Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėja Virginija Lozoraitytė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Rekovera“ skundą dėl bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Timber construction group“ 2020 m. sausio 22 d. kreditorių susirinkimo sprendimų panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kreditorė UAB „Dignalita“ atsiliepime į skundą prašo jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. UAB „Dignalita“ nurodo, kad į 2020 m. sausio 22 d. kreditorių susirinkimą atvyko UAB „Rekovera“ atstovė advokato padėjėja J. K. Prieš kreditorių susirinkimą atstovė buvo paprašyta pateikti praktikos vadovo sutikimą advokato padėjėjai atstovauti kreditorei UAB „Rekovera“. Kadangi kreditorių susirinkimui nebuvo pateiktas tinkamas įgaliojimas atstovauti ir balsuoti už UAB „Rekovera“ kreditorių susirinkime, laikytina, kad šios kreditorės balsavimas buvo neteisėtas, netinkamai įgyvendinus balsavimo teisę. Dėl to UAB „Rekovera“ neturi teisės skųsti kreditorių susirinkimo sprendimų. Tai sudaro savarankišką pagrindą skundo nenagrinėti arba jį atmesti. Nagrinėjamu atveju į darbotvarkę nebuvo įtrauktas darbo reglamento nustatymas, tačiau šis klausimas yra procedūrinis ir sprendžiamas kreditorių susirinkimo metu. Iš anksto nėra žinoma, ar nors vienas kreditorius atvyks balsuoti gyvai, todėl į darbotvarkę gali būti ir netraukiamas. UAB „Rekovera“ skundžia kreditorių susirinkimo sprendimą pirmuoju darbotvarkės klausimu, nurodydama ne konstruktyvius argumentus, bet šmeižiančius teiginius. Kauno apygardos teismo sprendimas nėra įsiteisėjęs, todėl neatitinka tikrovės teiginys, kad A. M. yra didžiausias skolininkas. A. M. deda visas pastangas, kad bankrutuojantis juridinis asmuo patirtų kuo mažiau išlaidų administravimui, kuo operatyviau atsiskaitytų su kreditoriais pagal taikos sutarties sąlygas ir juridinis asmuo grįžtų į rinką. Turtą perdavus saugoti akcininkui, juridinis asmuo neturėtų jokių papildomų turto saugojimo išlaidų, priešingai, preliminariais skaičiavimais (pagal UAB „Tigesta“ į bankroto bylą pateiktas sąskaitas ir skaičiavimus) būtų sutaupoma mažiausiai 143 Eur išlaidų per mėnesį, kurias sudaro: mokestis nekilnojamo turto apsaugos tarnybai UAB „Likurgas“ – apie 20Eur/mėn., komunaliniai mokesčiai (vanduo, elektra, dujos) – apie 33 Eur/mėn., automobilio draudimas ir sekimo įranga – apie 90 Eur/mėn, kitų kilnojamųjų daiktų saugojimo išlaidos. Dėl to nėra pagrindo sutikti su UAB „Rekovera“, kad turto perdavimas kitam saugotojui yra ekonomiškai nenaudingas, priešingai, tai būtų naudinga kreditoriams, nes mažesnės administravimo išlaidos turi įtakos kreditorių reikalavimų tenkinimui. Kreditoriai yra suinteresuoti, kad visą bankroto procedūrų vykdymo laikotarpį būtų tinkamai apsaugotas bankrutuojančios įmonės turtas, nedidėtų įmonės nuostoliai ir būtų užtikrinta, kad kuo didesnė kreditorių reikalavimų dalis bus patenkinta. Turto perėmimas ne visais atvejais reiškia privalomą fizinį turto paėmimą vienoje vietoje ir perkėlimą į kitą vietą, todėl, palikus galioti skundžiamą sprendimą, visas, įskaitant ir mažavertį neperduotą turtą, būtų perduotas saugoti akcininkui. Turto perdavimas akcininkui atitiktų protingumo principą, nes BUAB „Timber construction group“ nepatirtų išlaidų turto saugojimui, o tai leistų sutaupyti bankrutuojančio juridinio asmens lėšas. UAB „Dignalita“ nurodo nesutinkanti su UAB „Rekovera“ pateiktu pasiūlymu turtą išnuomoti, nes nėra priimto sprendimo dėl įmonės veiklos tęstinumo, be to, turto nuomos sutarties sudarymas pernelyg suvaržytų bankroto procedūras, įvertinus UAB „Rekovera“ pasiūlytą turto nuomos kainą (200 Eur per mėnesį), būtų ekonomiškai nenaudingas juridiniam asmeniui ir kreditoriams. Sudarius nuomos sutartį, reikėtų suteikti nuomininkui protingą terminą išsikraustyti atlaisvinant nekilnojamąjį turtą, transporto priemonė neproporcingai nuvertėtų dėl nekontroliuojamai padidintos ridos ir bendro nusidėvėjimo. Taigi transporto priemonės nuoma mažintų turto vertę, pablogintų įmonės ir jos kreditorių padėtį, o šiuo atveju įmonės ir kreditorių padėtis nepablogėtų, nes akcininkas perimtų turtą saugojimui, o ne naudojimui.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Kauno apygardos teismas 2017 m. lapkričio 24 d. nutartimi atsisakė iškelti restruktūrizavimo bylą UAB „Timber construction group“, iškėlė bendrovei bankroto bylą. Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. sausio 17 d. nutartimi paliko nepakeistą minėtą Kauno apygardos teismo nutartį.

Pažymėtina, kad nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojo JANĮ, reguliuojantis juridinių asmenų restruktūrizavimo ir bankroto procesus. Įsigaliojus šiam įstatymui, neteko galios Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymas (toliau – ĮRĮ) ir Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas (toliau – ĮBĮ) su visais pakeitimais ir papildymais (JANĮ 153 straipsnis). JANĮ 155 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams šio įstatymo nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus šio įstatymo nuostatas, reguliuojančias: 1) atlygį nemokumo administratoriui; 2) kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką; 3) reikalavimus restruktūrizavimo plano turiniui ir įgyvendinimo trukmei; 4) kreditorių balsavimą dėl restruktūrizavimo plano; 5) nemokumo administratoriaus skyrimą bankroto byloje. To paties straipsnio 2 dalis numato, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms išimtims taikomas atitinkamai ĮRĮ arba ĮBĮ.

BUAB „Timber construction group“ kreditorių susirinkimas įvyko 2020 m. sausio 22 d., t. y. jau įsigaliojus JANĮ, sprendžiant dėl UAB „Rekovera“ skundo taikytinos JANĮ nuostatos nepatenka į JANĮ 155 straipsnio 1 dalyje numatytas išimtis, todėl šiuo atveju vadovaujamasi JANĮ nuostatomis.

JANĮ 55 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas gali panaikinti kreditorių susirinkimo sprendimą, jeigu jis priimtas pažeidžiant JANĮ nuostatas ir šis pažeidimas galėjo turėti įtakos sprendimo turiniui, taip pat jeigu kreditorių susirinkimo sprendimas prieštarauja įstatymams arba pažeidžia prieš šį sprendimą balsavusių kreditorių arba kitų asmenų teises ir įstatymų saugomus interesus.

Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl galimų procedūrinių pažeidimų 2020 m. sausio 22 d. vykusiame kreditorių susirinkime balsuojant klausimais, neįtrauktais į susirinkimo darbotvarkę, ir dėl imperatyvių įstatymo nuostatų pažeidimo, priėmus sprendimą dėl BUAB „Timber construction group“ turto saugojimo.

Pagal JANĮ 51 straipsnio 6 dalį kreditorių susirinkimas neturi teisės priimti sprendimų darbotvarkėje nenurodytais klausimais, išskyrus atvejus, kai kreditorių susirinkime dalyvauja visi kreditoriai ir nė vienas kreditorius tam neprieštarauja. 2020 m. sausio 22 d. kreditorių susirinkimo darbotvarkėje nebuvo numatyta rinkti pirmininkaujantį kreditorių susirinkimui asmenį ir kreditorių susirinkimo sekretorių, tačiau 2020 m. sausio 22 d. kreditorių susirinkime dalyvaujantys kreditoriai nusprendė pirmininkaujančiu kreditorių susirinkimui asmeniu išrinkti UAB „Dignalita“ atstovą, kreditorių susirinkimo sekretoriumi – nemokumo administratorę. Kreditorė UAB „Rekovera“ skunde nurodo, kad susirinkimo metu buvo priimti sprendimai dviem klausimais, kurie nebuvo įtraukti į darbotvarkę: dėl susirinkimo pirmininko ir susirinkimo sekretoriaus rinkimų, tokiu būdu buvo padaryti procedūriniai pažeidimai.

Vadovaujantis JANĮ 48 straipsnio 1 dalimi, pirmajame kreditorių susirinkime turi būti išrinktas kreditorių susirinkimo pirmininkas. Jeigu kreditorių susirinkime nedalyvauja kreditorių susirinkimo pirmininkas, kreditorių susirinkimas išrenka asmenį pirmininkauti kreditorių susirinkimui (JANĮ 48 straipsnio 6 dalis). UAB „Timber construction group“ bankroto bylos duomenimis, 2018 m. liepos 3 d. kreditorių susirinkime jo pirmininku buvo išrinktas VSDFV Kauno skyriaus atstovas. Kadangi šis nedalyvavo 2020 m. sausio 22 d. kreditorių susirinkime, ginčijamas sprendimas išrinkti susirinkimui pirmininkaujantį asmenį, įvertinus aplinkybę, kad iš anksto nebuvo žinoma, ar kreditorių susirinkimo pirmininkas dalyvaus kreditorių susirinkime, nereiškia, kad ginčijamas sprendimas priimtas darbotvarkėje nenumatytu klausimu. Taip pat pažymėtina, kad pagal JANĮ 52 straipsnio 4 dalį nemokumo administratorius turi pareigą parengti kreditorių susirinkimo protokolą. Dėl to kreditorių susirinkime papildomai priimtas sprendimas kreditorių susirinkimo sekretore išrinkti nemokumo administratorę taip pat negali būti vertinamas kaip priimtas darbotvarkėje nenumatytu klausimu. Pažymėtina ir tai, kad skundą padavusi kreditorė UAB „Rekovera“ dalyvavo 2020 m. sausio 22 d. kreditorių susirinkime, balsavo visais jame svarstytais klausimais, neginčija, kad jai buvo pranešta apie 2020 m. sausio 22 d. šaukiamą BUAB „Timber construction group“ kreditorių susirinkimą, ji buvo informuota apie susirinkimo darbotvarkę, jai buvo atsiųstas sprendimo projektas, taip pat nėra duomenų, kad apie 2020 m. sausio 22 d. šaukiamą BUAB „Timber construction group“ kreditorių susirinkimą nebuvo pranešta kitiems kreditoriams, jie nebuvo informuoti apie susirinkimo darbotvarkę, sprendimo projektą, be to, kiti kreditoriai neskundė 2020 m. sausio 22 d. kreditorių susirinkime priimtų sprendimų. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad UAB „Rekovera“ skundo argumentai dėl procedūrinių pažeidimų, padarytų organizuojant 2020 m. sausio 22 d. kreditorių susirinkimą, neturi pakankamo pagrindo. Atsižvelgiant į tai, 2020 m. sausio 22 d. kreditorių susirinkimo sprendimai dėl pirmininkaujančio kreditorių susirinkimui asmens ir kreditorių susirinkimo sekretoriaus išrinkimo nenaikintini.

2020 m. sausio 22 d. kreditorių susirinkime pirmuoju darbotvarkės klausimu nuspręsta, siekiant nedidinti bankroto administravimo išlaidų, perduoti BUAB „Timber construction group“ turtą saugoti BUAB „Timber construction group“ vieninteliam akcininkui A. M. UAB „Rekovera“ ginčija šį kreditorių susirinkimo sprendimą, skundą argumentuodama tuo, kad šis kreditorių susirinkimo sprendimas pažeidžia kitų kreditorių teises, prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, įstatymas nesuteikia teisės kreditorių susirinkimui priimti sprendimus dėl bankrutuojančios įmonės turto saugotojo, turtą perduoti saugoti bankrutuojančios įmonės savininkui.

Pagal JANĮ 2 straipsnio 17 dalį, nemokumo administratorius – fizinis arba juridinis asmuo, turintis teisę administruoti nemokumo procesus. Viena iš esminių juridinio asmens bankroto procedūros savybių yra ta, kad pagal JANĮ įtvirtintą reguliavimą nuo bankroto bylos iškėlimo juridinio asmens valdymas pereina paskirtam nemokumo administratoriui (JANĮ 56 straipsnis). JANĮ 66 straipsnio 1 dalyje detaliai išvardintos nemokumo administratoriaus pareigos, kurias jis privalo atlikti, siekdamas užtikrinti tinkamą bankroto procedūrų vykdymą. Be kitų JANĮ 66 straipsnio 1 dalyje nustatytų funkcijų paskirtas nemokumo administratorius bankroto proceso metu įgyvendina juridinio asmens valdymo organo teises ir pareigas (1 punktas); valdo, naudoja juridinio asmens turtą ir juo disponuoja šio įstatymo nustatyta tvarka (2 punktas); gina visų kreditorių, taip pat juridinio asmens teises ir teisėtus interesus (3 punktas); parduoda juridinio asmens turtą ar perduoda jį kreditoriams JANĮ nustatyta tvarka (11 punktas); užtikrina juridinio asmens turto apsaugą (14 punktas); atlieka kitus bankroto proceso administravimo darbus ir kitas šio ir kitų įstatymų nustatytas funkcijas (21 punktas).

Taigi nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos teisė valdyti, naudoti bankrutuojančios įmonės turtą ir juo disponuoti suteikiama tik administratoriui, kuris valdo, naudoja bankrutuojančios įmonės turtą ir juo disponuoja JANĮ nustatyta tvarka (JANĮ 66 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Pažymėtina, kad kreditorių susirinkimo teisės reglamentuotos JANĮ 44 straipsnyje, pvz.: teisė sudaryti kreditorių komitetą (1 punktas); atšaukti iš pareigų kreditorių susirinkimo pirmininką (2 punktas); nustatyti balsavimo elektroninėmis priemonėmis kreditorių susirinkime tvarką (3 punktas); su motyvuotu prašymu kreiptis į teismą dėl teismo paskirto nemokumo administratoriaus atstatydinimo (4 punktas); nustatyti informacijos apie nemokumo procesą ir juridinio asmens finansinę būklę, taip pat nemokumo proceso administravimo išlaidų pagrindimo dokumentų teikimo kreditoriams tvarką (6 punktas); kreiptis į teismą dėl asmens teisės eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu apribojimo (7 punktas); leisti turtą parduoti kitu negu iš varžytynių būdu (8 punktas); spręsti kreipimosi į teismą dėl kreditorių patirtos žalos, kuri atsirado dėl JANĮ nustatytų juridinio asmens vadovo ir (ar) nemokumo administratoriaus pareigų nevykdymo ar netinkamo vykdymo, atlyginimo klausimą (10 punktas); naudotis kitomis JANĮ ir kituose įstatymuose suteiktomis teisėmis (11 punktas), tačiau kreditorių susirinkimo kompetencijai nepriskirti klausimai, susiję su tiesioginiu bankrutuojančio juridinio asmens turto valdymu, naudojimu ir disponavimu.

Lietuvos apeliacinis teismas, nors ir pasisakydamas dėl kitų, nei šio ginčo atveju nemokumo administratoriaus funkcijų ir kreditorių susirinkimo teisių santykio, dar galiojant ĮBĮ yra išaiškinęs, kad bankroto procese kiekvienas teisės subjektas turi veikti jam suteiktų įgaliojimų ribose ir nespręsti kitam subjektui priskirtų klausimų. Kreditorių susirinkimas negali priimti teismo paskirtam administratoriui privalomų valdingų sprendimų, kurie ribotų administratoriui įstatymu priskirtų įgaliojimų vykdymą (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1541/2011; 2011 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1690/2011; 2012 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1379/2012; 2017 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1481-196/2017). Akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju ginčas kilęs dėl kreditorių susirinkimo teisės ir nemokumo administratoriui įstatymo priskirtų įgaliojimų vykdymo, todėl minėtose nutartyse pateikti išaiškinimai aktualūs ir nagrinėjamai bylai.

Tinkamas teisių ir pareigų pa(si)skirstymas tarp teisės subjektų yra visos teisės sistemos tinkamo veikimo bei visuomenės egzistavimo būtina sąlyga. Teisės norminiai aktai turi taip nustatyti atskirų teisės subjektų kompetenciją ir ją atriboti, kad nekiltų neaiškumų ir nesusipratimų įgyvendinant jiems suteiktus įgalinimus. Bankroto procese kiekvienas teisės subjektas taip pat turi veikti jam suteiktų įgaliojimų ribose ir nespręsti kitam subjektui priskirtų klausimų (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-252-330/2015).

Esant nurodytam teisiniam reglamentavimui ir aptartai teismų praktikai, darytina išvada, kad kreditorių susirinkimas neturi teisės įsiterpti į nemokumo administratoriaus kompetenciją, kuri įstatymu yra priskirta būtent jam, o ne kreditorių susirinkimui. Šiuo atveju kreditorių susirinkimas neturėjo teisės perduoti BUAB „Timber construction group“ turtą saugoti BUAB „Timber construction group“ vieninteliam akcininkui A. M., nes, vadovaujantis JANĮ nuostatomis, BUAB „Timber construction group“ turtu disponuoja ir už jo apsaugą yra atsakinga tik nemokumo administratorė. Kadangi BUAB „Timber construction group“ 2020 m. sausio 22 d. kreditorių susirinkime pirmuoju darbotvarkės klausimu priimtas sprendimas dėl BUAB „Timber construction group“ turto saugojimo prieštarauja JANĮ 66 straipsnio 1 dalies 2 punktui, jis panaikintinas (JANĮ 55 straipsnio 4 dalis).

UAB „Rekovera“ skundo motyvuojamojoje dalyje nurodo prašanti priimti jos siūlomą sprendimą dėl BUAB „Timber construction group“ priklausančio turto nuomos, tačiau tarp skundo prašymų UAB „Rekovera“ nesuformulavo tokio prašymo. Be to, pažymėtina, kad toks sprendimas taip pat prieštarautų JANĮ 66 straipsnio 1 dalies 2 punktui, todėl ir dėl šios priežasties teismas detaliau nepasisako dėl UAB „Rekovera“ prašymo priimti jos siūlomą sprendimą dėl BUAB „Timber construction group“ priklausančio turto nuomos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 15 straipsnio 2 dalimi, 55 straipsnio 4 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 291 straipsniu,

nutaria:

Kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Rekovera“ skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Timber constuction group“ 2020 m. sausio 22 d. kreditorių susirinkimo sprendimą pirmuoju darbotvarkės klausimu.

Atmesti kitą skundo dalį.

Nutarties kopijas išsiųsti dalyvaujantiems byloje asmenims.

Dėl nutarties per septynias dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti paduotas atskirasis skundas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.