Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2019-12-12 · Civilinė byla Nr. 2-1705-450/2019

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-12-12
Bylos Nr.
2-1705-450/2019
Teisminio proceso Nr.
2-56-3-00326-2014-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Asta Radzevičienė
Civilinė byla Nr. 2-1705-450/2019Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00326-2014-4Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.3.9; 3.3.2.4.; 3.3.2.5 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gruodžio 12 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Radzevičienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Restauracija“ bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centras“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. spalio 24 d. nutarties, kuria netenkintas prašymas dėl veiklos pripažinimo pasibaigusia dėl bankroto, bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Restauracija“ bankroto byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Restauracija“ bankroto administratorė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centras“ pakartotinai prašė priimti sprendimą dėl UAB „Restauracija“ veiklos pabaigos.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Kauno apygardos teismas 2019 m. spalio 24 d. nutartimi netenkino bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centras“ įgalioto asmens V. Č. prašymo dėl UAB „Restauracija“ veiklos pripažinimo pasibaigusia dėl bankroto.

3. Teismas nurodė, kad administratoriaus įgalioto asmens pateikti 2018 m. lapkričio 30 d. Turto nurašymo aktas, 2018 m. gruodžio 5 d. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Kauno valdybos pažyma apie BUAB „Restauracija“ atsiskaitymą su Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Kauno valdyba, 2018 m. lapkričio 30 d. likvidavimo aktas, 2018 m. lapkričio 30 d. balansas, kurie patvirtina, kad BUAB „Restauracija“ turto neturi ir liko nepatenkintų 593 783,21 Eur dydžio finansinių reikalavimų kreditoriams. Kauno apygardos teismas 2019 m. sausio 28 d. nutartimi administratoriaus prašymo dėl BUAB „Restauracija“ veiklos pripažinimo pasibaigusios dėl bankroto nagrinėjimą atidėjo iki Vilniaus apygardos teismo civilinės bylos Nr. e2-926-262/2019 išnagrinėjimo. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apygardos teisme yra nagrinėjama civilinė byla (c. b. Nr. e2-926-262/2019) pagal ieškovų ADB „Gjensidige Baltic“ ir UAB DK ,,PZU Lietuva“ patikslintą ieškinį atsakovams BUAB „Restauracija“, UAB Kauno projektavimo restauravimo ir statybos institutui, UAB „Račkausko AGROTECH“, VĮ „Lietuvos paminklai“ ir Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Šiaulių apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos dėl žalos atlyginimo subrogacijos tvarka, tretieji asmenys VšĮ „Tytuvėnų piligrimų centras“, Tytuvėnų Švč. M. Marijos Angelų Karalienės parapija, P. J., UAB „Gamaka“, UAB „Vilpros pramonė“ ir UAB „Vilpra“, kuriame prašoma iš atsakovų solidariai priteisti ieškovui ADB „Gjensidige Baltic“ 655 699,72 Eur žalos atlyginimą, o ieškovui UAB DK ,,PZU Lietuva“ – 216 230,31 Eur žalos atlyginimą.

4. Nurodė, kad bankroto administratorė pakartotinį prašymą grindžia ilgu BUAB „Restauracija“ bankroto procedūros terminu bei tuo, jog Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. e2-926-262/2019 nėra kliūtis priimti sprendimą dėl BUAB „Restauracija“ pabaigos, nes toje byloje BUAB „Restauracija“ dalyvauja kaip atsakovė ir jokių turtinių teisių neįgys. Pažymėjo, kad identiškas administratorės prašymas dėl įmonės pabaigos BUAB „Restauracija“ bankroto byloje jau buvo pateiktas ir teismo 2019 m. kovo 20 d. nutartimi netenkintas. Administratorė prašyme iš esmės kartoja tas pačias aplinkybes, kurios buvo įvertintos ir dėl jų pasisakyta 2019 m. kovo 20 d. nutartyje.

5. Teismas nurodė, kad patenkinus ieškovų reikalavimus pareikštus Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-926-262/2019, ieškovai byloje priimto teismo sprendimo pagrindu gali būti įtraukti į BUAB „Restauracija“ kreditorių sąrašą. Pripažinus įmonės veiklą pasibaigusia dėl bankroto, įmonė išregistruojama iš Juridinių asmenų registro. Juridinio asmens pabaiga yra pagrindas jam pasitraukti iš bylos nagrinėjimo (CPK 48 straipsnio 1 dalis). BUAB „Restauracija“ pasitraukus iš minėtos bylos nagrinėjimo, ieškovai netektų galimybės būti įtrauktais į BUAB „Restauracija“ kreditorių sąrašą. Pažymėjo, kad įmonės kreditoriai turi teisę ne tik patenkinti savo reikalavimus iš įmonės turto, bet ir kitas Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 21 ir 23 straipsniuose nustatytas teises, įskaitant ir kelti klausimus dėl įmonės vadovų atsakomybės, t .y. įpareigoti administratorių pateikti ieškinį teismui dėl ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalyje nurodytos žalos atlyginimo ir (ar) kreiptis į teismą, kad būtų sprendžiamas teisės eiti pareigas, nurodytas ĮBĮ 10 straipsnio 14 dalyje, klausimas, kai, esant šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytoms aplinkybėms, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją nepateikė teismui pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo ar pavėlavo jį pateikti ir dėl to galimai buvo padaryta žala įmonei ir (ar) kreditoriams ir pan.

6. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teismo vertinimu, Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-926-262/2019 ir joje priimtas procesinis teismo sprendimas dėl bylos esmės, gali turėti tiesioginės reikšmės kreditorių teisėms BUAB „Restauracija“ bankroto byloje. BUAB „Restauracija“ veiklos pripažinimas pasibaigusia dėl bankroto ir įmonės išregistravimas iš Juridinių asmenų registrų sąlygotų kreditorių teisių pažeidimą, todėl administratoriaus įgalioto asmens prašymo dėl įmonės pabaigos netenkino.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

7. BUAB „Restauracija“ bankroto administratorė UAB „Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centras“ atskirajame skunde prašo Kauno apygardos teismo 2019 m. spalio 24 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės, bankroto administratorės prašymą patenkinti ir priimti sprendimą dėl BUAB „Restauracija“ pabaigos. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

7.1. Kauno apygardos teismas 2018 m. rugsėjo 28 d. nutartimi įpareigojo baigti turto (reikalavimo teisių) pardavimus iki 2018 m. lapkričio 1 d., nes per ilgai vyksta bankroto procedūros. Teismas nurodė, kad išsprendus klausimą dėl likusios K. V. skolos pardavimo, kreiptis į teismą priimti sprendimą dėl įmonės pabaigos.

7.2. Bankroto administratorė 2018 m. gruodžio 14 d. kreipėsi su prašymu pratęsti likvidavimo terminą iki 2019 m. kovo 31 d. Teismas 2018 m. gruodžio 18 d. pranešimu informavo, kad bankroto procedūros pabaigtos ir yra pagrindas spręsti dėl įmonės pabaigos (nustatė terminą iki 2019-02-01 likvidavimo procedūroms pabaigti). Vėliau teismas nusprendė atsisakyti priimti sprendimą dėl įmonės pabaigos iki Vilniaus apygardos teisme bus išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-926-262/2019.

7.3. Vertinant, kad visos bankroto procedūros yra užbaigtos (trunka nuo 2014 m.), bei nėra aišku, kada bus išnagrinėta Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-926-262/2019, mano, kad būtina priimti sprendimą dėl įmonės pabaigos. Taip pat nurodė, kad nurodytoje byloje bankrutavusi įmonė yra atsakovas, todėl šios bylos baigtis gali sąlygoti tik papildomų kreditorių bankroto byloje atsiradimą, jeigu ieškinio reikalavimai būtų patenkinti. Kadangi bankrutavusi įmonė jokio turto neturi, bankroto procese nepakako lėšų atsiskaityti su kreditoriais, papildomo (-ų) kreditorių atsiradimas neįtakotų bankroto proceso, bei dėl to nereikėtų atlikti jokių papildomų veiksmų. Kita vertus, jei ieškinys būtų atmestas, ši aplinkybė taip pat neturėtų įtakos esminiam bankroto procesui.

7.4. Nurodė, kad tuo atveju, jei atsirastų pagrindas reikalauti atsakomybės iš buvusio vadovo, teismui žinotina, kad Kauno apygardos teismo 2015 m. sausio 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-931-413/2015 priteisti nuostoliai iš buvusio bendrovės vadovo nebuvo išieškoti, kadangi skolininkas jokio turto neturi. Taigi, tuo atveju, jei BUAB „Restauracija“ įgytų regreso teisę į buvusį administracijos vadovą, šio reikalavimo patenkinimo teisme atveju, realus sprendimo įvykdymas būtų praktiškai neįmanomas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Bankroto bylos nagrinėjamos pagal CPK įtvirtintas taisykles, išskyrus išimtis, nustatytas kitų įstatymų (CPK 1 straipsnio 1 dalis). ĮBĮ yra specialusis įstatymas, skirtas bankroto bylų nagrinėjimui, kitų įstatymų nuostatos, susijusios su bankroto procesu, taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja šio specialiojo įstatymo nuostatoms. Jei ĮBĮ nenustato tam tikrų bankroto bylos nagrinėjimo ypatumų, taikomos CPK nuostatos.

9. Vadovaujantis CPK 301 straipsnio 1 dalimi apeliacine tvarka gali būti skundžiami neįsiteisėję pirmosios instancijos teismo priimti sprendimai (nutartys). CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas sprendimas (nutartis), kuris pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas. Jei šis trūkumas paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 5 dalis). Šios nuostatos taikomos ir atskirųjų skundų nagrinėjimui (CPK 338 straipsnis).

10. Pagal CPK 334 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktus pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo CPK numatytais atvejais bei tuomet, kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Dėl kitų pirmosios instancijos teismo nutarčių atskirieji skundai negali būti paduodami, bet motyvai dėl šių nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo gali būti įtraukiami į apeliacinį skundą (CPK 334 straipsnio 3 dalis). ĮBĮ nėra reglamentuota galimybė skųsti teismo nutartį, kuria atmestas prašymas priimti sprendimą dėl įmonės pabaigos, be to, tokia nutartis neužkerta kelio tolesnei bankroto bylos eigai. Tokios praktikos taip pat laikomasi Lietuvos apeliacinio teismo formuojamoje praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1453/2014; 2016 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-632-381/2016).

11. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad ši nutartis neskundžiama, tačiau atskirasis skundas buvo priimtas, todėl pradėtas apeliacinis procesas dėl nutarties, kuria atmestas prašymas priimti sprendimą dėl įmonės pabaigos, nutraukiamas, nes tokia nutartis negali būti apskundimo objektas (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 5 dalis, 338 straipsnis).

Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 5 dalimi, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nutraukti apeliacinį procesą, pradėtą pagal bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Restauracija“ bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centras“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. spalio 24 d. nutarties.

Teisėja Asta Radzevičienė