Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vigintas Višinskis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. M. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2025 m. liepos 10 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo A. M. prašymą uždarosios akcinės bendrovės „Timber construction group“ bankroto byloje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

2. Pareiškėjas A. M. 2025 m. liepos 10 d. kreipėsi į UAB „Timber construction group“ bankroto bylą nagrinėjantį teismą prašydamas įmonės pabaigos klausimo sprendimą sustabdyti, kadangi neatlikti visi įstatyme numatyti būtinieji veiksmai; įpareigoti nemokumo administratorę pateikti su įmonės pabaiga susijusius dokumentus; išspręsti mažosios bendrijos (toliau – MB „Extant“) kreditoriaus pateiktą prašymą dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo; sumažinti nemokumo administratorės atlyginimą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų ir ginčo objekto

2. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

3. Pagal CPK 338 straipsnį atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK III dalies XVI skyriaus antrajame skirsnyje nustatytas išimtis. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, byloje taip pat nėra pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas.

4. Apeliacijos objektas yra Kauno apygardos teismo 2025 m. liepos 10 d. nutartis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo A. M. prašymą UAB „Timber construction group“ bankroto byloje.

Dėl ginčo esmės

5. Nagrinėjamoje civilinėje byloje keliamas akcininko teisinio statuso ir dalyvavimo bankroto byloje klausimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, suformuota dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, įstojimo (įtraukimo) į bankroto bylą taisykles, aiškinimo ir taikymo, yra išplėtota ir nuosekli. Nei anksčiau galiojęs Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas, nei šiuo metu galiojantis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymas (toliau – JANĮ) klausimų, susijusių su trečiųjų asmenų statusu bankroto byloje, specialiai nereglamentuoja, todėl taikytinos bendrosios CPK taisyklės ir tvarka formuojant bankroto bylos subjektų sąrašą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-175-1075/2020 17 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

6. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad bankroto bylos dalyviais gali būti tiek asmenys, pateikę ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo, bankrutuojančios įmonės kreditoriai, tiek bankrutuojančios įmonės akcininkai ir kiti suinteresuoti bylos baigtimi asmenys, taip pat asmenys, savo turtu užtikrinę bankrutuojančios įmonės prievolių įvykdymą, tačiau tam jie turi įrodyti pakankamą ir glaudų savo materialinį teisinį ryšį (turtinį suinteresuotumą) su bankroto byla (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-175-1075/2020 22 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

7. Viena iš įmonės bankroto iškėlimo sąlygų yra ta, kad įmonės turto nepakanka atsiskaityti su kreditoriais, todėl, paprastai, net ir realizavus visą įmonės turtą lieka kreditorių nepatenkintų finansinių reikalavimų; jeigu įmonės turto atsiskaityti su kreditoriais pakaktų, nebūtų prasmės kelti bankroto bylos. Taigi apelianto argumentai, kad jis, kaip akcininkas, turi turtinį interesą į tą įmonės turtą, kuris galimai liktų patenkinus visus įmonės kreditorių finansinius reikalavimus, yra sąlyginiai ir hipotetiniai. Akcininkas, įrodinėdamas teisinį suinteresuotumą tuo aspektu, kad jis, kaip įmonės savininkas, pretenduoja į po bankroto likusį įmonės turtą, privalo tai pagrįsti aiškiais įrodymais. Nagrinėjamu atveju apeliantas tokių duomenų nepateikė.

8. Atkreiptinas dėmesys, kad akcininkas savo teisę gauti informaciją apie bendrovę įgyvendina remdamasis ABĮ, kitų tokią jam teisę suteikiančių įstatymų ir bendrovės įstatų nuostatomis. Todėl vien dalyvavimas bankroto byloje trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimas, teisėmis tam, kad akcininkas tokią informaciją galėtų gauti, nėra tikslingas. Esant iškeltai bankroto bylai, akcininkas turi teisę kreiptis į nemokumą administratorių su prašymu pateikti jam reikiamą informaciją. Bendrovė turi teisę nuspręsti dėl tokios informacijos akcininkui (ne)pateikimo susipažinti, o akcininkas, nesutikdamas su priimtu sprendimu, jį ginčyti teisės aktų nustatyta tvarka. Būtent tokia tvarka akcininkas gali siekti jam, kaip bendrovės akcininkui, suteiktų teisių ir pareigų įgyvendinimo, t. y. įgyvendinti teisę susipažinti su visa reikiama informacija apie bendrovę, kuria remiantis galėtų priimti norimus sprendimus visuotiniuose akcininkų susirinkimuose (pavyzdžiui, spręsti dėl bendrovės mokumo atkūrimo galimybių, sudarant taikos sutartį, ir pan.) (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. liepos 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-753-553/2022). Taigi akcininkas turi visas galimybes įrodyti savo teisinį suinteresuotumą ir jį pagrįsti.

9. Kadangi įmonės akcininkai paprastai nebeturi turtinio intereso įmonei iškėlus bankroto bylą, kasacinis teismas yra nurodęs, kad bendrąja prasme įmonės akcininkai, šiai įmonei bankrutuojant, nėra bankroto byloje proceso dalyviai, tačiau ši bendroji taisyklė turi išimčių, kai savininko (akcininko, nario) teisės yra pakankamai veikiamos apribojimų, pritaikytų juridiniam asmeniui, kad gali būti pateisintas ir jų dalyvavimas bankroto procese; bankrutuojančios įmonės akcininkai atskirais atvejais gali dalyvauti bankroto byloje trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, statusu; sprendžiant akcininkų įtraukimo į bylą klausimą turi būti įvertintas jų faktinis bei teisinis suinteresuotumas (turimo intereso reikšmingumas, dalyvavimo bankroto byloje tikslingumas ir pan. aplinkybės) dalyvauti bankroto procedūroje. Akcininko (juridinio asmens dalyvio) teisinis suinteresuotumas priklauso nuo faktų, kurių pagrindu ir nustatoma, kiek bankrutuojančio juridinio asmens dalyvio interesas gali būti paveiktas bankroto procedūros. Taigi teisinio reikalavimo turėjimas tokiam subjektui nėra būtina prielaida dalyvauti procese, o trečiojo asmens materialusis teisinis ryšys su byla gali būti pagrįstas ir kitomis aplinkybėmis nei teisinio reikalavimo turėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-175-1075/2020 24 punktas).

10. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nenurodė argumentų ir aplinkybių, kurios galėtų pagrįsti pareiškėjo teisinį suinteresuotumą UAB „Timber construction group“ bankroto byloje. Kaip jau buvo minėta, vien faktas, kad jis yra UAB „Timber construction group“ akcininkas, teisinio suinteresuotumo nagrinėjamoje byloje nepagrindžia. Akcininko siekis pagrįsti savo teisinį suinteresuotumą priklauso nuo faktų, kurių pagrindu nustatoma, kiek akcininko teises ir interesus gali paveikti bankroto procedūros.

11. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad atskirajame skunde nurodoma labai daug argumentų, susijusių ne su teisinio suinteresuotumo turėjimu, o išreiškiama pozicija tam tikrais bankroto proceso eigos klausimais – dėl netinkamo bankroto administravimo išlaidų dydžio, turto pardavimo aktų ir pan. Akcentuotina, kad CPK 5 straipsnis garantuoja tik savo pažeistų teisių ir interesų gynybą, tai reiškia, kad asmuo (išskyrus viešojo intereso gynimo funkciją vykdančius subjektus) negali ginti kitų asmenų teisių ir interesų. Tinkamu bankroto išlaidų atlyginimu, teisingu turto paskirstymu yra suinteresuoti UAB „Timber construction group“ bankroto byloje dalyvaujantys asmenys – nemokumo administratorius, kreditoriai ir kiti subjektai, kurie įtraukti į civilinės bylos nagrinėjimą trečiųjų asmenų teisėmis. Todėl pareiškėjas, šiuo atveju nedalyvaudamas byloje jokiu procesiniu statusu, neturi teisinio pagrindo ginti trečiųjų asmenų teisių ir interesų UAB „Timber construction group“ bankroto byloje.

12. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ši nutartis neužkerta kelio pareiškėjui įrodinėti savo teisinį suinteresuotumą UAB „Timber construction group“ bankroto byloje iš naujo.

13. Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesinės teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą, kurio naikinti, remiantis atskirojo skundo argumentais, pagrindo nėra.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2025 m. liepos 10 d. nutartį palikti nepakeistą.