- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-09-12
- Bylos Nr.
- 2-689-464/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00336-2017-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalia Kačinskienė
- Suinteresuotas asmuo
- A. M., uždaroji akcinė bendrovė ,,Dignalita“
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,Timber construction group“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. vasario 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. B2-329-221/2019, kuria atmestas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje pagal pareiškėjos bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,Timber construction group“ pareiškimą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, suinteresuoti asmenys A. M. ir uždaroji akcinė bendrovė ,,Dignalita“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. Kauno apygardos teismas 2017-06-22 nutartimi (atskirojo skundo medžiaga, b. l. 3-11), įsiteisėjusia 2018-01-17, pareiškėjai UAB „Timber construction group“ iškėlė bankroto bylą, bankroto administratore paskyrė UAB „Tigesta“. Teismas 2018-05-14 nutartimi patvirtino bendrovės kreditorius ir jų finansinius reikalavimus, kurie patikslinti 2018-05-21, 2018-08-07, 2018-09-05, 2018-10-09, 2018-12-04, 2018-12-19, 2019-01-03 nutartimis (b. l. 12-16, 26-27, 52-63). Be kita ko, aptartomis nutartimis patvirtinti suinteresuotų asmenų A. M. 3 197,95 Eur ir UAB ,,Dignalita“ 690 296,32 Eur finansiniai reikalavimai (apie 79 proc. visų patvirtintų reikalavimų sumos).
Šalies argumentai
2. Pareiškėja UAB „Timber construction group“ 2018-08-20 kreipėsi į bankroto bylą nagrinėjantį teismą su pareiškimu dėl bankroto pripažinimo tyčiniu (b. l. 38-44). Nurodė, kad egzistuoja Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 20 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtina prezumpcija bankrotą pripažinti tyčiniu – bendrovės veikla ir turtas buvo perkelta į kitą įmonę, įmonę reorganizavus. Pasak pareiškėjos, 2015 metų pabaigoje – 2016 m. pradžioje buvo vykdoma bendrovės reorganizacija, kurios pagrindu iš pareiškėjai priklausiusio turto buvo suformuotas naujas juridinis asmuo – suinteresuotas asmuo UAB ,,Dignalita“. Tokiu būdu visas pareiškėjos turtas buvo perkeltas į naują juridinį asmenį, įsipareigojimus paliekant pareiškėjai. Be to, naujos bendrovės vadovu yra pareiškėjos buvęs vadovas ir vienintelis akcininkas, suinteresuotas asmuo A. M.. Į naujai įsteigtą bendrovę perėjo dirbti pareiškėjos darbuotojai ir / ar su jais susiję asmenys. Teigia, kad bendrovė buvo sąmoningai blogai valdoma, jos turtas perkeltas į naujai įsteigtą bendrovę, skolas paliekant pradinėje bendrovėje ir taip ją tyčia privedant prie bankroto.
3. Pareiškėja UAB „Timber construction group“ prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, areštuojant suinteresuotiems asmenims A. M. ir UAB ,,Dignalita“ priklausantį nekilnojamąjį daiktą, kilnojamuosius daiktus, pingines lėšas ar turtines teises, priklausančias suinteresuotiems asmenims ir esančias pas juos ar trečiuosius asmenis už 828 911,39 Eur sumą, taip pat areštuojant jiems priklausančius kreditorių reikalavimus bankroto byloje ir sustabdant jų balsavimo teises kreditorių susirinkimuose.
4. Nurodė, kad šių suinteresuotų asmenų prievolės pareiškėjai įvykdymas nėra užtikrintas jokiais prievolių užtikrinimo būdais, nėra duomenų apie jų disponuojamas pinigines lėšas, todėl suinteresuoti asmenys gali perleisti savo turimą turtą tretiesiems asmenims. Taigi egzistuoja rizika, kad pareiškėjos turtinės teisės liks neapgintos. Be to, reikalavimo suma, kuri atitinka bankroto byloje patvirtintų kreditorinių reikalavimų sumą, yra gana didelė. Norint tinkamai apginti BUAB „Timber construction group“ kreditorių interesus, būtina užtikrinti visų sumų tinkamą išieškojimą. Suinteresuoti asmenys, kaip bendrovės kreditoriai, gali toliau daryti neigiamą poveikį bendrovės bankroto procese, priimant sprendimus kreditorių susirinkime. Bankrotą pripažinus tyčiniu, suinteresuotų asmenų kreditoriniai reikalavimai būtų pripažinti negaliojančiais, todėl yra svarbu, kad jie šių savo reikalavimų neperleistų.
Žemesnės instancijos teismas
5. Kauno apygardos teismas 2018-08-23 nutartimi (b. l. 45-47) netenkino prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Teismas pripažino, kad pareiškėjos prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės neatitinka jos pareikšto reikalavimo esmės, yra nesusijusios su būsimo teismo procesinio sprendimo įvykdymo nagrinėjamoje byloje apsauga, pažeidžia ekonomiškumo, proporcingumo ir teisingumo principus, todėl negali būti taikomos.
Šalies argumentai
6. Pareiškėja UAB „Timber construction group“ 2019-02-20 pateikė pakartotinį prašymą (b. l. 67-77) tų pačių, kaip buvo nurodžiusi ir pareiškime dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Šį pakartotinį savo prašymą grindė argumentais, kad jos prielaidos dėl turto, kurį pareiškėja neatlygintinai perdavė suinteresuotam asmeniui UAB ,,Dignalita“, perleidimo tretiesiems asmenims pasitvirtino. Suinteresuotas asmuo UAB ,,Dignalita“ 2018-12-27 perleido UAB „Taleta“ nekilnojamą turtą, esantį (duomenys neskelbtini). Mano, kad UAB „Dignalita“, atstovaujamos direktoriaus A. M., veiksmas, t. y. didžiausio savo valdomo turto perleidimas trečiajam asmeniui, vienareikšmiškai vertintinas kaip siekis išvengti atsakomybės už tyčinį bendrovės privedimą prie bankroto. Pažymėjo, kad nors pagal ĮBĮ 22 straipsnio 6 dalį įmonės savininkas neturi teisės balsuoti kreditorių susirinkime, tačiau A. M., prisidengdamas UAB ,,Dignalita“, balsuoja pareiškėjos kreditorių susirinkime, o pastarosios bendrovės balsas turi lemiamą reikšmę priimant sprendimus ir sąlygoja tiesioginę žalą visiems kreditoriams.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
7. Kauno apygardos teismas 2019-02-25 nutartimi (b. l. 81-83) pakartotinio pareiškėjos UAB „Timber construction group“ prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino.
8. Teismas visų pirma pažymėjo, kad gali būti taikomos tik tokios laikinosios apsaugos priemonės, kurios yra būtinos ir realiai gali užtikrinti būsimo teismo procesinio sprendimo įvykdymą, ir netaikytinos priemonės, kurios teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti nėra būtinos.
9. Įvertinęs tai, kad byloje pareikštas reikalavimas dėl BUAB „Timber construction group“ bankroto pripažinimo tyčiniu, o laikinųjų apsaugos priemonių tikslas yra teismo procesinio sprendimo įvykdymo užtikrinimas, teismas padarė išvadą, kad prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės negali užtikrinti teismo procesinio sprendimo, priimto pagal pareikštą reikalavimą, vykdymo.
10. Teismas pažymėjo, kad vien bendrovės bankroto pripažinimas tyčiniu, buvusiam jos vadovui nesukurs besąlygiškos pareigos atlyginti savo veiksmais padarytą žalą, o kreditorei UAB „Dignalita“ apskritai nelems jokių teisinių pasekmių, todėl ir reikalavimas areštuoti šiems asmenims priklausantį turtą, kurio suma lygi bankroto byloje patvirtintų kreditorinių reikalavimų sumai, nėra susiję su nagrinėjamoje byloje sprendžiamu klausimu. Nurodė, kad dėl žalos atlyginimo turės teisę į teismą kreiptis patys kreditoriai, kurių finansiniai reikalavimai nebus patenkinti bankroto proceso metu, jie turės ir teisę reikšti prašymus taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
11. Spręsdamas dėl kreditorinių reikalavimų arešto ir balsavimo teisės kreditorių susirinkime sustabdymo teismas pažymėjo, kad nors bankroto administratorė nurodė, jog UAB „Dignalita“ balsavimas kreditorių susirinkimuose sukelia tiesioginę žalą visiems kreditoriams, tačiau, pirma, šis argumentas nėra pagrįstas jokiais įrodymais, juo labiau kad nagrinėjant bankroto pripažinimo tyčiniu klausimą vertinamos aplinkybės, buvusios iki bankroto bylos iškėlimo. Antra, svarstant bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu klausimą, UAB „Dignalita“ atsakomybės klausimas nėra sprendžiamas, todėl nėra pagrindo riboti jos teisę dalyvauti ir balsuoti UAB „Timber construction group“ kreditorių susirinkimuose.
12. Teismo vertinimu, prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės neatitinka pareikšto reikalavimo esmės, yra nesusijusios su būsimo teismo procesinio sprendimo įvykdymo nagrinėjamoje byloje apsauga (nedaro įtakos teismo procesinio sprendimo įvykdymui), pažeidžia ekonomiškumo, proporcingumo ir teisingumo principus, todėl negali būti taikomos.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
13. Pareiškėja BUAB ,,Timber construction group“, atstovaujama bankroto administratorės UAB „Tigesta“, atskirajame skunde (b. l. 84-85) prašo Kauno apygardos teismo 2019-02-25 nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
13.1. Vienas iš pagrindų bankrotui pripažinti tyčiniu yra pareiškėjai priklausiusio nekilnojamojo turto komplekso, esančio (duomenys neskelbtini), neatlygintinas perleidimas suinteresuotam asmeniui UAB ,,Dignalita“. Toks turto perleidimas buvo neteisėtas ir sukėlė žalą ne tik pareiškėjai, bet ir jos kreditoriams. UAB ,,Dignalita“ 2018-12-27 šį turto kompleksą perleido trečiajam asmeniui UAB ,,Taleta“, tokia aplinkybė patvirtina, kad UAB ,,Dignalita“, kurios vadovu yra A. M., visais būdais siekia išvengti atsakomybės už bendrovės tyčinį privedimą prie bankroto.
13.2. Kitoje civilinėje byloje, kurioje suinteresuotam asmeniui A. M. pareikštas reikalavimas dėl žalos atlyginimo, teismas taikė jo atžvilgiu laikinąsias apsaugos priemones ir areštavo jam priklausantį turtą (Kauno apygardos teismo civilinė byla Nr. e2-1103-480/2019). Suinteresuotas asmuo A. M., ginčydamas teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių, nurodė, kad jis yra pagrindinis kreditorius, kurio reikalavimas sudaro 83 proc. visų patvirtintų reikalavimų. Suinteresuotas asmuo neapgrįstai tiek savo, kaip fizinio asmens, tiek ir UAB ,,Dignalita“ kreditorinį reikalavimą laiko vienu reikalavimu.
13.3. Pagal Lietuvos apeliacinio teismo suformuotą praktiką, įmonės savininkui atstovaujant kreditorius galimas interesų konfliktas, o tai tiesiogiai prieštarauja įmonių bankroto instituto esmei ir tikslams, nes bankroto procese turi būti užtikrinta pusiausvyra tarp kreditorių ir skolininkų interesų (Lietuvos apeliacinio teismo 2004-07-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-390/2004). Suinteresuotas asmuo A. M., sutapatindamas save su kreditore UAB ,,Dignalita“, ir toliau daro žalą bendrovei ir jos kreditoriams.
13.4. Suinteresuotas asmuo A. M., balsuodamas bendrovės kreditorių susirinkime, pažeidžia ĮBĮ 22 straipsnio 6 dalį, pagal kurią įmonės savininkas neturi teisės balsuoti kreditorių susirinkime. Teismas dėl šios normos taikymo nepasisakė.
Atsiliepimas
14. Suinteresuotas asmuo A. M. atsiliepime į atskirąjį skundą (b. l. 87) prašo jo netenkinti, Kauno apygardos teismo 2019-02-25 nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais atsikirtimais:
14.1. Naujų faktinių aplinkybių, pagrindžiančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, pareiškėja nenurodė. Pareiškėjos nurodyta kaip nauja aplinkybė – parduotas turtas – yra susijusi tik su UAB ,,Dignalita“ ūkine veikla ir neturi jokio ryšio su pareiškėjos bankroto priežasčių vertinimu. Pareiškėja, reikšdama pakartotinį prašymą, neįrodė papildomų naujų aplinkybių dėl teismo 2018-08-23 nutartimi jau išspręsto klausimo.
14.2. Byloje reiškiamas reikalavimas taikyti laikinąsias apsaugos priemones negali būti kildinamas iš teisinių santykių, susijusių su žalos atlyginimu, pagal kuriuos gali būti taikoma turtinio pobūdžio laikinoji apsaugos priemonė – turto areštas. Teismui sprendžiant klausimą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu atsakingi asmenys nėra nustatinėjami ir nėra sprendžiama dėl jų atsakomybės apimties. Turtinių ir / ar neturtinių reikalavimų suinteresuotų asmenų atžvilgiu nepareikšta, todėl nėra teisinio pagrindo suvaržyti jų turtines ir neturtines teises.
14.3. Pareiškėja nepateikė jokių įrodymų kaip suinteresuotų asmenų naudojimasis balsavimo teise kreditorių susirinkimuose iki ginčo išsprendimo darys neigiamą įtaką ar apsunkins kitų kreditorių teises ar padarys kokios nors žalos. Draudimas balsuoti kreditorių susirinkimuose neatitinka ginčijamo materialinio reikalavimo esmės, yra nesusijęs su būsimo teismo sprendimo įvykdymo apsaugojimu, vadinasi, pažeistų ekonomiškumo, proporcingumo bei teisingumo principus.
14.4. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo institutas nėra skirtas užtikrinti bankroto administratoriaus nevaržomą sprendimų bankroto procese priėmimo valdžią. Be to, pritaikius tokius neadekvačius procesinius suvaržymus būtų paneigtos ĮBĮ 25-30 straipsniuose įtvirtintos suinteresuotų asmenų, kaip kreditorių, teisės ir lygiateisiškumo principas (visų įmonės kreditorių teises ir interesus įstatymas gina vienodai).
Motyvuojamoji dalis
Teisėja konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl naujų įrodymų
15. Lietuvos apeliaciniame teisme 2019-04-05 gautas apeliantės BUAB ,,Timber construction group“ bankroto administratorės UAB ,,Tigesta“ prašymas (b. l. 90-94) prijungti prie bylos naują rašytinį įrodymą – 2018-04-04 suinteresuoto asmens UAB ,,Dignalita“ reikalavimą dėl kreditorių susirinkimo sušaukimo. Pateiktu įrodymu apeliantė įrodinėja tai, kad buvęs bendrovės vadovas, suinteresuotas asmuo A. M., kuris yra didžiausios kreditorės UAB ,,Dignalita“ vadovas, pasinaudodamas tokia savo procesine padėtimi daro spaudimą bankroto administratorei – iniciavo kreditorių susirinkimą, kuriame vienas iš spręstinų klausimų yra bankroto administratorės atstatydinimas. Mano, kad aptartas rašytinis įrodymas patvirtina grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui, kadangi suinteresuoti asmenys visais būdais siekia nutraukti civilinę bylą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu bei išvengti dėl to galimai kilsiančios civilinės bei baudžiamosios atsakomybės.
16. Suinteresuotiems asmenims 2019-09-04 pranešimu buvo pasiūlyta iki 2019-09-11 (įskaitytinai) pateikti savo poziciją dėl naujo įrodymo prijungimo, tačiau savo nuomonės aptariamu klausimu šie asmenys nepateikė.
17. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 314 straipsnis įtvirtinta ribojimus naujų įrodymų pateikimui apeliacinės instancijos teisme, jeigu jie galėjo būti pateikti anksčiau, nebent pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti arba tokių įrodymų poreikis iškilo vėliau, nei buvo priimtas teismo procesinis sprendimas (nutartis). Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 str.).
18. Priešingai nei teigia apeliantė, dokumentas, patvirtinantis aplinkybę, kad suinteresuotas asmuo A. M., pasinaudodamas ĮBĮ kreditoriams suteiktomis teisėmis, inicijuoja kreditorių susirinkimą, kuriame spręstinas bankroto administratorės atstatydinimo klausimas, nei patvirtina nei paneigia grėsmės apeliantei BUAB ,,Timber construction group“ galimai palankaus teismo sprendimo, bankrotą pripažinus tyčiniu, tinkamą įvykdymą. Kitaip tariant, toks įrodymas neatitinka įrodymams keliamo sąsajumo su nagrinėjama byla reikalavimo, todėl jį priimti atsisakytina.
19. Šiame kontekste pažymėtina, kad Kauno apygardos teismas 2019-09-06 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. B2-1654-221/2019, be kita ko, patenkino kreditorių Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus ir UBA ,,Dignalita“ prašymą ir atstatydino ieškovės bankroto administratorę ,,Tigesta“, naująja bankroto administratore paskirdama UAB ,,Paltaja“. Terminas, per kurį šalys gali apskųsti tokią nutartį, dar nėra suėjęs ir nutartis neįsiteisėjusi (Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys; CPK 179 str. 3 d.).
Dėl pareiškimo reikalavimų ir prašomų taikyti ribojimų sąsajumo
20. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas apeliantės pakartotinį prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, padarė išvadą, kad prašomos taikyti konkrečios priemonės nėra susijusios su būsimo teismo sprendimo, net jeigu jis ir būtų palankus apeliantei, neįvykdymo grėsme, t. y. jų (ne)taikymas, neturėtų jokios įtakos būsimo teismo sprendimo byloje įvykdymui, be to, prašomi taikyti ribojimai nėra suderinami ir su ekonomiškumo, proporcingumo bei teisingumo principais.
21. Apeliantė atskirajame skunde nekritikuoja teismo padarytos išvados, kad jos prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės neatitinka sąsajumo reikalavimo ir nepadeda užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymo, iš esmės vien atkartodama prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones išdėstytus argumentus. Atskirajame skunde apeliantė dėsto argumentus, susijusius su suinteresuoto asmens UAB ,,Dingalita“ sudarytais turto perleidimo sandoriais, kelia klausimą dėl suinteresuoto asmens A. M. teisės balsuoti kreditorių susirinkime. Tačiau tokie prašymo argumentai didžia dalimi jau buvo aptarti ne tik skundžiamoje, bet ir ankstesnėje, jau įsiteisėjusioje 2018-08-23 pirmosios instancijos teismo nutartyje, kuria analogiškas laikinąsias apsaugos priemones jau buvo atsisakyta taikyti.
22. Apeliacinis procesas nėra pirmosios instancijos teismo proceso pakartojimas, jo paskirtis – patikrinti skundžiamo teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuojant būtent tuos motyvus, kuriais apeliantas grindžia savo nesutikimą su teismo padarytomis išvadomis ar vertinimais. Tokiu atveju vien aplinkybė, kad apeliantė neįvardija jokių faktinių ir / ar teisinių argumentų, kuriais ji siektų paneigti teismo padarytą išvadą, jog prašomi taikyti suinteresuotiems asmenims ribojimai niekaip nėra susiję su laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslais, jų paskirtimi – teismo procesinio sprendimo, priimto pagal apeliantės suformuluotus reikalavimus, neįvykdymo rizikos eliminavimu, neleidžia spręsti, kad teismas šį procesinį klausimą išsprendė neteisingai.
23. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad prašomos konkrečioje byloje taikyti laikinosios apsaugos priemonės visų pirma turi būti susijusios su toje byloje pareikštais reikalavimais ir skirtos būtent šiems reikalavimams užtikrinti, antraip objektyviai neatsiranda prielaidų sprendimo neįvykdymo rizikai konstatuoti. Tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje, pažymint, kad teismas gali taikyti tik tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios gali užtikrinti būsimo toje byloje, dėl joje kilusio ginčo priimto teismo sprendimo, jei reikalavimai būtų patenkinti, įvykdymą. Tai reiškia, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones siekdamas užtikrinti tik tų reikalavimų, kurie buvo pareikšti byloje, įvykdymą, ir negali taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, apsaugodamas tik galimus ar būsimus reikalavimus, kurie byloje nebuvo pareikšti (Lietuvos apeliacinio teismo 2016-12-21 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1718-943/2016).
24. Nagrinėjamu atveju, ką teisingai skundžiamoje nutartyje identifikavo pirmosios instancijos teismas ir ko neginčija pati apeliantė, reikalavimas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra pareikštas byloje, kurioje sprendžiamas BUAB ,,Timber construction group“ bankroto pripažinimo tyčiniu klausimas. Viena vertus, 2018-08-20 pareiškime (b. l. 38-44) apeliantė prašė ne tik pripažinti bankrotą tyčiniu, įpareigoti suinteresuotą asmenį UAB ,,Dingalita“ pateikti įrodymus, taikyti laikinąsias apsaugos priemones, bet ir pripažinti negaliojančiomis 2015-11-16 su suinteresuotu asmeniu UAB ,,Dignalita“ pasirašytas atskyrimo sąlygas, kurių pagrindu buvo reorganizuota apeliantė, taikyti restituciją grąžinant jai visą suinteresuoto asmens perimtą turtą. Kita vertus, Kauno apygardos teismas 2018-08-23 nutartimi (b. l. 48-51), be kita ko, pareiškimo dalį dėl reorganizavimo pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo atsisakė priimti. Ši nutartis yra įsiteisėjusi, todėl vykdytina ir privaloma tiek teismui, tiek šalims (CPK 18 str.). Taigi, nagrinėjamoje byloje yra sprendžiamas klausimas tik dėl sąlygų bendroves bankrotą pripažinti tyčiniu, buvimo / nebuvimo, vadinasi, ir laikinosios apsaugos priemonės galėtų būti pritaikytos tik tokios, kurios leistų užtikrinti galimai apeliantei palankaus procesinio sprendimo – bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu – tinkamą įvykdymą (CPK 144 str. 1 d.).
25. Bendrovės bankroto pripažinimas tyčiniu sukelia ĮBĮ 20 straipsnyje nurodytas pasekmes, t. y. bankroto administratoriaus pareigą patikrinti bendrovės sandorius, sudarytus per 5 metų laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo, ir pareikšti ieškinius teisme pagal bendrovės buveinės vietą dėl sandorių, priešingų bendrovės veiklos tikslams ir (arba) galėjusių turėti įtakos tam, kad bendrovė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais. Bankrotą pripažinus tyčiniu taip pat sukuriama priežastinio ryšio tarp už tyčinį bankrotą atsakingo asmens neteisėtų veiksmų (kuriais įmonė buvo privesta prie bankroto tyčia) ir tos bendrovės kreditoriaus žalos (likviduotos bendrovės bankroto byloje patvirtinto kreditoriaus reikalavimo sumos, neišieškotos bankroto procese) teisinė prezumpcija, kurią dėl tyčinio bankroto atsakingas asmuo turi teisę paneigti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-04-24 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017). Taigi, bendrovės bankroto pripažinimas tyčiniu yra prielaida spręsti dėl bendrovės per 5 metų laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo sudarytų sandorių teisėtumo ir atsakingų už tyčinį bankrotą asmenų civilinės atsakomybės, tačiau nurodyti klausimai (sudarytų sandorių teisėtumas ir galiojimas, atsakingų už tyčinį bankrotą asmenų civilinės atsakomybės klausimi) nėra nagrinėjami sprendžiant bankroto pripažinimo tyčiniu klausimą.
26. Atsižvelgiant į byloje pareikštą reikalavimą (pareiškimo dalyką), nėra jokių prielaidų nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje, kurioje nėra sprendžiami materialinio pobūdžio reikalavimai, prašymas areštuoti suinteresuotiems asmenimis priklausantį turtą, kurio vertė lygi apeliantės bankroto byloje patvirtintų kreditorinių reikalavimų sumai, nėra susijęs su pareikštu reikalavimu ir niekaip neužtikrins byloje priimto procesinio teismo sprendimo įvykdymo. Nagrinėjamos bylos dalykas yra konkretus ir aiškiai apibrėžtas – ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 1 punkte numatytos prezumpcijos bankrotui pripažinti tyčiniu patikrinimas, o žalos atlyginimo ar sandorių galiojimo klausimai, kaip pirmiau minėta, šioje byloje nėra (ir negali būti) sprendžiami. Todėl akivaizdu, kad apeliantės prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės neatitinka joms keliamo sąsajumo reikalavimo.
27. Atitinkamai, tiek prašyme, tiek atskirajame skunde dėstomi argumentai, kad suinteresuotas asmuo UAB ,,Dignalita“ gali perleisti / perleido trečiajam asmeniui dalį pagal sudarytą reorganizavimo sandorį turto, ar kitoje civilinėje byloje suinteresuoto asmens A. M. atžvilgiu taikytos laikinosios apsaugos priemonės, nėra aktualūs ir nepaneigia teismo padarytos išvados, kad prašoma imtis su šioje konkrečioje byloje priimto sprendimo įvykdymo užtikrinimu nesusijusių procesinių veiksmų.
Dėl prašymo dalies areštuoti kreditorinius reikalavimus ir apriboti kreditoriams balsavimo teisę
28. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pagrįsta ir teisėta taip pat ir skundžiamos teismo nutarties dalis, kuria buvo atmestas apeliantės pakartotinis prašymas areštuoti suinteresuotų asmenų bankroto byloje patvirtintus kreditorinius reikalavimus ir sustabdyti jų balsavimo teises kreditorių susirinkimuose.
29. Apeliantė savo procesiniuose dokumentuose itin didelį dėmesį skyrė suinteresuoto asmens A. M. teisės balsuoti kreditorių susirinkime realizavimui. Apeliantės nuomone, A. M., buvęs BUAB ,,Timber construction group“ vadovas, vadovaujantis ĮBĮ 22 straipsnio 6 dalimi neturi teisės balsuoti kreditorių susirinkime, ir, siekdamas išvengti aptartoje teisės normoje įtvirtinto draudimo, veikia per kitą suinteresuotą asmenį – UAB ,,Dignalita“.
30. Iš esmės sutiktina su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad apeliantės prašymai riboti kreditorių teisę balsuoti susirinkimuose ar areštuoti jų turimus finansinius reikalavimus bankrutuojančiai bendrovei taip pat nėra susiję su pareikštu šioje konkrečioje byloje reikalavimu. Apeliantė nei prašyme, nei atskirajame skunde nenurodė, kaip suinteresuoti asmenys, realizuodami savo, bankrutavusios bendrovės kreditorių teises, gali apsunkinti ar padaryti neįmanomu teismo procesinio sprendimo, jeigu jis būtų palankus apeliantei (t. y. jeigu jos bankrotas bus pripažintas tyčiniu) tinkamą įvykdymą. Kaip teisingai pažymėjo teismas skundžiamoje nutartyje, sprendžiant tyčinio bankroto klausimą vertintinos aplinkybės, buvusios iki bankroto bylos iškėlimo. Šių aplinkybių teisinis vertinimas yra ne pačių kreditorių, o teismo diskrecija.
31. Taip pat apeliantė neteisingai aiškina ir interpretuoja tiek ĮBĮ 22 straipsnio 6 dalį, tiek Lietuvos apeliacinio teismo 2004-07-27 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-390/2004, pateiktus išaiškinimus.
32. Apeliantės nurodytoje daugiau nei prieš dešimtmetį išnagrinėtoje Lietuvos apeliacinio teismo civilinėje byloje ĮBĮ 22 straipsnio 6 dalies aiškinimas pateiktas visiškai kitokių, nei nagrinėjamos bylos, faktinių aplinkybių kontekste. Atskirajame skunde nurodytoje nutartyje buvo sprendžiamas klausimas, ar bankrutavusios neribotos atsakomybės įmonės savininkas gali dalyvauti ir balsuoti kreditorių susirinkime veikdamas kaip kito fizinio asmens (kreditoriaus) įgaliotinis, t. y. būti kreditoriaus atstovu įmonės, kurios savininku jis yra, bankroto procese. Lietuvos apeliacinis teismas toje byloje išaiškino, kad tuo atveju, jeigu bankrutuojančios individualios įmonės savininkas, pats būdamas kreditorių skolininku, atstovaus vieną iš įmonės kreditorių, yra galimas interesų konfliktas, o tai tiesiogiai prieštarauja įmonių bankroto instituto esmei ir tikslams, nes bankroto procese turi būti užtikrina pusiausvyra tarp kreditorių bei skolininkų interesų.
33. Nagrinėjamoje byloje bankroto byla iškelta ribotos civilinės atsakomybės juridiniam asmeniui, o tai reiškia, kad jos savininkas (savininkai), kitaip nei apeliantės nurodytoje byloje, neatsako visu savo turtu už bendrovės skolas bei savaime netampa kreditorių skolininku. Šiuo aspektu pažymėtina tai, kad ir A. M., ir UAB ,,Dignalita“ kreditoriniai reikalavimai yra patvirtinti įsiteisėjusiomis Kauno apygardos teismo 2018-05-14, 2018-12-19 nutartimis (b. l. 12-14, 57-61), t. y. šie asmenis patys yra įgiję visas ĮBĮ 21 straipsnio 2 dalyje numatytas teises, kurių viena – dalyvauti kreditorių susirinkimuose ir ginti savo reikalavimus. Todėl aptartoje apeliacinės instancijos teismo nutartyje suformuluoti išaiškinimai nagrinėjimam klausimui nėra aktualūs.
34. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad įstatyminių prielaidų riboti vieną iš pagrindinių kreditorių teisių – teisę balsuoti kreditorių susirinkime – nesama. Taip pat apeliantė nenurodė jokių konkrečių motyvų bei argumentų kaip su galimu teismo procesinio sprendimu tinkamu įvykdymu yra susijęs reikalavimas areštuoti šių kreditorių kreditorinius reikalavimus.
35. Apibendrinant pripažintina, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą pirmosios instancijos teismas išsprendė teisingai, o atskirojo skundo argumentai kitokios išvados nesuponuoja.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2019 m. vasario 25 d. nutartį palikti nepakeistą.