Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės, Algio Norkūno (kolegijos pirmininkas) ir Algirdo Taminsko,

susipažinusi su 2019 m. spalio 31 d. gautu pareiškėjos BUAB „Timber construction group“ bankroto administratorės UAB „Tigesta“ kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. spalio 17 d. nutarties peržiūrėjimo

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja BUAB „Timber construction group“ bankroto administratorė UAB „Tigesta“ padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. spalio 17 d. nutarties peržiūrėjimo, kuria netenkintas jos skundas dėl kreditorių susirinkimo nutarimų, priimtų antruoju, ketvirtuoju, šeštuoju ir aštuntuoju darbotvarkės klausimais, panaikinimo, ir pareiškėja atstatydinta iš BUAB „Timber construction group“ bankroto administratorės pareigų.

Kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Taigi kasacinis skundas gali būti priimtas tik tuo atveju, jeigu jame nurodytas bent vienas kasacijos pagrindas, numatytas CPK 346 straipsnyje, bei nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, patvirtinantys nurodyto kasacijos pagrindo buvimą (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialinės ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas yra toks svarbus, kad turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Pareiškėjos bankroto administratorės paduotas kasacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais: 1) pirmosios instancijos teismas, atsisakęs spręsti bankroto administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo klausimą, netinkamai aiškino ir taikė ĮBĮ normas ir nepagrįstai nebuvo aktyvus byloje, kurioje yra viešasis interesas; apeliacinės instancijos teismas, palikęs galioti 4-oju darbotvarkės klausimu priimtą kreditorių susirinkimo nutarimą, kuriuo nutarta patvirtinti bankroto administravimo išlaidų sąmatą, pažeidė ĮBĮ 36 straipsnio 2 dalį ir nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, kad ĮBĮ 36 straipsnyje neįtvirtinta galimybė apskųsti teismo nutartį, priimtą ĮBĮ 36 straipsnio 2 dalies pagrindu, todėl bankroto administratorius neturi teisės apeliacine tvarka skųsti teismo nutartį dėl administravimo išlaidų patvirtinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-142-690/2018); 2) apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 313 straipsnyje nustatytą draudimą priimti dėl apelianto blogesnį sprendimą ir šiuo klausimu nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, nes patvirtino kreditorių susirinkimo nustatytą 4000 Eur atlyginimą, t. y. priėmė blogesnį sprendimą, nei pirmosios instancijos teismas; 3) teismai elgėsi pasyviai byloje, kurioje vyrauja viešasis interesas, nes, nepaisant ĮBĮ 33 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytos išimties dėl greitai gendančio turto pardavimo, nesiėmė iniciatyvos ir neužtikrino visų kreditorių interesų.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų nutarčių motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad teismai netinkamai aiškino, taikė ir pažeidė skunde nurodytas teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, ir kad šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėtoms teismų nutartims priimti.

Kasacinis skundas pripažintinas neatitinkančiu CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kasacinį skundą atsisakyti priimti.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.