsnio 5 dalis). Atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę - nusikalto pirmą kartą, gailisi, atlygino žalą, kurią iš jo prašė priteisti nukentėjusioji, dirba bendrovės direktoriumi, todėl jam neskirtina baudžiamojo poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas, tačiau skirtina kita baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Kaltinamajam G. S. paskirtos kardomosios priemonės - rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 1, b. l. 136-137), įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (t. 1, b. l. 153-155), įsiteisėjus nuosprendžiui panaikintinos.

Dėl civilinio ieškinio

Šioje byloje yra pareikštas nukentėjusiosios J. D. 2020 m. birželio 29 d. civilinis ieškinys dėl 40 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai J. D. ir dėl 8326,89 Eur turtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai J. D. iš civilinio atsakovo ADB „(duomenys neskelbtini)“ ir 1000 Eur advokato paslaugoms apmokėti iš kaltinamojo G. S. (t. 2, b. l. 26-51).

Neturtinė žala pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Išgyvenimai dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų, tokių kaip asmens gyvybė, sveikata, yra ypač dideli, todėl CK 6.250 straipsnio 2 dalis numato, kad neturtinė žala, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymo nustatytais atvejais, yra atlyginama visais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama, kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą. Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, nukentėjusiojo elgesį ir jo turtinę padėtį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teisingumo principas įpareigoja, kad asmeniui padaryta žala būtų visiškai atlyginta, tačiau būtina atsižvelgi ir į žalą padariusio asmens turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes ir pan. Tuo tarpu protingumo principas reiškia, kad asmens veiksmus konkrečioje situacijoje būtina vertinti pagal apdairaus, rūpestingo, atidaus, t. y. racionalaus, protingo, asmens elgesio adekvačioje situacijoje etaloną (CK 1.5 straipsnis).

Byloje nustatyta, kad po įvykio nukentėjusiajai J. D. nustatyti šie sužalojimai: trauminis subarachoidinis (povoraktinklinis) kraujo išsiliejimas, galvos smegenų sukrėtimas, plaučių sumušimas, juosmens penkto slankstelio skersinės ataugos lūžis dešinėje, daugybinis dubens dešinės pusės kaulų lūžis su dubens žiedo vientisumo suardymu, dešinės blauzdos kaulų kūnų dvigubas skeveldrinis lūžis, dešinio peties ir abiejų blauzdų odos nubrozdinimai. Po sužalojimo išsivystė trauminis galvos smegenų pabrinkimas, ilgalaikis sąmonės sutrikimas ir potrauminė mažakraujystė. J. D. eismo įvykio metu padaryti sužalojimai sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą (2020 m. balandžio 8 d. Valstybės teismo medicinos tarnybos Specialisto išvada Nr. G 617/2020(03)) (t. 1, b. l. 74-75)). Atsiliepime civilinis atsakovas ADB „(duomenys neskelbtini)“ nurodė, kad su civiliniu ieškiniu dėl neturtinės žalos atlyginimo sutinka iš dalies – sutinka atlyginti 10 000 Eur neturtinės žalos, ją jau atlygino, o kitoje dalyje , t.y. dėl 40 000 Eur, civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo prašo atmesti ( t. 2, b.l. 52-69). Teismo posėdžio metu nukentėjusios sutuoktinis A. D. nurodė, kad jie prašo 40 000 neturtinės žalos atlyginimo iš draudimo bendrovės. Paaiškino, kad visumoje išgyvenimus patyrė ir šeima, ir žmonos darbovietė, nes ji dirbo slaugytoja iki įvykio. Jis su sutuoktine liko dviese, kaip izoliuoti. Šiuo metu sutuoktinės kūno judėjimas dėl auto įvykio metu patirtų sužalojimų dar labai apribotas. Šiai diena ji jau atsikėlusi iš lovos, bet dėl kojų ilgio skirtumo reikalinga nuolatinė avalynė. Viena koja po operacijų sutrumpėjo 1,5 cm, stuburas, koja, pasikeitė jų geometrija. Yra rotacija kojos, pėdos, viskas įtakoja, net petys yra žemiau. Darė rentgeną, kuriame matyti, kaip po operacijos patobulintas blauzdikaulis. Pažymėjo, kad sutuoktinė jaučia nuovargį, negali atsitūpti, per ilgai sėdėti, dubuo kaip grandinėlė padaryta, tai nuolat jaučiasi. Situacija dėl poilsio sudėtinga, nukentėjusioji naktimis kalba. Jiems yra psichologiškai sudėtinga. Jos sveikata gerėja, bet į darbą dar nesugrįžo. Kolkas dėl neįgalumo nesikreipė, nes yra progresas į gerąją pusę, jie turi tikslą sustiprėti ir pasveikti. Reabilitacija buvo nutraukta dėl karantino. Buvo skirta 20 dienų reabilitacijos, bet po 10 dienų visiems buvo liepta važiuoti namo. Civiliniame ieškinyje nurodyta, kad neturtinę žalą sudaro nukentėjusiosios patirti ypatingai stiprūs emociniai sukrėtimai, jausmingi ir gilūs dvasiniai išgyvenimai, emocinė depresija ir kiti rimti patyrimai, kurie labai paveikė visuose lygmenyse ir vis atsispindi atmintyje ir kasdienybėje, taip pat protarpinis atminties netekimas, fizinis skausmas, galvos svaigimas, realybės nesuvokimas, buvimas prirakintai prie lovos, baimė, vaistų poveikis, vaizdiniai, garsai, emocijos, operacijos, po jų likę aiškūs dideli randai, akivaizdžiai matomi po įvykio atsiradę kojų ilgių skirtumai, fizinio kūno deformacijos, ilgalaikis vaistų vartojimas, judėjimo apribojimas, sulėtėjusi reakcija, atskirtis nuo šeimos gyvybiškai svarbiais momentais. Įvertinus jos patirtų sužalojimų mąstą, gydymosi laiką bei dėl eismo įvykio ir atlikto gydymo patirtus nepatogumus – fizinius skausmus, išgyventas dvi operacijas, komoje išbūtą laiką, dvasinius išgyvenimus, iki šiol tęsiamą gydymą, reabilitaciją, teismas mano, kad 50 000 (penkiasdešimties tūkstančių) eurų neturtinės žalos dydis vertinamu atveju nėra per didelis, jis atitinka proporcingumo, protingumo ir teisingumo reikalavimus. Civiliniame ieškinyje nurodyta, kad ADB „(duomenys neskelbtini)“ atlygino 10 000 eurų neturtinės žalos, su šia dalimi savo atsiliepime sutiko ir draudimo bendrovė. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlygino tenkintinas ir iš civilinio atsakovo ADB „(duomenys neskelbtini)“ nukentėjusiajai J. D. priteistina 40 000,00 eurų neturtinei žalai atlyginti.

Kaip nustatyta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje, asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. Šią teisės normą detalizuoja Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 44 straipsnio 10 dalies nuostatos, pagal kurias, kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą. Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, baudžiamajame procese turi teisę pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso įstatymo normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso įstatymo normoms. Teismas, priimdamas nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1dalis). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.254 straipsnio nuostatas, įstatymų ar sutarties numatytais atvejais civilinė atsakomybė gali būti draudžiama sudarant civilinės atsakomybės draudimo sutartį. Jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos dydžio skirtumą atlygina apdraustasis asmuo, atsakingas už žalos padarymą, iš ko seka, kad draudikui visiškas nuostolių atlyginimo principas netaikomas, todėl jeigu padarytos žalos visiškai nepadengia nukentėjusiajam (civiliniam ieškovui) išmokėta draudimo išmoka, likusią žalos dalį privalo atlyginti žalą padaręs ar už jo veikas materialiai atsakingas asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-280/2014, 2K-149/2013 ir kitos). Atsižvelgiant į aptartų teisės normų turinį, akivaizdu, kad civilinės atsakomybės draudimo atveju yra du asmenys, kuriems kyla pareiga atlyginti padarytą žalą – žalą padaręs asmuo (draudėjas) ir draudikas, tačiau šios minėtų asmenų pareigos atsiradimo pagrindai ir apimtis yra skirtingi. Žalą padariusio (ar materialiai už jį atsakingo) asmens pareiga atlyginti padarytą žalą kyla delikto pagrindu, tai yra jį ir nukentėjusįjį sieja deliktinė prievolė, todėl tokiu atveju žalą padariusiam asmeniui taikomi deliktinės civilinės atsakomybės principai. Tuo tarpu draudiko pareiga atlyginti žalą kyla iš draudimo sutarties ir tokiu atveju draudiko pareigos apimtis nustatoma ne pagal deliktinės civilinės atsakomybės taisykles, o pagal teisės normas, reglamentuojančias draudimo santykius, nagrinėjamu atveju – pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą ir draudimo sutartį. Nagrinėjamos situacijos kontekste atkreiptinas dėmesys į Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatas, pagal kurias, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, nuo 2018 m. lapkričio 1 d. yra 5 000 000 eurų dėl žalos asmeniui (įskaitant ir neturtinę žalą) ir 1 000 000 eurų dėl žalos turtui.

Byloje yra pareikštas nukentėjusiosios J. D. 2020 m. birželio 29 d. civilinis ieškinys civiliniam atsakovui ADB „(duomenys neskelbtini)“ ir dėl 8326,89 Eur turtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai J. D.. Atsiliepime civilinis atsakovas ADB „(duomenys neskelbtini)“ nurodė, kad su civiliniu ieškiniu dėl turtinės žalos atlyginimo sutinka iš dalies – sutinka su ta dalimi, kurią atlygino – 2355,75 Eur, o kitoje dalyje prašo civilinį ieškinį atmesti. Teismo posėdžio metu J. D. sutuoktinis A. D. nurodė, kad ADB „(duomenys neskelbtini)“ dalį civilinio ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo jau atlygino. Nurodė, kad atlyginta dalis išlaidų už apgyvendinimą lydinčio asmens sanatorijoje – atlygino 440 Eur, liko neatlyginta dalis -560 Eur; pilnai atlygintos išlaidos už vaistus -73,03 Eur, už Molo apartamentus – 370 Eur, už kinezeterapijos ir fizioterapijos priemones atlygino dalį išlaidų – 108,87 Eur, neatlygintos dalies – 29,99 Eur jie atsisako; atlygino dalį išlaidų dėl asmeninių daiktų sugadinimo - 261,67 Eur , liko neatlyginta dalis – 938,33 Eur – nuo šios dalies civilini ieškinio, jie atsisako. Liko neatlygintos išlaidos: už vienvietę palatą RVUL -260 Eur, už funkcinę lovą + čiužinį – 3240 Eur; už kompresinės terapijos aparatą + 2 movas kojoms – 1945 Eur ir dalis išlaidų už priemoką už apgyvendinimo paslaugas -560 Eur, ir pilnai neatlyginta už pagalvę sėdėjimo paviršiui paminkštinti -100 Eur (t. 2, b. l. 28). Likusi neatlyginta civilinio ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo dalis yra 6105 eurų , ją ir prašo priteisti iš civilinio atsakovo ADB „(duomenys neskelbtini)“.

Pagal Civilinio kodekso 6.249 straipsnį, turtinė žala yra skirtumas tarp nukentėjusiojo turtinės padėties iki ir po nusikaltimo, atsiradęs dėl nusikalstamos veikos. Atlyginant turtinę žalą, taikomas visiško jos atlyginimo principas (CK 6.251 straipsnis). Nors civilinis atsakovas ADB „(duomenys neskelbtini)“ atsiliepimu su civiliniu ieškiniu dėl turtinės žalos atlyginimo su tiko iš dalies – sutiko su ta dalimi, kurią jau atlygino, o kitoje dalyje prašė civilinį ieškinį atmesti, bet atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusioji dėl šalyje paskelbto karantino dėl Covid 19, negalėjo pilnai pasinaudoti jai priklausančia reabilitacija ir buvo priversta reabilitacinį gydymą nutraukti anksčiau laiko bei tęsti reabilitaciją namuose, o tam, kad galėtų pilnavertiškai tęsti gydymąsį ir reabilitaciją, buvo būtina susipirkti įrangą, būtiną reabilitacijai, todėl spręstina, kad nukentėjusiosios pareikštas civilis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo, kurią ji patyrė dėl reabilitacijos ir savo sveikatos gerinimo, yra logiškas ir pagrįstas, todėl tenkintinas visiškai, nukentėjusiajai J. D. iš civilinio atsakovo ADB „(duomenys neskelbtini)“ priteistina 6105,00 eurų turtinei žalai atlyginti.

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

Nukentėjusioji J. D. 2020 m. birželio 29 d. civiliniu ieškiniu (t. 2, b. l. 26-51) prašė atlyginti patirtas išlaidas už advokato pagalbą. Iš pateikto civilinio ieškinio nustatyta, kad išlaidos advokato pagalbai sudarė 1000 eurų (t. 2, b. l. 26-31). Taip pat J. D. 2020 m. liepos 24 d. prašyme nurodė, kad kaltinamasis G. S. atlygino jai 1000 eurų už patirtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti. (t. 2, b. l. 82). Atsižvelgiant į tai, procesas dėl 1000 eurų patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti nutrauktinas.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 2 CD diskai, kuriuos pateikė AB „Lietuvos geležinkeliai“; 1 CD diskas su vaizdo įrašais, užfiksuotais policijos vaizdo registratoriumi; 1 CD diskas su garso įrašais ir Bendrojo pagalbos centro; 1 CD diskas su eismo įvykio vietos apžiūros nuotraukomis, iš viso 5 CD diskai, kurie yra pridėti prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini saugoti byloje.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301–308 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

G. S. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 3 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio pagrindais, jam susitaikius su nukentėjusiąja J. D., ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, G. S. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 20 MGL (1000 Eur (vieno tūkstančio eurų)) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Nustatyti, kad įmoka turi būti sumokėta per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

G. S. paskirtas kardomąsias priemones - rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus. Civilinį ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš civilinio atsakovo ADB „(duomenys neskelbtini)“ nukentėjusiajai J. D. 40 000,00 (keturiasdešimt tūkstančių eurų 00 centų) neturtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš civilinio atsakovo ADB „(duomenys neskelbtini)“ nukentėjusiajai J. D. 6105,00 (šešis tūkstančius vieną šimtą penkis eurus 00 centų) turtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo civilinį ieškinį nutraukti.

Procesą dėl 1000,00 Eur (vieno tūkstančio eurų 00 centų) patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti iš G. S. nukentėjusiajai J. D., nutraukti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 2 CD diskus, kuriuos pateikė AB „Lietuvos geležinkeliai“; 1 CD diską su vaizdo įrašais, užfiksuotais policijos vaizdo registratoriumi; 1 CD diską su garso įrašais ir Bendrojo pagalbos centro; 1 CD diską su eismo įvykio vietos apžiūros nuotraukomis, iš viso 5 CD diskus, kurie yra pridėti prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.

Kaltinamajam G. S. išaiškinti, kad jei jis per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl kaltinamojo atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jei kaltinamasis per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, sprendimas dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl kaltinamojo atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.