Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens A. M. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2024 m. lapkričio 8 d. nutarties civilinėje byloje pagal nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Admivista“ skundą dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Timber construction group“ 2024 m. rugpjūčio 29 d. kreditorių susirinkimo sprendimo 2–uoju darbotvarkės klausimu panaikinimo, suinteresuoti asmenys valstybės įmonė Turto bankas, uždaroji akcinė bendrovė „Rekovera“, A. M..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų

10. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliaciniame teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

11. Absoliučių apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.

12. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas atsisakė priimti suinteresuoto asmens A. M. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2024 m. spalio 29 d. nutarties, kuria panaikintas bankrutavusios bendrovės kreditorių susirinkimo sprendimas ir nustatyta bendrovės turto (reikalavimo teisių) pardavimo tvarka. Taigi apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar šioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėmis buvo pagrindas atsisakyti priimti apelianto atskirąjį skundą dėl teismo nutarties, kuria išnagrinėtas bankrutavusios bendrovės nemokumo administratorės skundas dėl kreditorių susirinkimo sprendimo.

Dėl reikšmingų faktinių aplinkybių

15. Kauno apygardos teismo 2017 m. birželio 22 d. nutartimi atsisakyta iškelti atsakovės UAB „Timber construction group“ restruktūrizavimo bylą ir jai iškelta bankroto byla. Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1478-407/2017 Kauno apygardos teismo 2017 m. birželio 22 d. nutarties dalis, kuria atsakovei UAB ,,Timber construction group“ iškelta bankroto byla, panaikinta ir bankroto bylos iškėlimo klausimas perduotas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

16. Kauno apygardos teismo 2017 m. spalio 10 d. nutartimi UAB ,,Timber construction group“ bankroto bylos iškėlimo klausimą paskirta nagrinėti teismo posėdyje 2017 m. spalio 27 d. Teisme 2017 m. spalio 26 d. buvo gautas UAB „Timber construction group“ direktoriaus A. M. pareiškimas dėl restruktūrizavimo bylos UAB „Timber construction group“ iškėlimo. Kauno apygardos teismo 2017 m. lapkričio 15 d. nutartimi pareiškimas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo priimtas nagrinėti teisme, civilinė byla sujungta su civiline byla dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo.

18. Kauno apygardos teismas 2018 m. gegužės 14 d. nutartimi patvirtino atsakovės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą, tarp jų – A. M. 3 197,95 Eur finansinį reikalavimą. A. M. 2022 m. balandžio 14 d. nemokumo administratorei nurodė sąskaitą, į kurią pervesti lėšas. Nemokumo administratorė 2022 m. balandžio 14 d. pervedė į nurodytą sąskaitą 3 197,95 Eur ir 2022 m. gegužės 20 d. pateikė teismui prašymą išbraukti iš kreditorių sąrašo pirmosios eilės kreditorius, tarp jų – A. M., kurio reikalavimas (3 197,95 Eur) buvo patenkintas. Kauno apygardos teismas 2022 m. gegužės 23 d. nutartimi pirmosios eilės kreditorius, tarp jų – A. M., išbraukė iš pirmosios eilės kreditorių sąrašo. Nutartis įsiteisėjo 2022 m. birželio 1 d.

21. Kauno apygardos teismo 2018 m. spalio 24 d. ir 2020 m. balandžio 11 d. nutartimis nebuvo tenkintas BUAB „Timber construction group“ nemokumo administratorės prašymas paskirti baudą buvusiam atsakovės vadovui A. M.. Tačiau Kauno apygardos teismo 2019 m. balandžio 5 d. nutartimi buvusiam atsakovės vadovui A. M. paskirta 500 Eur bauda už įpareigojimo perduoti nemokumo administratoriui bendrovės turtą ir dokumentus nevykdymą, kuri sumažinta iki 100 Eur Kauno apygardos teismo 2019 m. gegužės 10 d. nutartimi.

24. Teismo 2020 m. vasario 2 d. nutartimi netenkintas A. M. prašymas pakeisti jį kreditorės UAB „Rekovera“ teisių perėmėju.

27. Kauno apygardos teismas 2020 m. spalio 27 d. nutartimi atmetė prašymą pripažinti UAB „Timber construction group“ bankrotą tyčiniu, o 2020 lapkričio 5 d. nutartimi netenkino nemokumo administratorės prašymo dėl A. M. teisės eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu apribojimo. Tačiau Kauno apygardos teismo 2022 m. lapkričio 3 d. nutartimi A. M. apribota teisė eiti vadovo pareigas penkerius metus. Suinteresuotas asmuo A. M. pateikė atsiliepimus į pareiškimus dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu ir teisės eiti vadovo pareigas apribojimo, taip pat – atskirąjį skundą dėl 2022 m. lapkričio 3 d. nutarties.

28. BUAB „Timber construction group“ bankroto byloje nėra duomenų, kad apeliantas teikė kitus procesinius prašymus ar kitaip joje dalyvavo kaip šio juridinio asmens dalyvis – akcininkas (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

29. 2024 m. rugpjūčio 29 d. įvyko BUAB „Timber construction group“ kreditorių susirinkimas, kurio darbotvarkėje 2–uoju klausimu buvo sprendžiama dėl debitorinio turto (reikalavimo teisių) pardavimo. Nemokumo administratorės pateiktame 2024 m. rugpjūčio 29 d. protokole nurodyta, kad, atsižvelgiant į tai, jog bendrovė turi reikalavimo teisių, kurias reikia realizuoti tam, kad teismas galėtų priimti sprendimą dėl bendrovės pabaigos, yra siūlomas sprendimo projektas parduoti bendrovės finansinį turtą: 1) reikalavimo teisę į V. J. dėl 113 550 Eur skolos pagal Kauno apygardos teismo 2020m. birželio 15 d. nutartį; 2) reikalavimo teisę į A. M. dėl 3565,96 Eur skolos pagal Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 22 d. sprendimą; 3) reikalavimo teisę į A. M. dėl 46 933,46 Eur skolos pagal Lietuvos Apeliacinio teismo 2022 m. vasario 3 d. nutartį; 4) reikalavimo teisę į A. M. dėl 5 987,95 Eur skolos pagal Kauno apylinkės teismo 2024 m. kovo 27 d. sprendimą; 5) ieškovo teises Kauno apygardos teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-278- 55/2024 dėl UAB „Dignalita“ ir MB „Extant“ sudarytos 665 000 Eur reikalavimo teisės į BUAB „Timber construction group“ perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo; 6) civilinio ieškovo teises Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-21368/19, kurioje pareikštas civilinis ieškinys priteisti iš A. M. dėl 819 933,96 Eur bendrovei padarytą žalą, iššvaisčius jos turtą. Pardavimą vykdyti iš varžytynių tokia tvarka: 1) pardavinėti reikalavimo teises ir ieškovo teises bylose pagal sąrašą kaip vieną objektą; 2) I varžytynėse nustatyti pradinę kainą 20 proc. turto vertės; 2) II varžytynėse nustatyti pradinę kainą 10 proc. turto vertės; III varžytynėse nustatyti pradinę kainą 1 proc. turto vertės; nustatyti 100 Eur kainos didinimo intervalą; turto nepardavus šaukti kreditorių susirinkimą dėl tolesnio turto realizavimo.

30. BUAB „Timber construction group“ kreditoriai 2024 m. rugpjūčio 29 d. susirinkime nepriėmė sprendimo dėl bendrovės turimų reikalavimo teisių pardavimo. Didžiausią balsų daugumą (75,255 proc.) turinti kreditorė MB „Extant“ balsavo „prieš“, nenurodydama argumentų. Taip pat nebuvo pasiūlyta alternatyvi reikalavimo teisių pardavimo tvarka.

31. BUAB „Timber construction group“ nemokumo administratorė padavė skundą dėl tokio bendrovės kreditorių susirinkimo sprendimo 2–uoju darbotvarkės klausimu.

33. Suinteresuotas asmuo A. M. dėl Kauno apygardos teismas 2024 m. spalio 29 d. nutarties pateikė atskirąjį skundą, kurį pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti remdamasis tuo, kad A. M. nėra bendrovės kreditorius ir nepatenka į JANĮ 55 straipsnio 2 dalyje apibrėžtą sąrašą subjektų, kurie turi teisę skųsti kreditorių susirinkimo sprendimus ir, atitinkamai, teismo nutartis dėl šių sprendimų galiojimo.

Dėl bendrovės akcininko teisės skųsti kreditorių susirinkimo sprendimą, taip pat paduoti atskirąjį skundą dėl teismo nutarties, kuria išspręstas kreditorių susirinkimo sprendimo teisėtumo klausimas

36. Vadovaujantis JANĮ 55 straipsniu ir pacituota teismų praktika, darytina išvada, kad JANĮ 55 straipsnio 2 dalyje yra nurodyti subjektai, kuriems įstatymas suteikia teisę ginčyti nemokaus juridinio asmens kreditorių susirinkimo sprendimus, taigi ir teikti atskiruosius skundus dėl teismo nutarties, priimtos ginčijamo kreditorių susirinkimo sprendimo klausimu, be papildomo savo teisinio suinteresuotumo pagrindimo. Kiti subjektai, nepatenkantys į JANĮ 55 straipsnio 2 dalyje įvardytų subjektų sąrašą, skundą dėl atitinkamo kreditorių susirinkimo sprendimo, taip pat atskirąjį skundą dėl teismo nutarties, priimtos išnagrinėjus skundą dėl apskųsto kreditorių susirinkimo sprendimo, gali pateikti tik pagrindę savo materialųjį teisinį suinteresuotumą ginčo klausimu.

37. BUAB „Timber construction group“ bankroto bylos duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad 2024 m. rugpjūčio 29 d. vykusio bendrovės kreditorių susirinkimo metu apeliantas A. M. nebuvo bendrovės kreditorius, nes Kauno apygardos teismo 2022 m. gegužės 23 d. nutartimi, įsiteisėjusia 2022 m. birželio 1 d., jis buvo išbrauktas iš kreditorių sąrašo, patenkinus jo finansinį reikalavimą. Taigi apeliantas, nebūdamas bendrovės kreditorius, negalėjo dalyvauti ir balsuoti bendrovės kreditorių 2024 m. rugpjūčio 29 d. susirinkime, jis nepatenka į JANĮ 55 straipsnio 2 dalyje nurodytų subjektų, kurie turi teisę ginčyti bendrovės kreditorių 2024 m. rugpjūčio 29 d. susirinkime priimtą sprendimą, taip pat ir teikti atskirąjį skundą dėl teismo nutarties, priimtos ginčijamo kreditorių susirinkimo sprendimo klausimu, be papildomo savo teisinio suinteresuotumo pagrindimo. Apeliantas, siekdamas apskųsti teismo nutartį, priimtą išnagrinėjus nemokumo administratorės skundą dėl bendrovės kreditorių susirinkimo sprendimo, turėjo pareigą papildomai pagrįsti savo teisinį suinteresuotumą teikti atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2024 m. spalio 29 d. nutarties.

38. Apeliantas savo teisę paduoti atskirąjį skundą dėl teismo nutarties, kuria išnagrinėtas skundas dėl bendrovės kreditorių susirinkimo sprendimo, susijusio su bendrovės turto pardavimu, grindžia tuo, jis šį skundą teikia ne kaip BUAB „Timber construction group“ kreditorius, bet kaip jos dalyvis (akcininkas). Apelianto teigimu, jis yra įtrauktas dalyvauti bendrovės bankroto byloje suinteresuotu asmeniu kaip bendrovės akcininkas (CPK 37 straipsnio 1 dalis), tai patvirtina jo teisinį bei ekonominį suinteresuotumą ir jis, kaip bendrovės bankroto procese dalyvaujantis suinteresuotas asmuo (akcininkas), turi teisę apskųsti teismo nutartį, priimtą dėl bendrovės kreditorių susirinkimo sprendimo. Apeliacinės instancijos teismas šiuos apelianto argumentus pripažįsta nepagrįstais.

39. Pagal kasacinio teismo praktiką bankroto bylos dalyviais gali būti tiek asmenys, pateikę ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo, bankrutuojančios įmonės kreditoriai, tiek bankrutuojančios įmonės akcininkai ir kiti suinteresuoti bylos baigtimi asmenys, taip pat asmenys, savo turtu užtikrinę bankrutuojančios įmonės prievolių įvykdymą, tačiau tam jie turi įrodyti pakankamą ir glaudų savo materialųjį teisinį ryšį (turtinį suinteresuotumą) su bankroto byla (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-630/2013; 2014 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-280/2014).

40. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad bendrąja prasme įmonės akcininkai, šiai įmonei bankrutuojant, nėra bankroto byloje proceso dalyviai, tačiau ši bendroji taisyklė turi išimčių, kai savininko (akcininko, nario) teisės yra pakankamai veikiamos apribojimų, pritaikytų juridiniam asmeniui, todėl gali būti pateisintas ir jų dalyvavimas bankroto procese. Bankrutuojančios įmonės akcininkai atskirais atvejais gali dalyvauti bankroto byloje trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, statusu. Sprendžiant akcininkų įtraukimo į bylą klausimą turi būti įvertintas jų faktinis ir teisinis suinteresuotumas (turimo intereso reikšmingumas, dalyvavimo bankroto byloje tikslingumas ir panašios aplinkybės) dalyvauti bankroto procedūroje. Akcininko (juridinio asmens dalyvio) teisinis suinteresuotumas priklauso nuo faktų, kurių pagrindu ir nustatoma, kiek bankrutuojančio juridinio asmens dalyvio interesas gali būti paveiktas bankroto procedūros. Taigi teisinio reikalavimo turėjimas tokiam subjektui nėra būtina prielaida dalyvauti procese, o trečiojo asmens materialusis teisinis ryšys su byla gali būti pagrįstas ir kitomis aplinkybėmis nei teisinio reikalavimo turėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2010; 2011 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-543/2011; 2014 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-280/2014).

41. Pavyzdžiui, bankrutuojančios įmonės akcininkas, savo turtu užtikrinęs bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės prievoles, yra suinteresuotas banko, kuris turi teisę nukreipti išieškojimą į jo įkeistą turtą, finansinio reikalavimo apimtimi (dydžiu). Toks įkaito davėjas, nors ir neturi finansinių reikalavimų bankrutuojančiai įmonei, tačiau turi materialųjį teisinį suinteresuotumą bankroto bylos baigtimi dėl patvirtinto finansinio reikalavimo, todėl turi turėti teisę ginti savo teises būdamas bankroto bylos dalyviu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-630/2013).

42. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su BUAB „Timber construction group“ bankroto byla (CPK 179 straipsnio 3 dalis), nustatė, kad apeliantas bendrovės bankroto bylos procese dalyvavo tik kaip atsakovės kreditorius, kurio finansinis reikalavimas buvo visiškai patenkintas, taip pat kaip buvęs bendrovės vadovas – teikė atsiliepimus į pareiškimus dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu, baudos jam, kaip buvusiam bendrovės vadovui, pažeidusiam pareigą perduoti nemokumo administratoriui bendrovės turtą ir dokumentus, skyrimo ir jo teisės eiti vadovo pareigas apribojimo, atskirąjį skundą dėl nutarties, kuria apribota jo teisė penkerius metus eiti juridinio asmens vadovo pareigas (žr. šios nutarties 18–24, 27 punktus). Apelianto, remiantis bendrovės akcininko teisiniu statusu, bankroto byloje teikti pareiškimai, prašymai nebuvo priimti (žr. šios nutarties 22, 25, 26 punktus).

43. BUAB „Timber construction group“ bankroto byloje nėra duomenų apie tai, kad apeliantas bendrovės bankroto byloje dalyvavo ne tik kaip buvęs bendrovės vadovas ir kreditorius, bet ir akcininkas (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Dėl to atskirojo skundo argumentai, kad apeliantas, kaip bendrovės akcininkas, yra bendrovės bankroto byloje dalyvaujantis asmuo, atmetami kaip nepagrįsti.

44. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad apeliantas konkrečiai nepagrindė savo, kaip bendrovės akcininko, teisinio suinteresuotumo apskųsti Kauno apygardos teismo 2024 m. spalio 29 d. nutartį, kuria panaikintas BUAB „Timber construction group“ kreditorių susirinkimo 2024 m. rugpjūčio 29 d. sprendimas ir nustatyta bendrovės turto (reikalavimo teisių) pardavimo tvarka. Pavyzdžiui, nenurodė aplinkybių, kad jis, kaip bendrovės akcininkas, šioje bankroto proceso stadijoje siekia išsaugoti bendrovės veiklą arba turi kitokį teisėtą ir pagrįstą materialųjį teisinį interesą dalyvauti sprendžiant bankrutavusios bendrovės turimo turto pardavimo klausimus.

45. Siekdamas pagrįsti savo teisę paduoti atskirąjį skundą dėl teismo nutarties, kuria išspręstas bendrovės kreditorių susirinkimo sprendimo panaikinimo klausimas, apeliantas netinkamai remiasi Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. vasario 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-311-241/2021, interpretuodamas šioje nutartyje išdėstytus motyvus sau naudinga linkme. Nurodytoje nutartyje Lietuvos apeliacinis teismas padarė išvadą, kad įnašą nemokios įmonės skoloms padengti įnešęs akcininkas, siekiantis atkurti įmonės veiklą, turi teisinį suinteresuotumą bankroto proceso išlaidų pagrįstumu ir atitinkamai teisę kvestionuoti šiuo klausimu priimtą kreditorių susirinkimo sprendimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-311-241/2021). Jau nurodyta, kad nagrinėjamu atveju apeliantas neįvardijo aplinkybių, kurios leistų įvertinti, jog jis, kaip bendrovės akcininkas, turi teisėtą ir pagrįstą materialųjį teisinį interesą dalyvauti sprendžiant bankrutavusios bendrovės turto pardavimo klausimus.

46. Apelianto argumentai, kad nagrinėjamu atveju kreditorių susirinkimas nepriėmė sprendimo dėl svarstyto klausimo, nepriimtas kreditorių susirinkimo sprendimas kreditoriams ar bankrutuojančiai bendrovei nesukuria teisių ar pareigų, todėl jo negalima ginčyti teisme, atmetami kaip stokojantys teisinio pagrįstumo.

47. Aplinkybė, kad BUAB „Timber construction group“ kreditoriai, dalyvavę 2024 m. rugpjūčio 29 d. susirinkime, nepriėmė sprendimo dėl bendrovės nemokumo administratorės pateikto projekto parduoti bendrovės turtą (reikalavimo teises), neriboja JANĮ 55 straipsnio 2 dalyje išvardintų subjektų teisės apskųsti tokią kreditorių poziciją. Kreditorių nepritarimas nemokumo administratorės pasiūlytai bendrovės turimų reikalavimo teisių pardavimo tvarkai pagal savo esmę yra kreditorių susirinkimo sprendimas, kuris gali būti skundžiamas JANĮ nustatyta tvarka.

48. Apeliantas taip pat remiasi tuo, kad Kauno apygardos teismas, gavęs bendrovės nemokumo administratorės skundą dėl bendrovės kreditorių 2024 m. rugpjūčio 29 d. susirinkimo sprendimo 2–uoju darbotvarkės klausimu, 2024 m. rugsėjo 19 d. pranešimu suinteresuotiems asmenims, tarp jų – ir apeliantui, nustatė 14 dienų terminą atsiliepimui į skundą pateikti, apelianto pateiktą atsiliepimą priėmė ir 2024 m. spalio 29 d. nutartyje įvertino kaip procesinį dokumentą, taigi apeliantas šioje byloje dalyvavo kaip suinteresuotas asmuo ir turi teisę paduoti atskirąjį skundą dėl teismo nutarties, priimtos dėl bendrovės kreditorių 2024 m. rugpjūčio 29 d. susirinkimo sprendimo. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pritarti apelianto argumentams.

49. Jau nurodyta, kad tiek teisę apskųsti kreditorių susirinkimo sprendimą, tiek teisę paduoti atskirąjį skundą dėl teismo nutarties, priimtos išnagrinėjus skundą dėl atitinkamo kreditorių susirinkimo sprendimo, turi tik JANĮ 55 straipsnio 2 dalyje išvardinti subjektai, o kiti asmenys – tik tada, kai įrodo savo materialųjį teisinį suinteresuotumą ginčo klausimu. Nagrinėjamu atveju apeliantas nepagrindė, kad jis, kaip bendrovės akcininkas, turi teisėtą ir pagrįstą materialųjį teisinį interesą dalyvauti sprendžiant bankrutavusios bendrovės turimų reikalavimo teisių pardavimo klausimus. Tai, kad bendrovės nemokumo administratorė skunde dėl 2024 m. rugpjūčio 29 d. kreditorių susirinkimo sprendimo A. M. nurodė kaip pareiškėją, o teismas pranešimus dėl atsiliepimų į skundą pateikimo išsiuntė visiems skunde nurodytiems asmenims, tarp jų – A. M., taip pat priėmė jo pateiktą atsiliepimą į skundą, negali pakeisti JANĮ įtvirtinto teisinio reglamentavimo dėl subjektų, turinčių teisę apskųsti kreditorių susirinkimo sprendimą, taigi ir paduoti atskirąjį skundą dėl teismo nutarties, priimtos dėl atitinkamo kreditorių susirinkimo sprendimo. Apeliantas be pagrindo remiasi jo teisėtų lūkesčių pažeidimu. Teisėti lūkesčiai turi neprieštarauti įstatymo nustatytam reglamentavimui.

50. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad bendrovės kreditorių 2024 m. rugpjūčio 29 d. susirinkime 2–uoju darbotvarkės klausimu, be kita ko, turėjo būti sprendžiama ir dėl reikalavimo teisių į apeliantą kaip fizinį asmenį pardavimo (žr. šios nutarties 29 punktą). Susiklosčiusioje faktinėje ir teisėje situacijoje galima įžvelgti apelianto veikimą interesų konflikto situacijoje, t. y. galimą jo siekį išvengti prievolių bankrutavusiai bendrovei vykdymo.

Dėl procesinės bylos baigties

51. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas išdėstytus motyvus, prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas dėl apelianto teisės pateikti atskirąjį skundą dėl nutarties, kuria išspręstas bankrutavusios bendrovės kreditorių susirinkimo sprendimo teisėtumo klausimas, tinkamai pritaikė civilinio proceso teisės ir JANĮ normas, aktualias šiam procesiniam klausimui išspręsti. Atskirajame skunde išdėstyti argumentai nesuponuoja pagrindo priimti kitokį procesinį sprendimą. Dėl to atskirasis skundas atmetamas, o apskųsta pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2024 m. lapkričio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.