Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjos bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Timber construction group“ bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Tigesta“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. balandžio 19 d. nutarties bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Timber construction group“ bankroto byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

10. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas BUAB „Timber construction group“ bankroto administratorės UAB „Tigesta“ prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas (CPK 263 straipsnio 1 dalis).

Dėl rašytinių paaiškinimų (ne)priėmimo

13. Pažymėtina, kad pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose apeliantė iš esmės tik komentuoja teismo sprendimą, pateikia savo pozicijos vertinimą ir neįvardija jokių kitų aktualių nagrinėjamoje byloje kilusiam ginčui aplinkybių, todėl apeliacinės instancijos teismas, siekdamas užtikrinti šalių procesinio lygiateisiškumo principą (CPK 17 straipsnis) ir proceso koncentracijos bei ekonomiškumo principus (CPK 7 straipsnis), atsisako priimti apeliantės pateiktus rašytinius paaiškinimus kaip perteklinius ir plačiau dėl jų nepasisako.

Dėl pagrindų taikyti laikinąsias apsaugos priemones

15. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą, atskirojo skundo bei atsiliepimo į jį argumentus, pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslus ir pagrindus, atsižvelgė į šalių statusą, į prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių pobūdį bei jų teisinį ryšį su BUAB „Timber construction group“ bankroto byla. Skundžiama nutartis teisėta ir pagrįsta, atskirojo skundo argumentai prielaidų jos panaikinimui nesudaro.

16. Byloje nustatyta, kad BUAB „Timber construction group“ bankroto administratorė UAB „Tigesta“ kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti 2019-01-18 kreditorių susirinkime priimtą nutarimą antruoju darbotvarkės klausimu dėl 2019-01-18 taikos sutarties projekto patvirtinimo. Kauno apygardos teismas 2019-03-22 nutartimi nutarė pareiškėjos bankroto administratorės UAB „Tigesta“ skundo netenkinti. Bankroto administratorė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismu pateikė atskirąjį skundą. Lietuvos apeliacinio teismo 2019-08-08 nutartimi bankroto administratorės atskirasis skundas atmestas ir palikta galioti pirmosios instancijos teismo nutartis. Taip pat bankroto administratorė yra pareiškusi pareiškimą dėl BUAB „Timber construction group“ bankroto pripažinimo tyčiniu. Šiose bylose priimamų procesinių sprendimų įvykdymo užtikrinimui prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, prašydama uždrausti jai pačiai pasirašyti taikos sutartį (organizuoti pasirašymą), kol nebus išnagrinėtas bankroto administratorės UAB „Tigesta“ 2019-03-29 atskirasis skundas dėl Kauno apygardos teismo 2019-03-22 nutarties bei pareiškimas dėl BUAB „Timber construction group“ bankroto pripažinimo tyčiniu, t. y. dėl kurių netaikymo ir kyla ginčas.

17. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatas, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi įstatyme įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, sudarančios pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones: turi būti tikėtinai pagrįstas ieškovo reikalavimas bei nustatyta grėsmė teismo sprendimo įvykdymui. Be to, laikinosios apsaugos priemonės parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu (CPK 145 straipsnio 2 dalis).

18. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tikėtino ieškinio pagrindimo sąvoka (CPK 144 straipsnio 1 dalis) reiškia, kad, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų, o tik preliminariai nustato, ar pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų apskritai gali būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, kurio įvykdymas, nepritaikius prašomų priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014-07-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014).

19. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones, nepagrįstai sprendė, kad bankroto administratorė nenurodo, su kokio konkretaus būsimo teismo sprendimo įvykdymu jos yra susijusios. Su tokiu apeliantės skundo argumentu iš esmės sutiktina, kadangi administratorės prašyme nurodoma, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumas siejamas su civilinėmis bylomis, kuriose sprendžiamas klausimas dėl bankrutuojančios bendrovės kreditorių susirinkimo nutarimo, kuriuo patvirtintas taikos sutarties projektas, panaikinimo ir bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu.

20. Kaip minėta, apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatė, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2019-08-08 nutartimi apeliantės atskirasis skundas dėl Kauno apygardos teismo 2019-03-22 nutarties, kuria atmestas bankroto administratorės skundas dėl BUAB „Timber construction group“ 2019-01-18 kreditorių susirinkime priimto nutarimo antruoju darbotvarkės klausimu, kuriuo patvirtintas 2019-01-18 taikos sutarties projektas, panaikinimo atmestas ir pirmosios instancijos teismo nutartis palikta nepakeista. Ši nutartis įsiteisėjo 2019-08-08 ir įgijo res judicata (galutinis teismo sprendimas) galią. Atsižvelgiant į tai, vertintina, kad tikėtinai palankaus apeliantei teismo procesinio sprendimo priėmimo galimybė paneigta, juolab kai jau yra priimtas ir įsiteisėjęs jai nepalankus teismo procesinis sprendimas, kuriuo jos atskirasis skundas buvo atmestas.

21. Kita vertus, byla dėl BUAB „Timber construction group“ bankroto pripažinimo tyčiniu nėra išnagrinėta ir apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo spręsti, kad bankroto administratorės UAB „Tigesta“ pareiškimas dėl bankroto pripažinimo tyčiniu yra akivaizdžiai nepagrįstas ir dėl to negalėtų būti patenkintas. Pareiškėja aiškiai suformulavo pareiškimo dalyką, pakankamai išsamiai išdėstė jo faktinį pagrindą, pateikė jos reikalavimus pagrindžiančius įrodymus. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apeliantės nurodytos aplinkybės dėl šios dalies prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nesant akivaizdžių duomenų apie pareiškėjos UAB „Tigesta“ pareiškimo dėl BUAB „Timber construction group“ bankroto pripažinimo tyčiniu nepagrįstumą, leidžia teigti, kad šioje dalyje prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių yra pagrįstas.

22. Laikinųjų apsaugos priemonių institutu siekiama garantuoti teismo priimto galimo ieškovui palankaus sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą. Todėl tokių priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad jų nesiėmus, būsimo galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti visiškai negalimas. Teismas, preliminariai įvertinęs pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus ir nustatęs, kad ieškovui palankus sprendimas galėtų būti priimtas, turėtų spręsti, ar egzistuoja kitos sąlygos, būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.

23. Pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra ir realios grėsmės būsimam teismo sprendimui įvykdyti egzistavimas, kurį privalo įrodyti dalyvaujantis byloje ar kitas suinteresuotas asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos apeliacinio teismo 2014-07-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1235/2014), o ieškinio preliminaraus pagrįstumo vertinimas yra būsimo teismo sprendimo neįvykdymo rizikai įvertinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2013-10-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2346/2013, 2014-01-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-26/2014). CPK neįtvirtinta kriterijų, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika, sąrašas. Ar taikyti ir kokia apimtimi taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas nustato atsižvelgdamas į visas byloje nustatytas faktines aplinkybes bei laikinųjų apsaugos priemonių taikymui aktualius principus.

24. Įmonės bankrotas – kolektyvinis procesas, kurio metu sprendžiami visų įmonės kreditorių teisių bei teisėtų interesų klausimai, kreditorių skirtingi interesai derinami, ieškant protingos ir teisingos jų pusiausvyros. Bankroto proceso tikslas – pagal įstatyme nustatytas taisykles proporcingai teismo patvirtintų reikalavimų dydžiui ir kuo didesniu mastu tenkinti visų įmonės kreditorių reikalavimus. Bankroto procesas turi būti operatyvus ir sklandus, nes tik taip galima užtikrinti šio proceso administravimą mažiausiais kaštais, siekiant bankroto proceso tikslo – kuo didesnio kreditorių reikalavimų patenkinimo iš bankrutuojančios įmonės turto.

25. Teismas skundžiama nutartimi atsisakė nustatyti draudimą bankroto administratorei pasirašyti taikos sutartį, kurios pagrindu būtų nutraukta BUAB „Timber construction group“ bankroto byla. Taigi, atsisakius taikyti laikinąsias apsaugos priemones, iš esmės galės būti tęsiami kreditorių daugumos veiksmai siekiant sudaryti taikos sutartį ir perduoti ją tvirtinti teismui. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, netaikydamas laikinųjų apsaugos priemonių, savalaikiai skundžiama 2019-04-19 nutartimi užtikrino esminius bankroto proceso principus ir tikslą – derinti visų įmonės kreditorių interesus, kiek įmanoma operatyviau ir ekonomiškiau užbaigti įmonės bankroto procedūras.

26. Taip pat apeliantės nuomone, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, bus sudaryta taikos sutartis, kai yra iškelta byla dėl bankrutuojančios bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu, nors taikos sutartis negali būti sudaroma esant tokiai teisinei situacijai. Priešingai, nei teigia apeliantė, taikos sutarties sudarymas ir bankroto bylos nutraukimas nesant išnagrinėtam tyčinio bankroto klausimui yra galimas. Tokią išvadą padarė ir Lietuvos apeliacinis teismas 2019-08-08 nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-843-236/2019, išnagrinėjęs bankroto administratorės atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas bankroto administratorės skundas panaikinti 2019-01-18 BUAB „Timber construction group“ kreditorių susirinkimo metu antruoju darbotvarkės klausimu priimtą nutarimą patvirtinti taikos sutarties projektą.

27. Be to, ĮBĮ, reglamentuodamas tyčinio bankroto pripažinimą, neįpareigoja įvardyti atsakingo (kaltojo) asmens, nes įstatymas su bankroto pripažinimu tyčiniu tiesiogiai jokių materialiųjų teisinių padarinių nesieja. Bankroto pripažinimas tyčiniu tik gali lemti tolesnių tyrimo veiksmų atlikimą (teismas ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo nutarties pripažinti bankrotą tyčiniu įsiteisėjimo dienos šios nutarties kopiją pateikia prokurorui dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo – ĮBĮ 20 straipsnio 6 dalis), taip pat ieškinių dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais arba žalos atlyginimo pareiškimą (ĮBĮ 20 straipsnio 5 ir 7 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-07-21 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-324-915/2017).

28. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nors, viena vertus, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad apeliantė nenurodo su kokio konkretaus būsimo procesinio sprendimo įvykdymu siejamos prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės, kita vertus, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė dėl tokių priemonių taikymo aktualumo BUAB „Timber construction group“ bankroto byloje. Apeliantė, kvestionuodama teismo poziciją dėl laikinųjų apsaugos priemonių netaikymo, argumentavo, kad ginčo atveju laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra būtinas dėl teisme nagrinėjamų ginčų, susijusių kreditorių susirinkimo nutarimu dėl taikos sutarties projekto patvirtinimo ir bankrutuojančios bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu. Tačiau darytina išvada, kad apeliantės prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra savitikslės ir perteklinės, iš esmės neturinčios teisinių pasekmių, kadangi nenustatyta grėsmė teismo procesinių sprendimų įvykdymui. Priešingai, pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, bankroto procedūros užsitęs neapibrėžtam laikui ir tai gali padidinti įmonės administravimo kaštus, pažeisti kreditorių teises ir teisėtus interesus.

Dėl prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių pobūdžio

29. Bylos aplinkybių kontekste būtina pažymėti, kad pagal ĮBĮ 11 straipsnio 1 dalį bankroto administratorius – tai teismo paskirtas fizinis ar juridinis asmuo, turintis teisę teikti bankroto administravimo paslaugas. Bankroto administratorius, vykdydamas ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalyje nustatytas funkcijas, gina bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorių teises bei teisėtus interesus, vadovauja bankrutuojančios įmonės ūkinei komercinei veiklai, atstovauja arba įgalioja kitą asmenį atstovauti bankrutuojančiai įmonei teisme ir pan. (ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 6, 9, 14 punktai). ĮBĮ 11 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad kreditorių susirinkimas įgalioja kreditorių susirinkimo pirmininką įmonės vardu sudaryti pavedimo sutartį su teismo paskirtu bankroto administratoriumi.

30. Teismo paskirtas įmonės administratorius visiškai pakeičia įmonės vadovą, nes jis atlieka vienasmeniam valdymo organui priskirtas funkcijas. Įmonės bankroto administratorius – vienas iš svarbiausių asmenų bankroto procese, kuris vykdo bankrutuojančios įmonės vadovo funkcijas bei atlieka teisinį tyrimą dėl įmonės ir su ja susijusių asmenų veiksmų ar neveikimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad bankroto administratorius visų pirma yra teismo paskirtas bankrutuojančios įmonės atstovas, veikiantis įmonės vardu ex officio (pagal pareigas), o pavedimo sutarties pagrindu susiklosto ne bankroto administratoriaus ir kreditorių (ar kreditorių susirinkimo), bet bankroto administratoriaus ir bankrutuojančios įmonės teisiniai santykiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-02-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-6/2012).

31. ĮBĮ 28 straipsnio 1 dalyje yra nurodyti asmenys, turintis teisę inicijuoti taikos sutarties sudarymą ir taikos sutartis laikoma sudaryta, kai ją pasirašo kreditoriai, kurių nepatenkintų reikalavimų suma sudaro ne mažiau kaip 2/3 iki taikos sutarties pasirašymo dienos visų likusių nepatenkintų reikalavimų sumos vertinės išraiškos ir administratorius. Vadinasi, bankroto administratorius ne tik gali inicijuoti taikos sutarties bankroto procese sudarymą, tačiau jo pasirašymas / sutikimas su taikos sutarties sąlygomis yra būtinas, pripažįstant, kad taikos sutartis bankroto byloje laikoma sudaryta.

32. Šiame kontekste aktualu paminėti, kad, bendrovei iškėlus bankroto bylą paskirta bankroto administratorė, kuri įgyvendindama teisės aktais jai suteiktas teises bei vykdydama nustatytas pareigas, veikia bendrovės vardu ir bendrovės kreditorių interesų naudai, todėl nustačiusi, kad taikos sutartimi pastarųjų ar jos pačios interesai gali būti pažeisti, turi teisę išsakyti poziciją dėl taikos sutarties tiek turinio trūkumų, tiek įvykdymo perspektyvų, tiek (ne)tvirtinimo. Nepaisant to, tik teismas turi teisę spręsti dėl jos (ne)patvirtinimo ir įvertinti jos teisėtumą, patikrindamas, ar taikos sutartį pasirašė įstatymo reikalaujama kreditorių dauguma, ar ji atitinka taikos sutarties turiniui ir formai keliamus reikalavimus ir ar taikos sutarties sąlygos nepažeidžia jos nepasirašiusių kreditorių teisėtų interesų ir lūkesčių. Tačiau šios aplinkybės neeliminuoja administratorės teisės spręsti dėl taikos sutarties formos, turinio bei vykdymo, atitinkamai ir pasirašymo. Be to, 2019-01-18 kreditorių susirinkimo nutarimu patvirtintos taikos sutarties projekto sąlygos tiesiogiai liečia ir bankroto administratorės teises ir pareigas (dėl atlyginimo), todėl jos valios išraiška irgi yra svarbi.

33. Remiantis tuo, kas išdėstyta, spęstina, kad netaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, nebus užkirstas kelias realiai įvykdyti teismo procesinius sprendimus bylose dėl kreditorių susirinkimo nutarimo patvirtinti taikos sutarties projektą ir bankrutuojančios bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu. Šiuo atveju apeliantė nepateikė jokių argumentų dėl galimos rizikos procesinių sprendimų įvykdymui pagrįsti, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių procesinių teismo sprendimų įvykdymas minėtose bylose pasunkės arba pasidarys neįmanomas, pagrįsti.

Dėl procesinės baigties

34. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad atskirasis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2019 m. balandžio 19 d. nutartį palikti nepakeistą