- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-10-05
- Bylos Nr.
- e2-977-934/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00031-2022-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Žilvinas Terebeiza
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal atsakovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės ,,Togevita“, atstovaujamos nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės ,,Omen Faustum“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 18 d. nutarties, kuria netenkintas uždarosios akcinės bendrovės ,,Togevita“ nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės ,,Omen Faustum“ prašymas dėl likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės ,,Togevita“ likvidavimo termino pratęsimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 18 d. nutartimi atsakovei likviduojamai dėl bankroto uždarajai akcinei bendrovei „Togevita“ (toliau – atsakovė) iškelta bankroto byla, nemokumo administratore paskirta uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Omen Faustum“.
Žemesnės instancijos teismas
2. Teismo 2022 m. gegužės 23 d. ir vėlesnėmis nutartimis patvirtintas ir patikslintas kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas. Teismo 2022 m. liepos 18 d. nutartimi atsakovė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama.
Šalies argumentai
3. Nemokumo administratorė 2023 m. rugsėjo 8 d. teismui pateikė prašymą atnaujinti terminą teikti prašymui ir pratęsti atsakovės likvidavimo terminą papildomai 6 mėnesiams nuo prašymo teikimo dienos, t. y. iki 2024 m. kovo 8 d. Prašyme nurodė, kad nepavykus surasti ir perimti atsakovės turto, buvo pateikusi ieškinį dėl žalos atlyginimo civilinėje byloje Nr. e2-1307-779/2023, ieškinio suma 62 114,75 Eur. Byla išnagrinėta 2023 m. birželio 15 d., o 2023 m. liepos 21 d. išduotas vykdomasis raštas, kuris pateiktas antstoliui vykdyti. Paaiškino, kad atsižvelgiant į tai, jog skolininkai neturi turto ir gauna mažas pajamas, administratorė išsiuntė pranešimus kreditoriams, jog šaukia bendrovės kreditorių susirinkimą dėl reikalavimo teisės pardavimo kainos ir tvarkos nustatymo. Kreditorių susirinkimas numatytas 2023 m. rugsėjo 22 d. Pardavus reikalavimo teises, bus šaukiamas kreditorių susirinkimas dėl galutinės bankroto ataskaitos tvirtinimo ir kreipiamasi į teismą dėl sprendimo dėl bendrovės pabaigos priėmimo, taigi liko keletas neužbaigtų veiksmų, kurie per 6 mėnesių terminą turėtų būti užbaigti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. rugsėjo 18 d. nutartimi nutarė nemokumo administratorės prašymo dėl likvidavimo termino atnaujinimo ir pratęsimo netenkinti bei išaiškino nemokumo administratorei, kad ji turi pareigą iki 2023 m. spalio 1 d. imtinai pateikti teismui dokumentus, reikalingus teismui priimant sprendimą dėl atsakovės pabaigos.
3. Nurodė, kad nemokumo administratorė poreikį atnaujinti ir pratęsti likvidavimo terminą motyvuoja tuo, kad liko neužbaigtų likvidavimo procedūros veiksmų, kadangi 2023 m. rugsėjo 22 d. numatytas bendrovės kreditorių susirinkimas dėl reikalavimo teisės pardavimo kainos ir tvarkos nustatymo, o pardavus reikalavimo teises, bus šaukiamas kreditorių susirinkimas dėl galutinės bankroto ataskaitos tvirtinimo ir kreipiamasi į teismą dėl sprendimo dėl bendrovės pabaigos priėmimo. Teismų praktikoje išaiškinta, kad teismo sprendimo dėl įmonės pabaigos priėmimas ir įsiteisėjimas nėra kliūtis nemokumo administratoriui atlikti tokius veiksmus iki likviduotos dėl bankroto įmonės išregistravimo Juridinių asmenų registre.
4. Tenkinus administratoriaus prašymą bei atnaujinus ir pratęsus likvidavimo terminą, likvidavimas truktų beveik vienerius metus aštuonis mėnesius nuo teismo nutarties likviduoti juridinį asmenį dėl bankroto įsiteisėjimo dienos, taigi viršytų įstatyme nurodytą terminą.
5. Teismų praktikoje išaiškinta ir tai, kad jeigu po bendrovės pabaigos atsiranda turto, iš kurio galėtų būti tenkinami likę nepatenkinti bendrovės kreditorių reikalavimai, kreditoriai turi teisę kreiptis į bendrovės bankroto bylą nagrinėjusį teismą su prašymu dėl šio turto paskirstymo, laikantis bendrovės bankroto byloje nustatyto kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumo ir jų proporcingumo (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gruodžio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-1320-407/2020, nutarties 40–41 punktai).
6. Teismas, įvertinęs tai, kad administratorė prašymą motyvuoja vien aplinkybe, kad šaukia bendrovės kreditorių susirinkimą dėl reikalavimo teisės pardavimo kainos ir tvarkos nustatymo, nenurodo motyvuotų aplinkybių, kodėl tokių veiksmų nesiėmė anksčiau, iš karto po teismo sprendimo įsiteisėjimo, kai buvo žinomas likvidavimo procedūrų pabaigos terminas, atsižvelgdamas, jog atnaujinus ir pratęsus terminą, būtų vilkinamos bankroto proceso užbaigimo procedūros, sprendžia, kad administratorė neįrodė pagrindo likvidavimo termino atnaujinimui ir pratęsimui.
7. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovo likvidavimo procedūros terminas nepratęsiamas, sprendžia, kad nemokumo (bankroto) administratorė turi pateikti teismui dokumentus, reikalingus teismui priimant sprendimą dėl juridinio asmens (atsakovo) pabaigos.
III. Atskirojo skundo argumentai
1. Atsakovė, atstovaujama nemokumo administratorės UAB ,,Omes Faustum“ (toliau – ir apeliantė) atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 18 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės: atnaujinti terminą teikti prašymui ir pratęsti atsakovės likvidavimo terminą papildomai 6 mėnesiams nuo prašymo pateikimo dienos, t. y. iki 2024 m. kovo 8 d. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais ir aplinkybėmis:
10.1. Teismas, nurodydamas argumentus dėl atsisakymo pratęsti atsakovės likvidavimo procedūrų terminą, rėmėsi teismų praktika, kurioje nei vienas suformuluotas teismo precedentas šiuo konkrečiu atveju negali būti taikomas, nes skiriasi bylų faktinės aplinkybės.
10.2. Skundžiama nutartis turi būti panaikinta, nes buvo priimta remiantis motyvais, kurie prieštarauja susiformavusiai teismų praktikai, kurioje kalbama, kad teismas gali priimti sprendimą dėl įmonės pabaigos tik tuo atveju, kai nelieka abejonių, jog atlikti visi įstatyme numatyti būtinieji bankroto proceso darbai, tinkamai pabaigtos bankroto procedūros ir išnaudotos visos galimybės kuo daugiau patenkinti bankrutavusios įmonės kreditorių finansinius reikalavimus.
10.3. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog sprendimas dėl įmonės pabaigos gali būti priimtas kai teismui nekyla abejonių, jog išnaudotos visos galimybės kuo daugiau patenkinti kreditorių finansinių reikalavimų. Šioje byloje kreditorinių reikalavimų tenkinti nėra iš ko. Nemokumo administratorei atsakovės turtas neperduotas, todėl ji pateikė teismui ieškinį dėl žalos atlyginimo. Šis ieškinys buvo tenkintas ir neapskųstas, todėl nemokumo administratorė pateikė įsiteisėjusį sprendimą antstoliui vykdyti, tikėdamasi, kad pavyks greitai įvykdyti teismo sprendimą ir patenkinti kreditorių reikalavimus. Antstolis informaciją apie skolininko turimą turtą išieškotojui gali pateikti praėjus pirmam mėnesiui po vykdymo, nes tada jau būna įteikti patvarkymai, pateikti nurodymai nurašyti nuo banko sąskaitų turimas santaupas, gauta informacija apie gaunamas pajamas. Paaiškėjus aplinkybei, kad nepavyks greitai įvykdyti teismo sprendimo, nemokumo administratorė nedelsiant išsiuntė pranešimus kreditoriams apie šaukiamą kreditorių susirinkimą dėl reikalavimo teisės pardavimo. Pardavus reikalavimo teisę bus tinkamai baigtos bankroto procedūros ir išnaudotos visos galimybės patenkinti kreditorių reikalavimus.
10.4. Apeliantės nuomone, skundžiamoje nutartyje nurodomi teismo argumentai, susiję su prašyme nurodytais motyvais dėl likvidavimo termino pratęsimo, neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Įsiteisėjus teismo sprendimui byloje dėl žalos atlyginimo nemokumo administratorė nedelsiant kreipėsi dėl vykdomojo rašto išdavimo ir pateikė jį vykdyti antstoliui. Administratorė neturėjo jokių duomenų apie skolininko ar jo sutuoktinės finansinę padėtį, šią informaciją gali patikrinti tik antstolis, kuris praėjus mėnesiui po vykdomojo rašto pateikimo, informavo apie skolininko turtinę padėtį. Nemokumo administratorė išsiuntė pranešimus kreditorių susirinkimui, nurodydama, kad atsižvelgiant į išieškotiną sumą, išieškojimas gali trukti 35 metus. Taip pat pateikė pasiūlymą parduoti reikalavimo teisę, kuriam 2023 m. rugsėjo 22 d. vykusiame kreditorių susirinkime buvo vienbalsiai pritarta.
10.5. Teismas nepagrįstai rėmėsi argumentu, kad tenkinus nemokumo administratorės prašymą, likvidavimas truktų beveik vienerius metus ir aštuonis mėnesius, taigi viršytų įstatyme nustatytą terminą. Remiantis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 84 straipsnio 4 dalimi, teismas turi teisę pratęsti likvidavimo terminą jei dėl to su motyvuotu prašymu kreipėsi nemokumo administratorius arba kreditorių susirinkimas. Nagrinėjamu atveju nemokumo administratorė kreipėsi su prašymu. Be to, vienoje iš Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nemokumo apžvalgų yra nurodyta, kad bankroto procesas vidutiniškai trunka dvejus metus, taigi nagrinėjamu atveju pratęsus atsakovės likvidavimo terminą, bankroto trukmė neviršytų vidutinės statistinės jo trukmės.
10.6. Skundžiamoje nutartyje, kuri buvo priimta 2023 m. rugsėjo 18 d., pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nemokumo administratorei bus reikalinga parengti bei pateikti kreditoriams tvirtinti galutinę bankroto ataskaitą, taip pat gauti institucijos, vykdančios aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę, pažymą, sudaryti juridinio asmens (atsakovės) likvidavimo pradžios ir pabaigos finansinių ataskaitų rinkinius, nustatė terminą šiems dokumentams pateikti iki 2023 m. spalio 1 d. imtinai. Kitaip tariant, visiems baigiamiesiems darbams atlikti nustatė 13 dienų terminą. JANĮ 47 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apie šaukiamą kreditorių susirinkimą kreditorių susirinkime turintiems teisę dalyvauti asmenims turi būti pranešta likus ne mažiau kaip 14 dienų iki kreditorių susirinkimo dienos. Taigi, nustatyto termino neužtenka kreditorių susirinkimo sušaukimui, nekalbant apie bankroto ataskaitos parengimą, kreditorių susirinkimo protokolo surašymo terminą, kreditorių susirinkimo protokolo pasirašymo kreditorių susirinkimo pirmininkui termino. Teismo įpareigojimo neįmanoma įvykdyti, nes nustatytas neprotingai trumpas teisės aktus pažeidžiantis terminas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų
1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
2. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 18 d. nutartis, kuria teismas nutarė nemokumo administratorės prašymo dėl likvidavimo termino atnaujinimo ir pratęsimo netenkinti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo
3. Apeliantė kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus: 2023 m. rugsėjo 22 d. Antrojo kreditorių susirinkimo protokolą Nr. 2 ir priedą Nr. 1 sprendimo projektą 2 dienotvarkės klausimu ,,Dėl reikalavimo teisės į gautiną sumą solidariai iš R. N. ir A. S. pardavimo kainos ir tvarkos nustatymo“.
4. Naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis).
5. Teismų praktikoje pažymima, jog pagrindinis bet kurios instancijos teismo tikslas yra teisingas bylos išnagrinėjimas, siekiant nustatyti materialią tiesą byloje. Teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179-611/2017). Apeliacinės instancijos teisme yra sprendžiami fakto klausimai, t. y. nustatomos faktinės bylos aplinkybės, todėl gali būti priimami nauji įrodymai, jeigu šalis procesu ir teise teikti įrodymus nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-214-695/2017).
6. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs apeliantės piktnaudžiavimo teise fakto bei įvertinęs tai, kad prie atskirojo skundo pridėti duomenys atsirado jau po skundžiamo pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo ir siekdamas teisingai išnagrinėti bylą, nutaria apeliantės pateiktus duomenis, kurių pateikimo būtinybė iškilo vėliau, priimti (CPK 314 straipsnis).
Dėl bankrutavusio juridinio asmens likvidavimo procedūros termino pratęsimo
7. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota, kad bankroto ir restruktūrizavimo bylose yra viešojo intereso. Bankroto bylos iškėlimas ir nagrinėjimas neišvengiamai turi įtakos visų įmonės kreditorių, taip pat visos visuomenės bei valstybės interesams, nes užbaigus bankroto bylą įmonė skolininkė paprastai yra likviduojama. Viešojo intereso įgyvendinimas bankroto byloje gali būti užtikrinamas tuo atveju, jeigu racionaliai panaudojami bankrutuojančios įmonės turtas ir lėšos ir pasiekiamas kuo maksimalesnis kreditorių reikalavimų patenkinimo rezultatas. Įmonės likvidavimo procedūrų nukėlimas neapibrėžtam laikui ir nekonstatavus tam akivaizdaus pagrindo laikytinas neatitinkančiu viešojo intereso ir prieštaraujančiu bankroto proceso principams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16/2014).
8. Teismų praktikoje yra pažymėta, kad kuo ilgiau trunka įmonės likvidavimo procedūra, tuo didesnės administravimo išlaidos ir atitinkamai mažesnės kreditorių, kurių interesams užtikrinti pirmiausia ir yra skirta bankroto procedūra, galimybės gauti reikalavimų patenkinimą, tuo ilgiau neapibrėžtoje padėtyje išlaikomi su bankroto proceso metu likviduojamu verslu susiję asmenys. Be to, kuo ilgesnis bankroto procesas, tuo didesnės valstybės sąnaudos, kurios patiriamos teisminio bankroto procese, pačiu brangiausiu būdu likviduojant įmonę (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-222-330/2017). Įmonės likvidavimo etape yra sprendžiami su turto realizavimu susiję klausimai, kuriuos išsprendus yra užbaigiamos įmonės bankroto procedūros ir kartu bankroto byla. Šiame bankroto proceso etape vyrauja likvidacinis tikslas, kuris reiškia, jog tiek bankroto administratorius, tiek ir bankroto procedūrų teisėtumo priežiūrą užtikrinantis teismas turi operatyviai veikti ir priimti tokius sprendimus bei atlikti tokius veiksmus, kurie sudarytų pagrindą kuo greičiau patenkinti kreditorių reikalavimus bei operatyviai ir teisingai išspręsti bylą (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1197-330/2017; 2019 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-826-450/2019).
9. Teismų praktikoje taip pat yra pažymėta, kad, nagrinėjant klausimą dėl įmonės veiklos pabaigos konstatavimo (iš esmės tas pats vertintina sprendžiant ir įmonės likvidavimo termino pratęsimo klausimą), esminę reikšmę turi pagrįstos prielaidos, ar egzistuoja galimybė didesne apimtimi patenkinti kreditorių finansinius reikalavimus, o vykstantys teisminiai ginčai, kuriuose bankrutavusi įmonė dalyvauja vienu ar kitu procesiniu statusu, patys savaime neriboja galimybės konstatuoti įmonės veiklos pabaigą, jai (įmonei) atitinkant įstatyme numatytas sąlygas (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-969-881/2020).
10. JANĮ 84 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad juridinio asmens likvidavimas dėl bankroto negali trukti ilgiau kaip vienerius metus nuo teismo nutarties likviduoti juridinį asmenį dėl bankroto įsiteisėjimo dienos. Vienerių metų terminas užbaigti juridinio asmens likvidavimo dėl bankroto procedūrą yra maksimalus terminas, kuris paprastai taikytinas tuomet, kai bendrovės likvidavimo procese reikalinga parduoti nekilnojamąjį ar kitą registruotiną turtą, išieškoti debitorines skolas ir pan. Nesant tokių išimtinių aplinkybių, teismas gali nustatyti ir trumpesnį bendrovės likvidavimo dėl bankroto procedūros terminą. Įstatyme numatyta galimybė nemokumo administratoriui arba kreditorių susirinkimui kreiptis į teismą su prašymu dėl šio termino pratęsimo, tačiau, pažymėtina, kad toks prašymas turi būti motyvuotas. Tik objektyvios ir reikšmingos priežastys laikomos tinkamu turto realizavimo termino pratęsimo pagrindu. Atitinkamai asmuo, teikiantis prašymą pratęsti likvidavimo terminą, tokį prašymą turi motyvuoti, nurodydamas konkrečias, objektyvias priežastis (JANĮ 84 straipsnio 4 dalis).
11. Bylos duomenimis nustatyta, kad apeliantės nemokumo administratorė 2022 m. liepos 18 kreipėsi į teismą su prašymu dėl apeliantės pripažinimo likviduojama dėl bankroto. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. liepos 18 d. priėmė nutartį likviduoti apeliantę dėl bankroto. Nutartis įsiteisėjo 2022 m. liepos 27 d. Nemokumo administratorė 2022 m. rugsėjo 8 d. apeliantės bankroto bylą nagrinėjančiam teismui pateikė prašymą dėl likvidavimo termino atnaujinimo ir pratęsimo 6 mėnesiams nuo prašymo pateikimo dienos, t. y. iki 2024 m. kovo 8 d. Pirmosios instancijos teismas 2023 m rugsėjo 18 d. nutartimi šio nemokumo administratorės prašymo netenkino. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nemokumo administratorė nenurodė jokių pateisinamų priežasčių, kodėl nesiėmė jokių veiksmų iškart po to, kai įsiteisėjo sprendimas byloje dėl žalos atlyginimo, nors likvidavimo procedūrų pabaigos terminas buvo žinomas. Pažymėjo, kad nemokumo administratorė neįrodė pagrindo likvidavimo termino atnaujinimui ir pratęsimui.
12. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad nemokumo administratorė 2022 m. rugsėjo 8 d. prašyme dėl termino atnaujinimo paaiškino, jog nepavykus surasti ir perimti apeliantės turto, kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl žalos atlyginimo (ieškinio suma 62 114,75 Eur). Teismas 2023 m. birželio 16 d. sprendimu ieškinį tenkino, 2023 m. birželio 21 d. buvo išduotas vykdomasis raštas, kuris buvo pateiktas vykdyti antstoliui. Antstolis informaciją apie skolininko turimą turtą pateikė tik praėjus mėnesiui nuo vykdymo pradžios. Paaiškėjus, kad nepavyks greitai įvykdyti teismo sprendimo, nemokumo administratorė nedelsiant išsiuntė pranešimus kreditoriams apie šaukiamą kreditorių susirinkimą dėl reikalavimo teisės pardavimo. Prašymą grindė tuo, kad liko neužbaigtų likvidavimo procedūros veiksmų, o būtent, 2023 m. rugsėjo 22 d. numatytas bendrovės kreditorių susirinkimas dėl reikalavimo teisės pardavimo kainos ir tvarkos nustatymo. Pardavus reikalavimo teises bus šaukiamas kreditorių susirinkimas dėl galutinės bankroto ataskaitos tvirtinimo ir kreipiamasi į teismą dėl sprendimo dėl bendrovės pabaigos priėmimo.
13. Nors skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas, atmesdamas atsakovės nemokumo administratorės prašymą ir akcentavo vieną iš teisminio bankroto proceso tikslų – kiek įmanoma operatyviau užbaigti bankroto procedūras, tačiau taip pat nemažiau reikšmingas bankroto procesui keliamas tikslas – patenkinti kreditorių reikalavimus. Šis tikslas yra galutinis rezultatas, kurio siekiama bankroto procedūromis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-356-915/2017). Taigi, tikslas kiek įmanoma operatyviau užbaigti bankroto procedūras, negali paneigti tikslo būtent bankroto procese patenkinti kreditorių reikalavimus, juolab, jei egzistuoja turtas, iš kurio dar galima išieškoti.
14. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad turto realumo nustatymas šiuo atveju nėra nagrinėjamo ginčo dalykas, sprendžiant dėl pagrindų likvidavimo termino pratęsimui egzistavimo, svarbu nustatyti, kad yra turto ar turtinių teisių egzistavimo ir turto realizavimo tikimybė, suponuojanti galimybę atsiskaityti su kreditoriais.
15. Remiantis Teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2023 m. birželio 15 d. priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-1307-779/2023 pagal ieškovės BUAB „Togevita“ ieškinį atsakovams A. S. ir R. N. dėl žalos atlyginimo, kuriuo nusprendė priteisti iš atsakovų A. S. ir R. N. solidariai 62 114,75 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (62 114,75 Eur) už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. lapkričio 23 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovei BUAB „Togevita“. Teismo sprendimas įsiteisėjo 2023 m. liepos 18 d., o 2023 m. birželio 21 d. buvo išduotas vykdomasis raštas, kuris buvo perduotas vykdyti antstoliui. Remiantis kartu su atskiruoju skundu pateiktame 2023 m. rugsėjo 22 d. Antrojo kreditorių susirinkimo Protokole Nr. 2 ir jo Priede Nr. 1 nurodytais duomenimis, nustatyta, kad 2023 m. rugsėjo 22 d. buvo sušauktas kreditorių susirinkimas, kurio metu antruoju darbotvarkės klausimu buvo nuspręsta patvirtinti reikalavimo teisės į gautiną sumą solidariai iš R. N. ir A. S. pardavimo kainą ir tvarką pagal Priedą Nr.1. Kaip matyti Priede Nr. 1 išsamiai paaiškintos aplinkybės, susijusios su skolininkų turtine padėtimi ir galimybėmis išieškoti skolą. Atsižvelgiant į išieškojimo sumą ir sunkią skolininkų turtinę padėtį, dėl ko išieškojimas gali tęstis neproporcingai ilgą laiko tarpą, kreditorių susirinkimui pasiūlyta turtą parduoti kitu negu iš varžytynių būdu, nurodyta pardavimo tvarka ir kaina (pradinė pardavimo kaina 10 000 Eur).
16. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, iš skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, nusprendęs netenkinti nemokumo administratorės prašymo dėl likvidavimo procedūrų termino atnaujinimo ir pratęsimo, neįvertino šios nutarties 25 punkte nurodytų aplinkybių, taip pat to, kokią įtaką bankrutavusios bendrovės kreditorių reikalavimų patenkinimo apimčiai gali turėti minėtos reikalavimo teisės pardavimas, dėl ko nepagrįstai atsisakė tenkinti nemokumo administratorės prašymą, pateiktą egzistuojant objektyvioms priežastims, sudarančioms pagrindą likvidavimo procedūrų termino pratęsimui.
17. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad, nepratęsus termino likvidavimo procedūrai vykdyti, ji turėtų būti baigiama, priimamas sprendimas dėl įmonės pabaigos ir juridinis asmuo išregistruojamas iš Juridinių asmenų registro. Remiantis suformuota teismų praktika, teismas, gavęs iš bankrutavusios įmonės nemokumo administratoriaus dokumentus, būtinus sprendžiant klausimą dėl įmonės pabaigos, gali priimti sprendimą dėl įmonės pabaigos tik tuo atveju, kai nelieka abejonių, jog atlikti visi įstatyme nustatyti būtinieji bankroto proceso darbai, tinkamai pabaigtos bankroto procedūros ir išnaudotos visos galimybės patenkinti kuo daugiau bankrutavusios įmonės kreditorių finansinių reikalavimų (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-380-196/2016; 2017 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1041-823/2017).
18. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja pakankama ir pagrįsta prielaida, kad išnaudotos ne visos galimybės patenkinti kuo didesniu mastu apeliantės kreditorių finansinius reikalavimus. Teismo vertinimu, termino likvidavimo procedūrai vykdyti nepratęsimas tokioje situacijoje, kokia susiklostė šioje byloje, kai yra objektyvių duomenų, jog apeliantė turi reikalavimo teisę į solidariai iš R. N. ir A. S. priteistą gautiną sumą ir yra galimybė, kad pardavus šią reikalavimo teisę, bent dalimi bus patenkinti kreditorių finansiniai reikalavimai, neatitiktų pagrindinio bankroto procesui keliamo tikslo – maksimaliai patenkinti kreditorių reikalavimus. Be to, likvidavimo terminą prašoma pratęsti šešiems mėnesiams nuo prašymo pateikimo dienos, taigi atsižvelgiant į bendrą apeliantės likvidavimo dėl bankroto trukmę (teikiant prašymą buvo suėję beveik 1 metai ir 2 mėnesiai nuo teismo nutarties likviduoti juridinį asmenį dėl bankroto įsiteisėjimo dienos) ir į aplinkybė, kad apeliantė anksčiau nėra prašiusi pratęsti likvidavimo procedūroms terminą, nėra pagrindo teigti, jog likvidavimo procedūros parsitęs nepagrįstai ilgą laiką.
19. Kaip ir minėta (žr. šios nutarties 20 punktą), teismas turi teisę juridinio asmens likvidavimo terminą pratęsti (JANĮ 84 straipsnio 4 dalis), tačiau, remiantis CPK 77 straipsnio 1 dalimi, gali būti pratęsiami teismo paskirti ir nepasibaigę procesiniai terminai. Šioje nutartyje išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad nemokumo administratorė prašymą dėl apeliantės likvidavimo termino pratęsimo pateikė jau suėjus 2022 m. liepos 18 d. nutartyje nustatytam terminui, t. y. likvidavimo terminui jau esant pasibaigus (likvidavimo procedūrų pabaigos terminas suėjo 2023 m. liepos 27 d., o prašymas buvo pateiktas 2023 m. rugsėjo 8 d.). CPK nenumato galimybės pratęsti jau pasibaigusį teismo paskirtą terminą, tokiu atveju gali būti sprendžiamas tik tokio termino atnaujinimo klausimas (CPK 78 straipsnio 1 dalis).
20. Nagrinėjamu atveju apeliantė kartu su prašymu dėl likvidavimo termino pratęsimo, taip pat pateikė ir prašymą dėl termino atnaujinimo. Prašyme paaiškino, kad teismo sprendimas byloje dėl žalos priteisimo buvo priimtas 2023 m. birželio 15 d., sprendimas įsiteisėjo 2023 m. liepos 18 d., 2023 m. liepos 21 d. buvo išduotas vykdomasis raštas. Kadangi iki likvidavimo termino pabaigos buvo likusios šešios dienos, nemokumo administratorė neturėjo jokių duomenų apie skolininkų finansinę padėtį, galimybes išieškoti įsiskolinimą ar galimą išieškojimo trukmę, o antstolis šiuos duomenis pateikė vėliau (t. y. jau po to, kai buvo įteikti patvarkymai, pateikti nurodymai nurašyti pinigines lėšas, esančias skolininko banko sąskaitose, gauta informacija apie skolininko pajamas), atitinkamai ir terminas pateikti prašymui buvo praleistas.
21. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantės nurodytos priežastys leidžia susiformuoti teismo įsitikinimui, kad terminas buvo praleistas dėl priežasčių, kurios šios bylos kontekste vertintinos kaip svarbios – apeliantės nemokumo administratorė siekė gauti informaciją prašymui dėl likvidavimo termino pratęsimo pagrįsti. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatnaujino likvidavimo termino, todėl sprendžia, kad 2023 m. liepos 27 d. pasibaigęs terminas likvidavimo procedūrai vykdyti turi būti atnaujinamas.
Dėl procesinės bylos baigties
22. Apibendrindamas išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju priėmė bankroto proceso tikslų ir paskirties bei teisingumo ir protingumo principų neatitinkančią, todėl nepagrįstą nutartį atmesti apeliantės nemokumo administratorės prašymą dėl likvidavimo procedūrų termino atnaujinimo ir pratęsimo, kuri naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – 2023 m. liepos 27 d. pasibaigęs terminas likvidavimo procedūrai vykdyti atnaujinamas (CPK 78 straipsnio 1 dalis) ir apeliantės nemokumo administratorei nustatomas terminas iki apeliantės prašyme nurodytos datos – 2024 m. kovo 8 d. – apeliantės likvidavimo procedūroms vykdyti ir užbaigti (CPK 337 straipsnio 1 dalis 2 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 18 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atnaujinti terminą apeliantės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės ,,Togevita“ likvidavimo procedūroms vykdyti ir nustatyti terminą apeliantės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės ,,Togevita“ likvidavimo procedūroms vykdyti iki 2024 m. kovo 8 d.