- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-02-23
- Bylos Nr.
- e2-311-241/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01484-2020-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Gasiūnienė
- Pareiškėjas
- E. B.
- Trečiasis asmuo
- V. R.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Gasiūnienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo E. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eB2-4379-934/2020 pagal pareiškėjo E. B. skundą dėl atsakovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „AV Systems“ 2020 m. lapkričio 6 d. kreditorių susirinkimo sprendimo pripažinimo negaliojančiu, trečiasis asmuo – V. R.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas E. B. skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: panaikinti atsakovės BUAB „AV Systems“ 2020 m. lapkričio 6 d. kreditorių susirinkimo sprendimą, kuriuo atsakovės bankroto (nemokumo) administratore paskirta UAB „Skolvalda“; atsakovės BUAB „AV Systems“, kurios bankroto procedūra vykdomas ne teismo tvarka, nemokumo administratorių paskirti naudojant nemokumo administratorių atrankos kompiuterinę programą.
2. Pareiškėjas nurodė, kad 2019 m. sausio 22 d. įvyko BUAB „AV Systems“ kreditorių susirinkimas, kurio metu nuspręsta atsakovę paskelbti bankrutuojančia ir jos bankroto procedūrą vykdyti ne teismo tvarka. Pareiškėjas skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti minėtą sprendimą. Šiuo metu skundas yra nagrinėjamas Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. eB2-1166-934/2021. Nagrinėjant pareiškėjo skundą atsakovės nemokumo administratorė UAB „Bankrupta“ atsistatydino, todėl ginčijamame kreditorių susirinkime buvo iš anksto nubalsuota raštu atsakovės nemokumo administratore paskirti UAB „Skolvalda“.
3. Pareiškėjo teigimu, UAB „Skolvalda“ nėra patikima nemokumo administratorė, jos sąžiningumas ir galimybės tinkamai vykdyti bankroto procesą kelia rimtų abejonių. UAB „Skolvalda“ ilgą laiką, net nuo 2013 m. neteikia savo finansinės atskaitomybės dokumentų Juridinių asmenų registrui, todėl neaišku, kaip toks juridinis asmuo gali teisėtai vykdyti kitos įmonės administravimą, kaip bus užtikrinamas teisės aktų laikymasis. Neabejotina, kad UAB „Skolvalda“ yra parinkta trečiojo asmens – atsakovės akcininko ir kreditoriaus V. R. iniciatyva, kuris yra suinteresuotas bankroto procedūrą vykdyti ne teismo tvarka ir taip nuslėpti savo neteisėtus veiksmus. Dėl to atsakovės kreditorių susirinkimo išrinkta nemokumo administratorė UAB „Skolvalda“ nebus patikima ir objektyvi. Taigi UAB „Skolvalda“ turėtų būti pakeista kitu teismo paskirtu nemokumo administratoriumi.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. gruodžio 29 d. nutartimi pareiškėjo skundą atmetė; priteisė iš pareiškėjo trečiajam asmeniui V. R. 869,69 Eur bylinėjimosi išlaidų.
5. Teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas E. B. – įmonės savininkas, turintis 50 procentų akcijų, būtų BUAB „AV Systems“ kreditorius ar priklausytų kitoms asmenų, nurodytų Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau –JANĮ) 55 straipsnio 2 dalyje, kategorijoms. Taigi skundas yra paduotas neturinčio tam teisės asmens, kadangi tokia teisė nėra suteikiama bankrutuojančios įmonės akcininkams.
6. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad apie kreditorių susirinkimą jame turintiems teisę dalyvauti asmenims pasirašytinai buvo pranešta prieš 14 dienų, į tai, jog 2020 m. spalio 28 d. pranešimas iš esmės atitinka JANĮ 47 straipsnio 5 dalyje nustatytus turinio reikalavimus, sprendė, kad ginčijamas kreditorių susirinkimas sušauktas nepažeidžiant JANĮ 45 – 47 straipsnių nuostatų.
7. Teismas nurodė, kad visi penki atsakovės kreditoriai balsavo iš anksto. Tiek iš pateiktų biuletenių, tiek iš 2020 m. lapkričio 6 d. protokolo nustatyta, kad sprendimai visais susirinkimo darbotvarkės klausimais buvo priimti vienbalsiai, pritariant 100 procentų kreditorių balsų. Teismas, remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, darė išvadą, kad 2020 m. lapkričio 6 d. protokole nurodyti ir kreditorių priimti sprendimai buvo priimti nepažeidžiant JANĮ nuostatų.
8. Teismas pažymėjo, kad kreditorių sprendimas BUAB „AV Systems“ bankrotą vykdyti ne teismo tvarka buvo priimtas 2019 m. sausio 22 d., t. y. galiojant Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymui (toliau – ĮBĮ). Procedūros, susijusios su nemokumo administratoriaus skyrimu patenka į JANĮ 155 straipsnio 1 dalyje numatytas išimtis ir sprendžiant dėl atsakovės nemokumo administratoriaus skyrimo turi būti vadovaujamasi ĮBĮ nustatyta tvarka.
9. Teismas nurodė, kad aplinkybė, jog UAB „Skolvalda“ neteikia Juridinių asmenų registrui savo finansinės atskaitomybės dokumentų nesudaro pagrindo konstatuoti nemokumo administratorės nepatikimumą, kadangi ĮBĮ 13 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtintas iš esmės tik vienas reikalavimas kreditorių susirinkimo skiriamam nemokumo administratoriui – būti įrašytam į asmenų, teikiančių įmonių bankroto administravimo paslaugas, sąrašą. Byloje nesant ginčo, jog UAB „Skolvalda“ yra įrašyta į minėtą sąrašą, darytina išvada, kad ji turi reikiamą kvalifikaciją teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas, todėl kreditorių susirinkimo sprendimu galėjo būti paskirta naująja BUAB „AV Systems“ nemokume administratore.
Atsiliepimas
10. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo skundo argumentai, jog UAB „Skolvalda“ yra neigiamos reputacijos iš esmės grindžiami internetiniame portale „rekvizitai.vz.lt“ pateiktais atsiliepimais. Tačiau šiame portale pateikti anoniminiai atsiliepimai nelaikytini objektyvia ar oficialia informacija, patvirtinančia UAB „Skolvalda“ netinkamumą teikti administravimo paslaugas.
Žemesnės instancijos teismas
11. Teismas nurodė, kad pareiškėjo teiginiai, jog trečiasis asmuo V. R. gali daryti neigiamą įtaką ar kitaip paveikti naujai paskirtą nemokumo administratorę yra grindžiami išimtinai subjektyvia pareiškėjo nuomone, nepateikiant šiuos teiginius pagrindžiančių įrodymų.
12. Teismas sprendė, kad vien pareiškėjo iškelta abejonė, jog 2020 m. lapkričio 6 d. kreditorių susirinkimo protokole nurodytas atsakovės kreditorių reikalavimų dydis (127 026,97 Eur) lyginant su bankroto pradėjimu (126 139,37 Eur) pakito, savaime nesudaro pagrindo konstatuoti procedūrinių pažeidimų, priimant skundžiamame susirinkime priimtus sprendimus.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
13. Pareiškėjas prašo Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 29 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – skundą patenkinti. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
13.1. Skundžiamu sprendimu nuspręsta dėl nemokumo administratoriaus skyrimo bankroto byloje, t. y. įgyvendintos teisės ir pareigos skirti nemokumą administratorių atsakovės bankroto procese ne teismo tvarka, kuris pradėtas galiojant ĮBĮ. Tai reiškia, kad skundžiamam sprendimui yra taikytinas ĮBĮ įtvirtintas reglamentavimas. Taigi pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi netinkamai taikė ir aiškino JANĮ 155 straipsnį.
13.2. Nei anksčiau galiojęs ĮBĮ, nei dabartinis JANĮ nenumato akcininko teisės skųsti kreditorių susirinkimo sprendimus. Todėl esminę teisinę reikšmę turi ne tai, kuri teisės akto redakcija bus taikoma, kadangi nei vieną jų tokios teisės nesuteikia, o tai, ar galima remtis teismų praktikoje suformuota ir nuosekliai taikyta taisykle, jog skųsti kreditorių susirinkimo sprendimus teismine tvarka turi ir kiti suinteresuoti asmenys. Teismų praktikoje yra ne kartą pasisakyta, kad skųsti kreditorių susirinkimo sprendimus turi teisę ne tik kreditoriai, bet ir kiti suinteresuoti asmenys, kad įmonės akcininkai gali dalyvauti bankroto byloje trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškus reikalavimus, statusu.
13.3. Iki 2020 m. sausio 1 d. suformuotos teisės taisyklės, susijusios su akcininko teise skųsti kreditorių susirinkimo sprendimus, vis dar yra aktualios ir taikytinos, nors ir suformuotos galiojant ĮBĮ. Lietuvos apeliacinis teismas savo naujosiose nutartyse vadovaujasi ir ankstesne praktika. Dėl to, pirmosios instancijos teismo išvada, kad sprendimo skųsti pareiškėjas neturėjo teisės, nes tokia teisė nėra suteikiama bankrutuojančios įmonės akcininkams, yra nepagrįsta bei padaryta nukrypstant nuo aktualios teismų praktikos.
13.4. Pareiškėjas pateiktu skundu iškėlė sprendimo priėmimo teisėtumo klausimus, tiek procedūrine prasme, tiek dėl to, kad sprendimas pažeidžia atsakovės interesus bei savo esme prieštarauja protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principams. Pareiškėjas kartu su skundu pateikė kreditorių balsavimo biuletenius. Šiuos biuletenius pareiškėjas rado civilinės bylos Nr. eB2-1166-934/2021 elektroninėje kortelėje, kur buvo pateiktas UAB „Skolvalda atstovės prašymas suteikti prieigą prie bylos. UAB „Skolvalda“ kartu su 2020 m. gruodžio 11 d. atsiliepimu į šią bylą taip pat pateikė balsavimo biuletenius. Atlikus šių dokumentų analizę ir palyginimą galima matyti, kad biuleteniai nesutampa, t. y. akivaizdžiai matoma, kad kita rašysena, skirtingose vietose sudėti antspaudai. Pareiškėjo įsitikinimu, UAB „Skolvalda“ pateikė skirtingu laiku sudarytus ir pasirašytus kreditorių balsavimo biuletenius, o tai patvirtina galimą dokumentų suklastojimą.
13.5. Dėl to kyla abejonių, ar iš tikrųjų kreditoriai išreiškė savo valią balsuodami, ar tiesiog padėjo parašus ant iš anksto paruoštų balsavimo biuletenių. Neaišku ir tai, ar apskritai kreditoriai balsavo, galbūt dokumentai yra suklastoti, o kreditoriai savo valios neišreiškė.
13.6. Atsakovės įsiskolinimų dydis 2020 m. spalio 27 d. sudarė 127 026,97 Eur, nors bankroto pradėjimo dienai įsiskolinimas buvo 126 139,37 Eur. Pareiškėjas prašė teismo išreikalauti duomenis apie kreditorių ir reikalavimo sumos pasikeitimą iš nemokumo administratorės ir trečiojo asmens tam, kad įsitikintų, jog balsavo tikrieji kreditoriai. Teismas šį prašymą tenkino 2020 m. gruodžio 7 d. nutartimi, tačiau nei administratorė, nei trečiasis asmuo tokių duomenų nepateikė. Teismas pareikalavęs tokių duomenų, nereikalavo jų teikti pakartotinai bei nesiėmė jokių priemonių, kad išsiaiškintų reikalavimo teisių perleidimo aplinkybes, t. y. ar iš tikrųjų balsavę asmenys turi reikiamas reikalavimo teises. Byloje nėra jokių duomenų, kad kreditorių, kurie buvo pasikeitę ir balsavo priimant skundžiamą sprendimą, reikalavimai būtų patvirtinti atsakovės kreditorių susirinkimo arba teismo.
13.7. Finansinės atskaitomybės neteikimas yra teisės pažeidimas. Nors byloje nėra duomenų, kad UAB „Skolvalda“ būtų už tai bausta, tačiau teisės aktais nustatytų pareigų nevykdymas leidžia objektyviai vertinti subjekto rūpestingumą ir sąžiningumą. Teisinė pareiga, susijusi su finansinių dokumentų rengimu ir atskaitomybe institucijoms, nevykdoma jau beveik septynerius metus, o tai sudaro pagrindą teigti, kad UAB „Skolvalda“ nėra rūpestingas, atidus ir sąžiningas subjektas. Dėl to kyla abejonių, kaip šis asmuo sąžiningai ir teisingai vykdytų bankroto procesą ne teismo tvarka. Pagal kitus, netiesioginius duomenis, UAB „Skolvalda“ yra neigiamos reputacijos, UAB „Skolvalda“ ir jos vadovui V. M. yra pareikštas ieškinys dėl žalos atlyginimo.
13.8. UAB „Skolvalda“ yra linkusi pažeisti teisės aktų reikalavimus, todėl negalės užtikrinti skaidraus bankroto proceso administravimo, ko galimai ir siekia trečiasis asmuo V. R., pasirūpinęs, kad būtent ši administratorė pateiktų sutikimą administruoti atsakovę. Lietuvoje yra daugiau nemokumo administratorių, kurie galėtų vykdyti atsakovės bankroto procesą, tačiau V. R. tikslingai pasirinko UAB „Skolvalda“, kadangi bankrotu procesu ne teismo tvarka siekia nesąžiningų tikslų.
13.9. Pareiškėjas pateikė skundą siekdamas, kad teismas atliktų kreditorių susirinkimo teisėtumo kontrolę bei atitinkamai tokį reikalavimą nukreipė atsakovei. Kadangi trečiojo asmens V. R. atžvilgiu nebuvo nukreiptas pareiškėjo skundo reikalavimas, trečiojo asmens patirtų išlaidų, susijusių su dokumentų rengimu, atlyginimas neturėjo būti priteistas. Priešingas aiškinimas reikštų, kad sprendžiant dėl kreditorių susirinkimo sprendimo teisėtumo ir kiekvienam kreditoriui, kurių tam tikrais atvejais gali būti itin daug, nusprendus pateikti savo nuomonę teismui, jis galėtų gauti patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, o tai sukeltų didelių nepagrįstų išlaidų asmeniui, kuris pateikė skundą teismui dėl kreditorių susirinkimo sprendimo teisėtumo įvertinimo.
Atsiliepimas
14. Trečiasis asmuo V. R. prašo pareiškėjo skundą atmesti ir skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
14.1. Pareiškėjas painioja dvi nuostatų kategorijas – nuostatas, reglamentuojančias nemokumo administratoriaus skyrimą ir nuostatas, reglamentuojančias kreditorių susirinkimo sprendimų apskundimo tvarką. Ginčo situacijoje, sprendžiant dėl kreditorių susirinkimo priimtų sprendimų apskundimo tvarkos, turi būti vadovaujamasi JANĮ nuostatomis, nes ginčijamas sprendimas įformintas 2020 m. lapkričio 6 d., t. y. jau galiojant JANĮ. Nors atsakovės bankroto procesas ne teismo tvarka buvo pradėtas 2019 m. sausio 22 d., tačiau JANĮ nenumato jokių išimčių, jog po JANĮ įsigaliojimo priimtų kreditorių susirinkimų apskundimo tvarkai turi būti taikomi ankstesniu laikotarpiu galioję įstatymai. Teismo nutartyje JANĮ įtvirtinto reguliavimo taikymas buvo susietas ne su administratoriaus skyrimo procedūra, o su kreditorių susirinkimų sprendimų apskundimu.
14.2. Pareiškėjas pagal savo statusą neatitinka nei vieno iš įstatyme apibrėžtų kriterijų, kurie jam leistų ginčyti atsakovės kreditorių susirinkimo sprendimus, t. y. pareiškėjas nebuvo ir nėra atsakovės kreditorius. Taigi pareiškėjas apskritai nėra tinkamas subjektas reikšti reikalavimą dėl sprendimo panaikinimo, tą teisingai pažymėjo ir teismas. Pareiškėjas atskirajame skunde bando sudaryti nepagrįstą įspūdį neva anksčiau galiojusio ĮBĮ ir jį pakeitusio JANĮ nuostatos, kiek tai susiję su kreditorių sprendimų skundimo tvarka, iš esmės išliko nepakitusios. Tačiau ĮBĮ įtvirtintas teisinis reguliavimas apskritai neišskyrė konkretaus sąrašo asmenų, kuriems yra suteikta teisė ginčyti kreditorių priimtus sprendimus. Dėl šios priežasties teismai pagal ĮBĮ ir formavo praktiką, plačiau aiškinančią, kas gali skųsti kreditorių priimtus sprendimus. JANĮ sureguliavo šį klausimą ir aiškiai išskyrė subjektus, kuriems yra suteikta teisė skųsti tokius kreditorių sprendimus.
14.3. Po protokolo įforminimo, visi su įvykusio atsakovės kreditorių susirinkimo organizavimu susiję dokumentai, buvo perduoti naujai paskirtai administratorei UAB „Skolvalda“. Dalis kreditorių buvo užpildę ir pristatę po kelis užpildytus balsavimo raštu biuletenius. Natūralu, kad ranka kelis kartus rašant tam tikrą tekstą rašto tekstas vizualiai kažkiek skiriasi. Kreditoriai buvo užpildę vienodo turinio balsavimo raštu biuletenius, darbotvarkės klausimais dokumento egzemplioriuose buvo balsuota vienodai. Pareiškėjas nenurodo, kad konkrečių kreditorių užpildytuose balsavimo raštu biuleteniuose jų balsavimas vienu ar kitu klausimu nesutaptų, kas galėtų būtų pagrindas abejoti kreditorių išreikšta valia. Kaip matyti, tokių neatitikimų objektyviai nėra. Todėl šia apimtimi pareiškėjo dėstomi teiginiai, neva nėra aišku, ar atsakovės kreditoriai iš tiesų išreiškė savo valią balsuodami iš anksto, yra niekuo nepagrįsti ir vertintini kaip sąmoningas bandymas klaidinti teismą. Nei vienas iš atsakovės kreditorių nereiškia jokių reikalavimų, susijusių su priimtų sprendimų turiniu ar jų panaikinimu.
14.4. Priimant ginčijamą sprendimą bendras kreditorių reikalavimų dydis buvo šiek tiek pakitęs, lyginant su 2019 m. sausio 22 d. Atsiradęs skirtumas yra susijęs su ta aplinkybe, kad kai kurių kreditorių sąskaitos buvo išrašytos jau po to, kai kreditoriai buvo priėmę sprendimą dėl bankroto proceso ne teismo tvarka. UAB Apskaitos ir tiekimų biuras sąskaitas už buhalterinių paslaugų teikimą išrašė ir po 2019 m. sausio 22 d., nes tuo metu reikėjo teikti administratorei ataskaitas, duomenis, susijusius su darbuotojų atleidimais. Šis skirtumas nedaro jokios įtakos ginčijamo sprendimo priėmimui bei jo teisėtumui.
14.5. Kaip matyti iš 2020 m. lapkričio 6 d. vykusio kreditorių susirinkimo duomenų, tarp atsakovės kreditorių, lyginant su 2019 m. sausio 22 d. duomenimis, nebėra dviejų ūkio subjektų, t. y. UAB „Audiotonas“ ir UAB Apskaitos ir tiekimų biuro. Šių ūkio subjektų turėtų reikalavimų suma atitinkamai padidėjo kitų dviejų kreditorių – UAB „Aitisfera“ ir UAB „Avialita“ reikalavimai. Taigi šia apimtimi negali būti ginčo, kad du kreditoriai savo reikalavimus perleido kitiems dviem atsakovės kreditoriams. Šių aplinkybių nekvestionuoja nei vienas iš atsakovės kreditorių. Pareiškėjas faktiškai įžvelgia ne savo, o galimai kitų asmenų teisių pažeidimą. Tai savaime reiškia, kad pareiškėjas gina ne savo, o trečiųjų asmenų teises, tačiau civilinio proceso teisės normos pareiškėjui to neleidžia.
14.6. Ūkio subjekto teisė teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas nėra siejama su finansinės atskaitomybės teikimu. Ši aplinkybė savaime nereiškia, jog ūkio subjektas neatitinka jam keliamų reikalavimų tokio pobūdžio paslaugoms teikti. Pareiškėjas nepaaiškino, kokią įtaką ši aplinkybė daro bankroto administravimo paslaugų teikimui.
14.7. Pareiškėjas sąmoningai klaidina teismą, siekdamas neigiamai charakterizuoti trečiąjį asmenį. Trečiasis asmuo yra tik vienas iš kreditorių, todėl jis gali atsakyti tik už savo veiksmus. Kiti kreditoriai yra savarankiški, todėl patys sprendžia dėl savo teisių gynimo. Šiuo atveju dėl nemokumo administratoriaus paskyrimo sprendė visi kreditoriai.
14.8. Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, turi šalies procesines teises. Kadangi trečiasis asmuo V. R. su pareiškėjo skundu nesutiko ir dalyvavo atsakovės pusėje, atmetus skundo reikalavimus, trečiasis asmuo įgijo teisę prašyti savo patirtų išlaidų, susijusių su advokato teisinės pagalbos apmokėjimu, atlyginimo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
15. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, byloje taip pat nėra pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas.
Dėl nagrinėjam ginčui taikytino teisinio reglamentavimo
16. Nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojusio JANĮ 155 straipsnyje, įtvirtinančiame pereinamąsias nuostatas dėl nemokumo procesų, nustatyta, kad iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams šio įstatymo nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus šio įstatymo nuostatas, reguliuojančias: 1) atlygį nemokumo administratoriui; 2) kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką; 3) reikalavimus restruktūrizavimo plano turiniui ir įgyvendinimo trukmei; 4) kreditorių balsavimą dėl restruktūrizavimo plano; 5) nemokumo administratoriaus skyrimą bankroto byloje. Šioms nurodytoms išimtims taikomi JANĮ 153 straipsnyje nurodyti įstatymai.
17. JANĮ 155 straipsnyje nustatyta išimtis, pagal kurią iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams netaikomos šio įstatymo nuostatos, reguliuojančios nemokumo administratoriaus skyrimą bankroto byloje, reiškia, kad nemokumo administratorius skiriamas pagal iki 2019 m. gruodžio 31 d. galiojusias ĮBĮ normas. Tačiau ši išimtis negali būti taikoma bendroms procesinėms normoms, įskaitant normas, įtvirtinančias kreditorių sprendimų priėmimo tvarką, taip pat normas, kurios nustato teisę apskųsti kreditorių susirinkimo sprendimus. Taigi nepriklausomai nuo to, kad nagrinėjamu atveju atsakovės bankroto procesas pradėtas iki 2019 m. gruodžio 31 d., ginčijamas 2020 m. lapkričio 6 d. kreditorių susirinkimo sprendimas gali būti skundžiamas pagal JANĮ nuostatas. Pagal šias nuostatas turi būti vertinamas ir skundžiamo sprendimo teisėtumas procedūrine prasme. Pažymėtina, kad teismų praktikoje būtent tokiu principu aiškinamas JANĮ 155 straipsnio nustatytų išimčių taikymas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-171-421/2021).
18. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino JANĮ 155 straipsnį, t. y. atsakovės 2020 m. lapkričio 6 d. kreditorių susirinkimo sprendimo apskundimo galimybę ir jo teisėtumą procedūrine prasme pagrįstai vertino pagal JANĮ normas, o sprendimo teisėtumą turinio prasme – pagal ĮBĮ normas.
Dėl pareiškėjo teisės skųsti kreditorių susirinkimo sprendimą
19. JANĮ 55 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog kreditorių susirinkimo sprendimas gali būti skundžiamas nemokumo bylą nagrinėjančiam teismui per 14 dienų nuo dienos, kurią šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodyti asmenys sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo priėmimą. Šio straipsnio 2 dalyje išvardyti asmenys, turintys teisę skųsti teismui kreditorių susirinkimo sprendimą: 1) kreditorius, balsavęs prieš kreditorių susirinkimo sprendimą; 2) kreditorių susirinkime nedalyvavęs kreditorius, jeigu nebuvo tinkamai apie jį informuotas; 3) nemokumo administratorius; 4) restruktūrizuojamas juridinis asmuo. Kreditorių komiteto sprendimą turi teisę skųsti teismui visi nemokumo byloje dalyvaujantys asmenys (JANĮ 55 straipsnio 3 dalis).
Žemesnės instancijos teismas
20. Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjas yra atsakovės BUAB „AV Systems“ akcininkas, turintis 50 procentų įmonės akcijų. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje teisingai nurodė, kad tarp JANĮ 55 straipsnio 2 dalyje išvardytų asmenų, turinčių teisę skųsti kreditorių susirinkimo sprendimus, akcininkas nėra įvardytas, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, neteisingai atmetė pagal ĮBĮ suformuotos teismų praktikos taikymo galimybę, teigdamas, kad šiuo metu galiojančiame įstatyme nustatytas baigtinis tokių asmenų sąrašas.
21. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, bankroto byloje gali būti ne tik įmonės kreditoriai – dėl trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, teisės įstoti į bankroto bylą kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia bylą nagrinėjantis teismas pagal tai, ar šis asmuo turi įstatymo pripažįstamą teisinį ryšį su bylos dalyku. Teismų praktika formuojama ta linkme, jog tam, kad asmuo galėtų dalyvauti bankroto byloje trečiuoju asmeniu, būtina įrodyti pakankamą asmens teisinį suinteresuotumą bankroto bylos baigtimi, neapsiribojant vien teisinio (turtinio) reikalavimo bankroto byloje turėjimu. Į bankroto bylą trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, teismui konstatavus pakankamą teisinį suinteresuotumą, gali būti įtraukiami įmonės savininkai, akcininkai, laiduotojai ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2010; 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-141/2012; 2013 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-630/2013; 2019 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-372-219/2019).
22. Vadovaudamasis aptartais išaiškinimais apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad JANĮ 55 straipsnio 2 dalyje išvardintiems asmenims įstatymas suteikia teisę ginčyti kreditorių susirinkime priimtus sprendimus be papildomo savo teisinio suinteresuotumo pagrindimo, tačiau kiti asmenys, kurių teisėms ir teisėtiems interesams gali turėti įtaką kreditorių susirinkime priimti sprendimai, savo teisę į teisminę gynybą bankroto byloje turi įgyvendinti laikydamiesi teismų praktikoje šiuo klausimu išplėtotų taisyklių, t. y. įrodydami savo teisinį suinteresuotumą.
23. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme (toliau – ABĮ) įtvirtinta įmonės akcininkų pareiga imtis mokumo atkūrimo priemonių (ABĮ 38 straipsnio 3 dalis). Atitinkamai nei ABĮ, nei JANĮ nėra numatytas apribojimas akcininkams įnešti piniginius įnašus siekiant padėti bankrutuojančiai (bankrutavusiai) įmonei atsiskaityti su kreditoriais, nes įmonės akcininkas (savininkas) yra suinteresuotas, kad tokia įmonė, kurios dalyvis jis yra, išliktų rinkoje veikiančiu asmeniu. Iš šioje byloje pareiškėjo pateiktų paaiškinimų, taip pat iš Vilniaus apygardos teismo nagrinėjamoje byloje Nr. eB2-1166-934/2021 esančių procesinių dokumentų matyti, kad pareiškėjas nesutinka su atsakovės bankrotu ne teismo tvarka, siekia atkurti įmonės mokumą, yra įvardijęs priemones, įskaitant akcininkų įnašus, įmonės mokumo problemoms spręsti.
24. Pažymėtina, kad įmonės nemokumo administratorius bankroto procese yra vienas reikšmingiausių subjektų, kuris iš esmės vykdo bankrutuojančios įmonės vadovo funkcijas, todėl nuo jo veiksmų sąžiningumo ir aktyvumo priklauso kreditorių ir skolininko interesų apgynimas, bankroto procese siekiamų tikslų įgyvendinimas ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. liepos 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1355-381/2016). Taigi pareiškėjas, turėdamas tikslą (suinteresuotumą) atkurti atsakovės mokumą ir išvengti jos bankroto, t. y. inicijavęs Vilniaus apygardos teismo nagrinėjamą civilinėje bylą Nr. eB2-1166-934/2021 dėl 2019 m. sausio 22 d. BUAB „AV Systems“ kreditorių susirinkimo sprendimo, kuriuo nuspręsta atsakovę paskelbti bankrutuojančia ir jos bankroto procedūrą vykdyti ne teismo tvarka, panaikinimo, tuo pačiu yra suinteresuotas, kad prie šio tikslo įgyvendinimo prisidėtų sąžiningas ir nepriklausomas nemokumo administratorius. Todėl akcininkas, iš esmės siekiantis atkurti įmonės veiklą, turi pagrįstą teisinį suinteresuotumą ginčyti kreditorių susirinkimo nutarimą, kuriuo paskirtas įmonės nemokumo administratorius. Taigi skundžiamos nutarties išvada, kad pareiškėjas nėra tinkamas subjektas, galintis ginčyti 2020 m. lapkričio 6 d. atsakovės kreditorių susirikimo sprendimą, padaryta tik formaliai aiškinant JANĮ 55 straipsnio normas.
Dėl skundžiamo kreditorių susirinkimo sprendimo (ne)teisėtumo
25. JANĮ 55 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas gali panaikinti kreditorių susirinkimo ar kreditorių komiteto sprendimą, jeigu jis priimtas pažeidžiant šio įstatymo nuostatas ir šis pažeidimas galėjo turėti įtakos sprendimo turiniui, taip pat jeigu kreditorių susirinkimo ar kreditorių komiteto sprendimas prieštarauja įstatymams arba pažeidžia prieš šį sprendimą balsavusių kreditorių arba kitų asmenų teises ir įstatymų saugomus interesus.
26. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nagrinėjant skundus dėl kreditorių susirinkimo sprendimų teisėtumo, reikia patikrinti, ar buvo laikytasi įstatymo ir kreditorių susirinkimo nustatytos susirinkimo sušaukimo, kreditorių dalyvavimo, nustatytos susirinkimo darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarkos, nes šie procedūrų veiksmai reikšmingi ir gali lemti neteisėtų sprendimų priėmimą. Teismas, nustatęs esminius procedūrinius pažeidimus, galėjusius lemti neteisėtų sprendimų priėmimą, tokius sprendimus panaikina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112/2012). Kitas kreditorių susirinkimo sprendimo panaikinimo pagrindas – turinio neteisėtumas, kuris pasireiškia imperatyvių įstatymo nuostatų pažeidimu, prieštaravimu teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams bei kreditorių ir (ar) pačios bankrutavusios įmonės interesų esminiu pažeidimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2010; kt.).
27. Taigi kilus ginčui dėl kreditorių susirinkimo sprendimo teisėtumo teismas turi patikrinti, ar organizuojant kreditorių susirinkimą ir jame balsuojant nebuvo padaryta esminių procedūrinių pažeidimų. Nesant tokio pobūdžio pažeidimų, teismas turi įvertinti sprendimo turinio teisėtumą.
28. Kreditorių susirinkimo sprendimas laikomas priimtu, jeigu už jį balsavo kreditoriai, kurių reikalavimų sumos vertinė išraiška yra didesnė kaip pusė visų kreditorių susirinkime dalyvavusių kreditorių bendros teismo patvirtintų reikalavimų sumos, išskyrus šiame įstatyme nustatytus atvejus (JANĮ 51 straipsnio 1 dalis). Kreditorių susirinkimo sprendimai yra privalomi visiems kreditoriams nuo jų priėmimo dienos. Kreditorių susirinkimas neturi teisės priimti sprendimų darbotvarkėje nenurodytais klausimais, išskyrus atvejus, kai kreditorių susirinkime dalyvauja visi kreditoriai ir nė vienas kreditorius neprieštarauja (JANĮ 51 straipsnio 2, 6 dalys).
29. Iš į bylą pateiktų BUAB „AV Systems“ 2020 m. lapkričio 6 d. kreditorių susirinkimo balsavimo raštu biuletenių nustatyta, kad visi penki BUAB „AV Systems“ kreditoriai pagal 2020 m. spalio 28 d. kreditorių sąrašą (UAB „Avialita“ reikalavimo suma 22 468,40 Eur (17,688 procentai balsų), UAB „Propoint“ – 4 398,37 Eur (3,463 procentai balsų), UAB „Aitisfera“ – 32 814,74 Eur (25,833 procentai balsų), UAB „Signatela“ – 37 345,46 Eur (29,400 procentai balsų), V. R. – 30 000 Eur (23,617 procentai balsų) balsavo iš anksto. Tiek iš pateiktų biuletenių, tiek iš kreditorių susirinkimo protokolo matyti, kad sprendimai visais susirinkimo darbotvarkės klausimais buvo priimti vienbalsiai, surinkus 100 procentų balsų.
30. Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, kad priimant ginčijamą sprendimą galėjo būti suklastoti balsavimo raštu biuleteniai, kadangi pirmosios instancijos teismui buvo pateikta po du jų egzempliorius, kurie akivaizdžiai nesutampa, t. y. matoma, kad jie pasirašyti kita rašysena, skirtingose vietose sudėti antspaudai. Apeliacinės instancijos teismas šiuos atskirojo skundo argumentus laiko nepagrįstais. Vien tai, kad kreditoriai biuletenius pasirašė daugiau nei po vieną egzempliorių, savaime neleidžia teigti, kad biuleteniai buvo klastojami. Kaip matyti, visuose biuleteniuose yra sudėti kreditorių – juridinių asmenų antspaudai ir jų atstovų (fizinių asmenų) parašai, biuleteniuose (jų egzemplioriuose) balsuota vienodai. Pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių ir patikimų duomenų, kurie leistų spręsti apie biuleteniuose esančių rekvizitų netikrumą. Byloje nėra ir duomenų, kad kreditorių valia neatitiktų balsavimo biuleteniuose nurodytų rezultatų. Priešingai, pareiškėjas skunde kaip galimai suklastoto biuletenio pavyzdį nurodo trečiojo asmens V. R. balsavimo raštų biuletenį, tačiau šis asmuo, dalyvaudamas nagrinėjamoje byloje, ginčijamo kreditorių susirinkimo sprendimo klausimu akivaizdžiai palaiko tą pačią poziciją, kurią jis buvo išreiškęs balsavimo raštu biuletenyje.
31. Pareiškėjas pagrįstai nurodė, kad 2020 m. lapkričio 6 d. susirinkime balsavusių kreditorių bendra finansinių reikalavimų sumos išraiška (127 026,97 Eur) neatitinka pradinio kreditorių sąrašo, kuris buvo patvirtintas 2019 m. sausio 22 d., t. y. bankroto bylos ne teismo tvarka pradėjimo dieną. Pagal 2019 m. sausio 22 d. kreditorių sąrašą, bendra kreditorių finansinių reikalavimų suma buvo 126 139,37 Eur, iš jų: UAB „Audiotonas“ reikalavimo suma 20 000 Eur (15,86 procentai balsų), UAB „Norana“ – 4 398,37 Eur (3,49 procentai balsų), UAB „Avialita“ – 2 468,40 Eur (1,96 procentai balsų), UAB „Aitisfera“ – 28 151,94 Eur (22,32 procentai balsų), UAB Apskaitos ir tiekimų biuras – 3 775,20 Eur (2,99 procentai balsų), UAB „Signatela“ – 37 345,46 Eur (29,61 procentai balsų), V. R. – 30 000 Eur (23,78 procentai balsų).
32. Tačiau apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo spręsti, kad pareiškėjo nurodyta aplinkybė atitinka esminį procedūrinį pažeidimą, kuris lemtų kreditorių susirinkimo neteisėtumą. Pažymėtina, kad pareiškėjas atskirajame skunde nepagrįstai teigia, kad byloje nėra duomenų, jog kreditorių, kurie buvo pasikeitę ir balsavo priimant skundžiamą sprendimą, reikalavimai būtų patvirtinti atsakovės kreditorių susirinkimo. Iš 2020 m. lapkričio 6 d. kreditorių susirinkimo protokolo matyti, kad tame pačiame susirinkime 6-uoju darbotvarkės klausimu buvo tikslinami ir kreditorių reikalavimai pagal susirinkimui pateiktas reikalavimo teisių perleidimo sutartis. Taigi balsuojant kreditorių susirinkime dėl naujo administratoriaus paskyrimo, tuo pačiu buvo patikslintas ir šiame susirinkime dalyvavusių kreditorių sąrašas.
33. Trečiasis asmuo bylos nagrinėjimo metu taip pat paaiškino, kad įvykus reikalavimo teisių perėmimui, atsakovės kreditorių sąraše nebeliko UAB „Audiotonas“ ir UAB Apskaitos ir tiekimų biuro, atitinkamai šių buvusių kreditorių reikalavimų suma padidėjo kitų esamų dviejų kreditorių – UAB „Aitisfera“ ir UAB „Avialita“ reikalavimai. Trečiojo asmens teigimu, kai kurių kreditorių sąskaitos buvo išrašytos po 2019 m. sausio 22 d., todėl neženkliai pasikeitė ir bendra reikalavimų suma. Nors į bylą nebuvo pateiktos reikalavimo teisių perleidimo sutartys ir (ar) kiti įrodymai šioms aplinkybėms pagrįsti, tačiau apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo spręsti, kad trečiojo asmens paaiškinimai yra melagingi, o 2020 m. lapkričio 6 d. kreditorių susirinkimui tikslinant kreditorių sąrašą, nebuvo teikiami tam reikalingi dokumentai.
34. Svarbu tai, kad didžiųjų atsakovės kreditorių reikalavimų suma ir balsų skaičius, balsuojant 2020 m. lapkričio 6 d. susirinkime, lyginant su 2019 m. sausio 22 d., visiškai nesikeitė (pavyzdžiui, UAB „Signatela“, V. R.), neženkliai pasikeitė (padidėjo) ir didžiojo kreditoriaus UAB „Aitisfera“ reikalavimo suma. Taigi vien šių didžiųjų kreditorių balsų pakako priimti pareiškėjo ginčijamą kreditorių susirinkimo sprendimą dėl nemokumo administratoriaus paskyrimo, nepriklausomai nuo to, kad kitų kreditorių reikalavimų sumos keitėsi. Kaip minėta, pagal galiojantį teisinį reguliavimą teismas gali panaikinti kreditorių susirinkimo ar kreditorių komiteto sprendimą, jeigu jis priimtas pažeidžiant šio įstatymo nuostatas ir šis pažeidimas galėjo turėti įtakos sprendimo turiniui (JANĮ 55 straipsnio 4 dalis). Nagrinėjamu atveju pareiškėjo nurodytas kitų kreditorių reikalavimų sumų pasikeitimas, net šiems balsuojant priešingai, akivaizdžiai nelemtų kitokio skundžiamo sprendimo rezultato.
35. Įmonei, kuriai pradėtas bankroto procesas, atstovauja bankroto administratorius (ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 9 punktas). Kai bankroto procedūros vykdomos ne teismo tvarka, administratorių skiria kreditorių susirinkimas iš įrašytų į sąrašą asmenų (ĮBĮ 13 straipsnis).
36. Pažymėtina, kad bankrutuojančios įmonės administratoriaus funkcijos, jo teisės ir pareigos buvo reglamentuotos ĮBĮ 11 straipsnyje, kuriame, be kita ko, nustatyta, kad bankrutuojančios įmonės administratorius yra teismo paskirtas fizinis ar juridinis asmuo, ĮBĮ nustatyta tvarka valdantis, naudojantis bankrutuojančios įmonės turtą, bankuose esančias lėšas ir jomis disponuojantis, privalantis užtikrinti bankrutuojančios įmonės turto apsaugą, vadovaujantis ūkinei komercinei veiklai, privalantis ginti visų kreditorių bei bankrutuojančios įmonės interesus, organizuojantis ir vykdantis visus būtinus bankroto procedūros darbus. Iš esmės tokios pačios administratoriaus funkcijos, teisės ir pareigos nustatytos ir šiuo metu galiojančiame JANĮ. Taigi administratorius įmonės bankroto procese turi plačius įgalinimus ir nuo jo veiksmų didžiąja dalimi priklauso tinkama visų kreditorių bei pačios įmonės teisėtų interesų apsauga, bankroto procedūrų vykdymo sklandumas, skaidrumas, ekonomiškumas (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2459/2011, 2012 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-778/2012). Todėl bankroto administravimo paslaugas teikiančiam asmeniui įstatymas nustato aukštus reikalavimus, turinčius užtikrinti jo profesionalumą, nepriklausomumą, nešališkumą ir teisinį nesuinteresuotumą konkrečios bankroto bylos baigtimi.
37. Ginčui aktualioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad teismas gali keisti administratorių tik turėdamas pakankamai informacijos ir įrodymų, jog šis asmuo netinkamai atlieka savo funkcijas, nevykdo ĮBĮ nustatytų pareigų. Teismas neturi teisės keisti administratoriaus dėl formalių, nežymių teisės aktų pažeidimų arba dėl kreditorių nurodomų teiginių apie pažeidimus, kurie nėra pagrįsti tinkamais ir pakankamais įrodymais (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1100/2013; 2013 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1809/2013; 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1143/2014; 2015 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-659-241/2015).
38. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nurodė iš esmės tris aplinkybes, dėl kurių UAB „Skolvalda“ negali būti atsakovės nemokumo administratore. Kaip teisingai sprendė pirmosios instancijos teismas, pareiškėjo nurodyta pirmoji aplinkybė – galimos UAB „Skolvalda“ sąsajos su trečiuoju asmeniu nėra pagrįstos įrodymais. Byloje nesant jokių duomenų, kad skundžiamu kreditorių susirinkimo nutarimu paskirta administratorė turi kokius nors asmeninius ar kitokio pobūdžio neoficialius ryšius su V. R., teismas neturėjo pagrindo išvadai apie administratorės šališkumą, galinti riboti jos teisę administruoti atsakovės bankroto procesą.
39. Pareiškėjo nurodytos antroji ir trečioji aplinkybės, t. y. viešojoje erdvėje esantys neigiami atsiliepimai apie UAB „Skolvalda“ ir faktas, kad pastaroji neteikia savo finansinės atskaitomybės dokumentų Juridinių asmenų registrui, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, taip pat negali paneigti UAB „Skolvalda“ teisės užsiimti nemokumo administratorės veikla, atitinkamai tokias paslaugas teikti atsakovei BUAB „AV Systems“. Pažymėtina, kad tiek ankstesnis, tiek esamas teisinis reguliavimas nedraudžia juridiniam asmeniui, kuris įrašytas į bankroto (nemokumo) administratorių sąrašą, užsiimti nurodyta veikla tais atvejais, jeigu toks asmuo (administratorius) netinkamai vykdo savo pareigas, susijusias su finansinės atskaitomybės dokumentų teikimu Juridinių asmenų registrui. Taigi nesant įstatyme įtvirtintų tokio pobūdžio ribojimų, bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismai neturėjo pagrindo sutikti su pareiškėjo skundo argumentais ir spręsti, kad UAB „Skolvalda“ netinkamai vykdomos bendrosios juridinio asmens pareigos gali paneigti jos teisę administruoti atsakovės bankroto procesą. Be to, pagal minėtą Lietuvos apeliacinio teismo praktiką, siekiant pakeisti bankroto (nemokumo) administratorių, jo padarytas teisės pažeidimas turi būti esminis ir tiesiogiai susijęs su pareigų vykdymu konkrečios įmonės bankroto byloje, o tokių esminių pažeidimų pareiškėjas nenurodė.
40. Kaip teisingai konstatuota skundžiamoje nutartyje, internetiniuose puslapiuose esantys anoniminiai komentarai apie nemokumo administratorės paslaugas teikiančią UAB „Skolvalda“ nelaikyti tinkamais įrodymais pareiškėjo skundo reikalavimams pagrįsti, kadangi tokių komentarų turinio teisingumas nepatvirtintas faktiniais duomenimis. Taigi šios aplinkybės taip pat neleidžia spręsti apie skundžiamo atsakovės kreditorių susirinkimo sprendimo neteisėtumą.
Dėl bylos procesinės baigties
41. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai išsprendė byloje kilusį ginčą, todėl atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį, taigi ji paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Šios nutarties 24 punkte konstatuota ir apeliacinės instancijos teismo ištaisyta proceso teisės taikymo klaida, pirmosios instancijos teismui iš esmės pasisakius ir dėl ginčo esmės, neturi reikšmės teisingo procesinio sprendimo priėmimui.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
42. CPK 47 straipsnio 2 dalyje, kuri taikytina ir bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (CPK 302 straipsnis), nustatyta, jog tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, turi šalies procesines teises (įskaitant teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą). CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Pirmosios instancijos teismui atmetus pareiškėjo skundą, laikytina, kad teismo procesinis sprendimas priimtas atsakovės BUAB „AV Systems“ (taigi ir jos pusėje byloje dalyvavusio trečiojo asmens V. R., nepareiškusio savarankiškų reikalavimų) naudai, todėl pastarasis turi teisę į bylinėjimosi išlaidų, kurios skundžiama nutartimi pagrįstai priteistos iš pareiškėjo, atlyginimą.
43. Pažymėtina, kad tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, procese dalyvauja tam, jog galėtų išdėstyti savo poziciją (reikšti atsikirtimus) byloje, nuo kurios baigties gali priklausyti jų materialiosios teisės ir pareigos. Be to, trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, teisė gauti turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą expressis verbis (aiškiais žodžiais) įtvirtinta CPK 47 straipsnio 2 dalyje. Todėl pareiškėjo skundo argumentai, kad trečiasis asmuo neturi teisės į bylinėjimosi išlaidas atlyginimą, yra teisiškai nepagrįsti.
44. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme trečiasis asmuo V. R. patyrė 834,90 Eur bylinėjimosi išlaidas, susijusias su atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimu. Nurodytos išlaidos pagrįstos įrodymais, tačiau viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu patvirtintų rekomendacijų „Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio“ 8.16 punkte nustatytą maksimalią sumą (0,4 koef. x 1 454,80 Eur vidutinis darbo užmokestis bruto = 581,92 Eur), todėl jos mažinamos iki 581,92 Eur sumos ir priteisiamos iš pareiškėjo.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš pareiškėjo E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), trečiajam asmeniui V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 581,92 Eur (penkis šimtus aštuoniasdešimt vieną eurą 92 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo.