Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal kreditorės mažosios bendrijos „Extant“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2025 m. vasario 4 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti kreditorės prašymą dėl varžytynių atšaukimo, likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Timber construction group“ nemokumo (bankroto) byloje, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Kauno apygardos teismo 2017 m. lapkričio 24 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Timber construction group“ iškelta nemokumo byla. Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 17 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo nutartis palikta nepakeista.

2. Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 5 d. nutartimi nemokumo administratore paskirta UAB „Admivista“.

3. Kauno apygardos teismo 2020 m. gruodžio 3 d. nutartimi bankrutuojanti UAB (toliau – ir BUAB) „Timber construction group“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Bendrovės likvidavimo terminas teisėjo rezoliucija pratęstas iki 2024 m. rugsėjo 1 d.

4. Kauno apygardos teismo 2024 m. spalio 29 d. nutartimi nustatyta likviduojamos dėl bankroto UAB (toliau – ir LUAB) „Timber construction group“ turto (reikalavimo teisių) pardavimo tvarka pagal 2024 m. rugpjūčio 29 d. kreditorių susirinkimo darbotvarkės 2–uoju klausimo nutarimo projektą.

5. 2024 m. rugpjūčio 30 d. nemokumo administratorė pateikė prašymą dėl likvidavimo termino iki 2024 m. gruodžio 31 d. pratęsimo, tačiau Kauno apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 4 d. nutartimi LUAB „Timber construction group“ nemokumo administratorės UAB „Admivista“ prašymas pratęsti LUAB „Timber construction group“ likvidavimo terminą atmestas. Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. lapkričio 14 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo nutartis palikta nepakeista.

6. Kreditorė mažoji bendrija (toliau – ir MB) „Extant“ kreipėsi į teismą su prašymu atšaukti paskelbtas likviduojamos dėl bankroto UAB (toliau – ir LUAB) „Timber construction group“ turto pardavimo varžytynes.

7. Kreditorė prašyme nurodė, kad Kauno apygardos teismo 2020 m. gruodžio 3 d. nutartimi LUAB „Timber construction group“ pripažinta likviduojama dėl bankroto. Likvidavimo terminas baigėsi 2024 m. rugsėjo 1 d. Nemokumo administratorė likvidavimo terminą prašė pratęsti, tačiau prašymas nebuvo tenkintas.

8. Kreditorės vertinimu, paskelbtų varžytynių sąlygos neatitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. gruodžio 19 d. nutarimu patvirtinto Turto pardavimo iš varžytynių vykdant bankroto procedūras tvarkos Aprašo (toliau – ir Aprašas) 8.5–8.7 punktuose nustatytų reikalavimų, t. y. nepateikta aiški informacija apie parduodamo turto specifiką, nenustatytas kainos didinimo intervalas, varžytynių dalyvio mokestis neatitinka 10 proc. turto pradinės pardavimo kainos. Be to, į parduodamo turto sąrašą įtrauktos LUAB „Timber construction group“ procesinės teisės teismuose nagrinėjamuose ginčuose, kurių perleidimas yra neįmanomas pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.101 straipsnio ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 48 straipsnio nuostatas.

9. Kreditorė taip pat nurodė, kad nemokumo administratorė likvidavimo procedūroms, įskaitant debitorinio turto pardavimui, turėjo daugiau nei 4 metus, nors įstatyme numatytas 1 metų likvidavimo terminas, todėl galimybė užbaigti procedūras per 4-5 mėnesius, jeigu varžytynės toliau vykdomos, yra tik nemokumo administratoriaus subjektyvus spėjimas (prielaida).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

10. Kauno apygardos teismas 2025 m. vasario 4 d. nutartimi atsisakė priimti kreditorės MB „Extant“ prašymą dėl varžytynių atšaukimo.

11. Teismas nurodė, kad 2025 m. sausio 30 d. nutartimi pratęsė LUAB „Timber construction group“ likvidavimo terminą iki 2025 m. birželio 1 d. Teismas atsižvelgė į nemokumo administratorės pateiktą informaciją, kad šiuo metu yra paskelbtos ir vyksta pirmosios turto varžytynės, kurių pabaiga – 2025 m. vasario 13 d., bankroto procedūroms užbaigti yra reikalingas preliminariai 4 (keturių) mėnesių papildomas terminas, per kurį įvyktų turto pardavimas, būtų gautos paskutinės pajamos, patvirtinta galutinė ataskaita, paskirstytos lėšos kreditoriams, patikslintas galutinis kreditorių sąrašas ir priimtas sprendimas dėl įmonės pabaigos.

12. Teismas pažymėjo, kad Aprašo 3 straipsnyje nurodyta, jog turto pardavimo iš varžytynių vykdytojas – Juridinių asmenų nemokumo įstatymo nustatyta tvarka ar Fizinių asmenų bankroto įstatymo nustatyta tvarka paskirtas nemokumo administratorius (toliau – ir varžytynių vykdytojas). Aprašo 39 punktas numato, kad varžytynių vykdytojas paskelbtas varžytynes nedelsdamas atšaukia per naudotojo sąsają specialiojoje interneto svetainėje, kai paaiškėja, jog parduodamas turtas negalėjo būti parduotas iš varžytynių, ar paaiškėja kitos priežastys, dėl kurių varžytynės negali būti vykdomos Apraše nustatyta tvarka.

13. Atsižvelgdamas į nurodytą teisinį reglamentavimą, teismas konstatavo, kad paskelbtas varžytynes gali atšaukti tik varžytynių vykdytojas, t .y. nemokumo administratorė, tačiau ne teismas. Dėl to teismas atsisakė priimti kreditorės prašymą dėl varžytynių atšaukimo kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

14. Apeliantė (kreditorė) MB „Extant“ pateikė atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2025 m. vasario 4 d. nutarties ir prašo panaikinti skundžiamą nutartį bei klausimą išspręsti iš esmės. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

14.1. Teismas konkrečiai nenurodė, kodėl ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka, taip pat ir nenurodė kaip pašalinti aplinkybes, kliudančias priimti prašymą. Netinkamai pritaikęs CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktą teismas iš esmės sudarė galimybę tęsti neteisėtas varžytynes.

14.2. Kreditorė kreipėsi į teismą, siekdama užkirsti kelią žalos atsiradimui, nes nemokumo administratorė paskelbė ir vykdo varžytynes, kurios paskelbtos pasibaigus likvidavimo terminui, o taip pat prieštarauja Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. lapkričio 14 d. nutartyje, kuria buvo pripažinta, kad nėra pagrindo pratęsti bankroto procedūras, pateiktiems išaiškinimams, bankroto proceso operatyvumo bei viešojo intereso principams, be kita ko, ir kreditorių interesams.

14.3. Kreditorė prašyme atšaukti varžytynes nurodė pagrindą ir reikalavimą, taip pat procedūrinius pažeidimus, kurie, kreditorės nuomone, sudaro pagrindą varžytynes atšaukti. Kreditorės vertinimu, varžytynės negalėjo būti paskelbtos, o paskelbus, būti vykdomos, todėl teismas turėjo įvertinti skelbtų varžytinių teisėtumą. Besitęsiantis procesas sukelia visoms nemokumo bylos šalims pasekmes – likvidavimo procedūros negali būti užbaigtos, kol vyksta turto pardavimas.

14.4. Teismas nepagrįstai nurodė, kad varžytynes gali atšaukti tik jų vykdytojas, t. y. nemokumo administratorė, nes Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – ir JANĮ) 3 straipsnio 4 punktas suteikia nemokumo bylą nagrinėjančiam teismui būti aktyviam, vadovauti nemokumo procesui, atlikti veiksmus, reikalingus jo veiksmingumui ir atitinkamai viešojo intereso apsaugai užtikrinti.

14.5. Bankrutavusio juridinio asmens turto pardavimo tvarkos ir sąlygų nustatymas priklauso išskirtinei kreditorių susirinkimo kompetencijai, tačiau pirmosios instancijos teismo 2024 m. spalio 29 d. nutartimi buvo nustatyta debitorinio turto pardavimo tvarka. Nurodyta teismo nutartis nebuvo apskųsta aukštesnės instancijos teismui, todėl nebuvo patikrinta, ar patvirtinta turto pardavimo tvarka gali būti realiai įgyvendinta ir ar atitinka bankroto proceso tikslus būtent šioje proceso stadijoje, kai likvidavimo terminas buvo pasibaigęs ir neatnaujintas.

14.6. Kreditorės vertinimu, paaiškėjus, kad paskelbtos varžytynės prieštarauja teisės aktams, varžytynių nustatytai tvarkai, teismas, atlikdamas bankroto procedūrų teisėtumo kontrolę, turi teisę ex officio (savo iniciatyva) pripažinti varžytynes kaip neteisėtas ir jas atšaukti.

15. LUAB „Timber construction group“ nemokumo administratorė UAB „Admivista“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2025 m. vasario 4 d. nutartį. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

15.1. Apeliantė nepagrįstai teigia, kad teismas netinkamai taikė CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktą. Lietuvos Respublikos teismų įstatymas nustato, kokie teismai ir kurias bylas nagrinėja. Nagrinėjamu atveju nevyksta joks ginčas, kurį turėtų spręsti teismas.

15.2. Teismas, atsisakydamas priimti apeliantės prašymą, aiškiai nurodė, kodėl jos prašymą atsisakoma priimti, taip pat išaiškino kaip yra vykdomos varžytynės, todėl apeliantės argumentai, kad teismo nutartis yra tinkamai nemotyvuota atmestini.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16. Byloje yra sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti kreditorės prašymą dėl varžytynių atšaukimo, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo

17. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad 2024 m. rugpjūčio 29 d. įvyko BUAB „Timber construction group“ kreditorių susirinkimas, kurio darbotvarkėje 2–uoju klausimu buvo sprendžiama dėl debitorinio turto pardavimo iš varžytynių, tačiau nutarimas nebuvo priimtas, nes didžiausią finansinį reikalavimą turinti kreditorė (apeliantė) MB „Extant“ balsavo prieš turto pardavimą.

18. Teismas nustatęs, kad didžiausią finansinį reikalavimą turinti kreditorė (apeliantė) MB „Extant“ visuose kreditorių susirinkimuose balsuoja prieš turto pardavimą, iš esmės siekdama, kad turtas būtų nurašytas kaip neturintis rinkos vertės, 2024 m. spalio 29 d. nutartimi konstatavo, jog bendrovės kreditorių susirinkimas negali tinkamai įgyvendinti kreditorių susirinkimo kompetencijos sprendžiat bendrovės turto pardavimo kainos ir tvarkos nustatymo klausimus bei nustatė LUAB „Timber construction group“ turto (reikalavimo teisių) pardavimo tvarką pagal 2024 m. rugpjūčio 29 d. kreditorių susirinkimo darbotvarkės 2–uoju klausimo nutarimo projektą.

19. Apeliantė (kreditorė) MB „Extant“ pateikė teismui prašymą dėl nemokumo administratorės paskelbtų varžytynių atšaukimo. Pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas prašymą priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu (teismas atsisako priimti ieškinį, jei ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka), skundžiamą nutartį motyvavo tuo, kad pagal teisinį reglamentavimą paskelbtas varžytynes gali atšaukti tik varžytynių vykdytojas, t. y. nemokumo administratorė, tačiau ne teismas.

20. Apeliantė (kreditorė) MB „Extant“, nesutikdama su skundžiama nutartimi, nurodo, kad teismas, atsisakydamas priimti prašymą, netinkamai pritaikęs CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktą, iš esmės sudarė galimybę tęsti neteisėtas varžytynes, taip pat nenurodė kaip pašalinti aplinkybes, kliudančias priimti prašymą. Apeliantės vertinimu, nemokumo bylose teismui suteikta teisė būti aktyviam, todėl jis turi patikrinti vykdomų nemokumo procedūrų kontrolę.

21. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis ir CPK 5 straipsnis suteikia teisę kiekvienam suinteresuotam asmeniui įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Kita vertus, teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti ir privalo būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka, todėl teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, privalo ex officio (savo iniciatyva) išsiaiškinti, ar yra asmens teisės kreiptis į teismą prielaidos ir tinkamo įgyvendinimo sąlygos, ar nėra procesinių kliūčių priimti ieškinį (prašymą).

22. CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintas vienas iš atsisakymo priimti ieškinį (prašymą) pagrindų – jeigu ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismo pareiga ex officio (savo iniciatyva) patikrinti, ar ginčas nagrinėtinas teisme, apima ir pareigą patikrinti, ar konkretus ieškinyje pareikštas reikalavimas gali būti savarankišku nagrinėjamo ginčo dalyku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-48-684/2023, 60 punktas).

23. Nagrinėjamojoje byloje nėra ginčo, kad Kauno apygardos teismo 2024 m. spalio 29 d. nutartimi buvo nustatyta turto pardavimo tvarka pagal 2024 m. rugpjūčio 29 d. kreditorių susirinkimo darbotvarkės 2–uoju klausimo nutarimo projektą, t. y. atsakovės turtą parduoti varžytynėse. JANĮ 91 straipsnyje nustatytos likviduojamo dėl bankroto juridinio asmens turto pardavimo iš varžytynių taisyklės. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turto pardavimui iš varžytynių mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) taikomos CPK turto pardavimą iš varžytynių reguliuojančios nuostatos tiek, kiek šis įstatymas nenustato kitaip. Pažymėtina, kad JANĮ nenustatyta varžytynių atšaukimo tvarka, tačiau nurodyta, jog turto pardavimo iš varžytynių vykdymo tvarką nustato Vyriausybė (JANĮ 91 straipsnio 2 dalis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pirmiau šioje nurodytos JANĮ nuostatos dėl likviduojamo dėl bankroto juridinio asmens turto pardavimo tvarkos yra imperatyviosios, todėl negali būti pakeistos bendrovės kreditorių ar kitų asmenų sprendimu. Įstatyme nustatytų teisės normų, susijusių su įmonės turto realizavimo tvarka, laikymasis yra veiksmingo įmonių nemokumo (bankroto) proceso sąlyga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-29-469/2022 48–50 punktai). Atsižvelgiant į tai, atsakovės kreditoriai, priimdami sprendimus dėl turto pardavimo, privalo laikytis pirmiau nurodytų JANĮ nuostatų. Jie negali nustatyti kitokios iš varžytynių parduodamo turto tvarkos, negu imperatyviai nustatyta įstatyme.

24. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. gruodžio 30 d. nutarimu Nr. 1328 patvirtintas Turto pardavimo iš varžytynių vykdomo bankroto proceso metu tvarkos aprašas, kuriame reglamentuojama turto, kuris vadovaujantis JANĮ nuostatomis parduodamas iš varžytynių, pardavimo iš varžytynių vykdymo tvarka.

25. Aprašo 3 straipsnyje numatyta, kad turto pardavimo iš varžytynių vykdytojas – Juridinių asmenų nemokumo įstatymo nustatyta tvarka ar Fizinių asmenų bankroto įstatymo nustatyta tvarka paskirtas nemokumo administratorius. Nagrinėjamu LUAB „Timber construction group“ parduodamo iš varžytynių turto vykdytojas yra nemokumo administratorė UAB „Admivista“.

26. Pagal Aprašo 39 straipsnį varžytynių atšaukimo teisė suteikta varžytynių vykdytojui, taip pat nustatyti atvejai, kuomet varžytynės turi būti atšauktos, t. y. kai paaiškėja, kad parduodamas turtas negalėjo būti parduotas iš varžytynių, ar paaiškėja kitos priežastys, dėl kurių varžytynės negali būti vykdomos Apraše nustatyta tvarka.

27. Pažymėtina, kad tokio pobūdžio bylose egzistuojantis viešasis interesas nulemia tai, jog teismo vaidmuo nemokumo procese yra aktyvesnis nei kitose ginčo teisenos tvarka nagrinėjamose bylose, tačiau įprastai teismo aktyvumo ribos siejamos su nemokumo proceso dalyvių (nemokumo administratoriaus, kreditorių susirinkimo) veiksmų kontrole, jų priimtų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimu. Taip pat turi būti konstatuotas bankroto proceso vilkinimas ir kreditorių susirinkimo kompetencijos neįgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-196-313/2017, 28 punktas; 2023 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-99-381/2023 40–41 punktai). Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aktyvus teismo vaidmuo nemokumo procese negali paneigti įstatyme nustatytos turto pardavimo tvarkos imperatyvumo, taip pat perkelti teismui visas pareigas. Kaip jau nurodyta, JANĮ nuostatos dėl likviduojamo dėl bankroto juridinio asmens turto pardavimo tvarkos yra imperatyviosios, todėl turi būti vykdomos pagal nustatytą tvarką. Atsižvelgdamas į išdėstytą teisinį reglamentavimą, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams, kad paskelbtas varžytynes gali atšaukti tik varžytynių vykdytojas, t. y. nemokumo administratorė, tačiau ne teismas.

28. Apeliantės argumentai, kad LUAB „Timber construction group“ turto pardavimas vykdomas pasibaigus likvidavimo terminui, atmetami kaip nepagrįsti. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta (CPK 179 straipsnio 3 dalis), kad Kauno apygardos teismo 2025 m. sausio 30 d. nutartimi atnaujino LUAB „Timber construction group“ likvidavimo terminą. Teismas pratęsė LUAB „Timber construction group“ likvidavimo terminą iki 2025 m. birželio 1 d.

29. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad Kauno apygardos teismo 2024 m. spalio 29 d. nutartis, kuria buvo nutarta nustatyti turto pardavimo tvarką, nebuvo apskųsta aukštesnės instancijos teismui. Taigi, savo procesine teise apskųsti teismo nutartį, siekiant jos pagrįstumo ir teisėtumo patikros, apeliantė nepasinaudojo. Pagal CPK 18 straipsnio nuostatas įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.

30. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pastebi, kad apeliantė manydama, jog pardavinėjant iš varžytynių LUAB „Timber construction group“ turtą, yra pažeidžiamos jos teisės ar tam tikri interesai, ar turėdama duomenis, kad turto pardavimas yra neteisėtas ir kt., gali jas apginti kitais įstatyme įtvirtintais būdais .

31. Kreditorė nesuformulavo materialiojo teisinio reikalavimo. Varžytinių atšaukimas savo esme yra procesinio pobūdžio priemonė. Nemokumo administratorė pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad teisme nevyksta ginčas, kurį turėtų spręsti teismas.

32. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad teisė į teismą turi būti įgyvendinama laikantis įstatyme nustatytos tvarkos. Asmuo, kuris kreipiasi į teismą siekdamas civilinių teisių gynybos, be kita ko, turi nurodyti, kokių materialiųjų teisinių padarinių jis siekia, t. y. suformuluoti ieškinio dalyką (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Dėl to tais atvejais, kai asmuo kreipiasi į teismą su reikalavimu, kurio patenkinimas nesukelia materialiųjų teisinių padarinių, teismas, priklausomai nuo procesinės situacijos, turi arba nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, įpareigodamas asmenį suformuluoti ieškinio dalyką, arba atsisakyti priimti tokį reikalavimą, kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), arba nutraukti civilinę bylą tuo pačiu pagrindu (CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jeigu ji jau iškelta. Tokie teismo veiksmai negali būti vertinami kaip suinteresuoto asmens teisės į teisminę gynybą pažeidimas, nes, jo reikalavimą teismui priėmus ir išnagrinėjus, teisė į teisminę gynybą nebūtų įgyvendinta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2013).

33. Taigi, iš nurodytų aplinkybių darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti apeliantės prašymą dėl varžytynių atšaukimo. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos sprendžiamam klausimui ir reikšmės apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumui bei teisėtumui įvertinti, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas išsamiai atsakyti į kiekvieną byloje dalyvaujančių asmenų pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020 40 punktas).

Dėl bylos procesinės baigties

34. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios panaikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2025 m. vasario 4 d. nutartį palikti nepakeistą.