- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-01-13
- Bylos Nr.
- e2-57-881/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01420-2019-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilija Mikuckienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka nagrinėdama civilinę bylą pagal atsakovės likviduojamos uždarosios akcinės bendrovės „DAESTA“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 6 d. nutarties, kuria netenkintas atsakovės likviduojamos uždarosios akcinės bendrovės „DAESTA“ nemokumo administratoriaus prašymas dėl įmonės pabaigos,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. spalio 21 d. nutartimi iškėlė atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „DAESTA“ bankroto bylą, įmonės bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Katalonija“; 2020 m. vasario 27 d. nutartimi UAB „DAESTA“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.
Šalies argumentai
2. Atsakovės nemokumo administratorius pateikė teismui prašymą priimti sprendimą dėl UAB „DAESTA“ pabaigos.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. gruodžio 6 d. nutartimi nemokumo administratoriaus prašymo netenkino.
4. Teismas nustatė, kad UAB „DAESTA“ vardu registruota transporto priemonė, transporto priemonės dalyvavimas eisme draudžiamas.
5. Teismas nurodė, kad administratoriaus teisės ir pareigos likviduojant bankrutavusią bendrovę reglamentuojamos Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – ir JANĮ) 100 straipsnyje. Bendrovės likvidavimo procedūros metu administratorius ne tik organizuoja turto pardavimą ir jį parduoda ar perduoda kreditoriams bei tenkina kreditorių reikalavimus, bet ir sutvarko atliekas, užterštą dirvožemį ir gruntą, likviduojamos įmonės teritoriją bei pašalina dėl bendrovės veiklos susidariusias atliekas; atlikęs minėtus veiksmus, gauna Aplinkos ministerijos atitinkamo regiono aplinkos apsaugos departamento pažymą, jog bendrovei priklausanti teritorija sutvarkyta tinkamai (JANĮ 100 straipsnio 3 dalis). Šiuo atveju administratorius nepateikė Aplinkos ministerijos atitinkamo regiono aplinkos apsaugos departamento pažymos.
6. Teismas pažymėjo, kad likvidavimo procedūros metu nemokumo administratorius žinojo faktines aplinkybes, kad tol, kol nėra surastas bankrutuojančios įmonės turtas ir jis nėra nurašytas teisės aktų tvarka, taip pat išregistruotas iš registro, negali būti išduodama pažyma dėl atliekų, užteršto dirvožemio ir grunto sutvarkymo. Tačiau nepaisant to, administratorius nesiėmė atitinkamų veiksmų, susijusių su automobilio suradimu. Administratorius, nepaisydamas imperatyviosios JANĮ 100 straipsnyje 3 dalyje 3 punkte įtvirtintos nuostatos pateikti pažymą, vis tiek kreipėsi į teismą su prašymu pripažinti įmonės veiklą pasibaigusia. Žalos už automobilio neperdavimą iš vadovo prisiteisimo faktas JANĮ 100 straipsnio 3 dalies 3 punkto tvarka nepanaikino nemokumo administratoriaus pareigos tinkamai įgyvendinti JANĮ įtvirtintą reikalavimą. Tuo labiau kad prisiteisus žalą iš buvusio vadovo, automobilis vis dar priklauso UAB „DAESTA“, t. y. jis nebuvo perleistas vadovui.
Šalies argumentai
7. Teismas konstatavo, kad administratorius kreipėsi į teismą dėl įmonės pabaigos neatlikęs visų įstatyme numatytų būtinųjų bankroto proceso darbams atlikti veiksmų, ir bankroto procedūros nėra baigtos tinkamai, todėl prašymo dėl įmonės pabaigos netenkino.
III. Atskirojo skundo argumentai
8. Atskiruoju skundu atsakovė likviduojama UAB „DAESTA“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 6 d. nutartį ir grąžinti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Nemokumo administratorius neturi objektyvios galimybės parduoti (perduoti) arba nurašyti kaip neparduotą likviduojamą turtą bei jį sutvarkyti teisės aktų nustatyta tvarka, kadangi šio konkretaus turto nevaldė (juo nedisponavo) ir šiuo metu nevaldo (nedisponuoja). Vilniaus valdyba, tik formaliai įvertinusi faktinę situaciją, nepagrįstai neišdavė pareiškėjai UAB „DAESTA“ pažymos dėl atliekų, užteršto dirvožemio ir grunto sutvarkymo.
8.2. Ieškinį dėl žalos atlyginimo buvusiam bendrovės vadovui nemokumo administratorius pareiškė būtent dėl tos aplinkybės, kad turtas nebuvo perduotas ir nėra duomenų, kur tas turtas galėtų būti. Įpareigojimas surasti turtą, kurio vieta nėra žinoma, yra neįgyvendinamas; pirmosios instancijos teismas pats konstatavo, kad transporto priemonės dalyvavimas viešajame eisme yra draudžiamas.
8.3. Esant dabartinei situacijai, UAB „DAESTA“ veikla, tikėtina, niekada nebus pripažinta pasibaigusia, kadangi formaliai nebus pateikta Vilniaus valdybos pažyma, kuri neišduodama dėl nemokumo administratoriui neperduoto turto, laikytino atliekomis, nesutvarkymo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria netenkintas nemokumo administratoriaus prašymas priimti sprendimą dėl įmonės pabaigos.
10. Remiantis JANĮ 31 straipsnio 1 dalimi, teismo nutartys ir sprendimai gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) nustatyta tvarka, išskyrus šio įstatymo nustatytas išimtis.
11. CPK 334 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo dviem atvejais: 1) CPK numatytais atvejais; 2) kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Dėl kitų pirmosios instancijos teismo nutarčių atskirieji skundai negali būti paduodami, bet motyvai dėl šių nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo gali būti įtraukiami į apeliacinį skundą (CPK 334 straipsnio 3 dalis).
12. Nei CPK, nei JANĮ nėra nustatyta, kad nutartis, kuria netenkintas nemokumo administratoriaus prašymas priimti sprendimą dėl juridinio asmens pabaigos, būtų skundžiama apeliacine tvarka. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, kad tokios nutartys neužkerta galimybės ir tolesnei bankroto bylos eigai (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-770-381/2020).
13. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 6 d. nutartis negalėjo būti skundžiama apeliacine tvarka.
14. CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas sprendimas (nutartis), kuris pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas. Jei šis trūkumas paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 5 dalis). Šios nuostatos taikomos ir atskirųjų skundų priėmimui (CPK 338 straipsnis).
15. Kadangi nagrinėjamu atveju atskirasis skundas paduotas dėl neskundžiamos atskiruoju skundu teismo nutarties ir šis trūkumas paaiškėjo nagrinėjant bylą apeliacine tvarka – apeliacinis procesas, pradėtas pagal šį atskirąjį skundą, nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas).
16. Remiantis CPK 315 straipsnio 5 dalimi, atsakovei grąžinamas už atskirąjį skundą sumokėtas žyminis mokestis. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos remdamasi teismo nutartimi (CPK 87 straipsnio 3 dalis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 5 dalimi, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nutraukti apeliacinį procesą, pradėtą pagal atsakovės likviduojamos uždarosios akcinės bendrovės „DAESTA“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 6 d. nutarties.
Grąžinti atsakovei likviduojamai uždarajai akcinei bendrovei „DAESTA“ (juridinio asmens kodas 124390346) 43 Eur (keturiasdešimt trijų eurų) žyminį mokestį, sumokėtą 2021 m. gruodžio 8 d. mokėjimo nurodymu Nr. 12081209 per akcinę bendrovę Šiaulių banką.