Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjos likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Timber construction group“ nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Admivista“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 4 d. nutarties, kuria atsisakyta pratęsti likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Timber construction group“ likvidavimo terminą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Kauno apygardos teismo 2017 m. lapkričio 24 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Timber construction group“ (toliau – Bendrovė) iškelta bankroto byla; nutartis įsiteisėjo 2018 m. sausio 17 d. Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 5 d. nutartimi Bendrovės nemokumo administratore paskirta UAB „Admivista“ (toliau – ir nemokumo administratorė).

2. Kauno apygardos teismo 2020 m. gruodžio 3 d. nutartimi Bendrovė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Minėta nutartis įsiteisėjo 2020 m. gruodžio 12 d.

3. Bendrovės likvidavimo terminas teisėjo rezoliucijomis buvo pratęstas iki 2022 m. rugsėjo 30 d. (29 t., b. l. 102), iki 2022 m. gruodžio 31 d. (31 t., b. l. 41), iki 2023 m. balandžio 30 d. (31 t., b. l. 187), iki 2023 m. rugpjūčio 30 d. (32 t., b. l. 128), iki 2023 m. gruodžio 31 d. (33 t., b. l. 17), iki 2024 m. kovo 31 d. (33 t., b. l. 108).

7. Bendrovės likvidavimo terminas teisėjo rezoliucija pratęstas iki 2024 m. rugsėjo 1 d. (34 t., b. l. 106).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17. Nagrinėjamu atveju atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas nemokumo administratorės prašymas dėl likvidavimo termino pratęsimo. Taigi, apeliacijos nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas šioje byloje susiklosčiusiomis faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėmis tinkamai taikė teisės normas, kuriomis reglamentuojamas likvidavimo termino pratęsimo klausimas.

Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo

19. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinančioje CPK 314 straipsnio reglamentavimą, ne kartą nurodyta, kad dalyvaujantys byloje asmenys bendriausia prasme neturi teisės teikti naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme. Toks draudimas – ribotos apeliacijos, būdingos civiliniam procesui, išraiška (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-248/2019 19 punktas). Vis dėlto draudimas apeliacinės instancijos teisme priimti naujus įrodymus nėra absoliutus. Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teismui teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019 33 punktas; 2024 m. sausio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-48-916/2024 21, 22 punktai).

20. Apeliantė kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus: Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Kauno valdybos Kauno aplinkos apsaugos skyriaus 2024 m. liepos 1 d. raštą dėl pažymos juridiniam asmeniui likviduoti išdavimo; Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. birželio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-452-567/2024.

22. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs aplinkybę, kad apeliantės pateiktas Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Kauno valdybos Kauno aplinkos apsaugos skyriaus 2024 m. liepos 1 d. raštas dėl pažymos juridiniam asmeniui likviduoti išdavimo gali būti reikšmingas, sprendžiant klausimą dėl Bendrovės likvidavimo termino (ne)pratęsimo, taip pat, nenustatęs apeliantės piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis požymių, priima kartu su atskiruoju skundu pateiktą įrodymą ir vertins jį kartu su kitais byloje esančiais duomenimis (CPK 314 straipsnis). Pažymėtina, kad su nauju įrodymu nagrinėjamoje byloje dalyvaujantys asmenys turėjo galimybę susipažinti, todėl naujo įrodymo, kuris pateiktas kartu su atskiruoju skundu, priėmimas ne tik neužvilkins bylos nagrinėjimo, bet ir nepažeis šalių teisių, be kita ko, lygiateisiškumo bei rungimosi principų.

Dėl ginčui aktualaus teisinio reglamentavimo

24. Nagrinėjamu atveju Bendrovės bankroto byla iškelta dar galiojant ĮBĮ (2017 m. lapkričio 24 d.), tačiau teismo nutartis likviduoti Bendrovę dėl bankroto priimta jau galiojant JANĮ (2020 m. gruodžio 3 d.). Juridinio asmens likvidavimo dėl bankroto procedūra nepatenka į JANĮ 155 straipsnio 1 dalyje nustatytą išimčių sąrašą. Kadangi nagrinėjamu atveju Bendrovės likvidavimo procedūra pradėta jau galiojant JANĮ, šios procedūros termino pratęsimo klausimui spręsti taikytinos JANĮ nuostatos.

Dėl termino juridinio asmens likvidavimo dėl bankroto procedūrai vykdyti

25. Vienas iš pagrindinių nemokumo proceso principų yra efektyvumas, reiškiantis, kad nemokumo procese turi būti išlaikyta pusiausvyra tarp juridinio asmens ir kreditorių interesų, siekiant kuo didesnio kreditorių reikalavimų tenkinimo per pagrįstai trumpiausią laikotarpį (JANĮ 3 straipsnio 1 punktas). Kad užtikrinti bankroto bylose vyraujančio viešojo intereso apsaugą, teismo tvarka vykdomas nemokumo procesas turi būti veiksmingas, bankroto bylos turi būti nagrinėjamos itin operatyviai. Taigi, pagrindinio bankroto proceso tikslo pasiekimas užtikrintas JANĮ įtvirtintu reglamentavimu, kurio vienas iš principų – ir bankroto proceso operatyvumas.

26. Pagal JANĮ 83 straipsnio 1 dalį, teismas priima nutartį likviduoti juridinį asmenį dėl bankroto praėjus 3 mėnesiams nuo teismo nutarties patvirtinti kreditorių reikalavimus įsiteisėjimo dienos, jeigu per tą laikotarpį nemokumo administratorius nesikreipė į teismą su prašymu nutraukti bankroto bylą ir iškelti restruktūrizavimo bylą arba patvirtinti taikos sutartį. Nuo teismo nutarties likviduoti juridinį asmenį dėl bankroto įsiteisėjimo dienos juridinis asmuo įgyja likviduojamo dėl bankroto juridinio asmens statusą (JANĮ 83 straipsnio 5 dalis).

27. Pagal JANĮ 84 straipsnio 3 dalį, juridinio asmens likvidavimas dėl bankroto negali trukti ilgiau kaip vienus metus nuo teismo nutarties likviduoti juridinį asmenį dėl bankroto įsiteisėjimo dienos. Pagal JANĮ 84 straipsnio 4 dalį, teismas turi teisę nurodytą terminą pratęsti, jeigu dėl to su motyvuotu prašymu kreipėsi nemokumo administratorius arba kreditorių susirinkimas.

28. JANĮ 84 straipsnio 3 dalyje nustatyto likvidavimo termino tikslas yra operatyvus juridinio asmens likvidavimas. Likvidavimo procedūros metu yra siekiama operatyvaus likviduojamos dėl bankroto įmonės turto realizavimo, siekiant kuo greičiau baigti bankroto procedūras ir tenkinti kreditorių reikalavimus. Pernelyg ilgas turto realizavimas ne tik mažina kreditorių galimybes gauti kuo didesnį kreditorių reikalavimų patenkinimą, bet ir didina bankroto proceso sąnaudas, kaštus. Tik objektyvios ir reikšmingos priežastys laikomos tinkamu turto realizavimo termino pratęsimo pagrindu (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1014-450/2022). Vienerių metų terminas užbaigti juridinio asmens likvidavimo dėl bankroto procedūrą yra maksimalus terminas, kuris paprastai taikytinas tuomet, kai bendrovės likvidavimo procese reikalinga parduoti nekilnojamąjį ar kitą registruotiną turtą, išieškoti debitorines skolas ir pan. Nesant tokių išimtinių aplinkybių, teismas gali nustatyti ir trumpesnį bendrovės likvidavimo dėl bankroto procedūros terminą. Įstatyme numatyta galimybė nemokumo administratoriui arba kreditorių susirinkimui kreiptis į teismą su prašymu dėl šio termino pratęsimo, tačiau, pažymėtina, kad toks prašymas turi būti motyvuotas. Tik objektyvios ir reikšmingos priežastys laikomos tinkamu turto realizavimo termino pratęsimo pagrindu. Atitinkamai asmuo, teikiantis prašymą pratęsti likvidavimo terminą, tokį prašymą turi motyvuoti, nurodydamas konkrečias, objektyvias priežastis (JANĮ 84 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-977-934/2023). Įmonės likvidavimo procedūrų nukėlimas neapibrėžtam laikui ir nekonstatavus tam akivaizdaus pagrindo laikytinas neatitinkančiu viešojo intereso ir prieštaraujančiu bankroto proceso principams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16/2014).

29. Teismų praktikoje yra pažymėta, kad kuo ilgiau trunka įmonės likvidavimo procedūra, tuo didesnės administravimo išlaidos ir atitinkamai mažesnės kreditorių, kurių interesams užtikrinti pirmiausia ir yra skirta bankroto procedūra, galimybės gauti reikalavimų patenkinimą, tuo ilgiau neapibrėžtoje padėtyje išlaikomi su bankroto proceso metu likviduojamu verslu susiję asmenys. Be to, kuo ilgesnis bankroto procesas, tuo didesnės valstybės sąnaudos, kurios patiriamos teisminio bankroto procese, pačiu brangiausiu būdu likviduojant įmonę (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-222-330/2017). Įmonės likvidavimo etape yra sprendžiami su turto realizavimu susiję klausimai, kuriuos išsprendus yra užbaigiamos įmonės bankroto procedūros ir kartu bankroto byla. Šiame bankroto proceso etape vyrauja likvidacinis tikslas, kuris reiškia, jog tiek bankroto administratorius, tiek ir bankroto procedūrų teisėtumo priežiūrą užtikrinantis teismas turi operatyviai veikti ir priimti tokius sprendimus bei atlikti tokius veiksmus, kurie sudarytų pagrindą kuo greičiau patenkinti kreditorių reikalavimus bei operatyviai ir teisingai išspręsti bylą (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1197-330/2017; 2019 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-826-450/2019; 2022 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1014-450/2022).

30. Sprendžiant klausimą dėl įmonės veiklos pabaigos konstatavimo (iš esmės tas pats vertintina sprendžiant ir įmonės likvidavimo termino pratęsimo klausimą), esminę reikšmę turi pagrįstos prielaidos, ar egzistuoja galimybė didesne apimtimi patenkinti kreditorių finansinius reikalavimus, o vykstantys teisminiai ginčai, kuriuose bankrutavusi įmonė dalyvauja vienu ar kitu procesiniu statusu, patys savaime neriboja galimybės konstatuoti įmonės veiklos pabaigą, jai (įmonei) atitinkant įstatyme numatytas sąlygas (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1197-330/2017; 2020 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-969-881/2020; 2021 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-214-407/2021; 2023 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-220-567/2023).

31. Nagrinėjamu atveju bylos duomenimis nustatyta, kad Kauno apygardos teismas 2020 m. gruodžio 3 d. nutartimi Bendrovę pripažino bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Kauno apygardos teismas Bendrovės likvidavimo terminą pratęsinėjo šešis kartus: iki 2022 m. rugsėjo 30 d., iki 2022 m. gruodžio 31 d., iki 2023 m. balandžio 30 d., iki 2023 m. rugpjūčio 30 d., iki 2023 m. gruodžio 31 d., iki 2024 m. kovo 31 d. (žr. šios nutarties 2–3 punktus). 2024 m. balandžio 2 d. nemokumo administratorė pakartotinai kreipėsi į teismą, prašydama pratęsti Bendrovės likvidavimo terminą dėl teismuose vykstančių baudžiamųjų ir civilinių bylų, kuriose dalyvauja Bendrovė (33 t., b. l. 169–170). Kauno apygardos teismas 2024 m. balandžio 16 d. atmetė nemokumo administratorės prašymas pratęsti Bendrovės likvidavimo terminą, nustatęs, kad teismų procesai, kuriuose dalyvauja Bendrovė, nėra kliūtis užbaigti Bendrovės likvidavimo procedūrą (33 t., b. l. 189–191). Lietuvos apeliacinis teismas 2024 m. birželio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-452-567/2024 Kauno apygardos teismo 2024 m. balandžio 16 d. nutartį paliko nepakeistą, nenustatęs pagrindo pratęsti Bendrovės likvidavimo terminą nemokumo administratorės nurodytais argumentais (dėl teisminių ginčų, debitorinių skolų išieškojimo) ir įpareigojo nemokumo administratorę atlikti būtinus veiksmus, jog teismas galėtų priimti sprendimą dėl įmonės pabaigos (34 t., b. l. 72–83). Lietuvos apeliacinis teismas 2024 m. birželio 27 d. netenkino nemokumo administratorės prašymo dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. birželio 13 d. nutarties išaiškinimo (34 t., b. l. 89–92). 2024 m. liepos 2 d. nemokumo administratorė kreipėsi į Kauno apygardos teismą, prašydama: atnaujinti terminą Bendrovės prašymui dėl likvidavimo termino pratęsimo pateikti; pratęsti Bendrovės likvidavimo terminą iki 2024 m. gruodžio 31 d. Prašyme nurodyta, kad nemokumo administratorė kreipėsi į Bendrovės kreditorių susirinkimą su pasiūlymu spręsti viso Bendrovės likusio turto pardavimo klausimą (34 t., b. l. 95–96). Kauno apygardos teismas Bendrovės likvidavimo terminą pratęsė iki 2024 m. rugsėjo 1 d. (34 t., b. l. 106). 2024 m. rugpjūčio 30 d. nemokumo administratorė pakartotinai kreipėsi į Kauno apygardos teismą dėl Bendrovės likvidavimo termino pratęsimo. Prašyme nurodyta, kad prašymo pateikimo dieną nėra galimybės spręsti klausimo dėl bendrovės pabaigos, nes: i) vyksta baudžiamosios ir civilinės bylos, kuriose kaip šalis dalyvauja Bendrovė; ii) Bendrovė turi nerealizuoto turto (debitorinių skolų), o Bendrovės kreditorių susirinkimas tris kartus nutarė Bendrovės turto neparduoti (34 t., b. l. 142–143). Kauno apygardos teismas 2024 m. rugsėjo 4 d. nutartimi nemokumo administratorės prašymo netenkino, pažymėjęs, kad: i) nemokumo administratorė likvidavimo terminą prašo pratęsti aštuntą kartą iš esmės tais pačiais pagrindais, t. y. dėl teisminių ginčų, priteistų debitorinių skolų ir pan.; ii) nemokumo administratorės nurodytos termino pratęsimo priežastys nepatvirtina, kad tęsiant likviduojamos dėl bankroto bendrovės likvidavimo procedūrą, egzistuoja galimybė didesne apimti patenkinti kreditorių finansinius reikalavimus (34 t., b. l. 171–172).

33. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantės atskirajame skunde išdėstyti argumentai nepagrindžia būtinybės dar kartą pratęsti Bendrovės likvidavimo procedūros terminą ir nepaneigia pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje išdėstytų išvadų.

34. Visų pirma, kaip jau buvo minėta, Kauno apygardos teismo 2020 m. gruodžio 3 d. nutartimi Bendrovė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Minėta nutartis įsiteisėjo 2020 m. gruodžio 12 d. Bendrovės likvidavimas dėl bankroto negalėjo trukti ilgiau kaip iki 2021 m. gruodžio 12 d. (JANĮ 84 straipsnio 3 dalis). Tačiau Bendrovės likvidavimo procesas trunka beveik tris metus ir nemokumo administratorė pasinaudojo įstatyme įtvirtinta galimybe pratęsti bendrovės likvidavimo terminą septynis kartus. Kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, nemokumo administratorės prašymai iš esmės buvo grindžiami tais pačiais pagrindais, t. y. dėl kilusių teisminių ginčų, priteistų debitorinių skolų realizavimo ir pan., kurių baigtį ji siejo su tikimybe patenkinti bankroto byloje kreditorių reikalavimus didesne apimtimi. Taigi, nemokumo administratorė ne tik pasinaudojo teise kreiptis su prašymu dėl termino pratęsimo ne vieną kartą, tačiau šio termino pratęsimas ženkliai viršija (beveik trigubai) JANĮ 84 straipsnio 3 dalyje nustatytą maksimalų vienerių metų terminą juridinio asmens likvidavimo dėl bankroto procedūroms užbaigti.

35. Antra, nėra pagrindo sutikti su nemokumo administratorės atskirojo skundo argumentais, kad ji negali baigti Bendrovės likvidavimo procedūrų, nes šiai dienai Bendrovės turto (debitorinių skolų) pardavimas negalimas dėl to, kad Bendrovės kreditorių susirinkimas balsuoja „prieš“ reikalavimo teisių pardavimą.

36. Nustatyta, kad 2024 m. rugsėjo 12 d. Bendrovės nemokumo administratorė kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti 2024 m. rugpjūčio 29 d. priimtą Bendrovės kreditorių susirinkimo nutarimą antruoju darbotvarkės klausimu ir įpareigoti Bendrovės kreditorių susirinkimą spręsti dėl likusio turto (reikalavimo teisių) pardavimo, įvertinant Kauno apygardos teismo įpareigojimus imtis skubių veiksmų, kad teismas galėtų priimti sprendimą dėl įmonės pabaigos. Kauno apygardos teismas civilinėje byloje Nr. B2-1260-638/2024 panaikino Bendrovės 2024 m. rugpjūčio 29 d. kreditorių susirinkimo sprendimą, priimtą antruoju darbotvarkės klausimu ir nustatė Bendrovės turto (reikalavimo teisių) pardavimo tvarką pagal 2024 m. rugpjūčio 29 d. kreditorių susirinkimo darbotvarkės antruoju klausimo nutarimo projektą, t. y. pardavimą vykdyti iš varžytinių sekančia tvarka: pardavinėti reikalavimo teises ir ieškovės teises bylose pagal sąrašą kaip vieną objektą; I varžytinėse nustatant pradinę kainą 20 proc. vertės; II varžytinėse nustatant pradinę kainą 10 proc. vertės; III varžytinėse nustatant pradinę kainą 1 proc. vertės; nustatyti 100 Eur kainos didinimo intervalą; turto nepardavus šaukti kreditorių susirinkimą dėl tolesnio turto realizavimo (nutartis neįsiteisėjusi, apskųsta apeliacine tvarka) (Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys; CPK 179 straipsnio 3 dalis).

37. Nors skundžiamo pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo priėmimo metu neegzistavo aplinkybė dėl debitorinių reikalavimų pardavimo iš varžytinių, vis dėl to, net ir šis įvykis nesuponuoja išvados dėl realios galimybės patenkinti kreditorių finansinius reikalavimus didesne apimtimi. Šiuo atveju apeliacinis teismas atkreipia dėmesį, kad turto pardavimas varžytinėse yra susijęs su didesnėmis laiko sąnaudomis – varžytinės vyksta pagal griežtai numatytą tvarką, nustatytus griežtus ir neoperatyvius terminus. Be to, nepardavus turto, būtų šaukiamas Bendrovės kreditorių susirinkimas ir pakartotinai sprendžiama dėl tolimesnio jo realizavimo. Taigi, likvidavimo procedūrų nukėlimas neapibrėžtam laikui prieštarautų bankroto proceso operatyvumo principui bei neatitiktų viešojo intereso. Be kita ko, tokiu būdu taip pat būtų didinamos ir bankroto bylos administravimo išlaidas, kas atitinkamai reiškia, kad mažinamos kreditorių galimybės gauti savo finansinių reikalavimų patenkinimą. Taigi, apeliacinės instancijos teismo nuomone, atskirajame skunde išdėstytos aplinkybės, susijusios su debitorinių skolų pardavimu, nepagrindžia realios galimybės didesne apimtimi patenkinti kreditorių finansinius reikalavimus.

38. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2024 m. birželio 13 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-452-567/2024, jau pasisakė dėl Bendrovės nemokumo administratorės argumentų, susijusių su Bendrovės nerealizuotomis (neparduotomis) reikalavimo teisėmis į debitorius. Teismas minėtoje nutartyje konstatavo, kad nemokumo administratorė nepateikė įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, jog artimiausiu metu, t. y. iki 2024 m. birželio 30 d., yra reali tikimybė išieškoti debitorines skolas (žr. minėtos nutarties 51 punktą).

39. Apeliantė jokių kitų kliūčių, dėl kurių bendrovės likvidavimo procedūra negalėtų būti užbaigiama per teismo nustatytą terminą, nenurodė. Kadangi Bendrovė neturi jokio registruotino turto, kurį būtų galima realizuoti bankroto procese, nėra pagrindo pratęsti teismo nustatytą Bendrovės likvidavimo procedūros terminą, nes šiuo atveju ne tik jau yra suėjęs JANĮ 84 straipsnio 3 dalyje nustatytas maksimalus vienerių metų terminas, bet šis terminas yra viršijamas beveik tris kartus.

40. Nors apeliantė atskirajame skunde, be kita ko, kelia klausimą dėl tolimesnių jos veiksmų, nepratęsus Bendrovės likvidavimo termino, tačiau šie argumentai nebuvo keliami nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau nevertins ir nepasisakys dėl minėtų skundo argumentų (CPK 306 straipsnio 2 dalis).

41. Taigi, nustatytos aplinkybės bei teisinis reglamentavimas ir jo aiškinimas lemia išvadą, kad šiuo atveju nenustatytos objektyvios faktinės aplinkybės, kurių pagrindu būtų galima panaikinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą, kuriuo nepratęstas Bendrovės likvidavimo terminas. Vien tik formalus bankroto procedūrų tęsimas neužtikrintų nei kreditorių, nei Bedrovės interesų apsaugos bei sprendimo dėl įmonės pabaigos priėmimo nukėlimas neapibrėžtam laikui, nekonstatavus tam akivaizdaus pagrindo, neatitiktų viešojo intereso ir sudarytų prielaidas pažeisti bankroto proceso efektyvumo bei operatyvumo principus.

Dėl baudos (ne)skyrimo

42. Suinteresuotas asmuo A. M. atsiliepime į atskirąjį skundą išreiškė procesinio pobūdžio prašymus: i) vadovaujantis CPK 771 straipsnio 6 dalimi, skirti Bendrovės nemokumo administratorei iki 300 Eur baudą nuo 2024 m. kovo 31 d. už kiekvieną uždelstą ieną pateikti teismui dokumentus priimti sprendimą dėl juridinio asmens pabaigos Bendrovės naudai; ii) vadovaujantis CPK 95 straipsniu, skirti nemokymo administratorei iki 5 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis ir 50 proc. iki šios baudos skirti Bendrovės akcininkui A. M.

43. Suinteresuotas asmuo A. M. paaiškino, kad nemokumo administratorė būtinų bankroto proceso veiksmų iki likvidavimo termino pabaigos neatliko bent 7 kartus (tiek kartų likvidavimo terminas pratęstas), tokiu būdu nesiekė užtikrinti tinkamo bankroto proceso, teismo nutarčių, kuriomis nustatyta likvidavimo pabaiga, vykdymo, t. y. nesiėmė reikiamų priemonių, kad būtų realiai pasiekiamas rezultatas. Nemokumo administratorei vengiant vykdyti teismo nutartis kuriomis nustatytas likvidavimo terminas be svarbių priežasčių, tokie veiksmai laikytini ne tik sprendimo nevykdymu, bet ir piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis vilkinant bankroto procesą, todėl tikslinga paskirti baudą. Be to, nemokumo administratorė, turėdama pareigą laikytis operatyvumo principo bankroto byloje, tuo pačiu procesinę teisę teikti skundą dėl Kauno apygardos teismo nutarties kuria terminas likvidavimo procedūroms nepratęstas pasirenka ją įgyvendinti, nors klausimas egzistuojant tapačioms aplinkybėms, jau buvo išnagrinėtas, toks procesinis elgesys laikytinas veikimu prieš operatyvų ir ekonomišką procesą – piktnaudžiavimu, už kurį skirtina bauda.

44. Pasisakydamas dėl suinteresuoto asmens A. M. prašymo skirti nemokumo administratorei baudą CPK 771 straipsnio 6 dalies pagrindu, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad dėl sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, įvykdymo, tame tarpe ir baudų skyrimo, sprendžiama pagal CPK 771 straipsnyje nustatytas taisykles ir tvarką. CPK 771 straipsnio 6 dalies pagrindu bauda skiriama: jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojęs skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, ar sprendimas, įpareigojęs pašalinti statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinius, arba jeigu per nustatytą terminą neįvykdytas privalomasis nurodymas ar nevykdomas privalomasis nurodymas, kurio įvykdymo terminas nenustatytas, surašytą aktą antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui; sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdymo klausimas išsprendžiamas teismo posėdyje; apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešama išieškotojui ir skolininkui, tačiau jų neatvykimas nekliudo išnagrinėti klausimą, kodėl neįvykdytas sprendimas ar privalomasis nurodymas; teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdė, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą arba privalomąjį nurodymą dieną išieškotojo naudai.

45. Minėta (žr. šios nutarties 17 punktą), kad šios apeliacijos nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, kuriomis reglamentuojamas likvidavimo termino pratęsimo klausimas, tačiau byloje nėra sprendžiami klausimai, susiję baudos skyrimu CPK 771 straipsnio 6 dalies pagrindu, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako dėl prašymo skirti baudą CPK 771 straipsnio 6 dalies pagrindu.

46. Pagal CPK 95 straipsnio 1 dalį dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą procesinį dokumentą arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Teismas, nustatęs CPK 95 straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki 5 000 Eur baudą, iki 50 proc. iš šios baudos gali būti skiriama kitam byloje dalyvaujančiam byloje asmeniui (CPK 95 straipsnio 2 dalis).

47. Kasacinio teismo išaiškinta, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį nustatyta galimybė taikyti teisinę atsakomybę, įtvirtintą CPK 95 straipsnyje. Ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, nustatytų CPK 95 straipsnio, taikymą, t. y. ne kiekvienu atveju pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nepaisymas laikytinas teisės pažeidimu, bet tam tikrais atvejais gali būti įvertintas kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-404-969/2017, 63 punktas). Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-695/2017 65 punktas).

48. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis suinteresuoto asmens A. M. atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytais argumentais neturi pakankamo pagrindo daryti išvadą, kad nemokumo administratorė elgiasi akivaizdžiai nesąžiningai ir sąmoningai piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, veikia prieš operatyvų ir ekonomišką procesą. Nors nemokumo administratorė pateikė nepagrįstą atskirąjį skundą bei rėmėsi argumentais, kurie buvo nurodyti ir anksčiau spręstoje byloje, vien šios aplinkybės savaime neįrodo nąsąžiningumą ir (ar) sąmoninga veikimą prieš teisingą bylos išnagrinėjimą. Atsižvelgiant į tai, suinteresuoto asmens prašymas dėl baudos skyrimo už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis netenkinamas (CPK 95 straipsnis).

Dėl procesinės bylos baigties

49. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą bei atskirojo skundo argumentus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad bendrovės likvidavimo procedūrai vykdyti buvo suteiktas pakankamai ilgas laikas, būtinybės dar kartą pratęsti teismo nustatytą terminą nemokumo administratorė neįrodė, o teismas tokių aplinkybių nenustatė. Šių teismo išvadų atskirojo skundo argumentai nepaneigia, todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, CPK 338 straipsnis).

50. Į esminius atskirojo skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 4 d. nutartį palikti nepakeistą.