Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2013-10-10 · Civilinė byla Nr. 2-2346/2013

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-10-10
Bylos Nr.
2-2346/2013
Bylos rūšis
civilinė byla
Rezultatas
Nutartis palikta nepakeista.
Teisėjas
Donatas Šernas
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Suza“
Civilinė byla Nr. 2-2346/2013Procesinio sprendimo kategorija: 110.1. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. spalio 10 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Donatas Šernas, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs atsakovo bankrutuojančios akcinės bendrovės „Eisiga-Plastyk“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. liepos 29 d. nutarties, kuria atmestas atsakovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-4381-881/2013, iškeltoje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Suza“ ieškinį atsakovui bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Eisiga-Plastyk“ dėl skolos ir palūkanų priteisimo bei atsakovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Eisiga-Plastyk“ priešieškinį ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Suza“ dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Vilniaus apygardos teismo 2011 m. sausio 18 d. nutartimi bendrai Lietuvos ir Lenkijos UAB „Eisiga-Plastyk“ iškelta bankroto byla, įmonės administratore paskirta N. M..

Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo UAB „Suza“ ieškinį atsakovui BUAB „Eisiga-Plastyk“ dėl 23 000,30 Lt skolos ir 10 253,25 Lt palūkanų priteisimo ir atsakovo BUAB „Eisiga-Plastyk“ priešieškinį ieškovui UAB „Suza“ dėl 106 080 Lt skolos priteisimo.

Šalies argumentai

Priešieškinio reikalavimų užtikrinimui atsakovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti ieškovui nuosavybės teise priklausantį butą, esantį Lvovo g. 89A-11, Vilniuje. Prašyme nurodė, kad priešieškinis yra preliminariai pagrįstas, nes atsakovas pasirinko tinkamą savo teisių gynimo būdą ir savo prašymą pagrindė faktinėmis aplinkybėmis, kas sutinkamai su teismų praktika sudaro teisinį pagrindą taikyti atsakovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Teigė, kad Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. sausio 7 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje dėl papirkimo patvirtina, kad ieškovas yra linkęs elgtis nesąžiningai ir nusikalstamai, kas sudaro pagrindą abejoti, ar ieškovas tinkamai ir geranoriškai vykdys teismo sprendimą atsakovo priešieškinio tenkinimo atveju. Nurodė, jog prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra proporcingos ir ekonomiškos; jų taikymas užtikrintų viešojo intereso apsaugą.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ieškovas UAB „Suza“ prašė jį atmesti. Teigė, kad atsakovo argumentai dėl priešieškinio pagrindimo neatitinka tikrovės. Vien A. O. ir UAB „Suza“ nuteisimo faktas taip pat nepreziumuoja laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šioje byloje būtinumo ir turi būti vertinamas kritiškai. Atsakovo teigimu, jo finansinė padėtis yra stabili ir gera, o prašoma priteisti suma, palyginti su turimu nekilnojamuoju turtu, nėra jam didelė.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2013 m. liepos 29 d. nutartimi atmetė atsakovo BUAB „Eisiga-Plastyk“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Teismas nurodė, kad ieškovo UAB „Suza“ 2012 m. gruodžio 31 d. balanso duomenimis, jo turtas buvo įvertintas 3 529 548 Lt, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai buvo 789 325 Lt. Be atsakovo prašomo areštuoti buto ieškovui priklauso dar keturi butai ir 4 žemės sklypai, iš jų du su statiniais. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, kad nėra pagrindo pripažinti, kad ieškovui 106 080 Lt suma yra tokia didelė, kad galėtų padidinti būsimo galimai atsakovui palankaus teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Teismo vertinimu, įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovas ketintų turimą turtą perleisti tretiesiems asmenims ar kitaip pabloginti savo turinę padėtį, atsakovas nepateikė (CPK 178 str.). Teismas taip pat pažymėjo, kad pasikeitus ieškovo turtinei padėčiai ar atsiradus kitų aplinkybių, dėl kurių būsimo teismo sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti ar tapti neįmanomas, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimo išsprendimas byloje neužkerta kelio atsakovui pakartotinai kreiptis į teismą su motyvuotu prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu atsakovas BUAB „Eisiga-Plastyk“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. liepos 29 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – BUAB „Eisiga-Plastyk“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkinti.

Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Teismas nepagrįstai atsisakė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes UAB „Suza“ turtinė padėtis gali pasikeisti neigiama linkme – UAB „Suza“ yra veiklą vykdantis juridinis asmuo, kurio finansinė padėtis tiek dėl objektyvių, tiek dėl subjektyvių priežasčių vėlesniu bylos nagrinėjimo laikotarpiu gali keistis.

2. UAB „Suza“ nekilnojamasis turtas yra pardavinėjamas – atsakovas jau yra realizavęs net 5 iš 9 butų, esančių Lvovo g. 89A, Vilniuje. Šis įrodymas paneigia teismo išvadas, jog įrodymų, kad UAB „Suza“ ketintų perleisti turimą turtą, nėra, o taip pat patvirtina, jog UAB „Suza teiginys, jog neketina perleisti turimo nekilnojamojo turto, yra klaidinantis. Anot apelianto, per bylos nagrinėjimo laikotarpį visas UAB „Suza“ nekilnojamasis turtas bus realizuotas, kas apsunkins galimai BUAB „Eisiga-Plastyk“ palankaus teismo sprendimo įvykdymą.

3. Prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra proporcingos ir ekonomiškos, tačiau teismas šiuo klausimu nieko nepasisakė. Apeliantas prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones - konkretaus nekilnojamojo turto areštą, uždraudžiant šiuo turtu disponuoti, tik priešieškinio reikalavimo ribose, neprašo areštuoti UAB „Suza“ piniginių lėšų, turtinių teisių, t. y. taikyti suvaržymų, kurie labiausiai riboja įmonės veiklą. Anot apelianto, draudimas disponuoti turtu nevaržo UAB „Suza“ teisės šiuo turtu naudotis, jį valdyti, gauti iš jo pajamas.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas UAB „Suza“ prašo atskirojo skundo netenkinti. Teigia, kad BUAB „Eisiga-Plastyk“ pateikia klaidingą informaciją. 2012 m. gegužės 2 d. Vilniaus apygardos teismas dėl to paties ginčo priėmė nutartį (civilinės bylos Nr. 2-3930-262/2011), kurioje tenkino UAB „Suza“ ieškinį ir BUAB „Eisiga-Plastyk“ priešieškinį atmetė; Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gegužės 9 d. nutartimi byla perduota pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Po pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo patenkintas UAB „Suza“ ieškinys, bendrovė realizavo 4 nekilnojamuosius objektus ir nerealizavo nei vieno nekilnojamojo turto objekto po Lietuvos apeliacinio teismo nutarties. Teigia, jog yra sąžiningas ir nebando perleisti savo turto tretiesiems asmenims, nes laukia jam palankaus teismo sprendimo. Atkreipia dėmesį į tai, jog ieškovo turtinė padėtis yra pakankama ir stabili atlyginti atsakovo priešieškinio reikalavimą bei teigia, kad atsakovas nepateikia nei vieno argumento, kuriuo grindžia, kad UAB „Suza“ neįvykdys teismo sprendimo.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas. Vilniaus apygardos teismo 2013 m. liepos 29 d. nutartis paliktina nepakeista.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (o taip pat ir atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.).

Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino atsakovo BUAB „Eisiga-Plastyk“ prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatą, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui (pareiškus priešieškinį – atsakovui), įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą. CPK 145 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės taikomos ir parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu, t.y. teismas turi taikyti tik tokias ir tik tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek būtina ir pakanka užtikrinti galimo teismo sprendimo įvykdymą (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gegužės 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1350/2011).

Kadangi laikinųjų apsaugos priemonių taikymas visuomet susijęs su tam tikrais atsakovo teisių suvaržymais, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas privalo vadovautis teisingumo, proporcingumo principais ir, užtikrindamas šalių interesų pusiausvyrą įvertinti, ar iš tiesų nagrinėjamu atveju egzistuoja aplinkybės, patvirtinančios grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Pareiga pagrįsti šių aplinkybių egzistavimą tenka prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pareiškusiam ieškovui (CPK 178 str.).

Byloje nustatyta, jog Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo UAB „Suza“ ieškinį atsakovui BUAB „Eisiga-Plastyk“ dėl 23 000,30 Lt skolos ir 10 253,25 Lt palūkanų priteisimo ir atsakovo BUAB „Eisiga-Plastyk“ priešieškinį ieškovui UAB „Suza“ dėl 106 080 Lt skolos priteisimo.

Atsakovas, ginčydamas pirmosios instancijos teismo nutartį, teigia, kad UAB „Suza“ turtinė padėtis gali pasikeisti neigiama linkme – UAB „Suza“ yra veiklą vykdantis juridinis asmuo, kurio finansinė padėtis tiek dėl objektyvių, tiek dėl subjektyvių priežasčių vėlesniu bylos nagrinėjimo laikotarpiu gali keistis. Anot apelianto, per bylos nagrinėjimo laikotarpį visas UAB „Suza“ nekilnojamasis turtas bus realizuotas, kas apsunkins galimai BUAB „Eisiga-Plastyk“ palankaus teismo sprendimo įvykdymą.

Šiuos apelianto argumentus apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus.

Oficialių VĮ Registrų centro duomenų pagrindu nustatyta, kad UAB „Suza“ nuosavybės teisėmis tiek Vilniaus mieste, tiek Vilniaus rajone valdo 10 nekilnojamųjų turto objektų (patalpų/butų, žemės sklypų bei žemės sklypų su statiniais), kurių vertė yra žymiai didesnė, nei priešieškinio suma. Byloje esančio ieškovo UAB „Suza“ 2012 m. gruodžio 31 d. balanso pagrindu nustatyta, kad jo turtas buvo įvertintas 3 529 548 Lt, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai buvo 789 325 Lt (36-37 b. l.). Taigi, ieškovo turtinė padėtis yra pakankama ir stabili atlyginti atsakovo priešieškinio reikalavimą. Taip pat nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nėra pagrindo pripažinti, kad ieškovui 106 080 Lt suma yra tokia didelė, kad galėtų padidinti būsimo galimai atsakovui palankaus teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Byloje nėra duomenų, kurių pagrindu būtų galima abejoti, ar UAB „Suza“ įvykdys teismo sprendimo, jei iš jo būtų priteista priešieškiniu reikalaujama suma..

Pažymėtina, kad pasikeitus ieškovo turtinei padėčiai ar atsiradus kitų aplinkybių, dėl kurių būsimo teismo sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti ar tapti neįmanomas, atsakovui nėra užkirstas kelias pakartotinai kreiptis į teismą su motyvuotu prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Kiti atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam klausimo išnagrinėjimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako.

Šioje nutartyje išdėstytų aplinkybių pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog nagrinėjamu atveju neegzistuoja aplinkybės, patvirtinančios grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui, yra pagrįsta ir šios išvados pagrindu pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė tenkinti prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atskirajame skunde išdėstyti argumentai pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį nesudaro (CPK 329 str., 338 str.).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Palikti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. liepos 29 d. nutartį nepakeistą.

Teisėjas Donatas Šernas