Kauno apygardos teismo nutartis

suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Dignalita” atstovei advokato padėjėjai D. V.,

suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Rekovera” atstovei advokato padėjėjai A. T.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo, bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Admivista“, skundą dėl bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Timber constrution group“ 2021 m. liepos 15 d. kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Nemokumo administratorius UAB „Admivista“ pateikė teismui skundą, kuriuo prašė:

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašė panaikinti nutarimą 1 - uoju darbotvarkės klausimu ir klausimą išspręsti iš esmės - patvirtinti 100 MMA (įskaitant mokesčius) administravimo išlaidų sąmatą visam bankroto procesui (nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki įmonės išregistravimo iš JAR), iš jų nemokumo administratoriaus atlyginimas - 40 MMA. UAB „Tigesta“ skirti patvirtintas faktiškai patirtas 37 312,82 Eur administravimo išlaidas, bei administratoriaus atlyginimą lygų 16 MMA (įskaitant mokesčius), nemokumo administratoriui UAB „Admivista“ skirti atlyginimą laikotarpiu nuo 2019 m. lapkričio 6 d. iki bankroto bylos pabaigos – 24 MMA (įskaitant mokesčius), panaikinti nutarimą 3 - uoju darbotvarkės klausimu dalyje dėl reikalavimo teisių pardavimo į A. M. debitorinę skolą 3565,96 Eur sumai, bei procesinių teisių pardavimo civilinėje byloje Nr. e2-999-555/2021.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas

Dėl administratoriaus atlyginimo

Nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojus JANĮ, šio įstatymo nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus šio įstatymo nuostatas, reguliuojančias, be kita ko, atlygį nemokumo administratoriui. Paminėtoms išimtims taikomi šio įstatymo 153 straipsnyje nurodyti įstatymai, šiuo atveju ĮBĮ (JANĮ 153 ir 155 str.).

Administratoriaus atlyginimo nustatymą reglamentuojančio ĮBĮ 36 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad administratoriaus atlyginimas nustatomas už visą įmonės administravimo laikotarpį, atsižvelgiant į Vyriausybės patvirtintas Atlyginimo administratoriui už bankroto administravimą nustatymo taisykles, kuriose nustatomi rekomendaciniai administratoriaus atlyginimo dydžiai. Administratoriaus atlyginimas yra siejamas su administratoriaus veiklos rezultatais ir nepriklauso nuo bankroto procedūros trukmės. Konkreti administratoriaus atlyginimo suma (atsižvelgiant į tai, ar bankrutuojanti ir (arba) bankrutavusi įmonė tęsia (vykdo) veiklą, į parduodamo įmonės turto rūšį ir jo kiekį, gautas lėšas iš parduoto įmonės turto, bankroto metu išieškotas sumas, taip pat į įmonei iškeltų bylų ir pareikštų civilinių ieškinių sudėtingumą ir skaičių) ir jo mokėjimo tvarka (atlyginimo suma gali būti išmokama visa iš karto baigus bankroto procesą arba dalimis vykdant bankroto procesą), nustatoma pavedimo sutartyje. Kreditorių susirinkimo arba teismo nustatytas administratoriaus atlyginimas negali viršyti šiame straipsnyje nustatyta tvarka patvirtintų dydžių. Tuo atveju, jeigu dėl objektyvių priežasčių yra būtina viršyti šiame straipsnyje nustatyta tvarka patvirtintus administratoriaus atlyginimo dydžius, jie keičiami šio straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. Galimybė esant objektyviam būtinumui padidinti atlyginimo administratoriui dydį, yra pripažįstama ir teismų praktikoje (pvz., Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. eB2-2850-643/2020, Lietuvos apeliacinio teismo civilinėje byloje Nr. 2-1050-407/2015).

Nustatyta, kad bankroto administratorius UAB „Admivista“ inicijavo 2021 m. liepos 15 d. kreditorių susirinkimą, kuriame vienas iš svarstomų klausimų buvo atlyginimo administratoriui padidinimas. Kreditorių susirinkimui buvo pateiktas svarstyti nutarimo projektas patvirtinti administratoriaus UAB „Tigesta“ atlyginimą 18 891,38 Eur (įskaitant PVM), o administratoriaus UAB „Admivista“ atlyginimą laikotarpiu nuo 2019 m. lapkričio 6 d. (nuo UAB „Admivista“ paskyrimo administruoti) iki TCG bankroto bylos pabaigos - 25 000 Eur plius V. K. susirinkimas priėmė nutarimą netvirtinti prašomo atlyginimo, nes jis jau nustatytas ankstesniais kreditorių ir teismų sprendimais (konkrečiai 2019 m. gegužės 6 d. kreditorių susirinkimo nutarimu ir Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. spalio 17 d. nutartimi). Kreditorių susirinkimas taip pat nustatė administratoriaus atlyginimo priedą - sėkmės mokestį- 50 proc. nuo gautų pajamų iš atsakovės UAB „Fima“ atsinaujinus procesą Vilniaus apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-839-653/2018 pagal TCG priešieškinį dėl apmokėjimo už rangos darbus.

Nustatyta, kad Kauno apygardos teismo 2018 m. vasario 1 d. nutartimi buvo patvirtinta pradinė 2000 Eur administravimo išlaidų sąmata (administratoriaus atlyginimas yra sudėtinė administravimo išlaidų dalis) iki kreditorių susirinkimas patvirtins administravimo išlaidų sąmatą.

2019 m. gegužės 6 d. kreditorių susirinkimas patvirtino 4 000 Eur dydžio bankroto administratorės atlyginimą pagal UAB „Dignalita“ taikos sutarties projektą (Civilinės bylos Nr. B2-77-638/2021, DOK 14327 zip. Priedas).

Kauno apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 6 d. nutartimi administratorė „Tigesta“ buvo atstatydinta.

Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. spalio 17 d. nutartimi atmetė bankroto administratorės „Tigesta“ skundą dėl 2019 m. gegužės 6 d. kreditorių susirinkimo ketvirtuoju darbotvarkės klausimu priimto nutarimo panaikinimo ir kreditorių susirinkimo nutarimą paliko galioti. Nors teismo nutarties 41 pastraipoje nurodoma, kad bankroto administravimo išlaidų sąmata yra patvirtinta visam bankroto procesui, tačiau teismo nutarties rezoliucinėje dalyje tokio įvertinimo nėra. Todėl teismas sprendžia, kad Lietuvos apeliacinis teismas paliko galioti kreditorių susirinkimo nutarimą, kuriuo, kaip minėta, 2019 m. gegužės 6 d. buvo patvirtintas administratoriaus atlyginimas 4000 Eur pagal „Dignalita“ pateiktą taikos sutarties projektą. Tokią išvadą padarė ir Kauno apygardos teismas 2020 m. rugsėjo 29 d. nutartyje konstatavęs, kad atlyginimo bankroto administratorei UAB „Tigesta“ nustatymo klausimas jau yra išspręstas Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. spalio 17 d. nutartimi.

Nors kreditorė „Dignalita“ pateikė tvirtinti taikos sutartį bankroto byloje, tačiau administratorė „Tigesta“ taikos sutartį pasirašyti atsisakė. Kauno apygardos teismas 2019 m. rugsėjo 6 d. nutartyje išsamiai aptarė konfliktinę situaciją tarp „Dignalita“ ir administratorės „Tigesta“ ir, kaip minėta, atstatydino administratorę „Tigesta“.

2019 m. lapkričio 5 d. TCG bankroto administratore paskirta UAB „Admivista“. Administratorės atstovas šią bylą nagrinėjant 2021 m. rugsėjo 30 d. posėdyje nurodė, kad viena iš priežasčių padidinti administratoriaus atlyginimo dydį yra aplinkybė, kad taikos sutartis, kurią siūlė „Dignalita“ iki šiol bankroto byloje nėra sudaryta, bankroto procesas tęsiasi. Taikos sutartis bendrąja prasme yra šalių susitarimas tarpusavio nuolaidomis išspręsti ginčytinus klausimus (CK 6.983 straipsnio 1 dalis). Dėl to, kad taikos sutartis nėra sudaryta ir bankroto procesas tęsiasi, negali būti laikoma atsakinga tik bankroto administratorė. Didžiausia kreditorė „Dignalita“ taip pat yra atsakinga, kad taikos sutartis nesudaroma, todėl turi prisiimti iš to kylančias pasekmes, viena iš kurių yra toliau besitęsiantis bankroto procesas ir prievolė mokėti atlyginimą administratoriui. Teismas vertina, kad atlyginimas, nustatytas 2019 m. gegužės 6 d. kreditorių susirinkimo nutarimu, buvo susietas su taikos sutarties byloje patvirtinimu, yra paskirtas pirmajam administratoriui, tačiau taikos sutarties nesant, bankroto procesas turi būti tęsiamas toliau, atitinkamai kyla poreikis padidinti atlyginimą administratoriui.

Kadangi klausimas dėl administratoriaus atlyginimo, kaip minėta, yra nagrinėjamas pagal ĮBĮ 36 straipsnio nuostatas, tai nustatant administratoriaus atlyginimą turi būti vadovaujamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 27 d. nutarimu Nr.415 patvirtintų Taisyklių „Dėl bankroto administravimo išlaidų rekomendacinių dydžių sąrašo ir atlyginimo administratoriui už bankroto administravimą nustatymo“ numatytais administratoriaus atlyginimų dydžiais. Tarp šalių nėra ginčo, kad administruojama TCG yra didelė įmonė, neturinti įmonės veiklos rūšies ir bankroto proceso vykdymo ypatumų, todėl rekomenduojamas minimalus administratoriaus atlyginimo dydis, išreikštas minimaliosiomis mėnesinėmis algomis būtų 40 MMA (MMA nuo 2021 m. sausio 1 d. yra 642 Eur, 40 MMA sudarytų 25 680 Eur). Įvertinant, kad 4000 Eur administratoriaus atlyginimas jau yra patvirtintas kreditorių ir yra skirtas pirmajam administratoriui UAB „Tigesta“, todėl atlyginimas dabartiniam administratoriui „Admivista“ padidintinas ir nustatytinas 21 680 Eur (25 680-4000).

Pažymėtina, kad pagal ĮBĮ 36 straipsnio 2 dalies redakciją, galiojančią nuo 2016 m. gegužės 1 d., teismui suteikta teisė ne vien panaikinti kreditorių susirinkimo nutarimą ir perduoti klausimą iš naujo svarstyti kreditorių susirinkimui, o pačiam patvirtinti administravimo išlaidų sąmatą, tame skaičiuje ir atlyginimo administratoriui dydį. Toks teisinis reguliavimas grindžiamas siekiu didinti bankroto procedūrų veiksmingumą, kadangi administravimo išlaidų sąmatos, o ypač administratoriaus atlyginimo dydžio priklausomumas vien nuo kreditorių susirinkimo sprendimo, nesant efektyvios teisminės kontrolės, mažintų bankroto administratoriaus nepriklausomumą nuo kreditorių ir galėtų tapti kliūtimi ginčyti kai kurių kreditorių reikalavimus ir (arba) bankrutuojančios įmonės sandorius. Šioje bankroto byloje yra akivaizdi situacija, kai didžiausio kreditoriaus akcininkas ir buvęs bankrutuojančios įmonės akcininkas bei direktorius faktiškai kontroliuoja bankroto procesą ir nepagrįstai prieštarauja administratoriaus atlyginimo padidinimui.

Tuo pačiu skundžiamu kreditorių susirinkimo nutarimu pirmuoju darbotvarkės klausimu kreditorių susirinkimas nustatė sėkmės mokestį administratoriui – 50 proc. nuo gautų pajamų iš atsakovės UAB „Fima“ atsinaujinus procesą civilinėje byloje Nr. e2-839-653/2018 pagal TCG priešieškinį UAB „Fima“ dėl apmokėjimo už rangos darbus ir nuostolių atlyginimo. Administratorės „Admivista“ atstovas 2021 m. rugsėjo 30 d. teismo posėdyje nurodė, kad toks sėkmės mokestis yra nerealus, nes procesas civilinėje byloje nėra atnaujintas, pats A. M. kreipėsi dėl proceso atnaujinimo, tačiau nesėkmingai. Todėl toks kreditorių nustatytas administratoriaus atlyginimo padidinimas yra neįgyvendinamas, nutarimas turi būti panaikintas.

Nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2018 m. gruodžio 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-839-653/2018 (proceso numeris 2-55-3-02202-2017-1) iš dalies patenkino „Fima“ ieškinį - pripažino negaliojančiu TCG vienašalį 2017-06-30 darbų priėmimo-perdavimo aktą Nr.5 dalyje dėl eilutėse 1,2 ir 8 numatytų darbų; atsakovo TCG priešieškinį patenkino iš dalies - priteisė iš UAB „Fima“ 216 Eur palūkanų. Sprendimui įsiteisėjus A. M. ir UAB „Dignalita“ pateikė teismui prašymą atnaujinti Vilniaus apygardos teismo civilinės bylos Nr. e2-839-653/2018 procesą ir įtraukti pareiškėjus A. M. ir UAB „Dignalita“ suinteresuotais asmenimis į bylą, tačiau 2019 m. lapkričio 12 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismas prašymą atnaujinti procesą nutarė laikyti nepaduotu ir grąžino pareiškėjams. A. M. ir UAB „Dignalita“ 2020 m. antrą kartą pateikė prašymą dėl proceso atnaujinimo, tačiau 2020 m. birželio 23 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismas priėmė analogišką nutartį prašymą laikyti nepaduotu ir grąžinti pareiškėjams. A. M. kaip didžiausio kreditoriaus atstovas 2021 m. rugsėjo 30 d. teismo posėdyje nenurodė, kad kreditorių susirinkime būtų buvęs svarstomas klausimas ir atitinkamai administratorius įpareigotas kreiptis dėl proceso atnaujinimo. Pažymėtina, kad pats kreipimasis dėl proceso atnaujinimo savaime padidintų bankroto administravimo išlaidas, kurių padidinimui A. M., kaip rodo jo balsavimai kreditorių susirinkimuose, nuolat prieštarauja. Teismas sutinka su administratoriaus „Admivista“ atstovo teiginiu, kad sėkmės mokestis, apibrėžtas kaip „pajamos, gautos atsinaujinus procesą“, nesant realių prielaidų ir sąlygų proceso atnaujinimui, laikytinas nerealiu, todėl neteisėtu ir naikintinu. Atsiradus prielaidoms gauti papildomą atlyginimą už lėšas pardavus turtą ar lėšas prisiteisus žalos atlyginimą, administratorius turi teisę kelti tokį klausimą kreditorių susirinkime.

Apibendrindamas teismas pažymi, kad skundo dalis dėl administratoriaus atlyginimo nustatymo ir padidinimo yra tenkinama, kreditorių susirinkimo nutarimas pirmuoju darbotvarkės klausimu dėl administratoriaus atlyginimo dydžio yra panaikinamas ir be jau patvirtinto 4000 Eur atlyginimo UAB „Tigestai“ yra padidinamas ir nustatomas administratorei „Admivista“ skiriamas atlyginimas 21 680 Eur.

Dėl administravimo išlaidų

Kaip jau minėta, nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojusio Juridinių asmenų nemokumo įstatymo (JANĮ) 155 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams šio įstatymo nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus.

TCG bankroto byla yra iškelta 2018 m., pradinė administravimo išlaidų sąmata kreditorių susirinkime patvirtinta 2019 m. gegužės 6 d., t. y. administratoriaus teisė į administravimo išlaidas atsirado ir buvo pradėta įgyvendinti iki JANĮ įsigaliojimo, todėl administravimo išlaidų nustatymui, tikslinimui, tvirtinimui taikytinos ĮBĮ įstatymo nuostatos.

ĮBĮ 36 straipsnio 2 dalis (redakcija, galiojusi nuo 2016 m. gegužės 1 d.) nustatė, kad administravimo išlaidų sąmatą tvirtina, keičia ir disponavimo administravimo išlaidomis tvarką nustato kreditorių susirinkimas, atsižvelgdamas į Vyriausybės patvirtintus bankroto administravimo išlaidų rekomendacinius dydžius. Tuo atveju, jeigu administratorius ar kreditoriai ginčija kreditorių susirinkimo patvirtintą administravimo išlaidų sąmatą, išsprendęs ginčą, ją patvirtina bankroto bylą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į Vyriausybės patvirtintus bankroto administravimo išlaidų rekomendacinius dydžius. ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 16 p. numatė, kad administratorius teikia kreditorių susirinkimui ataskaitas apie bankroto eigą. Sisteminė išvardintų teisės normų analizė leidžia daryti išvadą, kad bankroto administravimo išlaidos yra reguliuojamos dviem etapais: iš pradžių nustatoma sąmata preliminariai numatant, kokios faktinės išlaidos bus reikalingos viso bankroto proceso metu ir kokia yra galimų išlaidų maksimali riba, o vėliau bankroto proceso eigoje administratorius teikia kreditoriams ataskaitas apie turėtas faktines išlaidas su jas pagrindžiančiais dokumentais.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra konstatuota, kad administravimo išlaidų sąmata reiškia išlaidų, kurios turės būti apmokamos iš bankrutavusios įmonės turto (parduoto arba perduoto kreditoriams) vertės, ribas. Administratorius negali pagrįstai tikėtis gauti administravimo išlaidų padengimo didesne apimtimi nei kreditorių patvirtinta sąmata (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-354/2009). Atlyginamos tik faktiškai patirtos administravimo išlaidos, neviršijančios kreditorių patvirtintos sąmatos ribų. Įrodinėjimo našta visais su administravimo išlaidomis susijusiais klausimais tenka administratoriui, siekiančiam tokių išlaidų atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2011). Pagal ĮBĮ 36 straipsnio 2 dalies nuostatas dėl administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo (keitimo) ar sąmatos viršijimo ataskaitos tvirtinimo teismas gali spręsti tik nagrinėdamas skundą dėl šiuo klausimu priimto kreditorių susirinkimo nutarimo (ĮBĮ 36 straipsnio 2 dalis).

Šioje TCG bankroto byloje, kaip jau minėta, 2019 m. gegužės 6 d. kreditorių susirinkimas patvirtino tik administratoriaus atlyginimą, o kitas administravimo išlaidas nustatė taip: „faktiškos, pagrįstos bankroto administravimo išlaidos, kurios bus patvirtintos kreditorių susirinkimo nutarimu“. Šis nutarimas teismų nebuvo pakeistas, kas atitinka tuo metu planuotą sudaryti taikos sutartį bankroto byloje ir planuotą bankroto bylos nutraukimą.

BUAB „Timber construction group“ 2019 m. gruodžio 30 d. kreditorių susirinkimas patvirtino administratorės UAB „Tigesta“ patirtas bankroto administravimo išlaidas laikotarpiu nuo teismo nutarties, kuria iškelta bankroto byla įsiteisėjimo (2018 m. sausio 17 d.) iki 2019 m. lapkričio 6 d. (nuo UAB „Admivista “ atstovavimo pradžios), iš viso 32 131,45 Eur. Kauno apygardos teismas 2020 m. balandžio 15 d. nutartimi pakeitė administravimo išlaidų dydį ir nustatė, kad „Tigesta“ faktinės bankroto administravimo išlaidos yra 8267,78 Eur.

BUAB TCG 2020 m. liepos 8 d. kreditorių susirinkimui buvo pateiktas svarstyti administravimo išlaidų patvirtinimo klausimas, tačiau kreditorių susirinkimas nutarimo nepriėmė, kaip konstatavo Kauno apygardos teismas 2020 m. spalio 20 d. nutartimi, todėl, teismo vertinimu, 2020 m. liepos 8 d. kreditorių susirinkime pagrįstai nebuvo sprendžiamas klausimas dėl šių išlaidų patvirtinimo.

BUAB TCG 2021 m. liepos 15 d. kreditorių susirinkimui buvo pateiktas svarstyti klausimas dėl administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo. Kreditorių susirinkimas pirmuoju darbotvarkės klausimu nutarė, kad nėra pagrindo keisti patvirtintą administravimo išlaidų sąmatą ir nėra galimybės įvertinti UAB „Admivista“ faktinių administravimo išlaidų, nes „Admivista“ įrodymų apie tokias išlaidas nepateikė.

Administratorius skundžia kreditorių susirinkimo nutarimą netvirtinti bankroto administravimo išlaidų sąmatos, nurodo, kad jau dvejus metus atlieka bankroto administravimo veiksmus neturėdamas patvirtintos sąmatos, t. y. viršutinės ribos, iki kurios galima daryti išlaidas. 2021 m. rugsėjo 30 d. teismo posėdyje administratoriaus „Admivista“ atstovas paaiškino, kad vykdant „TCG bankroto procesą yra reikalinga apmokėti už turto ir automobilio apsaugą (apie 20 Eur per mėnesį), apmokėti komunalines paslaugas dviems TCG nuosavybės teise priklausantiems kotedžams, reikalingos teisinės paslaugos civilinėse bylose dėl kreditorinių reikalavimų, žalos atlyginimo iš A. M. ir UAB „Dignalita“ (jau minėta Kauno apygardos teismo byla Nr. e2-999-555/2021), ikiteisminiame tyrime dėl tyčinio bankroto, taip pat išlaidas jau yra patyrusi „Tigesta“ (apie 8267 Eur) bei R. V. (apie 27 000 Eur už automobilio išpirkimą).

Teismas pripažįsta, kad šioje bankroto byloje kreditorių susirinkimas pradinį administravimo išlaidas nustatantį nutarimą (2019 m. gegužės 6 d.) priėmė nenustatydamas administravimo išlaidų sąmatos viršutinės ribos, kaip kad imperatyviai reikalavo ĮBĮ 36 straipsnio 2 dalis, atitinkamai nukreipianti į Vyriausybės 2016 m. balandžio 27 d. Nr. 415 nutarimu nustatytus rekomendacinius dydžius. Nors kreditorių susirinkimas turi įgaliojimus tikslinti, keisti bankroto administravimo išlaidų sąmatą, ir administratoriai keletą kartų to prašė, tačiau tai nebuvo padaryta. Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. spalio 17 d. nutartis, kuria remiasi kreditorių susirinkime daugumą balsų turintis A. M., buvo priimta 2019 m. spalio mėnesio situacijoje, kai TCG bankroto byla buvo ketinama užbaigti taikos sutartimi, nuo to momento situacija yra pasikeitusi. Šios bankroto bylos eiga rodo, kad nesant nustatytos viršutinės išlaidų ribos, administratorius yra apribotas vykdydamas bankroto procesą, negali kreiptis dėl teisinių paslaugų bylose, be kita ko, ir prieš stambiausią kreditorių atstovaujantį A. M., nėra užtikrintas, kad padarytas išlaidas kreditoriai patvirtins, kas jau yra įvykę, pvz., 2020 m. liepos 8 d. kreditorių susirinkime. Teismas sutinka su administratoriaus atstovo teigimu, kad nustatymas viršutinės bankroto administravimo išlaidų sąmatos ribos leistų pakeisti šią ydingą situaciją.

Teismas kvalifikuoja kreditorių susirinkimo 2021 m. liepos 15 d. nutarimą kaip sprendimą nekeisti bankroto administravimo išlaidų sąmatos (susirinkimas nutarė, kad nėra pagrindo keisti jau patvirtintą išlaidų sąmatą). ĮBĮ 36 straipsnio 2 dalis leidžia teismui tuo atveju, jeigu administratorius ar kreditoriai ginčija kreditorių susirinkimo patvirtintą administravimo išlaidų sąmatą, išsprendus ginčą, patvirtinti tokią sąmatą atsižvelgiant į Vyriausybės patvirtintus bankroto administravimo išlaidų rekomendacinius dydžius.

Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 27 d. nutarimo Nr. 415 „D. B. administravimo išlaidų rekomendacinių dydžių sąrašo ir Atlyginimo administratoriui už bankroto administravimą nustatymo taisyklių patvirtinimo“ lentelę TCG laikytina didele įmone, kurios administravimo išlaidų sąmata galėtų būti iki 185 MMA (118 770 Eur, 185*642 Eur). Įvertinant, kad Kauno apygardos teismas 2020 m. balandžio 15 d. nutartimi patvirtino 8267,78 Eur faktines „Tigesta“ išlaidas, taip pat Kauno apygardos teismas 2021 m. kovo 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-104-324/2021 įpareigojo bankrutuojančią TCG grąžinti atsakovei R. V. 27 645,04 Eur sumą iš lėšų, skirtų bankroto proceso administravimui, bendra administravimo išlaidų sąmata nustatytina 185 MMA (išlaidų viršutinė riba). Pažymėtina, kad jau nustatytas administratoriaus atlyginimo dydis (25 680 Eur) yra įskaitomas į nustatytą administravimo išlaidų sąmatinį dydį (ĮBĮ 36 straipsnio 3 dalis). Taip pat pažymėtina, kad administravimo išlaidų sąmatinis dydis yra nustatomas TCG bankroto procesui, o keletas administratorių paskirtas išlaidas pasidalins tarpusavyje pagal faktines turėtas išlaidas.

Todėl administratoriaus skundas tenkintinas, pakeistinas 2021 m. liepos 15 d. kreditorių susirinkimo nutarimas pirmuoju darbotvarkės klausimu dalyje dėl administravimo išlaidų sąmatos nustatymo pagal faktines pagrįstas išlaidas ir nustatoma administravimo išlaidų sąmata pagal faktines, pagrįstas išlaidas, bet ne daugiau kaip 185 MMA (tame skaičiuje 25680 Eur atlyginimas administratoriui).

Dėl reikalavimo teisių pardavimo

Nustatyta, kad Kauno apygardos teismo 2020 m. gruodžio 3 d. nutartimi TCG pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.

Kadangi bankroto bylos iškėlimo teisme procedūra atsakovei pradėta iki JANĮ įsigaliojimo, bankroto byla iškelta vadovaujantis ĮBĮ nuostatomis, todėl teismas, spręsdamas dėl įmonės turto pardavimo, vadovaujasi ĮBĮ nuostatomis. Tai nurodo JANĮ 155 straipsnio, reglamentuojančio pereinamąsias nuostatas dėl nemokumo procesų, nuostata, kad iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams šio įstatymo (JANĮ) nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus tam tikras išvardytas šio įstatymo nuostatas. Įsiteisėjus nutarčiai pripažinti įmonę bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, administratorius įgyja teisę ĮBĮ nustatyta tvarka organizuoti turto pardavimą ir jį parduoti ar perduoti kreditoriams (ĮBĮ 31 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

BUAB „Timber construction group“ 2021 m. liepos 15 d. kreditorių susirinkime buvo nutarta parduoti įmonės finansinį turtą (apskaitomas debitorines skolas ir procesines teises vykstančiose bylose) viešose varžytynėse tokia tvarka: pirmose varžytynėse nustatant pradinę kainą 70 proc. vertės, pirmosioms varžytynėms neįvykus pardavinėti antrose varžytynėse nustatant kainą 30 proc. apskaitomos vertės, nepardavus turto spręsti tolesnį finansinio turto pardavimą kreditorių susirinkime.

Pareiškėja „Admivista“ skundžia kreditorių susirinkimo nutarimo dalį dėl finansinio turto (teisių į debitorių A. M. ir procesinių (ieškovo) teisių Kauno apygardos teisme civilinėje byloje Nr. e2-999-555/2021, kurioje atsakovai yra A. M. ir UAB „Dignalita“) pardavinėjimo, nurodo, kad pardavimo kaina yra nustatyta per maža, tai bus nuostolinga ir pažeis kitų kreditorių teises.

Įmonių bankroto įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įmonės turtas, į kurį teisės aktų nustatyta tvarka gali būti nukreiptas išieškojimas, parduodamas, o turtas, kurio vertė viršija 250 bazinių socialinių išmokų dydžio sumą, turi būti parduodamas iš varžytynių Vyriausybės nustatyta tvarka. Tačiau įstatymai ir lydimieji teisės aktai detaliai nereglamentuoja bankrutuojančios įmonės turto pardavimo tvarkos ir kainos nustatymo kriterijų. Todėl sprendžiant šiuos klausimus, turi būti taikoma įstatymo analogija arba teisės analogija - bendrieji civilinės teisės principai (teisingumas, protingumas, sąžiningumas), kuriais turi vadovautis bylą nagrinėjantis teismas (CK 1.5 str., 1.8 str., CPK 3 str. 1 d., 3 str. 6 d.). Įmonės bankroto proceso metu vykdant įmonės priverstinio likvidavimo procedūras, siekiama kuo didesnio visų kreditorių reikalavimų patenkinimo, taip pat visų kreditorių interesų pusiausvyros užtikrinimo. Todėl kreditorių susirinkimo patvirtinta įmonės turto pardavimo kaina turi būti reali, atitikti tikrąją jo rinkos vertę. Kilus ginčui tarp kreditorių dėl priimto kreditorių susirinkimo nutarimo šiuo klausimu, ginčą sprendžia teismas, pagal proceso įstatymo reikalavimus tirdamas ir vertindamas byloje esančius įrodymus. Tokiose bylose svarbu nustatyti, ar ginčijamu kreditorių susirinkimo nutarimu nustatyta bankrutavusios įmonės turto pardavimo tvarka ir kaina yra ekonomiškai pagrįstos ir geriausiai atitinka visų kreditorių teisėtus lūkesčius bei interesus patenkinti savo finansinius reikalavimus (ĮBĮ 34, 35 str.). Nustačius, kad priimti nutarimai prieštarauja imperatyviosioms ĮBĮ, kitų įstatymų normoms, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, ir dėl to pažeidžia bankrutuojančios įmonės, jos kreditorių teisėtus interesus, teismas turi panaikinti kreditorių susirinkimo nutarimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2012).

Pažymėtina, kad šiuo atveju A. M., kuris yra ir debitorius, ir didžiausią kreditorių „Dignalita“ kontroliuojantis asmuo, neturi intereso siekti aukščiausios turto pardavimo kainos. Kaip pagrįstai nurodė kreditorė UAB „Rekovera“, jo interesas yra parduoti (ir nupirkti) reikalavimo teisę į save patį už kuo mažesnę kainą. Spręstina, kad ginčo kreditorių susirinkimo nutarimas nustatyti pradinę varžytynėse parduodamo turto kainą 70 proc. jo apskaitytos vertės, o antrose varžytynėse kainą nustatyti tik 30 proc. vertės - yra neatitinkantis bendrųjų civilinės teisės ir bankroto proceso principų- sąžiningumo, protingumo, teisingumo, visų kreditorių interesų apsaugos, todėl toks nutarimas naikintinas.

Teismas vertina, kad visi skundo reikalavimai yra patenkinami (nežymūs nustatytų administratoriaus atlyginimo sumų neatitikimai skundo reikalavimams, nėra reikšmingi), be to, kreditorė „Dignalita“ nepateikė duomenų apie turėtas bylinėjimosi išlaidas, todėl jos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, Įmonių bankroto įstatymo 36 straipsnio 2 dalimi, 33 straipsniu,

nutaria:

Skundą patenkinti.

Panaikinti BUAB „Timber construction group“ 2021 m. liepos 15 d. kreditorių susirinkimo nutarimą pirmuoju darbotvarkės klausimu ir patvirtinti BUAB „Timber construction group“ bankroto administravimo išlaidų sąmatą pagal faktines, pagrįstas išlaidas, tačiau ne daugiau kaip 185 MMA, tame skaičiuje nustatyti administratoriaus UAB „Admivista“ atlyginimą 21680 Eur (dvidešimt vienas tūkstantis šešis šimtai aštuoniasdešimt eurų).

Panaikinti BUAB „Timber construction group“ 2021 m. liepos 15 d. kreditorių susirinkimo nutarimo trečiuoju darbotvarkės klausimu dalį, kuria nutarta parduoti reikalavimo teises į debitorių A. M., o taip pat nutarta parduoti bankrutuojančios UAB „Timber construction group“ procesines teises (ieškovo teises) Kauno apygardos teisme civilinėje byloje Nr. e2-999-555/2021, kurioje atsakovai yra A. M. ir UAB „Dignalita“.

Nutarties dalis dėl bankroto administravimo išlaidų ir dėl administratoriaus atlyginimo nustatymo neskundžiama.

Nutartis dėl kreditorių susirinkimo nutarimo parduoti finansinį turtą gali būti skundžiama nuo jos priėmimo per 7 dienas atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.