Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2020-04-21 · Civilinė byla Nr. 2-770-381/2020

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-04-21
Bylos Nr.
2-770-381/2020
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-00518-2010-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Artūras Driukas

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. 2-770-381/2020Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00518-2010-2Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.9.3(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. balandžio 21 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Artūras Driukas,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės Prekybos namai „Lina“ bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Bankroto administratorių biuras“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 19 d. nutarties, kuria atmestas bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės Prekybos namai „Lina“ bankroto administratorės prašymas dėl įmonės pabaigos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Vilniaus apygardos teismo 2010 m. liepos 22 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) Prekybos namai (toliau – PN) „Lina“ iškelta bankroto byla, įmonės administratore paskirta UAB „Bankroto administratorių biuras“. 2011 m. sausio 11 d. nutartimi UAB PN „Lina“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.

2. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. gegužės 17 d. priėmė sprendimą dėl UAB PN „Lina“ pabaigos. Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 17 d. sprendimą panaikino ir perdavė bylą (klausimą dėl įmonės pabaigos) pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nurodydamas, kad sutarties apie mišrių statybinių ir griovimo atliekų pardavimą UAB „Eviteks“ turėjimas nereiškia, kad BUAB PN ,,Lina“ bankroto administratorė tinkamai įgyvendino Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 31 straipsnio 5 punkto reikalavimus sutvarkyti atliekas, užterštą dirvožemį ir gruntą. Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą (klausimą) iš naujo, 2018 m. spalio 25 d. nutartimi BUAB PN „Lina“ bankroto administratorės prašymą priimti sprendimą dėl BUAB PN „Lina“ pabaigos atmetė ir įpareigojo bankroto administratorę sutvarkyti įmonės atliekas.

3. 2020 m. vasario 13 d. bankroto administratorė pateikė teismui pakartotinį prašymą priimti sprendimą dėl įmonės pabaigos. Bankroto administratorė paaiškino, kad visos bendrovės bankroto procedūros baigtos dar 2015 m., visas bendrovės turtas buvo parduotas bendrovės kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka, iš turto pardavimo gautos lėšos buvo panaudotos padengiant bendrovės kreditorių susirinkimo patvirtintą bendrovės administravimo išlaidų sąmatą bei dalinai patenkinant kreditorių finansinius reikalavimus. Likusio nerealizuoto bendrovės turto nėra. Likusio turto grąžinimo, nurašymo arba perdavimo aktas ruošiamas nebuvo, įmonės akcininkams po atsiskaitymo su kreditoriais likęs įmonės turtas grąžintas taip pat nebuvo. Dėl bendrovei priklausiusių atliekų sutvarkymo administratorė paaiškino, kad UAB PN „Lina“ veikloje susidariusios 92 453,773 m³ atliekos 2014 m. spalio 21 d. mišrių statybinių ir griovimo atliekų pardavimo sutartimi buvo parduotos atliekų registre registruotai atliekų tvarkytojai UAB „Eviteks“. Nuo minėtos pardavimo sutarties sudarymo momento atliekomis, esančiomis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, disponavo jau kitas asmuo, t. y. UAB „Eviteks“, kuriam ir buvo nustatomi įpareigojimai dėl šių atliekų tvarkymo. Perleidusi nuosavybės teisę į atliekas, bankrutavusi įmonė neteko teisės disponuoti, valdyti bei naudotis šiomis atliekomis. UAB „Eviteks“ teigimu, minėtos atliekos jau yra sutvarkytos, tačiau Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos (toliau – Departamentas) atsisako pateikti dokumentus, kurie patvirtintų arba paneigtų šiuos UAB „Eviteks“ teiginius. Šiuo atveju siekiama įpareigoti bendrovę sutvarkyti ne jos veikloje susidariusias kitas atliekas, kurios į teritoriją (duomenys neskelbtini), Vilniuje, buvo vežamos jau po 2014 m. Kadangi ginčo atliekų nuosavybės teisė šiuo metu nepriklauso UAB PN „Lina“, ji neturi jokių galimybių sutvarkyti šių atliekų, o aplinkybė, jog bendrovei iki šiol neišduota Departamento pažyma, negali būti vertinama kaip kliūtis sprendimui dėl įmonės pabaigos priimti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. kovo 19 d. nutartimi BUAB PN „Lina“ bankroto administratorės prašymą priimti sprendimą dėl BUAB PN „Lina“ pabaigos atmetė.

5. Teismas nurodė, kad administratorė pakartotinai pateikdama teismui prašymą priimti sprendimą dėl įmonės pabaigos, nepateikė Departamento pažymos, jog bendrovei priklausanti teritorija sutvarkyta tinkamai. Sutarties dėl atliekų pardavimo UAB „Eviteks“ turėjimas nereiškia, jog BUAB PN „Lina“ tinkamai įgyvendino ĮBĮ 31 straipsnio 1 dalies 5 punkto reikalavimus. Nors BUAB PN „Lina“ perdavė sukauptas atliekas UAB „Eviteks“, tačiau jų iš savo veiklos teritorijos (aikštelės) neišvežė, o UAB „Eviteks“ statybinių atliekų ir antrinių žaliavų perdirbimo veiklos, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, nevykdė ir nevykdo. Atsižvelgdamas į tai, teismas padarė išvadą, kad sukauptos atliekos nesutvarkytos, teritorija užteršta statybinėmis atliekomis, todėl negali būti priimtas sprendimas dėl įmonės pabaigos.

III. Atskirojo skundo argumentai

6. BUAB PN „Lina“ administratorė „Bankroto administratorių biuras“ pateikė teismui atskirąjį skundą, prašydama panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

6.1. Teismas netinkamai vertino įrodomus ir lemiamą reikšmę suteikė Departamento pažymai, tačiau neatsižvelgė į administratorės nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodomus. Atliekas perdavus atliekų tvarkytojui UAB „Eviteks“, bankrutuojanti bendrovė neteko nuosavybės teisės į jas. Taigi, bendrovė ne tik neturi jokių lėšų, kurias galėtų skirti bet kokiems papildomiems veiksmams bankroto byloje, tačiau bendrovė taip pat neturi jokios teisės parduotas (perduotas) atliekas valdyti, naudotis bei jomis disponuoti (nėra jokių teisinių / faktinių galimybių sutvarkyti atliekas (svetimą turtą). Bendrovės bankroto administratorius negali būti įpareigotas atlikti tai, kas neįmanoma. Be to, UAB „Eviteks“ teigimu, savo prekę pagal 2014 m. spalio 21 d. sutartį ji yra pasiėmusi bei šią aplinkybę yra įrodžiusi Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentui.

6.2. Kadangi bankroto administratorius jau išnaudojo visas galimybes išsiaiškinti atliekų sutvarkymo klausimus be teismo įsikišimo, siekdamas bankroto proceso teisėtumo ir operatyvumo, teismas turėjo būti aktyvus, t. y. išsamiai ištirti apeliantės nurodytas aplinkybes, apklausiant liudytoju atliekų tvarkytojo UAB „Eviteks“ direktorių.

Teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

7. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 301 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacine tvarka gali būti skundžiami neįsiteisėję pirmosios instancijos teismo priimti sprendimai (nutartys), t. y. apeliacija galima, kai yra priimtas apeliacijos objektu pagal įstatymą galintis būti teismo procesinis sprendimas ar nutartis. CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodyta, kad apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas sprendimas (nutartis), kuris pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas. Jei šis trūkumas paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 5 dalis). Šios nuostatos taikomos ir atskirųjų skundų nagrinėjimui (CPK 338 straipsnis).

8. Pagal CPK 1 straipsnio 1 dalį įmonių bankroto bylos nagrinėjamos pagal šio kodekso taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti įstatymai. Nors įmonių bankroto procesą nuo 2020 m. sausio 1 d. reglamentuoja Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymas (toliau – JANĮ), tačiau įvertinus tai, kad BUAB Prekybos namai „Lina“ bankroto procedūros pradėtos iki šio įstatymo įsigaliojimo, pareiškėjos prašymas dėl BUAB Prekybos namai „Lina“ pripažinimo pasibaigusia spręstas vadovaujantis iki JANĮ priėmimo galiojusiomis ĮBĮ nuostatomis, todėl darytina išvada, kad dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 19 d. nutarties apskundimo galimybės, taip pat sprendžiama vadovaujantis ne tik CPK, bet ir ĮBĮ įtvirtintu reglamentavimu.

9. Pagal CPK 334 straipsnio 1 dalį pirmosios instancijos teismo nutartys gali būti skundžiamos paduodant atskirąjį skundą apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo CPK numatytais atvejais, taip pat kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. ĮBĮ 32 straipsnio 4 dalis nustato, kad teismas priima sprendimą dėl įmonės pabaigos po to, kai administratorius pateikia šio įstatymo 31 straipsnio 8 punkte nustatytus dokumentus ir Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamento pažymą. ĮBĮ nėra reglamentuota galimybė skųsti teismo nutartį, kuria atmestas prašymas priimti sprendimą dėl įmonės pabaigos. Nurodytas teismo procesinis sprendimas neužkerta kelio ir tolesnei bankroto bylos eigai. Jeigu teismo priimtu procesiniu sprendimu nėra užkertama galimybė tolesnei bylos eigai ir tokio procesinio sprendimo apskundimo apeliacine tvarka galimybės įstatymai nenumato, apeliacinis procesas negali prasidėti, o pradėtas procesas turi būti nutrauktas (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 5 dalis, 338 straipsnis). Pažymėtina, kad tokios pozicijos dėl nutarčių, kuriomis atsisakoma priimti sprendimą dėl įmonės pabaigos, neskundžiamumo nuosekliai laikomasi Lietuvos apeliacinio teismo formuojamoje praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-632-381/2016; 2019 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1705-450/2019; 2020 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-558-553/2020).

10. Nors pirmosios instancijos teismas 2020 m. kovo 19 d. nutartyje nurodė, kad nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu, tačiau apeliacinės instancijos teismas, įvertindamas tai, kad galimybė skųsti tokią nutartį neįtvirtinta CPK ir ĮBĮ, skundžiama nutartis neužkerta kelio tolesnei bylos eigai, sprendžia, jog teismo nutartis, kuria atsisakyta tenkinti bankroto administratorės prašymą priimti sprendimą dėl bankrutavusios įmonės pabaigos, negali būti apeliacijos objektas. Atsižvelgiant į tai, spręstina, jog pagal CPK 315 straipsnio 5 dalį apeliacinis procesas nutrauktinas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 5 dalimi ir 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nutraukti apeliacinį procesą, pradėtą pagal bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės prekybos namų „Lina“ bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Bankroto administratorių biuras“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 13 d. nutarties.

Teisėjas Artūras Driukas