Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės (kreditorės) mažosios bendrijos „Extant“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2024 m. gruodžio 19 d. nutarties, kuria atmestas kreditorės mažosios bendrijos „Extant“ prašymas priimti sprendimą dėl likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Timber construction group“ pabaigos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Kreditorė mažoji bendrija (toliau – ir MB) „Extant“ pateikė teismui prašymą priimti sprendimą dėl likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir LUAB) „Timber construction group“ (toliau – ir bendrovė, atsakovė) pabaigos arba įpareigoti nemokumo administratorių pateikti Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 100 straipsnyje įvardytus dokumentus per 30 dienų terminą ir nurodyti, kokio dydžio bauda atsakovui yra skiriama, jeigu jis per nustatytą terminą neįvykdys sprendimo.

2. Kreditorė nurodė, kad Kauno apygardos teismas 2024 m. rugsėjo 4 d. nutartimi netenkino nemokumo administratorės prašymo pratęsti likvidavimo terminą ir iš esmės konstatavo, jog nėra galimybės didesne apimtimi patenkinti kreditorių finansinius reikalavimus. Lietuvos apeliacinis teismas konstatavo, kad aplinkybės, susijusios su debitorinių skolų pardavimu (Kauno apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-1260-638/2024 nustačius bendrovės turto (reikalavimo teisių) pardavimo tvarką), taip pat nepagrindžia realios galimybės didesne apimtimi patenkinti kreditorių finansinius reikalavimus. Lietuvos apeliacinis teismas 2024 m. birželio 13 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-452-567/2024, jau konstatavo, kad nėra įrodymų, kurie pagrįstų realią tikimybę išieškoti debitorines skolas. Teismams nusprendus nepratęsti likvidavimo termino (nutartys – įsiteisėjusios), likvidavimo terminas pasibaigė 2024 m. rugsėjo 1 d., nes nėra realių galimybių didesne apimti patenkinti kreditorių reikalavimus. Vykstantys teisminiai procesai nėra kliūtis užbaigti bendrovės bankroto procesą, nemokumo administratoriui pateikus institucijos, vykdančios aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę, pažymą dėl atliekų, užteršto dirvožemio ir grunto sutvarkymo ir padavus prašymą priimti sprendimą dėl įmonės pabaigos. Tai leidžia teigti, kad likvidavimo procedūros faktiškai yra užbaigtos, ir teismas gali priimti sprendimą dėl įmonės pabaigos.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Kauno apygardos teismas 2024 m. gruodžio 19 d. nutartimi kreditorės MAB „Extant“ prašymą atmetė.

4. Teismas nustatė, kad Kauno apygardos teismas 2024 m. spalio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-1260-638/2024 panaikino LUAB „Timber construction group“ 2024 m. rugpjūčio 29 d. kreditorių susirinkimo sprendimą, priimtą antruoju darbotvarkės klausimu, bei nustatė bendrovės turto (reikalavimo teisių) pardavimo tvarką pagal 2024 m. rugpjūčio 29 d. kreditorių susirinkimo antruoju darbotvarkės klausimu nutarimo projektą; ši nutartis neįsiteisėjusi. LUAB „Timber construction group“ debitoriniai reikalavimai nėra realizuoti kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka.

5. Teismas padarė išvadą, kad šiame LUAB „Timber construction group“ bankroto proceso etape (kai nėra patvirtinta galutinė bankroto ataskaita), sprendimo dėl bendrovės pabaigos priėmimas neatitinka bankroto proceso tikslų, įstatyme įtvirtintų bankrutuojančios įmonės bankroto proceso išlaidų apmokėjimo ir bankroto procese gauto turto (lėšų) paskirstymo kreditoriams taisyklių, teisingumo ir protingumo principų, interesų pusiausvyros principo.

III. Atskirojo skundo argumentai

6. Apeliantė (kreditorė) MB „Extant“ atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2024 m. gruodžio 19 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – MB „Extant“ prašymą patenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

6.1. Bendrovės likvidavimo terminas yra pasibaigęs 2024 m. rugsėjo 1 d., o nemokumo administratorė nesiima veiksmų dėl bendrovės pabaigos, tarp jų – neteikia teismui prašymo priimti sprendimą dėl bendrovės pabaigos.

6.2. Įsiteisėjusios teismų nutartys (Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-888-934/2024; 2024 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-452/567/2024) patvirtina, kad likvidavimo terminas netęstinas, nes nėra realių galimybių didesne apimtimi patenkinti kreditorių reikalavimus, taip pat kad vykstantys teisminiai procesai nėra kliūtis užbaigti bendrovės bankroto procesą. Lietuvos apeliacinis teismas 2024 m. lapkričio 14 d. nutartyje konstatavo, kad aplinkybės, susijusios su debitorinių skolų pardavimu (Kauno apygardos teismo 2024 m. spalio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-1260-638/2024 nustačius bendrovės turto (reikalavimo teisių) pardavimo tvarką), taip pat nepagrindžia realios galimybės didesne apimtimi patenkinti kreditorių reikalavimus. Tačiau pirmosios instancijos teismas šias aplinkybes ignoravo, kaip pagrindinį motyvą nurodydamas debitorinių reikalavimų pardavimą.

6.3. Aplinkybė, kad nemokumo administratorė 2024 m. rugsėjo 12 d. atskirajame skunde prašė, teismui atsisakius pratęsti likvidavimo terminą, priimti sprendimą dėl bendrovės pabaigos ir pateikė pažymą dėl atliekų, užteršto dirvožemio ir grunto sutvarkymo, leidžia daryti išvadą, jog likvidavimo procedūros faktiškai yra užbaigtos.

6.4. Situacija, kai teismai tame pačiame procese priima nenuoseklius ir vienas kitam prieštaraujančius sprendimus, netoleruotina. Kai Lietuvos apeliacinis teismas yra konstatavęs, kad debitorinio turto pardavimas didesne apimti nepatenkins kreditorių reikalavimų, o likvidavimo procedūrų nukėlimas neapibrėžtam laikui neatitiks proceso operatyvumo principo bei viešojo intereso, sudarys sąlygas didinti bankroto administravimo išlaidas, pirmosios instancijos teismo argumentai, jog nemokumo procedūros gali būti tęsiamos, parduodant debitorinį turtą, yra nepagrįstas.

2. Atsakovė LUAB „Timber construction group“, atstovaujama nemokumo administratorės UAB „Admivista“, atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė, kad nesutinka su skundu ir prašo jį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

7.1. Vadovaujantis JANĮ 2 straipsnio 4 punktu, bankroto procesas gali būti užbaigtas tik galutinai išsprendus bankrutavusios bendrovės turto realizavimo ir kreditorių reikalavimų tenkinimo klausimus. Šiuo metu bendrovės bankroto procese yra realizuojamas didelės vertės finansinis turtas. Kol nėra realizuotas visas bendrovės turtas, nėra galimybės konstatuoti paskutinių pajamų gavimo fakto, nėra galimybės paskirstyti lėšas kreditoriams ir sudaryti likvidacinį balansą, taigi ir konstatuoti, kad yra išspręsti visi bankroto byloje kilę klausimai.

7.2. Bendrovės bankrotas nėra užbaigtas ir bendrovės debitoriniai reikalavimai nėra parduoti, nes bendrovės didžiausia kreditorė MB „Extant“ kreditorių susirinkimuose balsuoja prieš debitorinių reikalavimų pardavimą, dėl to kreditorių susirinkimų sprendimai dėl bendrovės turto pardavimo nėra priimami. Šiuo atveju nėra abejonių, kad MB „Extant“, naudodamasi didžiausios kreditorės statusu, trukdo bendrovės bankroto procesui, atstovaudama A. M. interesams, o abiejų šių subjektų siekis yra išvengti debitorinių reikalavimų išieškojimo iš A. M., nes, priimant sprendimą dėl bendrovės pabaigos, bendrovės turtas (debitoriniai reikalavimai į A. M.) liktų bešeiminkis ir pasibaigtų. Šių subjektų interesų konfliktas yra konstatuotas ir Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. sausio 9 d. nutartyje.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

3. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliaciniame teisme, išskyrus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

4. Nagrinėjamu atveju atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas likviduojamos dėl bankroto bendrovės kreditorės prašymas priimti sprendimą dėl bendrovės pabaigos arba įpareigoti bendrovės nemokumo administratorių pateikti JANĮ 100 straipsnyje įvardytus dokumentus per 30 dienų terminą ir nurodyti, kokio dydžio bauda skiriama, neįvykdžius įpareigojimo per nustatytą terminą.

5. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kreditorės reikalaujami pateikti JANĮ 100 straipsnyje nurodyti dokumentai (galutinė bankroto ataskaita; įrodymai, kad atsiskaityta su kreditoriais pagal galutinėje bankroto ataskaitoje nurodytas sumas kreditorių reikalavimams tenkinti; neparduoto turto nurašymo, likvidavimo arba perdavimo aktai; institucijos, vykdančios aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę, pažyma dėl atliekų, užteršto dirvožemio ir grunto sutvarkymo, juridinio asmens likvidavimo pradžios ir pabaigos finansinių ataskaitų rinkiniai) yra dokumentai, kuriuos turi pateikti nemokumo administratorius, teikdamas prašymą teismui priimti sprendimą dėl juridinio asmens pabaigos.

6. Pagal JANĮ 100 straipsnio, reglamentuojančio sprendimo dėl juridinio asmens pabaigos priėmimą, 2 dalį nemokumo administratorius ne vėliau kaip per 30 dienų nuo galutinės bankroto ataskaitos patvirtinimo dienos kreipiasi į teismą su prašymu priimti sprendimą dėl juridinio asmens pabaigos. JANĮ 100 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad sprendimą dėl juridinio asmens pabaigos priima teismas.

7. Teismų praktikoje yra pažymėta, kad nemokumo administratoriaus pareiga kreiptis į teismą dėl juridinio asmens veiklos pabaigos, įvykdžius tam visus būtinus veiksmus, kyla iš įstatymo imperatyvo, o ne iš kreditorių susirinkimo sprendimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-433-450/2021).

8. Teisės doktrinoje pabrėžiama, kad sprendimą galutinai užbaigti bankroto procesą priima ne kreditoriai ar nemokumo administratorius, bet būtent teismas (R. Jokubauskas. Juridinių asmenų nemokumo procesas. Monogafija, Krokuva, 2021, p. 294).

9. Nagrinėjamu atveju LUAB „Timber construction group“ bankroto bylą nagrinėjantis teismas, įvertinęs bendrovės kreditorės MB „Extant“ prašyme priimti sprendimą dėl bendrovės pabaigos arba įpareigoti bendrovės nemokumo administratorių pateikti JANĮ 100 straipsnyje įvardytus dokumentus, išdėstytus argumentus, priėjo prie išvados, kad šiame bankroto proceso etape sprendimas dėl bendrovės pabaigos negali būti priimtas, nes bendrovė turi turto (debitorinių reikalavimų), kuris neparduotas, dėl to neparengta galutinė bankroto ataskaita, sprendimo dėl bendrovės pabaigos priėmimas šioje stadijoje neatitiktų bankroto proceso tikslų.

10. Pagal JANĮ 31 straipsnio 1 dalies nuostatas nemokumo bylą nagrinėjančio teismo nutartys ir sprendimai gali būti skundžiami CPK nustatyta tvarka, išskyrus šio įstatymo nustatytas išimtis.

11. CPK 334 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo dviem atvejais: 1) CPK numatytais atvejais; 2) kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Dėl kitų pirmosios instancijos teismo nutarčių atskirieji skundai negali būti paduodami, bet motyvai dėl šių nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo gali būti įtraukiami į apeliacinį skundą (CPK 334 straipsnio 3 dalis).

12. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad klausimai dėl teismo nutarčių ir sprendimų, priimtų nemokumo procese, apskundimo sprendžiami vadovaujantis tokia logine struktūra: pirma, turi būti patikrinama, ar JANĮ nustato specialią taisyklę dėl teismo nutarties (ne)apskundimo; antra, jei tokios specialios taisyklės JANĮ nenustato, tuomet tikrinama, ar CPK normos nustato tokios nutarties apskundimo galimybę. Nustačius, kad įstatymų leidėjas nutarties apskundimo galimybės expressis verbis (aiškiais žodžiais, tiesiogiai) neįvardijo nei JANĮ, nei CPK, vertinama, ar tokia nutartis užkerta kelią tolesnei bylos eigai. Nustačius, kad dėl šios nutarties priėmimo procesas byloje, nagrinėjamoje pirmosios instancijos teisme, nebegali prasidėti arba yra užbaigiamas bent vienam iš byloje dalyvaujančių asmenų, laikoma, jog ši nutartis užkerta kelią proceso eigai, dėl to ji gali būti apeliacijos pagal atskirąjį skundą objektas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-93-1075/2022; 2022 m. rugsėjo 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-206-823/2022).

13. JANĮ nėra nustatyta, kad nutartis, kuria netenkintas prašymas priimti sprendimą dėl juridinio asmens pabaigos, būtų skundžiama apeliacine tvarka. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad tokios nutartys neužkerta galimybės tolesnei bankroto proceso eigai, todėl negali būti skundžiamos apeliacine tvarka (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-770-381/2020; 2022 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-57-881/2022).

14. Remdamasis išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Kauno apygardos teismo 2024 m. gruodžio 19 d. nutartis neužkerta kelio LUAB „Timber constrction group“ bankroto proceso eigai, todėl negali būti skundžiama apeliacine tvarka.

15. CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas sprendimas (nutartis), kuris pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas. Jeigu šis trūkumas paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 5 dalis). Šios nuostatos taikomos ir atskirųjų skundų priėmimui (CPK 338 straipsnis).

16. Kadangi nagrinėjamu atveju atskirasis skundas paduotas dėl atskiruoju skundu neskundžiamos teismo nutarties ir šis trūkumas paaiškėjo nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas, pradėtas pagal šį atskirąjį skundą, nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 5 dalimi, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nutraukti apeliacinį procesą, pradėtą pagal mažosios bendrijos „Extant“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2024 m. gruodžio 19 d. nutarties, kuria netenkintas prašymas priimti sprendimą dėl likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Timber construction group“ pabaigos.