Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Radzevičienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal kreditorių A. M., uždarosios akcinės bendrovės „Dignalita“, A. M., D. J. ir K. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 2 d. nutarties, kuria atsisakyta tvirtinti 2020 m. sausio 10 d. taikos sutartį, uždarosios akcinės bendrovės „Timber construction group“ bankroto byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Timber construction group“ nemokumo administratorė UAB „Admivista“ (toliau – administratorė) kreipėsi į teismą, prašydama patvirtinti 2020 m. sausio 10 d. taikos sutartį UAB „Timber construction group“ bankroto byloje. Administratorė taip pat prašė patvirtinti taikos sutarties priedą, kuriuo papildytas taikos sutarties 5 punktas.

3. Kreditoriai A. M. ir UAB „Dignalita“ nurodė, kad taikos sąlygos yra proporcingos ir nepažeidžia kreditoriaus interesų. A. M., būdamas BUAB „Timber construction group“ akcininku, taikos sutarties 6 punktu įsipareigojo įvykdyti bendrovės prisiimtus įsipareigojimus kreditoriams tuo atveju, jei bendrovė po taikos sutarties patvirtinimo savalaikiai neįvykdytų sutartinių įsipareigojimų. Taikos sutartis gali būti sudaryta ir pasirašyta ne visų, o dalies (kvalifikuotos daugumos) kreditorių. Siekiant Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) nustatyto bankroto procedūrų operatyvaus įgyvendinimo principo, nurodė, kad taikos sutartis atitinka įstatymo keliamus reikalavimus, neprieštarauja viešajam interesui ir nepažeidžia kreditorių, tarp jų ir taikos sutarties nepasirašiusių, tačiau jos neginčijusių, teisių ir interesų.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų ir taikytino teisinio reglamentavimo

16. Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas, konstatavęs, jog pateikta tvirtinti taikos sutartis ir jos priedas pažeidžia teisėtus jos nepasirašiusių kreditorių interesus, atsisakė tvirtinti uždarosios akcinės bendrovės „Timber construction group“ bankroto byloje, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

17. 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojus JANĮ, neteko galios Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas su visais pakeitimais ir papildymais (JANĮ 153 straipsnis). JANĮ 155 straipsnyje, reglamentuojančiame pereinamąsias nuostatas dėl nemokumo procesų, nustatyta, kad iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams šio įstatymo (JANĮ) nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus tam tikras išvardytas šio įstatymo nuostatas. Nagrinėjamu atveju UAB „Timber constructio group“ bankroto procesas ir taikos sutarties sudarymo bankroto byloje procedūra buvo pradėti iki 2019 m. gruodžio 31 d., todėl pirmosios instancijos teismas spręsdamas taikos sutarties patvirtinimo klausimą UAB „Timber construction group“ bankroto byloje pagrįstai taikė ĮBĮ nuostatas.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

18. Kartu su apeliaciniu skundu apeliantai pateikė Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos oficialius statistinius duomenis, kvalifikacijos sertifikatą vykdyti rangos darbus (Nr. 8067), kuriuos prašo priimti į bylą.

19. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).

20. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliantų kartu su atskiruoju skundu pateikti dokumentai priešingoms šalims yra / turi būti žinomi, jie gali būti reikšmingi klausimo dėl taikos sutarties tvirtinimo pagrįstumo išsprendimui, šių dokumentų priėmimas neužvilkins bylos apeliacine tvarka nagrinėjimo, todėl teikiami duomenys kaip rašytiniai įrodymai priimami ir bus vertinami kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.

Dėl taikos sutarties bankroto byloje sudarymą reglamentuojančių normų

21. ĮBĮ 10 straipsnio 1 dalis nustato, kad bankroto bylos iškeliamos ir nagrinėjamos CPK nustatyta ginčo teisenos tvarka, išskyrus šio įstatymo nustatytas išimtis. Tai reiškia, kad nagrinėjant ir sprendžiant bankroto bylos procesinius veiksmus, įskaitant taikos sutarties sudarymą ir tvirtinimą, taikomos CPK normos, jei ĮBĮ normos nenustato kitokios šių veiksmų sprendimo tvarkos.

25. Taikos sutartyje turi būti nurodoma: įmonei daromos nuolaidos ir kreditorių reikalavimai; įmonės ir (arba) jos savininko (savininkų) įsipareigojimai patenkinti kreditorių reikalavimus iš su darbo santykiais susijusių ir kitaip teisėtai gaunamų pajamų; kreditorių reikalavimų patenkinimo būdai ir terminai; įmonės ir (arba) jos savininko (savininkų) atsakomybė už taikos sutarties nevykdymą (ĮBĮ 29 straipsnio 1 dalies 1–4 punktai). Be taikos sutarties turiniui ir formai įstatymo keliamų reikalavimų įvertinimo, teismui tvirtinant taikos sutartį bankroto byloje svarbu išsiaiškinti, ar taikos sutarties sąlygos nepažeidžia jos nepasirašiusių kreditorių teisėtų interesų. Tam reikia įvertinti šias aplinkybes: 1) ar įmonė turi (arba ateityje turės) realias galimybes įvykdyti taikos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus; 2) ar bankrutuojanti įmonė turi turto, iš kurio kreditoriai turėtų galimybę gauti savo reikalavimo (ar dalies reikalavimo) patenkinimą įmonės bankroto atveju; 3) kokios taikos sutartimi nustatytos garantijos kreditoriams, jei nebus vykdomi sutartimi prisiimti įsipareigojimai kreditoriams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170-313/2018).

26. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bankroto procesas susijęs su viešuoju interesu ir turi jo elementų, todėl teismas turi pareigą imtis priemonių, kad būtų apsaugoti tiek visų kreditorių, tiek pačios bankrutuojančios įmonės interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-308/2013). Nagrinėjamu atveju tai aktualu, nes ginčo taikos sutartis sudaryta ir pasirašyta ne visų, o dalies (kvalifikuotos daugumos) tarpusavyje susijusių kreditorių. Tai, be kita ko, reiškia, kad teismas, spręsdamas dėl pateiktos tvirtinti taikos sutarties teisėtumo, privalo patikrinti, ar taikos sutartį pasirašė įstatymo reikalaujama kreditorių dauguma ir taikos sutartis atitinka jai keliamus formos reikalavimus ir sutarties sąlygos nepažeidžia jos nepasirašiusių kreditorių teisėtų interesų ir lūkesčių.

Dėl taikos sutarties bankroto byloje sudarymo aplinkybių

27. Byloje nustatyta, kad Kauno apygardos teismas 2017 m. lapkričio 24 d. nutartimi UAB „Timber construction group“ iškėlė bankroto bylą; 2019 m. rugsėjo 6 d. nutartimi atstatydino bankrutuojančios įmonės administratorę UAB „Tigesta“, įmonės bankroto administratore paskyrė UAB „Admivista“. 2019 m. sausio 18 d. įvykusio BUAB „Timber construction group“ kreditorių susirinkimo vienu iš dienotvarkės klausimų buvo svarstomas taikos sutarties bankroto procese projekto patvirtinimo klausimas. Kreditorių susirinkimo metu didžiausią finansinių reikalavimų apimtį vertine išraiška turtinti kreditorė UAB „Dignalita“ pateikė koreguotą taikos sutarties projektą, kreditorių susirinkimas priėmė nutarimą patvirtinti taikos sutarties projektą. Kreditorių susirinkimo nutarimai dėl taikos sutarties tvirtinimo buvo priimti, nes juos inicijavo ir už juos balsavo kreditorė UAB „Dignalita“, turinti 690 296,32 balsų, t. y. 77,49 proc. visų teismo patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų sumos. UAB „Dignalita“ direktorius yra A. M., buvęs BUAB „Timber construction group“ vadovas ir vienintelis akcininkas. Bankroto administratorė dėl 2019 m. sausio 18 d. ir 2019 m. gruodžio 30 d. kreditorių susirinkimų nutarimų taikos sutarties patvirtinimo klausimu BUAB „Timber construction group“ bankroto byloje pateikė skundus. Skundai atmesti ir palikti galioti kreditorių susirinkimuose priimti nutarimai. Kauno apygardos teismo neįsiteisėjusiu 2019 m. liepos 8 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1103-480/2019 iš A. M. priteista 819 933,96 Eur žalos bankrutuojančiai įmonei ir jos kreditoriams atlyginimas. Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. balandžio 2 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą; šiuo metu byla nagrinėjama kasacine tvarka Lietuvos Aukščiausiajame Teisme.

29. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, pagrįstai sprendė, kad taikos sutartis sudaryta nepažeidžiant ĮBĮ 28 straipsnio reikalavimų, kadangi taikos sutartį ir jos priedą pasirašė administratorė ir kreditoriai UAB „Dignalita“ bei A. M., kuris yra ir vienintelis BUAB „Timber construction group“ akcininkas, šių kreditorių (UAB „Dignalita“ ir A. M.) nepatenkintų reikalavimų suma sudaro 79 proc., t. y. ne mažiau kaip 2/3, iki taikos sutarties pasirašymo dienos visų likusių nepatenkintų finansinių reikalavimų sumos vertinės išraiškos.

31. Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo išdėstytais argumentais dėl UAB „Timber construction group“ galimybių tęsti veiklą ir vykdyti taikos sutarties sąlygas, nekartoja skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismo nurodytų motyvų. Apeliacinės instancijos teismas nurodo aktualias šiam ginčui bylos faktines aplinkybes. Bankroto administratorei apskundus 2019 m. sausio 18 d. ir 2019 m. gruodžio 30 d. kreditorių susirinkimų nutarimus dėl taikos sutarties tvirtinimo, teismas vertino tik tai, ar nebuvo padaryta kreditorių susirinkimo sušaukimo ir nutarimų priėmimo procedūrų pažeidimų, nevertindamas taikos sutarties turinio. Viena vertus, kreditorius VĮ Turto bankas 2019 m. sausio 18 d. kreditorių susirinkime nepritarė taikos sutarties projektui bankroto byloje, nurodydamas taikos sutarties trūkumus ir neatitikimą imperatyviems įstatymo reikalavimams, todėl nėra pagrindo sutikti su apeliantų teiginiais, kad kreditoriai nereiškė prieštaravimų dėl taikos sutarties. Kita vertus, kreditorių susirinkimo nutarimai dėl taikos sutarties tvirtinimo buvo priimti, kadangi juos inicijavo ir už juos balsavo daugumą turintys susiję kreditoriai (UAB „Dignalita“ reikalavimas sudaro 78,8 proc. visų kreditorių reikalavimų, kurią kaip akcininkas kontroliuoja A. M.), todėl kitų kreditorių balsai ir prieštaravimai įtakos balsavimo rezultatams neturėjo. Byloje nėra duomenų, kad kiti kreditoriai būtų informuoti apie taikos sutarties pasirašymą ir kaip patvirtino kreditorė UAB „Rekovera“, apie pasirašytą taikos sutartį sužinojo atsitiktinai, kai taikos sutartis jau buvo pateikta tvirtinti teismui.

32. Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų apie BUAB „Timber construction group“ turto apimtį. Taikos sutartis nenumato turto vertės, iš kurios kreditoriai turėtų galimybę gauti savo reikalavimų (ar dalies reikalavimų) patenkinimą. Nors taikos sutarties 4 punkte bendrovė įsipareigoja padengti visų bendrovės trečiosios reikalavimų tenkinimo eilės kreditorių finansinius reikalavimus išmokant jiems pinigines sumas atitinkančias 10 proc. teismo patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų sumos, panaudojant likusias po atsiskaitymo su pirmos ir antros grupės kreditoriais lėšas, gautas parduodant bendrovei nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą bei dvibutį namą, bei iš visų kitų gautinų bendrovės pajamų (veiklos pajamų, skolų išieškojimo), tačiau nėra aiški reali turto apimtis, taip pat neįvertinta galimybė atsiskaityti BUAB „Timber construction group“ naudai iš A. M. priteistos 819 933,96 Eur žalos atlyginimo sumos. Kaip minėta, Kauno apygardos teismo 2019 m. liepos 8 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-1103-480/2019 dėl žalos atlyginimo yra apskųstas kasacine tvarka, kadangi priteistos žalos atlyginimo suma yra artima BUAB „Timber construction group“ bankroto byloje bendrai patvirtintų finansinių reikalavimų sumai (875 972,01 Eur), ši aplinkybė yra svarbi ir turėjo būti įvertinta. Kauno apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-13095-950/2019 įpareigojo BUAB „Timber construction group“ grąžinti R. V. 29 000 Eur sumą; šios sumos grąžinimo klausimas taikos sutartyje taip pat nėra numatytas. Taikos sutartyje nėra nustatytas terminas, per kurį bus realizuotas nurodomas nekilnojamasis turtas. Nėra aiški BUAB „Timber construction group“ turto vertė, visų bendrovės kreditorių reikalavimų apimtis. Kaip teisingai atsiliepime nurodė kreditorė UAB „Rekovera“, nėra aišku, kuriai bankroto administratorei (esamai ar buvusiai) taikos sutartyje numatyta sumokėti atlyginimą – 4 000 Eur. Nurodytų neaiškumų apimtis leidžia teigti, kad taikos sutarties įvykdymas būtų apsunkintas arba apskritai neįmanomas.

33. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, pagal ĮBĮ nuostatas teismo patvirtinta taikos sutartis turi teisinę galią ne tik ją pasirašiusiems kreditoriams, bet ir jos nepasirašiusiems, todėl, siekiant užtikrinti ĮBĮ 28 straipsnio 3 dalyje nustatytų reikalavimų dėl kvalifikuotos kreditorių daugumos tinkamą taikymą ir taikos sutarties nepasirašiusių kreditorių interesų teisinę apsaugą, teismas turi teisę pateiktą taikos sutartį tvirtinti tik išaiškinęs pagal bankroto bylos duomenis visus žinomus kreditorius, patvirtinęs jų reikalavimus ir nustatęs, kad taikos sutartį pasirašė įstatymo nustatyta kreditorių dauguma, taip pat, kad taikos sutarties sąlygos nepažeidžia jos nepasirašiusių kreditorių teisėtų interesų. Nors bankroto įstatymo nuostatos nukreiptos į tikslą kaip galima operatyviau užbaigti bankroto procedūras, juo labiau bankroto bylą užbaigti taikos sutartimi, tačiau visais atvejais būtina apsaugoti visų, o ne pavienių, dalies kreditorių teises ir kiek įmanoma daugiau atsiskaityti su kreditoriais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436-219/2016).

34. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad taikos sutartis yra prieštaringa, viena vertus, taikos sutartyje numatyta tik 10 procentų trečiosios eilės kreditorių finansinių reikalavimų dalies patenkinimas iš įmonės turto per pakankamai ilgą 24 mėnesių laikotarpį (taikos sutarties 4, 8 punktai), kita vertus, taikos sutarties 7 punkte nurodyta, kad trečiosios eilės kreditoriai atsisako visų savo finansinių reikalavimų viršijančių 90 procentų jų patvirtintų kreditorinių reikalavimų dalies. Todėl įvertinus aplinkybę, kad taikos sutarties turinys dėl atsiskaitymo su trečios eilės kreditoriais yra prieštaringas, be to, įvertinus BUAB „Timber construction group“ galimybes iš turimo turto patenkinti galimai didesnę dalį kreditorių finansinių reikalavimų, nei numatyta taikos sutartyje, taip pat neįrodžius aplinkybių, kad BUAB „Timber construction group“ turi galimybes atnaujinti ūkinę veiklą ir per taikos sutartyje nustatytus terminus atsiskaityti su kreditoriais iš gautinų piniginių lėšų vykdant veiklą, darytina išvada, kad taikos sutartis pažeidžia teisėtus jos nepasirašiusių kreditorių interesus. Pažymėtina ir tai, kad taikos sutarties 3 punkte numatyta galimybė atsiskaityti su kreditoriais tik iš pajamų, pardavus nekilnojamąjį turtą, tuo tarpu byloje yra duomenys, kad bendrovė valdo ir kilnojamąjį turtą – automobilį Mercedes, nors nenumatyta, kad reikalavimai būtų dengiami iš automobilio vertės.

35. Nagrinėjamu atveju trečiosios eilės kreditoriai balsuodami neišreiškė pritarimo atsisakyti 90 proc. savo finansinių reikalavimų, o likusią 10 proc. dalį atgauti po 24 mėnesių ir nors, kaip nurodo apeliantai, sprendimai dėl taikos sutarties patvirtinimo kreditorių susirinkime, priimti balsų dauguma tarpusavyje susijusių kreditorių, tačiau taikos sutarties sąlygos prieštarauja bankroto paskirčiai – kuo didesne apimtimi patenkinti kreditorių finansinius reikalavimus. Vertinant galimybę bankroto byloje tenkinti kreditorių finansinius reikalavimus, svarbu remtis ne bendrais statistiniais duomenimis, tačiau konkrečioje bankroto byloje nustatytomis finansinėmis galimybėmis patenkinti kreditorių finansinius reikalavimus iš įmonei priklausančio turto vertės. Šiuo atveju, taikos sutarties 4, 7, 8 punktų nuostatomis siūloma vietoje galimybės atgauti visą skolą (kuo didesnę dalį finansinių reikalavimų), sutikti su daliniu reikalavimo atlyginimu.

36. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs paminėtas aplinkybes, pritardamas pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties motyvams, sprendžia, kad priešingai nei nurodoma atskirajame skunde, patvirtinus ginčo taikos sutartį, nebūtų apsaugoti kreditorių interesai ir garantuota jų teisė gauti kiek galima didesnį savo finansinių reikalavimų patenkinimą, toliau būtų nepagrįstai stabdomas skolų išieškojimas kreditorių nenaudai. Be to, nagrinėjamoje byloje nepaneigtos kreditorių atsiliepimuose nurodytos aplinkybės dėl bankrutuojančios bendrovės galimybės atsiskaityti su kreditoriais iš kito bendrovės turto, didesne apimtimi, nei numatyta taikos sutartyje. Todėl nėra pagrindo sutikti su apeliantų teiginiais, kad kreditorių dalies interesai, sumažinant jų reikalavimus 90 proc., yra nepažeidžiami ir statistiškai bus patenkinta didesnė šių reikalavimų dalis.

37. Akcentuotina ir tai, kad nagrinėjamu atveju taikos sutartyje nėra aptarta įmonės ir (arba) jos savininko įsipareigojimai patenkinti kreditorių reikalavimus iš su darbo santykiais susijusių ir kitaip teisėtai gaunamų pajamų ir atsakomybė už taikos sutarties nevykdymą, taikos sutarties 6 punkte tik abstrakčiai nurodoma, kad bendrovės vienintelis akcininkas laiduoja už taikos sutarties visų nurodytų kreditorinių bei kitų sutartyje numatytų finansinių reikalavimų tinkamą ir savalaikį įvykdymą. Pažymėtina, kad iš viso nevertintos jos savininko galimybės prisiimti tokius įsipareigojimus, įvertinant ir iš jo priteistos žalos dydį. Taigi taikos sutartis neatitinka ĮBĮ 29 straipsnio 1 dalies 1–4 punktų reikalavimų, nustatančių, kad taikos sutartyje, be kita ko, turi būti aptarta įmonės ir (arba) jos savininko (savininkų) įsipareigojimai ir atsakomybė už taikos sutarties nevykdymą.

38. Atskirajame skunde apeliantai nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad byloje nėra duomenų apie BUAB „Timber construction group“ galimybes atnaujinti ūkinę veiklą.

39. Apeliacinės instancijos teismas, pritardamas pirmosios instancijos teismui, sprendžia, kad byloje nėra duomenų apie BUAB „Timber construction group“ realias galimybes atkurti veiklą, gauti ateityje pajamas ir grąžinti skolas. Byloje taip pat nėra duomenų, jog UAB „Timber construction group“ bankroto proceso metu būtų vykdžiusi kokią nors veiklą, bei gavusi pajamas (ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 5 punktas). Apeliantų nurodyti argumentai atkūrus įmonės veiklą toliau bendradarbiauti su UAB „Grindesta“ (2019 m. sausio 14 d. komercinis pasiūlymas) ir UAB „Transpectus“ (2019 m. sausio 17 d. komercinis pasiūlymas) iš esmės nerealūs, kadangi, viena vertus, permainingame statybų sektoriuje tokie pasiūlymai pateikti beveik prieš du metus nieko nereiškia; kita vertus, komerciniai pasiūlymai niekaip nepagrindžia, kad bus sudarytos realios sutartys. Be to, nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo BUAB „Timber construction group“ įsiteisėjo ir įmonė įgijo bankrutuojančios įmonės statusą dar 2018 m. sausio 17 d., nuo šios datos (beveik tris metus) įmonė jokios komercinės veikos nebevykdo, darbuotojų nesamdo, darbo priemonių neturi. Teismai spręsdami klausimą dėl UAB „Timber construction group“ restruktūrizavimo bylos iškėlimo vertino bendrovės galimybes tęsti veiklą, tačiau tokių galimybių nenustatė, atsisakė bendrovei kelti restruktūrizavimo bylą. Atskirajame skunde pateikti vien tik deklaratyvūs, niekuo nepagrįsti argumentai, kad BUAB „Timber construction group“ turi potencialą ateityje sėkmingai vykdyti veiklą ir būti konkurencinga statybų verslo srityje. Be to, nėra aiškūs bendrovės gamybiniai pajėgumai, kurie kaip atsiliepime pažymi UAB „Rekovera“ yra perleisti susijusiai bendrovei UAB „Dignalita“. Bendrovei išduotas atestatas, tačiau įmonė neveikė daugiau nei tris metus, nors duomenų, kad šis atestatas panaikintas, nepateikta, tačiau vien kvalifikacijos atestato išdavimas (galimybė būti ypatingo statinio statybos rangovu) niekaip nepagrindžia galimybės atkurti veiklą, gauti užsakymus ir sėkmingai generuoti pajamas (veiklos tęstinumo). Kita vertus, pažymėtina ir tai, kad teikiamas sertifikatas kelia abejonių ir dėl jo reikšmės, kadangi statybinė veikla nuolat atestuojama ir sertifikuojama, šiuo atveju sertifikatas iš duotas 2015 m. Todėl apeliantų argumentai dėl galimybės atkurti veiklą praėjus beveik trims metams po jos sustabdymo vertintini kritiškai, kaip neįrodyti ir nepagrįsti.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų

40. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ĮBĮ reikalavimus ir pagrįstai bei tinkamai vertino aplinkybes, susijusias su taikos sutarties nuostatų vykdymu, egzistavusias tiek klausimo nagrinėjimo teisme metu, tiek ateities perspektyvoje. Aplinkybė, kad apeliantai nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu nereiškia, kad teismas taikos sutarties tvirtinimo bankroto byloje klausimą išsprendė netinkamai bei pažeidė šį institutą reglamentuojančias teisės normas, nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos praktikos.

41. Remdamasis nurodytais argumentais ir išvadomis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nors taikos sutartis formaliai atitinka ĮBĮ 28 straipsnio 3 dalyje įtvirtintus reikalavimus, tačiau taikos sutarties sąlygos teisingai įvertintinos kaip pažeidžiančios teisėtus jos nepasirašiusių kreditorių interesus, sutarties nuostatos prieštaringos, nenurodyta viso turto apimtis ir vertė, iš kurio būtų atsiskaitoma su kreditoriais, todėl konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, atsisakydamas tvirtinti taikos sutartį ir jos priedą BUAB „Timber construction group“ bankroto byloje, kurios naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo.

42. Netenkinus apeliantų atskirojo skundo, teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą įgijo atsiliepimus pateikę kreditoriai. Kreditorė UAB „Rekovera“ atsiliepime prašė priteisti jos naudai bylinėjimosi išlaidas, patirtas rengiant atsiliepimą į atskirąjį skundą, tačiau nepateikė bylinėjimosi išlaidų pagrindžiančių dokumentų ir jų dydžio, todėl UAB „Rekovera“ bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas nesprendžiamas; kiti kreditoriai prašymų dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nepateikė.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 2 d. nutartį palikti nepakeistą.