Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.3; 1.1.9.1; 1.1.9.7; 1.2.25.4.2.2; 2.3.6.4.6.1; 2.3.6.4.6.2

2020 m. gruodžio 31 d.

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, lietuvis, išsituokęs, nedirbantis, neįgalus – darbingumo lygis 40 procentų, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 3 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. R. 2020 m. kovo 15 d. apie 18.49 val. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gatvėje, vairuodamas transporto priemonę - lengvąjį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 127 punktą, nurodantį, kad pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, kelio ir transporto priemonės būklę, eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, tai yra, nesilaikydamas visų nurodytų būtinų atsargumo priemonių, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, nesuvaldė vairuojamo automobilio, atsitrenkė į šalikelėje buvusį gatvių apšvietimo stulpą ir medžius, dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu automobilio keleivei nukentėjusiajai L. K. dėl galvos smegenų sukrėtimo, odos nubrozdinimų dešinės rankos IV piršte nežymiai sutrikdė sveikatą, o automobilio keleiviui nukentėjusiajam G. K. dėl diafragmos plyšimo ir blužnies plyšimo, nustatytų operacijos metu, sunkiai sutrikdė sveikatą.

Apklaustas teisme kaltinamasis A. R. kaltu prisipažino ir parodė, jog 2020 m. kovo 15 d. vakare su sugyventine L. K. ir jos sūnumi G. K. važiavo link miesto pusės. Nukentėjusioji L. K. kažką paliko namuose, reikėjo grįžti, todėl įvažiavo į kiemą, apsisuko ir važiavo atgal. Važiuojant atgal sprogo dešinė padanga, mašiną pradėjo mėtyti, spausdamas greičio pedalą bandė mašiną ištiesinti, bet nepavyko, atsidūrė šalikelėje ir atsitrenkė į medį. Lauke buvo prietema, oro sąlygos buvo prastos. Važiavo apie 50-60 km/h greičiu. Norėdamas ištiesinti automobilį galėjo viršyti saugų greitį. Prisimena, kad po atsitrenkimo bandė kalbinti L. K. ir G. K., dar prisimena kaip kažkas pjovė saugos diržą, o daugiau nebeprisimena. Jis pats to įvykio metu buvo sužalotas, tačiau ligoninėje nesigydė, dabar ryškėja to sužalojimo pasekmės. G. K. buvo gydomas ligoninėje, jam buvo atliktos operacijos. Pripažįsta, kad autoįvykis įvyko dėl jo kaltės, nes pasirinko netinkamą būdą suvaldyti automobilį. Nukentėjusiųjų L. K. ir G. K. atsiprašė, jie jam atleido, su nukentėjusiaisiais susitaikė. Labai gailisi dėl to, kas įvyko. Turi sveikatos problemų, yra operuotos kojos ir stuburas, reikia prižiūrėti L. K. mamą, kuriai 94 metai ir yra visiškai neįgali. Prašo neatimti teisės vairuoti, nes dėl sveikatos problemų visuomeniniu transportu naudotis negalėtų, o jam pačiam būtina lankytis pas gydytojus, taip pat reikia viskuo aprūpinti neįgalią L. K. mamą. Pati L. K., nors ir turi viruotojo pažymėjimą, automobilio vairuoti negali dėl savo sveikatos – jai du kartus operuotas klubo sąnarys, taip pat operuota ranka, vairuoti automobilį neturi jėgų.

Nukentėjusioji L. K. parodė, jog 2020 m. kovo 15 d. vakare kaltinamojo A. R. vairuojamu automobiliu važiavo link miesto. Buvo pamiršusi reikalingą dokumentą, todėl apsisuko, nes reikėjo grįžti į namus. Sėdėjo šalia vairuotojo. Kažkiek pavažiavus išgirdo didelį trenksmą, pasilenkė, iššovė oro pagalvė. Tikriausiai buvo praradusi sąmonę. Atsipeikėjusi, prasimerkė, suprato, kad yra nukritę jos akiniai, juos susirado. Jai skaudėjo visi šonai. Šiek tiek pasisuko į A. R., jis paprašė atsegti saugos diržą, bet diržas neatsisegė. Tada atsisuko į sūnų G. K.. Jis buvo pasviręs ir vos kvėpavo. Vėliau atvažiavo greitoji medicinos pagalba ir ją išvežė į ligoninę. Jai buvo nustatytas smegenų sutrenkimas, piršto nubrozdinimas, buvo sumušta koja ir sumušti šonkauliai. Ji ligoninėje nesigydė. Sūnui buvo pradurti plaučiai, lūžę šonkauliai, buvo operuotas, pašalinta blužnis. Savaitę laiko jis prabuvo reanimacijoje, po to gydėsi ligoninėje. Grįžęs iš ligoninės taip pat ilgai gydėsi, gyveno kartu su ja ir kaltinamuoju, nes prastai jautėsi, jam sunku buvo kvėpuoti, paeiti galėjo tik su ramentais, reikėjo daug vitaminų, negalėjo dirbti. Gydėsi apie tris mėnesius. Šiuo metu jam yra nustatyta diafragmos išvarža, sūnus negali sunkiai dirbti, galimai bus reikalinga operacija. Sūnui sunku ir psichologiškai, nes yra jaunas žmogus, o negali nei dirbti, nei sportuoti. Draudimo bendrovė jai atlygino turtinę ir neturtinę žalą. Civilinio ieškinio nereiškia. Jos kaltinamasis atsiprašė, ji jam atleido, jie susitaikė, prašo bylą nutraukti.

Nukentėjusysis G. K. parodė, jog 2020 m. kovo 15 d. vakare važiavo iš namų link miesto kaltinamojo A. R. vairuojamu automobiliu. Mama L. K. pamiršo dokumentus, todėl teko apsisukti ir grįžti atgal. A. R. apsuko automobilį ir važiavo link namų. (duomenys neskelbtini) gatvėje sumėtė automobilį ir automobilis į kažką trenkėsi. Kodėl sumėtė automobilį, nežino, gal buvo šlapia ir gal šiek tiek pašalę, jis tik pajuto, kad automobilį neša šonu ir akimirksniu jis trenkėsi. Nemano, kad kaltinamasis A. R. galėjo viršyti leistiną greitį. Sėdėjo ant automobilio galinės sėdynės. Visuomet važiuodamas automobiliu prisisega saugos diržą, todėl mano, kad ir įvykio metu buvo prisisegęs saugos diržą. Po smūgio prarado sąmonę, atsigavo jau ant medikų neštuvų, po to vėl nieko neprisimena, atsipeikėjo reanimacijoje. Pusantros savaitės gydėsi reanimacijoje ir apie dvi savaites ligoninės skyriuje. Jam įvykio metu plyšo diafragma, abiejose pusėse lūžo 11 šonkaulių, skilo dubens kaulai, įdubo raktikaulis. Po gydymosi ligoninėje kreipėsi į įvairius gydytojus, dar dabar ant plaučių yra vandens, yra diafragmos išvarža, kurią reikia stebėti, jeigu didės, reikės operuoti. Įvykio metu nedirbo, nes buvo ką tik - kovo 7 d. grįžęs iš užsienio. Šiuo metu irgi nedirba. Prieš avariją buvo susiradęs darbą, jau buvo buvęs darbo pokalbyje. Tai buvo fiziškai sunkus darbas, bet gerai apmokamas, tokio darbo dabar dirbti negali, turi ieškotis lengvesnio darbo. Neįgalumas jam nebuvo nustatytas, dėl neįgalumo nesikreipė, tačiau negali sunkiai kelti, nešioja specialų diržą, kartais tirpsta rankos. Po avarijos jaučia neigiamas pasekmes, viską skauda, tempia. Prieš įvykį sportavo, dabar sportuoti nebegali. Yra pareiškęs 45 tūkstančių eurų ieškinį draudimo kompanijai, buvo atlyginta 10 tūkstančių eurų: penkis tūkstančius pravedė liepą ir dar penkis rugsėjo pabaigoje, po ieškinio pateikimo. Šiai dienai prašo priteisti iš draudimo bendrovės 35 tūkstančius eurų neturtinei žalai atlyginti. Kaltinamasis A. R. jo atsiprašė, jis jam atleido, su kaltinamuoju susitaikė, prašo bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Liudytojas D. K. parodė, jog dirba taksi vairuotoju. 2020 m. kovo 15 d. vakarop, nuvežęs klientus, važiavo V. G. gatve. Jis važiavo lėtai. Staiga pamatė, kad priešais važiuojantis automobilis staiga susimėtė, pradėjo slysti, išvažiavo į priešingos krypties eismo juostą ir slysdamas trenkėsi į stulpą ir medžius. Matomumas buvo geras, buvo sausa, vairavimo sąlygos buvo geros. Mano, kad galėjo būti viršytas saugus greitis. Sustojo, priėjo prie automobilio, matė, kad automobilio priekyje sėdėjo vyras ir moteris, o ar ant galinės sėdynės kas nors sėdėjo, neprisimena. Paskambino specialiosioms tarnyboms. Automobilis buvo sumaitotas, žmonių jis nejudino. Mano, kad net ir sprogus padangai, automobilį galima suvaldyti.

Iš kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, jog nuo 2020-03-15 20.05 val. iki 2020-03-16 04.00 val. buvo apžiūrėta eismo įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini) gatvėje, atkarpoje tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvės; apžiūrėtas automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), stovintis (duomenys neskelbtini) gatvėje, kairėje kelio pusėje, skersai, ant žalios vejos; automobilio priekinė dalis nukreipta į (duomenys neskelbtini) gatvę – automobilis stovi priešingai jo judėjimo krypčiai; automobilis su žymiais apgadinimais; kelio danga – sausas asfaltas, meteorologinės sąlygos – giedra. Iš įvykio vietos paimtas automobilis ir raktelis su pakabuku. (1 t., b. l. 14-49).

Iš daiktų apžiūros protokolo matyti, jog 2020-04-01 apžiūrėtas ir aprašytas automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), raktas su pakabuku. (1 t., b. l. 159-164).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad L. K. padaryti sužalojimai: galvos smegenų sukrėtimas, odos nubrozdinimai dešinės rankos IV piršte; sprando raiščių patempimo, krūtinės ląstos, pilvo sienos, kairės blauzdos sumušimo diagnozės nepagrįstos objektyviais medicininiais duomenimis; įtariama stuburo kaklinės dalies II slankstelio lūžio diagnozė nepatvirtinta nei kliniškai, nei radiologinio tyrimo metu; sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietais bukais paviršiais; sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodyto eismo įvykio aplinkybėmis ir laiku; L. K. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. (1 t., b. l. 127-128).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad G. K. nustatyti sužalojimai: dešinės pusės I, kairės pusės I - X šonkaulių lūžiai, krūtinkaulio rankenos skeveldrinis lūžis, gūžduobės priekinio krašto lūžiai abipus, kryžkaulio skeveldrinis lūžis, kairio plaučio sumušimas, retroperitoninė kraujosruva kairėje pilvo sienos pusėje, diafragmos plyšimas, blužnies plyšimas; G. K. nustatyti sužalojimai padaryti prieš kreipiantis medicininės pagalbos į VšĮ Respublikinę Šiaulių ligoninę 2020-03-15, galimai užduotyje nurodytomis eismo įvykio aplinkybėmis ir laiku; G. K. nustatyti sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais ir/ar paviršiais; G. K. nustatyti sužalojimai visumoje, remiantis SSMNT 6.6.11 punktu (diafragmos plyšimas ir blužnies plyšimas, nustatyti operacijos metu), kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu. (1 t., b. l. 150-151).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad A. R. padaryti sužalojimai: kaukolės pamato priekinės duobės (kairės akiduobės viršutinės sienelės) lūžis, kairio viršutinio žandikaulio lūžis, kairės krūtinės ląstos pusės XI šonkaulio lūžis, muštinė žaizda kairės akies viršutiniame voke; sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodyto eismo įvykio aplinkybėmis ir laiku; sužalojimai padaryti kaire kūno puse kontaktuojant su kietais bukais paviršiais; A. R. dėl kaukolės pamato priekinės duobės lūžio padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. (1 t., b. l. 177).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad A. R. kraujyje, paimtame 2020-03-15 20.15 val., etilo alkoholio nerasta. (1 t., b. l. 170).

„(duomenys neskelbtini)“ 2020-06-12 rašte Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2020-06-23 rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad draudimo bendrovė nukentėjusiajai L. K. išmokėjo 600 eurų neturtinę žalą, 568,02 eurų turtinę žalą, iš viso - 1168,02 eurus; G. K. apskaičiuota ir bus išmokėta 5132,87 eurų draudimo išmoka (5000 eurų neturtinė žala, 132,87 eurų turtinė žala). (1 t., b. l. 158, 2 t., b. l. 54).

Įvertinęs šiuos įrodymus, teismas laiko, jog kaltinamojo A. R. kaltė įrodyta.

Kaltinamasis A. R. vairuodamas transporto priemonę - lengvąjį automobilį, nesilaikydamas visų nurodytų būtinų atsargumo priemonių, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, nesuvaldė vairuojamo automobilio, atsitrenkė į šalikelėje buvusį gatvių apšvietimo stulpą ir medžius, dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu automobilio keleivei nukentėjusiajai L. K. dėl galvos smegenų sukrėtimo, odos nubrozdinimų dešinės rankos IV piršte nežymiai sutrikdė sveikatą, o automobilio keleiviui nukentėjusiajam G. K. dėl diafragmos plyšimo ir blužnies plyšimo, nustatytų operacijos metu, sunkiai sutrikdė sveikatą, todėl jo veika atitinka nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 3 dalyje, požymius.

Kaltinamasis A. R. nusikalstamą veiką padarė dėl neatsargumo. Jo atsakomybę lengvina tai, jog prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Jis anksčiau neteistas, jo atžvilgiu nėra nutraukta bylų susitaikius su nukentėjusiais asmenimis (1 t., b. l. 186). Kaltinamasis nukentėjusiųjų atsiprašė, su jais susitaikė, tai patvirtina pateikti 2020 m. birželio 16 d. susitaikymo protokolai (2 t., b. l. 20-22, 23-25). Nukentėjusiajai L. K. turtinę ir neturtinę žalą atlygino draudimo bendrovė, ji byloje civilinio ieškinio nepareiškė. Nukentėjusysis G. K. yra pareiškęs civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos priteisimo, tačiau prievolė atlyginti neturtinę žalą kyla draudimo bendrovei, o kaltinamajam A. R. nukentėjusysis G. K. jokių turtinių pretenzijų neturi. Kaltinamasis A. R. neįgalus – darbingumo lygis 40 procentų (2 t., b. l. 5), yra pripažintas nukentėjusiu nuo 1939-1990 metų okupacijų asmeniu (2 t., b. l. 6), jam pačiam eismo įvykio metu buvo sunkiai sutrikdyta sveikata (1 t., b. l. 177). Tai leidžia manyti, kad ateityje jis naujų nusikalstamų veikų nedarys. Dėl šių aplinkybių taikytinos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio nuostatos, kaltinamasis A. R. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės, susitaikius su nukentėjusiaisiais L. K. ir G. K., baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutrauktina.

Kaltinamasis A. R. nusikaltimą padarė naudodamasis specialiąja teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, tačiau jis yra neįgalus, nurodo, jog dėl operuotų kojų ir stuburo sunku yra vaikščioti, yra būtina lankytis gydymo įstaigose, taip pat rūpinasi neįgaliu asmeniu, kurio tinkamai priežiūrai taip pat yra būtina naudotis automobiliu, be to, jis anksčiau itin šiurkščių kelių eismo taisyklių nėra padaręs, todėl baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialiąja teise – teise vairuoti kelių transporto priemones jam neskirtina.

Siekiant įgyvendinti baudžiamojo proceso tikslus, kaltinamajam A. R. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė - įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Atsižvelgiant į kaltinamojo sveikatos būklę, į jo turtinę padėtį, skirtina įstatymo numatyto minimalaus dydžio įmoka.

Nukentėjusysis G. K. pareiškė civilinį ieškinį dėl 40 000 EUR neturtinės žalos priteisimo iš ADB „(duomenys neskelbtini)“. Ieškinyje nurodyta, kad eismo įvykio metu G. K. buvo sunkiai sužalotas, gydomas ligoninėje, jautė didelius skausmus ir nepatogumus, jam buvo atlikta operacija, pašalinta blužnis. Jis ir toliau jaučiasi prastai – negali kelti daugiau nei 5 kg svorio, turi nešioti specialų diržą, laikantį siūles, ateityje gali būti vėl operuojamas, nes yra tikimybė, kad susidarys išvarža. Po operacijos yra likę du itin dideli randai, kas sukelia didelius išgyvenimus. Po patirto sužalojimo nukentėjusysis nebegali sportuoti, negali gyventi pilnaverčio socialinio gyvenimo, negali pilnavertiškai bendrauti su savo mažamete dukra ir kitais artimaisiais. Jis patirtą neturtinę žalą įvertino 45 000 EUR, tačiau draudimo bendrovei atlyginus dalį žalos – 5 000 EUR, ieškinys reiškiamas 40 000 EUR sumai. (2 t., b. l. 80-97).

Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis G. K. paaiškino, jog draudimo bendrovė, jau pareiškus ieškinį, jam atlygino dar 5 000 EUR neturtinės žalos, todėl prašo priteisti iš draudimo bendrovės 35 000 EUR neturtinei žalai atlyginti.

Civilinis atsakovas ADB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, jog nukentėjusiajam G. K. yra išmokėta 10 000 EUR suma neturtinei žalai atlyginti. Ši suma, atsižvelgiant į nukentėjusiojo sužalojimų pobūdį, patirtus išgyvenimus, padarinius sveikatai, vadovaujantis aktualia teismų praktika bylose dėl panašaus pobūdžio sveikatos sutrikdymų, yra pakankama atlyginti nukentėjusiajam patirtą neturtinę žalą, todėl prašo nukentėjusiojo civilinį ieškinį atmesti. (2 t., b. l. 109-134).

Civilinio atsakovo atstovas K. G. teisiamajame posėdyje paaiškino, kad nukentėjusysis G. K. bendroje sumoje yra pareiškęs 45 tūkstančių eurų reikalavimą. Draudimo bendrovė, įvertinusi jo patirtus sužalojimus, išgyvenimus, visą jo būseną po gydymo, sveikatos atsistatymo laipsnį, į tai, jog nėra jokios rašytinės informacijos, kad po įvykio būtų sumažėjęs nukentėjusiojo darbingumas, būtų sumažėjusios galimybės susirasti darbą, nusprendė, kad teisingas ir protingas neturtinės žalos dydis, atsižvelgiant į panašius atvejus, yra 10 tūkstančių eurų. Nors posėdžio metu nukentėjusysis nurodė, kad jo sveikata nėra atsistačiusi, jaučia tam tikrus skausmus, negali dirbti norimą darbą, bet tos aplinkybės jokiais medicininiais dokumentais byloje nėra patvirtintos, pats nukentėjusysis į savo sveikatos būklę žiūri pakankamai aplaidžiai, dėl neįgalumo nustatymo nesikreipia. Civilinis atsakovas daro prielaidą, kad tie nepatogumai nėra tiek reikšmingi, kaip tą bando parodyti nukentėjęs asmuo. Ta praktika, kurią yra nurodęs civilinis ieškovas savo civiliniame ieškinyje, šioje byloje negali būti taikoma. Visais ieškinyje nurodytais atvejais asmenų patirtų sužalojimų pasekmės yra daug sunkesnės – nurodytose bylose asmenys praktiškai tapo visiškai neįgalūs, priklausomi nuo kitų asmenų, o nukentėjusiojo G. K. sveikata reikšmingai atsistačiusi, todėl akivaizdu, kad ta ieškinyje nurodyta praktika negalima remtis. 10 tūkstančių eurų išmokėta suma yra pakankamai adekvati, teisinga ir jos didinti atsižvelgiant į turimus įrodymus netikslinga. Prašo nukentėjusiojo G. K. pareikštą civilinį ieškinį atmesti.

Nukentėjusiojo G. K. civilinis ieškinys tenkintinas dalinai.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam arba už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Byloje turi būti surinkti duomenys, patvirtinantys tokio ieškinio pagrindą ir dydį. Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 straipsnis).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala atlyginama, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiškas žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma – galima tik suteikti žalą patyrusiam asmeniui piniginę satisfakciją, kuri apskaičiuojama detaliai išanalizavus visą nukentėjusiojo patirtą skriaudą.

Šioje byloje įrodyta, kad dėl kaltinamojo A. R. nusikalstamos veikos buvo sunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo G. K. sveikata. Kaltinamasis A. R. įvykio metu vairavo jam priklausantį automobilį, jo civilinė atsakomybė buvo apdrausta draudimo bendrovėje, todėl už padarytą žalą materialiai atsakinga yra draudimo bendrovė – civilinis atsakovas – ADB „(duomenys neskelbtini)“.

Teismas neabejoja, kad nukentėjusysis G. K. dėl nusikalstamų kaltinamojo A. R. veiksmų patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, skausmą, nepatogumus, nes buvo gydomas ligoninėje, operuojamas, jam buvo pašalintas organas - blužnis. Teismui nekyla abejonių ir dėl to, kad šiuo metu nukentėjusysis taip pat patiria skausmą ir nepatogumus, yra sumažėjusios jo bendravimo galimybės – pateikti įrodymai patvirtina, kad yra likę randai, privalo nešioti specialų diržą, be to, dėl organo netekimo galimai yra sutrikusios jo organizmo funkcijos. Todėl nukentėjusiajam turi būti atlyginta neturtinė žala.

Pagal formuojamą teismų praktiką neturtinės žalos atlyginimo dydžiai asmenims, tiesiogiai nukentėjusiems dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 3 dalyje, nustatyti nuo 5 000 EUR iki 28 962 EUR (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-52-942/2016, 2K-61-696/2016, 2K-154-699/2016, 2K-25-489/2017, 2K-94-696/2017, 2K-155-511/2017, 2K-110-699/2017, 2K-359-697/2018, 2K-102-303/2019, 2K-41-303/2020).

Nukentėjusiajam G. K. civilinis atsakovas atlygino 10 000 EUR neturtinės žalos. Teismas, atsižvelgdamas į nusikalstamos veikos padarinius, į tai, jog nukentėjusysis neteko organo, kas neabejotinai sukelia ir sukels jam neigiamus padarinius ir ateityje, pripažįsta, kad ši suma nėra pakankama nukentėjusiojo patirtai žalai atlyginti ir atlygintinos neturtinės žalos dydį didina iki 20 000 EUR. Kadangi dalis neturtinės žalos – 10 000 EUR yra atlyginta, iš civilinio ieškovo nukentėjusiajam priteistina 10 000 EUR suma neturtinei žalai atlyginti.

Daiktiniai įrodymai - automobilis „Honda CR-V“, valstybinis Nr. LDH590, užvedimo raktelis su pakabuku, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintini kaltinamajam A. R..

Kardomosios priemonės kaltinamajam A. R. nebuvo paskirtos. Kaltinamasis A. R. nuo teismo nesislėpė, procesui netrukdė, todėl kardomosios priemonės neskirtinos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. R., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 3 dalyje, padarymą, jam susitaikius su nukentėjusiaisiais L. K. ir G. K., ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, A. R. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – 5 MGL dydžio (250,00 eurų) įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant šią įmoką sumokėti per penkis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nukentėjusiojo G. K. civilinį ieškinį patenkinti dalinai ir priteisti iš civilinio atsakovo – ADB „(duomenys neskelbtini)“ 10 000 EUR (dešimt tūkstančių eurų) nukentėjusiajam G. K. neturtinei žalai atlyginti.

Daiktinius įrodymus - automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), užvedimo raktelį su pakabuku, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti A. R..

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.