Telšių apylinkės teismo sprendimas

Civilinė byla Nr. e2-21-1219/2026 Teisminio proceso Nr. 2-47-3-02040-2024-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.4.3; 2.3.5.2.1; 2.3.4.4.2; 3.2.6.1 (S) TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2026 m. birželio 10 d.TelšiaiTelšių apylinkės teismo Telšių rūmų teisėjas Marius Slavinskis, sekretoriaujant Ingai Janušauskienei, Vitai Urnikienei, Odetai Krasauskienei, Kamilei Paškauskaitei, dalyvaujant ieškovei IES1 , jos atstovei advokato padėjėjai Laurai Andrijauskienei, atsakovui ATS1 , jo atstovui advokatui Vaclovui Akavickiui, trečiajam asmeniui TAR3 , išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Gabijai Dijokienei, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės IES1 patikslintą ieškinį atsakovui ATS1 dėl santuokos nutraukimo, turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, ir atsakovo ATS1 priešieškinį ieškovei IES1 dėl santuokos nutraukimo, naudojimosi turtu tvarkos nustatymo, turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės. Tretieji asmenys: kredito unija „Germanto lobis“, „Swedbank“, AB, TAR3 . Išvadą teikianti institucija - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Teismas nustatė:Ieškovė IES1 patikslintu ieškiniu (toliau – ir ieškinys) kreipėsi į teismą kuriuo prašo: Nutraukti ieškovės IES1 ir atsakovo ATS1 santuoką, registruotą (duomenys neskelbtini) Telšių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Neskirti termino šalių susitaikymui. Nustatyti, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių IES1 ir atsakovo ATS1 turtinėms teisėms ir pareigoms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi, t. y. nuo (duomenys neskelbtini) (CK 3.67 straipsnio 2 dalis). Po santuokos nutraukimo ieškovė IES1 pageidauja susigrąžinti iki santuokos turėtą savo pavardę – B., o atsakovui ATS1 palikti pavardę – Š.. Nustatyti nepilnamečio vaiko E. Š. gyvenamąją vietą iki vaikas sulauks pilnametystės su vaiko motina - ieškove IES1 . Nustatyti nepilnamečio vaiko O. Š. gyvenamąją vietą iki vaikas sulauks pilnametystės su vaiko motina - ieškove IES1 . Priteisti iš atsakovo ATS1 , nepilnamečio vaiko E. Š. išlaikymui nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki 2024 m. gruodžio 31 d. 310,00 Eur dydžio išlaikymą, nuo 2025 sausio 1 d. iki 2025 m. gruodžio 1 d. 330,00 Eur dydžio išlaikymą, nuo 2026 m. sausio 1 d. iki dukros pilnametystės priteisti iš atsakovo periodinėmis išmokomis po 358,25 Eur dydžio išlaikymą kiekvieną mėnesį, periodines išmokas kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, ir paskiriant vaiko lėšų tvarkytoja uzufrukto teise ieškovę IES1 . Priteisti iš atsakovo ATS1 , nepilnamečio vaiko O. Š., išlaikymui nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki 2024 m. gruodžio 31 d. 310,00 Eur dydžio išlaikymą, nuo 2025 m. sausio 1 d. iki 2025 m. gruodžio 1 d. 330,00 Eur dydžio išlaikymą, o nuo 2026 m. sausio 1 d. iki vaiko pilnametystės priteisti iš atsakovo periodinėmis išmokomis po 358,25 Eur dydžio išlaikymą kiekvieną mėnesį, periodines išmokas kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, ir paskiriant vaiko lėšų tvarkytoja uzufrukto teise ieškovę IES1 . Priteisti ieškovei IES1 telyčaitę (gim. (duomenys neskelbtini)), Nr. (duomenys neskelbtini) natūra, o atsakovui ATS1 priteisti iš ieškovės IES1 375 Eur dydžio piniginę kompensaciją už IES1 atitenkančią telyčaitę (gim. (duomenys neskelbtini)), Nr. (duomenys neskelbtini) . Priteisti atsakovui ATS1 asmeninės nuosavybės teise santuokos metu įgytą kilnojamąjį turtą - automobilius: 1) (duomenys neskelbtini), valstybinis registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini) , pirmos registracijos data 2000-04-06, atsakovo vardu registracijos data 2020-12-30; 2) (duomenys neskelbtini), valstybinis registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) , VIN kodas (duomenys neskelbtini) , pirmos registracijos data 1993-09-02, atsakovo vardu registracijos data 2019-10-22; 3) (duomenys neskelbtini), valstybinis registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) , VIN kodas (duomenys neskelbtini) , pirmos registracijos data nežinoma, atsakovo vardu registracijos data 2023-12-30. Ieškovė neprašo dalinti šių automobilių tarp sutuoktinių ir sutinka, kad po santuokos nutraukimo šie automobiliai atitektų atsakovui. Ieškovė neprašo priteisti jai jokios piniginės kompensacijos už tokiu būdu atsakovui atitenkančią didesnę bendro turto dalį. Priteisti ieškovei IES1 asmeninės nuosavybės teise santuokos metu įgyto nekilnojamojo turto už 3 489,13 Eur, t. y.: 2525/6694 dalys autogaražo, registro Nr. (duomenys neskelbtini) , esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini) . Šalims priklausančių dalių vidutinė rinkos vertė sudaro 6 978,26 Eur. Ieškovei priklausančios turto dalies vidutinė rinkos vertė sudaro 3 489,13 Eur. Atsakovui priklausančios ir ieškovei priteistinos turto dalies vidutinė rinkos vertė sudaro 3 489,13 Eur. Priteisti atsakovui ATS1 iš ieškovės IES1 3 489,13 Eur dydžio piniginę kompensaciją už IES1 atitinkančią didesnę turto dalį - 2525/6694 dalys autogaražo, registro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini). Nustatyti, kad 3 489,13 Eur dydžio piniginę kompensaciją už ieškovei IES1 atitinkančią didesnę turto dalį - 2525/6694 dalys autogaražo, registro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), ieškovė IES1 privalo sumokėti atsakovui ATS1 per dvejus metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Priteisti atsakovui ATS1 asmeninės nuosavybės teise santuokos metu įgyto nekilnojamojo turto už 1 095,00 Eur, t. y.: gyvenamąjį namą, registro Nr. (duomenys neskelbtini) , esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini) . Nurodyto turto vidutinė rinkos vertė sudaro 2 190,00 Eur. Atsakovui priklausančios turto dalies vidutinė rinkos vertė sudaro 1 095,00 Eur. Ieškovei priklausančios ir atsakovui priteistinos turto dalies vidutinė rinkos vertė sudaro 1 095,00 Eur. Priteisti ieškovei IES1 iš atsakovo ATS1 1 095,00 Eur dydžio piniginę kompensaciją už ATS1 atitenkančią didesnę turto dalį - gyvenamąjį namą, registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini) . Atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės atsakovui ATS1 priklausančią: 1) 1/2 dalį žemės sklypo su statiniais Registro Nr. (duomenys neskelbtini) , esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini) , vidutinė rinkos vertė 2 980,00 Eur; 2) 1/2 dalį gyvenamojo namo, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini) , vidutinė rinkos vertė 14 000,00 Eur; 3) 1/2 dalį ūkinio pastato, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini) , vidutinė rinkos vertė 191,00 Eur; 4) 1/2 dalį viralinės, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini) , vidutinė rinkos vertė 244,00 Eur; 5) 1/2 dalį tvarto, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini) , vidutinė rinkos vertė 400,00 Eur; 6) 1/2 dalį daržinės, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini) , vidutinė rinkos vertė 351,00 Eur (bendra žemės sklypo su jame esančiais statiniais vidutinė rinkos vertė sudaro 18 166,00 Eur, atsakovui priklausančios nurodyto turto dalies vidutinė rinkos vertė sudaro 9 083,00 Eur, ir priteisti šias objektų dalis ieškovės IES1 asmeninėn nuosavybėn. Priteisti iš ieškovės IES1 , atsakovo ATS1 naudai 9 083,00 Eur piniginę kompensaciją už ieškovei IES1 asmeninės nuosavybės teise priteistas 1) 1/2 dalį žemės sklypo su statiniais, registro Nr. (duomenys neskelbtini) , esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini); 2) 1/2 dalį gyvenamojo namo, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini); 3) 1/2 dalį ūkinio pastato, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini) ; 4) 1/2 dalį viralinės, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini); 5) 1/2 dalį tvarto, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini); 6) 1/2 dalį daržinės, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini) . Nustatyti, kad 9 083,00 Eur dydžio piniginę kompensaciją už ieškovei IES1 asmeninės nuosavybės teise priteistas 1) 1/2 dalį žemės sklypo su statiniais, registro Nr. (duomenys neskelbtini) , esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini); 2) 1/2 dalį gyvenamojo namo, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini) ; 3) 1/2 dalį ūkinio pastato, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini) ; 4) 1/2 dalį viralinės, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini) ; 5) 1/2 dalį tvarto, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini) ; 6) 1/2 dalį daržinės, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini) , ieškovė IES1 privalo sumokėti atsakovui ATS1 per dvejus metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Priteisti ieškovei IES1 , iš atsakovo ATS1 8000,00 Eur dydžio piniginę kompensaciją už ieškovės sumokėtą baudą, kuri buvo skirta atsakovui už jo padarytą teisės pažeidimą (nusikalstamą veiką). Atlikti priešpriešinių vienarūšių piniginių reikalavimų įskaitymą ir po reikalavimų įskaitymo priteisti iš ieškovės IES1 , atsakovo ATS1 naudai galutinę 3 852,13 Eur dydžio sumą. Nustatyti, kad po santuokos nutraukimo ieškovė IES1 ir atsakovas ATS1 ir toliau lieka solidariai atsakingi kreditoriui Kredito unija „Germanto lobis“, pagal 2023-03-08 kredito sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), ir šios kredito sutarties pakeitimais šalių prisiimtas prievoles, tačiau po santuokos nutraukimo šį kreditą asmeniškai apmoka ieškovė IES1 , o jeigu dėl kokių nors priežasčių kreditorius nukreiptų vykdymą atsakovui ATS1 , tai ATS1 kreditoriui sumokėtas sumas turi teisę išieškoti iš IES1 . Nustatyti, kad po santuokos nutraukimo ieškovė IES1 ir atsakovas ATS1 ir toliau lieka solidariai atsakingi kreditoriui kredito unijai „Germanto lobis“, pagal 2022-10-19 kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau po santuokos nutraukimo šį kreditą asmeniškai apmoka ieškovė IES1 , o jeigu dėl kokių nors priežasčių kreditorius nukreiptų vykdymą atsakovui ATS1 , tai ATS1 kreditoriui sumokėtas sumas turi teisę išieškoti iš IES1 . Nustatyti, kad po santuokos nutraukimo ieškovė IES1 ir atsakovas ATS1 ir toliau lieka solidariai atsakingi kreditoriui AB „Swedbank“, pagal 2018-03-16 kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), ir šios kredito sutarties pakeitimais šalių prisiimtas prievoles, tačiau po santuokos nutraukimo šį kreditą asmeniškai apmoka ieškovė IES1 , o jeigu dėl kokių nors priežasčių kreditorius nukreiptų vykdymą atsakovui ATS1 , tai ATS1 kreditoriui sumokėtas sumas turi teisę išieškoti iš IES1 . Nustatyti, kad po santuokos nutraukimo ieškovė IES1 ir atsakovas ATS1 ir toliau lieka solidariai atsakingi kreditoriui TAR3 pagal pridedamus mokėjimus, bendra skolos suma 2025-05-30 siekia 34 110,00 Eur, tačiau po santuokos nutraukimo šį kreditą asmeniškai apmoka ieškovė IES1 , o jeigu dėl kokių nors priežasčių kreditorius nukreiptų vykdymą atsakovui ATS1 , tai ATS1 kreditoriui sumokėtas sumas turi teisę išieškoti iš IES1 . Priteisti iš atsakovo ATS1 , ieškovės IES1 naudai ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė IES1 ieškinyje nurodė: (duomenys neskelbtini) ieškovė ir atsakovas sudarė santuoką Ubiškės Angelų Sargų bažnyčioje, santuokos sudarymo įrašas registruotas Telšių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje (duomenys neskelbtini), įrašo santuokos metrikų knygoje Nr. (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) ieškovei ir atsakovui gimė dukra E. Š., o (duomenys neskelbtini) jiems gimė sūnus O. Š.. Santuokinio gyvenimo pradžioje ieškovės ir atsakovo santykiai klostėsi gerai, tačiau ilgainiui pradėjo ryškėti charakterių skirtumai, išsiskyrė interesai, požiūris į gyvenimą, jie ėmė nesutarti dėl sutuoktinių tarpusavio teisių įgyvendinimo ir pareigų vykdymo. Atsakovas pradėjo piktnaudžiauti alkoholiu, bandė trauktis iš gyvenimo, nesirūpino šeima. Galiausiai santuoka faktiškai iširo. Tam, kad neskaudinti vienas kito ir artimų žmonių kaltės įrodinėjimais, nepaisant atsakovo priklausomybės alkoholiui, neatsakingo požiūrio į gyvenimą, ieškovė siekia kuo greičiau ir ekonomiškiau nutraukti santuoką, todėl nekelia šiame patikslintame ieškinyje klausimo dėl atsakovo kaltės dėl santuokos iširimo. Šalys jau ilgą laiką (daugiau nei metus) neveda bendro ūkio, nebegyvena santuokinio gyvenimo, laisvalaikį leidžia atskirai bei nesirūpina vienas kitu. Faktiškai šeima yra senai iširusi, todėl nėra jokios tikimybės, kad sutuoktiniai išsispręs tarp jų egzistuojančias problemas, susitaikys ir atnaujins santuokinį gyvenimą. Todėl nėra pagrindo skirti ir termino šalims susitaikyti. Išsaugoti šeimą yra neįmanoma. Ieškovė šiuo ieškiniu prašo šalių santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Nepilnametis vaikas E. Š. gyvena su savo motina adresu (duomenys neskelbtini). Nepilnametis vaikas O. Š. gyvena su savo motina adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovė neprieštarauja, kad atsakovas bendrautų su jų vaikais. Ieškovė neketina kliudyti atsakovui bendrauti su vaikais. Šiai dienai per metus tinkamam E. Š. išlaikymui būtina skirti ne mažesnę kaip 10 200,00 Eur sumą. Per mėnesį - ne mažesnę kaip 850,00 Eur sumą. E. Š. išlaikymui per mėnesį išleidžia: maistui - 240,00 Eur. vaistams, maisto papildams ir vitaminams - 50,00 Eur; aprangai ir avalynei - 220,00 Eur; mokyklos prekėms - 40,00 Eur; edukacinei veiklai, išvykoms, mokyklos kelionėms - 60,00 Eur; pramogoms (tame tarpe gimtadieniams, kino teatrams ir t. t.) - 60,00 Eur; higienos prekėms - 40,00 Eur; transporto išlaidoms - 20,00 Eur; būsto išlaikymui - 120,00 Eur. Per metus tinkamam O. Š. išlaikymui būtina skirti ne mažesnę kaip 10 200,00 Eur sumą. Per mėnesį - ne mažesnę kaip 850,00 Eur sumą. O. Š. išlaikymui per mėnesį išleidžia: maistui - 250,00 Eur; vaistams, maisto papildams ir vitaminams - 70,00 Eur; aprangai ir avalynei - 230,00 Eur; darželiui - 50,00 Eur; pramogoms (tame tarpe gimtadieniams, žaislams, lavinantiems žaidimams t. t.) - 50,00 Eur; higienos prekėms - 50,00 Eur; transporto išlaidoms -30,00 Eur; būsto išlaikymui - 120,00 Eur. Ieškovė yra ūkininkė, jos ūkis įregistruotas (duomenys neskelbtini). Ieškovė, kaip ūkinę veiklą vykdantis asmuo, dar iki santuokos sudarymo iš 100 proc. paramos lėšų įsigijo šį turtą: Joškin mėšlo kratytuvą Siroko S5010/11V; Krone prikabinamą mentinį grėblį (duomenys neskelbtini) Ritinių vyniotuvą McHale 991 BC; Ritininį presą McHale F5400c; Amazone prikabinamą purkštuvą UG3000. Visa ši technika buvo pirkta pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonę „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas”. Ši technika ieškovei priklauso asmeninės nuosavybės teise ir nėra dalinama. Nuo 2024-11-27 iki 2024-12-02 jos ūkyje yra registruotos keturios telyčaitės. Kadangi šios telyčaitės gimė jau po bylos iškėlimo, jos nepatenka į dalintiną turto sąrašą. Pagal minėtą galvijų sąrašą, į dalintiną turtą patenka viena telyčaitė (gim. (duomenys neskelbtini) ), Nr. (duomenys neskelbtini). Mišrūnės telyčios kaina siekia nuo 600 iki 900 Eur. Apskaitoje jos kaina siekia iki 750 Eur. Daugiau Ieškovė iš savo kaip ūkininkės veiklos neturi jokio turto, kuris būtų šioje byloje dalinamas. Visos pajamos, įskaitant ir 2024 metus, buvo skirtos išimtinai ūkinei veiklai, apyvartinėms lėšoms, ūkiui funkcionuoti. Visos pajamos buvo skirtos išlaikyti ūkinę veiklą. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.91 straipsnį, lėšos, būtinos asmeninei sutuoktinio įmonei (ūkiui, verslui) funkcionuoti, nėra bendroji jungtinė nuosavybė. Atsakovo ūkis yra registruotas jo vardu, atsakovas visą ūkinės veikos vykdymą perleido trečiajam asmeniui TAR3 . Atsakovas savo įgaliojimą, išduotą trečiajam asmeniui TAR3 , panaikino tik 2023-11-07. Atsakovas dirbo pas trečiąjį asmenį TAR3 laikotarpyje nuo 2021-10-01 iki 2022-11-28, buvo įdarbintas kaip darbuotojas, buvo mokamas darbo užmokestis. Atsakovas jokios ūkinės veiklos nevykdė. Ieškovė nereiškia jokių reikalavimų į atsakovo pajamas, gautas iš ūkinės veiklos ar šiuo metu turimą turtą. Visa tai buvo uždirbta trečiojo asmens TAR3 . VĮ „Regitra“ tvarkomoje duomenų bazėje IES1 vardu įregistruota ir nuosavybės teise deklaruota transporto priemonė - (duomenys neskelbtini), valstybinis registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) , pirmos registracijos data 2006-11-13. Šį automobilį ieškovė įgijo iki santuokos sudarymo, todėl automobilis nėra laikomas santuokos nutraukimo metu dalintinu turtu. VĮ „Regitra“ tvarkomoje duomenų bazėje ATS1 vardu įregistruotos ir nuosavybės teise deklaruotos transporto priemonės: (duomenys neskelbtini), valstybinis registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) (pirmos registracijos data 2000-04-06, vidutinė rinkos vertė šio ieškinio pateikimo dienai sudaro apie 1 299,00 Eur); (duomenys neskelbtini), valstybinis registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) (pirmos registracijos data 1993-09-02, vidutinė rinkos vertė šio ieškinio pateikimo dienai sudaro apie 7 500,00 Eur); (duomenys neskelbtini), valstybinis registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) (pirmos registracijos data 1996-07-05, šį automobilį atsakovas įgijo dar iki santuokos sudarymo, todėl šis automobilis nėra laikomas santuokos nutraukimo metu dalintinu turtu); (duomenys neskelbtini), valstybinis registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) (vidutinė rinkos vertė šio ieškinio pateikimo dienai nėra žinoma). Šalys turi ir nekilnojamojo turto objektus, dalis iš kurių buvo įgyti santuokos metu ir priklauso šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teisės pagrindais. VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamo turto registro duomenų bazėje IES1 vardu yra registruoti žemiau nurodyti nekilnojamojo turto objektai (nėra laikomas santuokos nutraukimo metu dalintinu turtu): žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini) ; žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini) ; žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini) ; žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini) ; žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini) . žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini) ; žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini) ; žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini) . žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini) ; žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini) . žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini) ; žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini) ; žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini) ; butas su rūsiu, esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini) ; 1/2 dalis žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini) ; 1/2 dalis žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) , unikalus numeris (duomenys neskelbtini) ; žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini) ; žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini) . VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamo turto registro duomenų bazėje ATS1 vardu yra registruoti žemiau nurodyti nekilnojamojo turto objektai (nėra laikomas santuokos nutraukimo metu dalintinu turtu): žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini) ; žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini) . VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamo turto registre ieškovės ir atsakovo vardu yra registruoti žemiau nurodyti nekilnojamojo turto objektai: po 1/2 žemės sklypo su statiniais, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini) , bei po 1/2 visų šiame žemės sklype esančių statinių, t. y. 1) gyvenamojo namo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) ; 2) ūkinio pastato, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) ; 3) viralinės, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) ; 4) tvarto, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) ; 5) daržinės, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) . Šį žemės sklypą ir jame esančius objektus ieškovė ir atsakovas pasidalino ir registravo kaip savo asmeninę nuosavybę dar iki šio ieškinio pateikimo dienos, todėl nurodytas turtas nėra laikomas santuokos nutraukimo metu dalintinu turtu. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso 2525/6694 dalys autogaražo, registro Nr. (duomenys neskelbtini) , esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini) . Viso pastato vidutinė rinkos vertė sudaro 18 500 Eur. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini). Viso gyvenamojo namo vidutinė rinkos vertė sudaro 2 190,00 Eur. Jos ir atsakovo santykiai nėra geri, atsakovas piktnaudžiauja alkoholiu, bandė trauktis iš gyvenimo, nesirūpina šeima ir bendras turto valdymas neišvengimai baigsis naujais konfliktais ateityje dėl to turto naudojimo bei išlaikymo. Ieškovei prireiks protingo laiko tarpo tam, kad sukaupti tokio dydžio piniginę kompensaciją, todėl ieškovė prašo nustatyti, kad minėtą kompensaciją ji privalo sumokėti atsakovui per dvejus metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. (duomenys neskelbtini) Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovas buvo pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 1992 straipsnio 1 dalyje, 253 straipsnio 1 dalyje, ir jam buvo paskirta 200 MGL dydžio (10 000,00 Eur) bauda. Didžiąją dalį baudos, t. y. 8 000,00 Eur vietoj atsakovo už jį sumokėjo asmeniškai ieškovė. Šalys yra solidariai atsakingos kreditoriams: Kredito unijai „Germanto lobis“, pagal 2023-03-08 kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), ieškinio pateikimo dienai grąžintina pagal kreditą suma sudaro 49 337,90 Eur. 2025-05-30 Kredito unija „Germanto lobis“ pateikė paaiškinimą, kad ieškovė ir atsakovas yra skolingas minėtam kreditoriui ir pagal 2022-10-19 kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kredito likutis 2025-05-30 dienai yra 478,95 Eur. AB „Swedbank“, pagal 2018-03-16 kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) . Ieškinio pateikimo dienai grąžintina pagal kredito sutartį suma sudaro 40 271,39 Eur. Ieškovė ir atsakovas yra skolingi ieškovės motinai TAR3 , pastaroji skolino pinigus gyvenamojo namo, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini) , esančio adresu (duomenys neskelbtini), įrengimui. Šiai dienai ieškovė ir atsakovas yra skolingi TAR3 34 110,00 Eur. Ieškovė daugiau neturi jokių kreditorių. Ieškovės ir atsakovo santuokinis gyvenimas faktiškai yra pasibaigęs. Ieškovė ir atsakovas netvarko bendro ūkio ir nebegyvena santuokinio gyvenimo. Ieškovės nuomone, jos ir atsakovo santuoka yra iširusi seniai ir galutinai, todėl skirti terminą susitaikymui nėra prasmės. Atsakovas ATS1 pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo tenkinti atsakovo priešieškinyje ir kituose procesiniuose dokumentuose suformuluotus reikalavimus, netenkinti ieškovės ieškinyje ir patikslintuose ieškiniuose išdėstytų reikalavimų, su kuriais atsakovas nesutinka. Atsakovas ATS1 atsiliepime į ieškinį nurodė: Atsakovas neprieštarauja dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Ieškovė ir atsakovas (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką Ubiškės Angelų Sargų bažnyčioje, o šios santuokos sudarymo faktas tik buvo įregistruotas Telšių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje (duomenys neskelbtini), įrašo santuokos metrikų knygoje Nr. (duomenys neskelbtini). Šioje byloje spręstinas klausimas ne dėl ieškovės ir atsakovo bažnyčios nustatyta tvarka sudarytos santuokos nutraukimo, o dėl šios santuokos akto įtraukimo į apskaitą civilinės metrikacijos įstaigoje įrašo panaikinimo ir to pasekmių patvirtinimo. Iki šiol pageidauja išsaugoti santuoką su ieškove ir mano, jog dar nevėlu tai padaryti. Atsakovas nuoširdžiai tiki, kad santuokos krizė yra laikina, o šalių ryšys nėra galutinai nutrūkęs. Termino skyrimas atitiktų proporcingumo principą. Atsakovas prašo nustatyti šešių mėnesių terminą susitaikymui (CK 3.64 straipsnis) bei civilinę bylą stabdyti. Atsakovas neprieštarauja ir sutinka, kad būtų nustatyta, jog sutuoktinių IES1 ir atsakovo ATS1 turtinėms teisėms ir pareigoms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi, t. y. nuo (duomenys neskelbtini). Atsakovas neprieštarauja ir sutinka, jog po santuokos nutraukimo ieškovė IES1 susigrąžintų iki santuokos turėtą savo pavardę – B., o atsakovui ATS1 liktų prigimtinė pavardė – Š. Atsakovas neprieštarauja ir sutinka, jog nepilnamečio vaiko E. Š. gyvenamoji vieta iki vaikas sulauks pilnametystės būtų nustatyta su vaiko motina - ieškove IES1 . Atsakovas neprieštarauja ir sutinka, jog nepilnamečio vaiko O. Š. gyvenamoji vieta iki vaikas sulauks pilnametystės būtų nustatyta su vaiko motina - ieškove IES1 . Atsakovas su ieškinio reikalavimais dalyje dėl išlaikymo vaikams priteisimo nesutinka ir mano, jog tinkama suma nepilnamečių vaikų (kiekvienam) išlaikymui yra: nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki 2024-12-31 - 300,00 Eur; nuo 2025-01-01 iki 2025-12-01 - 300,00 Eur; nuo 2026-01-01 iki pilnametystės - 300,00 Eur. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu, nuo 2024 m. sausio 1 d. minimalioji mėnesinė alga (MMA) buvo nustatyta 924 Eur neatskaičius mokesčių, o suma „į rankas“ (neto) sudarė apie 709 Eur. Nuo 2024 m. sausio 1 d. kiekvienam vaikui valstybės skiriama ir mokama po 96,25 Eur universali išmoka vaikui („vaiko pinigai“). Šią sumą tikslinga atimti skaičiuojant realų tėvų indėlį iš minimalaus mėnesinio atlygio, kadangi šios lėšos yra tiesiogiai skirtos vaiko išlaikymui. 2024 metais, taikant lygių dalių principą, kiekvienas iš tėvų vieno nepilnamečio vaiko išlaikymui apytiksliai turėtų skirti po 306,38 Eur. Atsakovas šią sumą apvalina iki 300,00 Eur, atsižvelgdamas į masto ekonomijos principą auginant kelis vaikus. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu, nuo 2025 m. sausio 1 d. minimalioji mėnesinė alga nustatyta 1 038,00 Eur neatskaičius mokesčių, o suma „į rankas“ (neto) sudaro apie 777 Eur. Nuo 2025 m. sausio 1 d. kiekvienam vaikui skiriama universali išmoka padidėjo iki 122,50 Eur. Vyriausybės nutarimu, nuo 2026 m. sausio 1 d. minimalioji mėnesinė alga siekia 1 153,00 Eur neatskaičius mokesčių, o suma „į rankas“ (neto) sudaro apie 846 Eur. Nuo 2026 m. sausio 1 d. valstybės skiriama universali išmoka vaikui turėtų siekia 129,50 Eur. Atitinkamai, atėmus išmoką, kiekvieno iš tėvų dalis vieno vaiko poreikiams tenkinti sudarytų 358,25 Eur. Atsakovas šią sumą apvalina iki 300,00 Eur. Atsakovo siūloma 300,00 Eur suma visiškai užtikrina bazinius vaiko poreikius, kartu nepažeidžiant atsakovo galimybių vykdyti kitas turtines prievoles (apmokėti kreditą, savo gyvenimo išlaidas, skirti lėšų asmeniniam ūkininko ūkiui bei užsitikrinti minimalų pragyvenimo lygį pačiam). Pateiktoje išlaidų suvestinėje vienam vaikui nurodomos būsto išlaikymo išlaidos akivaizdžiai neatitinka tikrovės. Atsakovas sutinka su ieškovės prašymu priteisti ieškovei telyčaitę natūra, o atsakovui priteisti iš ieškovės 375 Eur dydžio piniginę kompensaciją. Atsakovas sutinka su ieškovės prašymu teismui priteisti atsakovui asmeninės nuosavybės teise santuokos metu įgytą kilnojamąjį turtą - automobilius be kompensacijos ieškovei. Atsakovas kategoriškai nesutinka su ieškovės prašymu priteisti jai asmeninės nuosavybės teise santuokos metu įgyto nekilnojamojo turtą - 2525/6694 dalis autogaražo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), o atsakovui priteisti iš ieškovės 3489,13 Eur dydžio piniginę kompensaciją už jai atitenkančią šio atsakovo turto dalį. Atsakovas savo priešieškiniu prašo ir šį prašymą palaiko, kad 2525/6694 dalis autogaražo turto vidutinė rinkos kaina 6 978,26 Eur. Atsakovas teismo prašo šį turtą priteisti asmeninės nuosavybės teise atsakovui, o ieškovei prašo priteisti iš atsakovo 3 489,13 Eur piniginę kompensaciją Atsakovas yra ūkininkas, todėl autogaražai yra jam reikalingi ūkininko veiklai vykdyti. Atsakovas, siekiant nepažeisti abiejų šalių interesų užtikrinimo principo, mato galimybę minėtą nekilnojamąjį turtą šalims padalinti lygiomis dalimis, nes šalių nuosavybės teise valdomo autogaražo plotas sudaro 252,50 kv. m., yra lengvai padalinamas tarp šalių, autogaražas ir natūraliai statybos metu yra suskirstytas į dalis ir turi atskirus patekimo vartus į juos. Atsakovas nesutinka su ieškovės prašymu išmokėti kompensaciją (jeigu jai butų priteista atsakovo autogaražo dalis) per dvejus metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Toks terminas nėra adekvatus, todėl atsakovas nurodo, kad visos kompensacijos kurias teismas priteis šalims viena kitai sumokėti turi būti apmokamos per 30 dienų nuo galutinio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Atsakovas laikosi pozicijos, jog ieškovė, reikšdama reikalavimą priteisti jai didesnę dalį santuokos metu įgyto turto (natūra), privalo objektyviai ir kritiškai įvertinti savo realias finansines galimybes išmokėti piniginę kompensaciją atsakovui nedelsiant. Atsakovas sutinka, kad jam asmeninės nuosavybės teise būtų priteista santuokos metu įgyto nekilnojamojo turto už 1 095,00 Eur, t. y.: - gyvenamasis namas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovas sutinka ieškovei sumokėti 1 095,00 Eur dydžio piniginę kompensaciją už jam atitenkančią didesnę turto dalį - gyvenamąjį namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovas siūlo nustatyti 30 dienų kompensacijos sumokėjimo terminą, skaičiuojamą nuo galutinio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Dėl ieškinio reikalavimų Nr. 16, Nr. 17 ir Nr. 18. Atsakovas nesutinka su šiais ieškovės ieškinio reikalavimais. Savo poziciją ir reikalavimus šio turto padalinimo klausimu ir susijusius reikalavimus yra išdėstęs priešieškinyje. Atsakovė reikšdama šio ieškinio reikalavimą dėl prašomo jai priteisto turto vertės yra nepagrįstai sumažinusi, todėl pripažintina nesąžininga ir siekianti gauti nepagrįstai didesnę santuokos metu įgyto turto dalį. Atsakovė nurodydama nekilnojamojo turto vertę, esančio adresu (duomenys neskelbtini), nepagrįstai jį nuvertina nurodydama jo rinkos kainą. Atsakovas byloje yra pateikęs UAB ,,Aireda“ konsultantė LUD1 (įrašyta į turto vertintojų registrą) 2025-02-06 paruoštą konsultacinę išvadą dėl galimos turto pardavimo kainos, esančio adresu (duomenys neskelbtini). Konsultacinėje išvadoje nurodoma, jog analizuojamo nekilnojamojo turto - labiausiai tikėtina (galima) pardavimo kaina rinkoje, atsižvelgiant į šioje konsultacijoje aptartas prielaidas ir ribojančias sąlygas, galėtų būti apie: 120 000 Eur už 0,5610 ha žemės sklypą su gyvenamuoju namu ir priklausiniais, esančiais adresu: (duomenys neskelbtini). Dėl reikalavimo Nr. 19. Atsakovas nesutinka su ieškinio reikalavimu, kuriuo ieškovė nurodo sumokėjusi 8000 Eur sumą nuo atsakovui teismo įsakymu paskirtos baudos sumokėjo iš savo asmeninių lėšų ir taip patyrė nuostolių. Minėta suma už atsakovą VMI buvo pervesta iš ieškovės sąskaitos, tačiau tam buvo panaudotos lėšos, gautos iš kreditoriaus kredito unijos „Germanto lobis“, pagal 2023 m. kovo 8 d. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Minėtas kreditas buvo išduotas abiejų šalių poreikiams, abu už jo padengimą yra atsakingi, todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog bauda buvo apmokėta asmeninėmis ieškovės lėšomis. Dėl reikalavimo Nr. 20. Atsakovas sutinka su jo ir ieškovės vienarūšių piniginių reikalavimų įskaitymu, tačiau teismo prašo, kad tai būtų atlikta tik įvertinus dalijamo turto proporcijas bei realią jo rinkos kainą. Dėl reikalavimų Nr. 21, Nr. 22, Nr. 23. Dėl kreditorinių reikalavimų atsakovas yra išsamiai pasisakęs savo priešieškinyje. Dėl reikalavimo Nr. 24. Ieškovė nurodo, jog ieškovė ir atsakovas kreditorei TAR3 yra skolingi 34 110 Eur bei pateikia TAR3 mokėjimų nurodymus IES1 . Mokėjimo pavedimuose nurodoma, kad 9 100 Eur yra lėšų skolinimas, 10 850 Eur - sąskaitos papildymas, o 14 260 Eur pavedimų paskirtis iš viso nenurodyta. Atsakovas nurodo, kad jokių paskolos sutarčių su TAR3 nei asmeniškai, nei kartu su ieškove nesudarė, iš jos piniginių lėšų nesiskolino ir pats asmeniškai niekur jų nepanaudojo. Namo remontas vyko iš gautos paskolos. Pažymėtina ir tai, jog ieškovė tiesiog pateikė gautus iš mamos TAR3 mokėjimo nurodymus, tačiau nepagrindė, kad šias lėšas panaudojo šeimos reikmėms ar šeimos namo remonto reikmėms. Visiškai neaišku, ar šios lėšos nebuvo grąžintos mokėtojai, nes nepateiktas ieškovės banko išrašas, kur buvo dėtos šios lėšos, kokia buvo jų apyvarta. Pažymėtina ir tai, jog CK 6.871 straipsnio 1 dalis nustato, jog fizinių asmenų paskolos sutartis turi būti rašytinė, jeigu paskolos suma viršija šešis šimtus eurų. Šiuo atveju paskolos sutartys nebuvo sudarytos, todėl visiškai neaišku, ar N. B. mokėjimai buvo paskola, dovana, ar kiti finansiniai reikalai tarp dukros ir mamos. Geriausiu atveju prie paskolos galima priskirti 9 100 Eur sumą, kurią pervedant dalimis buvo nurodyta, jog tai ieškovei IES1 skolinamos lėšos, tačiau vėl kyla klausimas, o kur jos buvo panaudotos, ar tikrai šeimos reikmėms? Atsakovas nesutinka, jog jis kartu su ieškove yra skolingas TAR3 34 110 Eur sumą ir prašo teismo nustatyti, jog tai asmeninė ieškovės skola. Atsakovas yra išanalizavęs ieškovės „URBO“ bankas, AB, teismui pateiktus sąskaitų išrašus bei pateikęs informaciją apie sumas, kurias ieškovė iš savo asmeninės sąskaitos pervedė tariamai kreditorei iki santuokos nutraukimo ieškinio pateikimo dienos. Atsakovas mano, jog vien iš šių išrašų analizės akivaizdu, kad jokių skolinių įsipareigojimų tariamai kreditorei TAR3 nėra ir nebuvo. Pažymėtina, kad ir pati N. B., duodama parodymus teisme, nepatvirtino skolinimo fakto - ji nurodė „daviau“, taip patvirtindama, jog jokių paskolos teisinių santykių nebuvo. Tokia formuluotė leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog šios lėšos, jei ir buvo perduotos, laikytinos dovana arba parama, o ne paskola, kurią šalys privalėtų grąžinti kaip bendrą šeimos skolą. Atsakovas iš viso nieko nežino apie šių piniginių lėšų judėjimą ir panaudojimą. Ir jei kas nors ir buvo atlikta, tai tik be jo žinios ir sutikimo. Ieškovės elgesys akivaizdžiai nebuvo koncentruotas ir ekonomiškas, todėl jos prašomos bylinėjimosi išlaidos turėtų būti atitinkamai mažinamos. Tretieji asmenys kredito unija „Germanto lobis“, „Swedbank“ AB, TAR3 nepateikė atsiliepimo į ieškinį. Atsakovas ATS1 pareiškė priešieškinį ieškovei IES1 , kuriuo prašo: tenkinti ieškovės prašymą nutraukti šalių santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės bei kitus prašymus, kuriems atsakovas pritaria priešieškinyje. Nustatyti, kad atsakovui ATS1 asmeninės nuosavybės teise atitenka 1/2 dalis iš 0,5610 ha ploto žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) , vidutinė 1/2 dalies rinkos vertė 5000 Eur, esančio adresu (duomenys neskelbtini), bei nustatyti, kad atsakovas naudojasi 2025-06-18 UAB ,,Žemaitijos projektai“ parengto žemės sklypo naudojimosi schemoje pažymėtais A ir C indeksais žemės sklypo dalimis. Nustatyti, kad atsakovui ATS1 asmeninės nuosavybės teise atitenka žemės sklypo naudojimo tvarkoje A indeksu pažymėtoje dalyje esantys statiniai: ūkinis pastatas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 2 500 Eur; viralinė, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 2 500 Eur; tvartas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 2 500 Eur; daržinė, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 2 500 Eur. Bendra atsakovui prašomų priteisti statinių vidutinė rinkos vertė – 10 000 Eur. Po santuokos nutraukimo, aukščiau paminėtus statinius priskyrus atsakovo asmeninei nuosavybei, prašo teismo įpareigoti ieškovę leisti atsakovui įsirengti abonentą su atskiru elektros apskaitos skaitikliu (atskirą elektros įvadą) iš elektros skydinės, šiuo metu priskirtos visam nekilnojamojo turto objektui, tam, kad kiekviena iš šalių galėtų tinkamai apskaityti asmeniškai sunaudotą elektros energiją. Nustatyti, kad ieškovei IES1 asmeninės nuosavybės teise atitenka 1/2 dalis iš 0,5610 ha ploto žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), vidutinė 1/2 dalies rinkos vertė 5 000 Eur, esančio adresu (duomenys neskelbtini), bei nustatyti, jog ieškovė naudojasi 2025-06-18 UAB ,,Žemaitijos projektai“ parengto žemės sklypo naudojimosi schemoje pažymėtu B indeksu žemės sklypo dalimi. Nustatyti, kad ieškovei IES1 asmeninės nuosavybės teise atitenka B indeksu pažymėtoje sklypo dalyje esantis gyvenamasis namas, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini) , vidutinė rinkos vertė 100 000 Eur, o atsakovui ATS1 prašo priteisti iš ieškovės 45 000 Eur piniginę kompensaciją už jam atitenkančią vertingesnę šio nekilnojamojo turto dalį. Atsakovas prašo iš ieškovės prašomos jam priteisti 45 000 Eur kompensacijos sumos atimti jo mokėtinų ieškovei kompensacijos sumas (3 489,13 Eur už autogaražą ir – 1 095 Eur už gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), bei 4 533,29 Eur kompensaciją už ieškovei priskiriamą apmokėti didesnį kreditorinį įsipareigojimą (45 000 – 3 489,13 -1 095 – 4 533,29 = 35 882,58 Eur). Taigi atsakovas prašo priteisti iš ieškovės 35 882,58 Eur piniginę kompensaciją už ieškovei atitenkančią didesnę santuokos metu įgyto turto dalį (po kompensacijų ir kreditorinių įsipareigojimų užskaitymo). Nustatyti, kad atsakovui ATS1 asmeninės nuosavybes teise atitenka 2525/6694 dalys autogaražo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), turto vidutinė rinkos kaina – 6 978,26 Eur, o ieškovei IES1 prašo priteisti iš atsakovo 3 489,13 Eur piniginę kompensaciją už jam atitenkančią ieškovės 1/2 turto dalį; Nustatyti, kad kreditoriui „Swedbank“, AB pagal 2018 m. kovo 16 d. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovas ir ieškovė lieka solidariai atsakingi už šio kredito mokėjimą, tačiau po santuokos nutraukimo šį kreditą asmeniškai apmoka atsakovas ATS1 , o jeigu dėl kokių nors priežasčių kreditorius nukreiptų vykdymą IES1, tai IES1 kreditoriui sumokėtas sumas turi teisę išieškoti iš ATS1 . Nustatyti, kad kreditoriui kredito unija ,,Germanto lobis“ pagal 2022-10-19 kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), lieka asmeniškai skolinga ir atsakinga už paskolos padengimą IES1, o jeigu dėl kokių tai priežasčių kreditorius nukreiptų vykdymą ATS1 , nors ATS1 kreditoriui sumokėtas sumas turi teisę išsiieškoti iš IES1 . Nustatyti, kad kreditoriui kredito unijai „Germanto lobis“ pagal 2023 m. kovo 8 d. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), šalys lieka solidariai atsakingos už šio kredito mokėjimą, tačiau IES1 nutraukus santuoką kreditoriui šį kreditą apmoka asmeniškai, o jeigu dėl kokių nors priežasčių kreditorius nukreiptų vykdymą ATS1 , tai ATS1 kreditoriui sumokėtas sumas turi teisę išsiieškoti iš IES1 . Atsakovas prašo netenkinti ieškovės prašymo dėl kreditorinių įpareigojimų kreditorei TAR3 pripažinimo ieškovės ir atsakovo solidariąja skola bei prašo nustatyti, jog ieškovė yra asmeniškai skolinga kreditorei ir už skolinių įsipareigojimų įvykdymą, nes šiuos įsipareigojimus priėmė nesuderinusi su atsakovu ir neturėdama atsakovo pritarimo šiems įsipareigojimams. Priteisti iš ieškovės atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Priešieškinyje atsakovas ATS1 nurodė: Atsakovas sutinka, jog santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Atsakovas neprieštarauja, kad jo su ieškove bendrų nepilnamečių vaikų E. Š. ir O. Š. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su mama IES1 . Atsakovas sutinka su ieškiniu ir neprašo nustatyti bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos. Atsakovas sutinka su ieškovės prašomomis priteisti vaiko išlaikymo išmokomis, jų dydžiu bei, kad išmoka kiekvieno nepilnamečio vaiko išlaikymui mokama periodinėmis išmokomis kas mėnesį, ją indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, bei, kad uzufrukto teise šią išmoką tvarkytų ieškovė. UAB ,,Aireda“ (įmonė įrašyta į išorės turto ir verslo vertintojų sąrašą) konsultantė LUD1 (įrašyta į turto vertintojų registrą) 2025-02-06 paruošė konsultacinę išvadą dėl galimos turto pardavimo kainos, esančio adresu (duomenys neskelbtini). Konsultacinėje išvadoje nurodoma, jog analizuojamo nekilnojamojo turto - labiausiai tikėtina (galima) pardavimo kaina rinkoje, atsižvelgiant į šioje konsultacijoje aptartas prielaidas ir ribojančias sąlygas, galėtų būti apie: 120 000 Eur už 0,5610 ha žemės sklypą su gyvenamuoju namu ir priklausiniais, esančiais adresu: (duomenys neskelbtini). Atsakovo užsakymu UAB ,,Žemaitijos projektai“ parengė 0,5610 ha žemės sklypo su statiniais padalinimo tarp sutuoktinių (naudojimo) planą, pagal kurį po santuokos nutraukimo kiekvienam iš šalių atitektų naudojimui po 0,2805 ha žemės sklypo su jo sklypo dalyje esančiais statiniais be bendrai naudojamo ploto. Siekiant išvengti ginčų ateityje dėl žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), atsakovo užsakymu paruošta žemės sklypo naudojimo tvarka, kurioje ieškovo naudojimui priskiriama A ir C indeksais pažymėtos sklypo dalys, o ieškovei B indeksu pažymėta dalis. Šalims pagal šį sklypo naudojimosi tvarkos planą atitenka po 1/2 dalį sklypo. 2525/6694 dalis autogaražo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini) , turto vidutinė rinkos kaina – 6 978,26 Eur. Atsakovas nesutinka su ieškovės prašymu šį turtą priteisti asmeninės nuosavybės teise ieškovei. Atsakovas yra ūkininkas, todėl autogaražai yra jam reikalingi ūkininko veiklai vykdyti. Gyvenamasis namas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Vidutinė rinkos vertė 2 190 Eur (1/2 turto dalies kaina – 1 095 Eur). Atsakovas sutinka su ieškovės prašymu, jog šis turtas po santuokos nutraukimo taptų jo asmenine nuosavybe, o jis sumokėtų ieškovei 1 095 Eur (1/2 dalis turto vertės) piniginę kompensaciją, todėl dėl šio turto padalijimo priešieškinio nereiškia. Atsakovas sutinka su ieškovės ieškinyje nurodytu prašymu, jog po santuokos nutraukimo automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) , po santuokos nutraukimo liktų asmenine ieškovės nuosavybe ir priešieškinio šioje dalyje nereiškia. Atsakovas sutinka su ieškovės ieškinyje nurodytu prašymu, jog po santuokos nutraukimo automobiliai (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) , po santuokos nutraukimo liktų asmenine atsakovo nuosavybe už tai nemokant kompensacijos ieškovei, todėl priešieškinio šioje dalyje nereiškia. Šalys yra skolingos kreditoriui „Swedbank“, AB pagal 2018 m. kovo 16 d. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal kredito unijos ,,Germanto lobis“ pranešimą teismui 2022-10-19 kredito unija „Germanto lobis“ kredito sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) suteikė 2 970 Eur kreditą IES1 žemės ūkiui iki 2025-10-19. Atsakovas informuoja, kad apie šio kredito paėmimą ir panaudojimą nieko nežino. Tai yra atsakovas nežinojo iki šiol, kad toks kreditas yra paimtas bei iki šiol nežino, kur jis buvo panaudotas, bet mano, kad šis kreditas galėjo būti panaudotas ieškovės mamos (trečiojo asmens TAR3 ) ūkio reikmėms. Šalys yra skolingos kreditoriui kredito unijai „Germanto lobis“ pagal 2023 m. kovo 8 d. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Dėl 34 110 Eur skolos TAR3 nurodė atsiliepime į ieškinį nurodytas aplinkybes. Dėl 8 000 Eur baudos sumokėjimo nurodė atsiliepime į ieškinį nurodytas aplinkybes. Atsakovas neprieštarauja ieškovės prašymui po santuokos nutraukimo susigrąžinti iki santuokos turėtą pavardę – B. ir, kad jam liktų prigimtinė pavardė – Š.. Ieškovė IES1 pateikė atsiliepimą į priešieškinį, kuriuo teismo prašo atmesti atsakovo priešieškinyje nurodytus reikalavimus, kurie nesutampa su ieškovės patikslintame ieškinyje nurodytais reikalavimais. Ieškovė IES1 atsiliepime į priešieškinį nurodė: Ieškovė susipažinusi su atsakovo reikalavimais dėl turto atidalinimo iš bendrosios jungtinės nuosavybės, kompensacijos priteisimo bei atsakovo paaiškinimais dėl kreditorinių įsipareigojimų bei ieškovės teisės į kompensaciją, pareiškia, kad nesutinka su priešieškinio reikalavimais ir laiko juos nepagrįstais. Atsakovo susidariusi skola už vaikų išlaikymą ieškovei yra šiai dienai 3040,00 Eur. Skola kiekvieną mėnesį didėja. Kadangi atsakovas grįžęs į Lietuvą kiekvieną dieną vartoja alkoholį, yra rizika, kad atsakovas negalės atsiskaityti su ieškove, t. y. sumokėti ieškovei susidariusią skolą ir laiku mokėti periodines išmokas. Ieškovė nesutinka su atsakovo reikalavimu, kad aukščiau minėtas turtas būtų padalinimas pagal atsakovo nurodytus reikalavimus bei nesutinka su 2025-06-18 UAB „Žemaitijos projektai“ parengta žemės sklypo naudojimosi schema. Ieškovė nesutinka su atsakovo reikalaujama kompensacija, kuri visiškai nesuderinama nei su atsakovo reikalaujama nekilnojamojo turto padalinimo tvarka, turimais kreditoriniais įsipareigojimais, o juo labiau nesuderinama nei su atsakovo finansinėmis galimybėmis, ieškovės ir jos mamos trečiojo asmens TAR3 atliktomis finansinėmis investicijomis, bei svarbiausia, nesuderinama nei su pačiu turto likvidumu bei atsakovo elgesiu ir jo priklausomybėmis. Atsakovas antrus metus gyvena ne Lietuvoje, dirba samdomą darbą kitoje valstybėje, neturi jokios tam reikiamus technikos, ir neturi tam finansinių lėšų ūkinei veiklai vykdyti. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad jam yra reikalingos patalpos saugoti produkciją ir pan. Taip yra todėl, kad jis realiai jokios ūkinės veiklos nevykdo. Visą ūkinę veiklą vykdė ir aktyviai visais statiniais naudojosi ir naudojasi ieškovė ir jos mama TAR3 . Ieškovė prašo atmesti atsakovo reikalavimą dėl minėto garažo priteisimo atsakovui ir kompensacijos ieškovei apmokėjimo. Ieškovė pati vykdo aktyvią ūkinę veiklą, todėl visi prie gyvenamojo namo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) , priklausiniai yra ieškovei reikalingi ir būtini. Visi namų ūkio daiktai bus laikomi ūkiniuose pastatuose. Kitas dalykas žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), dėl savo formos ir pastatų išdėstymo, negali būti dalintinas. Kadangi su ieškove kartu gyvens vaikai, jiems reikalingas sodas, kiemo teritorija vaikų žaidimo erdvei, erdvė reikalinga laikyti reikiamą ūkio techniką ir kitus padargus. Toks padalinimas neatitiktų nei jos, nei vaikų interesų. Net jei ir nebandant ginčyti 120 000 Eur turto vertės, atsakovo reikalaujama kompensacija yra nereali. Bendra ieškovės ir atsakovo mokėtina suma kreditoriams yra 119 039,71 Eur. Vadinsi, atmetus įsipareigojimus kreditoriams, dalintina suma lieka 960,29 Eur. Kai tuo tarpu atsakovas reikalauja iš ieškovės 45 000 Eur kompensacijos. Toks atsakovo reikalavimas yra neteisingas bei niekinis. TAR3 jam paskolino pinigų garažo įsigijimui, bei nuolat pervedinėjo jam pinigus, skolino apyvartinėms lėšoms. Šių pinigų jis negrąžino. Ieškovės išleista preliminari suma gyvenamojo namo įrengimui iki 2023-03-08 kredito gavimo iš kredito unijos „Germanto lobis“ pagal kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) yra 100 585,31 Eur. Ieškovė iki paskolos paėmimo gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini) , įrengimui išleido daugiau kaip 100 000 Eur. Gyvenamojo namo įrengimo darbus ieškovė inicijavo labai greitai, ji rūpinosi visais klausimais, su mamos TAR3 finansine pagalba. Tretieji asmenys kredito unija „Germanto lobis“, „Swedbank“ AB, TAR3 nepateikė atsiliepimo į priešieškinį. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius 2026 m. balandžio 8 d. rašte Nr. 9SD-1363 „Dėl patikslintos išvados civilinėje byloje Nr. e2-21-1219/2026 pateikimo“ nurodė, kad išvada civilinėje byloje pateikta 2025-07-31. Atsižvelgiant į tai, kad patikslintu ieškiniu reikalavimai dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo nesikeičia (dėl šio reikalavimo skyrius yra pasisakęs išvadoje reg. Nr. 9SD-2560), į tai, kad dėl prašomo priteisti išlaikymo (išlaikymo įsiskolinimo) dydžio vaikams skyrius nepasisako (nevertina) šalių galimybių teikti konkretaus dydžio išlaikymą, Skyrius išvados byloje netikslina. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba) Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – ir Skyrius) pateikė 2025 m. liepos 31 d. išvadą Nr. 9SD-2560 „Dėl nepilnamečių O. Š. ir E. Š. interesų“ (toliau - išvada), kurioje nurodyta, kad O. Š. ir E. Š. gyvenamosios vietos nustatymas su motina IES1 , atitinka nepilnamečių interesus. Ieškiniu pateikti ieškovės IES1 reikalavimai, susiję su vaikų O. Š. ir E. Š. išlaikymu, atitinka nepilnamečių vaikų interesus. Išvadoje nurodyta: 2025-07-11 Skyriuje iš ieškovės buvo gautas pranešimas reg. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame ieškovė nurodė, kad atsakovas netinkamai bendrauja su dukra. E. Š. iš nuolat alkoholiu apsvaigusio tėvo girdi nepagarbų bendravimą, skambindamas dukrai atsakovas ją vadina „žiurkike“. Pranešimu papildomai buvo nurodyta, kad tėvas dukrai skambina naktį, klausia, kur jos motina, o vaikui atsakius, kad mama namuose, tėvas atsako: „aš tau už tokius melavimus parodysiu“. Ieškovės teigimu, dėl tokio tėvo pasisakymo dukra buvo išsigandusi. Vykstančio skyrybų proceso metu dukra tampa manipuliatoriaus įrankiu, tėvas bando įteigti vaikui, kad dėl skyrybų yra kalta mama. Ieškovė nori, kad jos vaikais nebūtų manipuliuojama. Dėl gauto pranešimo reg. Nr. (duomenys neskelbtini) inicijuotas vaiko situacijos vertinimo atlikimas. Atlikus vaiko E. Š. situacijos vertinimą ir priėmus sprendimą reg. Nr. 9VSV-1184, vadovaujantis 2019-12-30 Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu dėl vaiko situacijos vertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo Nr. A1-803 (2024-11-01 galiojanti suvestinė redakcija) (toliau - aprašas) 25.3.8. p. nustatytas rizikos veiksnys - vaiko atstovai pagal įstatymą santuokos nutraukimo metu galimai daro neigiamą įtaką vaikui ir (ar) jo situacijai, ir (ar) jo santykiams su kitu vaiko atstovu pagal įstatymą. Vadovaujantis aprašo 25.3.9. p. nustatytas rizikos veiksnys - kiti galimi vaiko teisių ir teisėtų interesų pažeidimai. Nustatyta, kad pažeista Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau - VTAPĮ) 13 straipsnyje įtvirtinta ir ginama E. teisė į tinkamas gyvenimo sąlygas. Nustatyta, kad vaikas galimai patiria emocinius išgyvenimus dėl situacijos šeimoje, tėvo pasisakymų. Dėl gauto pranešimo reg. Nr. (duomenys neskelbtini) inicijuotas O. Š. vaiko situacijos vertinimo atlikimas. Atlikus vaiko O. Š. situacijos vertinimą ir priėmus sprendimą reg. Nr. 9VSV-1185, vadovaujantis aprašo 25.3.9. punktu nustatytas rizikos veiksnys - kiti galimi vaiko teisių ir teisėtų interesų pažeidimai. Nustatyta, kad pažeista VTAPĮ 13 straipsnyje įtvirtinta ir ginama O. teisė į tinkamas gyvenimo sąlygas. Nustatyta, kad vaikas galimai patiria emocinius išgyvenimus dėl situacijos šeimoje. Pažeidimą padarė atsakovas. Šiuo metu ieškovės ir atsakovo šeimai nėra teikiamos socialinės paslaugos ar taikoma Atvejo vadyba, siekiant užtikrinti nepilnamečių vaikų interesus. Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos duomenimis ieškovės ir atsakovo šeima iki 2018 m. liepos 1 d. nėra buvusi įtraukta į socialinės rizikos šeimų, auginančių nepilnamečius vaikus, apskaitą. Skyriaus specialistas, siekdamas įvertinti, kokioje aplinkoje gyvena O. Š. ir E. Š., 2025-05-27 lankėsi ieškovės gyvenamojoje vietoje adresu: (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad ieškovė su nepilnamečiais O. ir E. gyvena jai priklausančiame 3 kambarių bute, kuriame yra virtuvė, vonia su tualetu, svetainės kambarys, ieškovės miegamasis, E. kambarys, holas. Bute yra šiltas ir šaltas vanduo. Įvertinus šeimos aplinkos sąlygas nustatyta, kad bute yra sudarytos tinkamos sąlygos nepilnamečiams vystytis ir augti. E. turi atskirą savo kambarį, kuriame yra lova, rašomasis stalas, spinta lentyna. Mergaitės kambaryje yra gausu lavinamųjų priemonių. O. miega mamos kambaryje, tačiau pratinasi prie miegojimo atskirai - svetainės kambaryje, kuriame pastatyta lova puikiai pritaikoma vaiko miegui (2025-05-27 Skyriaus šeimos aplinkos sąlygų tyrimo aktas Nr. 9ŠTA-36). Ieškovė ieškiniu nepilnamečių vaikų O. ir E. gyvenamąsias vietas prašo nustatyti su ja. Dėl ieškovės reikalavimo išklausyta vaiko O. Š. nuomonė. Vaikas nurodė, kad norėtų gyventi su abiem tėvais, su jais abiem gerai sutaria. O. Š. Skyriaus specialistui išsakė nuomonę, kad, kai tėtis grįžta iš užsienio, su juo O. važiuoja į kaimą, į (duomenys neskelbtini). Vaikas būdamas kaime su savo tėvu važinėjasi su keturračiu, lanko močiutę. O. nurodė, kad tėvui būnant užsienyje, su juo bendrauja elektroninio ryšio priemonėmis. Paskambinęs tėvas vaiko klausia, kaip jam sekasi, ką jis veikia, kuo užsiima. Pokalbio su Skyriaus specialistu metu O. dalinosi įspūdžiais, kad jam tėtis yra atidavęs savo telefoną. E. nurodė, kad labiau norėtų gyventi su mama. Paklausta, kodėl labiau norėtų gyventi su mama, E. teigė, kad mama su ja ir broliu praleidžia daugiau laiko. Mergaitė prisipažino, kad ne vieną kartą yra mačiusi, kad tėtis vartoja alkoholį. Pasak mergaitės, yra buvę atvejų, kai tėtis gėrė vienas. E. nurodė, kad jos santykiai su tėvu yra geri. Dukra su tėvu dažnai bendrauja nuotolinėmis ryšio priemonėmis, beveik kiekvieną dieną. Anot mergaitės, paskambinęs tėtis klausia, kaip jai sekasi. Kalbėdama apie įvykius, kai tėtis vartojo alkoholį, E. nurodė, kad tėtis pavartojęs alkoholio niekada nėra buvęs agresyvus. Mergaitė prisipažino, kad nebijo būti su tėčiu viena, bendrauti. Kai tėtis grįžta iš užsienio, jis dažnai dukrą vežasi į parduotuves, pajodinėti, vežasi, kur E. paprašo (2025-05-29 Skyriaus vaiko nuomonės išklausymo aktai Nr. 9VAIK-45, 9VAIK-47). 2025-05-27 atliekant ieškovės šeimos aplinkos sąlygų vertinimą IES1 nurodė, kad atsakovas neturi saiko vartojant alkoholį. Yra buvę atvejų, kai ieškovei būnant darbe jai paskambino dukra E. nurodydama, kad mama grįžtų namo, nes tėtis „kominis“. Pasak ieškovės, atsakovas alkoholį yra vartojęs net savaitėmis. Ieškovė stengiasi savo vaikams sukurti kuo geresnį gyvenimą, dirba keliuose darbuose. Santykiai tarp ieškovės ir jos vaikų yra puikūs, praleidžiamas laisvalaikis - turiningas (2025-05-29 Skyriaus šeimos aplinkos sąlygų tyrimo aktas Nr. 9ŠTA-36). Skyrius neturi informacijos apie tai, jog ieškovė netinkamai rūpintųsi savo vaikais ar nepaisytų jų interesų, taip pat neturi informacijos, kad ieškovės gyvenimo būdas ar charakterio savybės būtų netinkamos vaikų auklėjimui ir ruošimui savarankiškam gyvenimui. Vertinama, jog ieškovė tinkamai įgyvendina CK 3.155 straipsnyje įtvirtintą tėvų valdžios turinį. Nėra pagrindo abejoti asmens galimybėmis užtikrinti kartu gyvenantiems vaikams sąlygas visapusiškai vystytis, realizuoti įgimtus ir įgytus gebėjimus, suteikti saugias, vaikų poreikius atitinkančias gyvenimo sąlygas, todėl Skyrius nekelia prieštaravimų dėl E. Š. ir O. Š. gyvenamosios vietos nustatymo su mama jos gyvenamoje vietoje. Ieškovė ieškiniu iš atsakovo ATS1 nepilnamečių vaikų E. Š. ir O. Š. išlaikymui kiekvienam vaikui nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki 2024-12-31 prašo priteisti 310 Eur kasmėnesinį išlaikymą, o nuo 2025-01-01 iki vaikų pilnametystės iš atsakovo prašo priteisti kasmėnesines kiekvienam vaikui mokamas išmokas po 330 Eur, periodines išmokas kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka ir paskiriant ieškovę IES1 vaikų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise. Pažymėtina, jog Tarnybos Skyrius, pasisakydamas dėl išlaikymo dydžio vaikams priteisimo, nevertina šalių turtinės padėties ir galimybių teikti konkretaus dydžio išlaikymą vaikams. Skyrius pagal turimus / žinomus duomenis vertina konkretaus vaiko (-ų) išskirtinį poreikį, dėl kurio jis (-ie) turi gauti užtikrintą ir pakankamą išlaikymą, jog nustatyti jo (-ų) poreikiai būtų tinkamai įgyvendinti. Byloje nėra duomenų apie tai, jog nepilnamečiams E. ir O. būtų nustatyti išskirtiniai poreikiai, susiję su padidinta jų priežiūra dėl sveikatos būklės, specialistų / gydytojų konsultacijomis ir kt., reikalaujančių papildomų išlaidų tam, kad būtų tinkamai įgyvendinti vaikų interesai. Įvertinus pateiktus duomenis apie vaikus ir jų kasdienius poreikius, Skyrius vertina, jog E. ir O. nėra išskirtinių poreikių turintys vaikai. Skyrius neturi pagrindo abejoti ieškovės teiginiais dėl vaikų poreikių apimties, nes būtent asmeniui, gyvenančiam su vaikais, juos auginančiam, išlaikančiam bei kiekvieną dieną tenkinančiam kasdienius vaiko poreikius, šie poreikiai yra žinomi geriausiai. Skyriaus nuomone, ieškovės ieškiniu pateikti reikalavimai, susiję su O. Š. ir E. Š. išlaikymu, atitinka vaikų interesus ir poreikius. Teismo posėdyje ieškovė IES1 nurodė, kad palaiko ieškinio reikalavimus, su priešieškinio dalimis, kurios prieštarauja ieškiniui, nesutinka. Paaiškino, kad su atsakovu buvo (duomenys neskelbtini) metų, santykiuose buvo visko, tačiau visa situacija suprastėjo po (duomenys neskelbtini), kai buvo vykdoma krata. Po teismo sprendimo buvo atimti ginklai ir prasidėjo besaikis alkoholio vartojimas. Degtinė buvo slepiama tarp vaikų žaislų, už lovos, nakčiai vietoj vandens pasidėdavo alaus butelį. Kadangi jos mama TAR3 buvo nusiteikusi padėti, o pati buvo sužinojusi informaciją apie modernizacijos projektą, P. buvo atsiklausta ar „mes tai darom“, jis paklausė iš kokių pinigų, ji pasakė, kad „mama žadėjo daryti“. Kartu išsirinko rangovus, kainas, dalyvavo medžiagų rinkimuose. Kai prasidėjo statybos, jis dirbo pas mamą ūkyje. Jo pagrindinė pareiga buvo nuvažiuoti į darbą, jis į jį važiuodavo įvairiai, kada sugalvos, kada išmiegos. Būdavo nuolatiniai konfliktai su mama. Priešieškinyje atsakovas teigė, kad ieškovės mama nieko neprisidėjo, kad visi darbai buvo atlikti iš „Germanto lobis“ paskolos. Visos pirktos medžiagos buvo iki paskolos gavimo. Reikėjo mokėti darbininkams už darbus. Turėjo pinigus skolintis iš giminaičių. Jo baudą sumokėjo iš paskolos, kurią padėjo išgryninti D.. Darbiniai santykiai nutrūko, kai P. nupjovęs šieną sugalvojo išgerti ir paliko šieną pūti. Pirmieji rangovai pridarė daug broko. Ji susirado kitus rangovus, pasakė P., kad ateitų pasišnekėti su jais. Jis, žinodamas kada atvyks rangovai, pasirenka žvejybą su draugu. Ją statybų eigoje paliko vieną. Jis sistemingai jai į sąskaitą pervesdavo 300 Eur, kur traktuodavo, kad tai turi užtekti vaikams, mokesčiams, šildymui. Jos kaltė yra, kad per ilgai toleravo jo laisvą elgesį. Kitos savo kaltės nemato. Šeimoje jos pagrindinis darbas būdavo aprūpinti šeimą. Jie pareigų nebuvo susiskirstę. Alkoholio vartojimas, žodžio nesilaikymas, neatsakingumas. Atsakovas mokėjo vieną paskolą AB „Swedbank“, kai jie įsigijo namą, o ji - antrąją paskolą būsto remontui. Kai pas jį nebūdavo pinigų paskolai, nuskaitydavo nuo jos. P. atlyginimas būdavo apie 1 000 Eur. Ji turi (duomenys neskelbtini), susirado darbą (duomenys neskelbtini) centre, įsidarbino (duomenys neskelbtini), tada susirado antrą darbą nuotoliu (duomenys neskelbtini), naktimis kepė tortus. Jos atlyginimas sudarė apie 1 500 Eur „oficialių“, apie 2 000 Eur į mėnesį per visas veiklas. Mama padėjo remonto darbus atlikti, taip susidarė kreditas. Lėšas pervedė ir jas išleido namo rekonstrukcijai. Yra atlikta visiška namo rekonstrukcija, įvestas šildymas oras-vanduo, nauji priestatai. Sertifikate iš F į B pakilo. Iš lauko apšiltintas, apkaltos dailylentės, sudėti langai ((duomenys neskelbtini)). Mokėjo už padidintą galią, pirko langus, už darbus mokėjo, buvo daug pirkimų iš šono. Mokėdavo ir už vežimus, lentas. Visos lėšos buvo išleistos namo remontui. Atsakovas žinojo nuo pat pirmos dienos apie kreditą, kas jiems padės. Jis šiuo metu moka laikinąsias po 400 Eur. Prašo po 330 Eur kiekvienam vaikui, nes yra perskaičiuojamas minimalus vaiko išlaikymas. Yra standartai, kiek maždaug skiriama. Suma yra pakankamas materialus išlaikymas. Nėra spec. poreikių, sveikatos sutrikimų, brangių privačių būrelių. Lėšos skirtos maistui, komunaliniams mokesčiams, kurui, automobilio remontui. Sūnus lanko krepšinį ir anglų būrelį, dukra plaukimą ir šokių būrelį, jie yra mokykloje. Praeitais metais reikėjo matematikos korepetitoriaus, šiais metais dar neėmė, nes bando savo jėgomis, o jeigu prireiks, samdys. Už būrelius ir darželį reikia mokėti. Dėl garažo. Jis buvo pirktas su mintimi, kad laikyti ūkio techniką. P. jokios technikos neturi. Ji turi technikos. Atsakovas ten yra pasidėjęs kelis maišus kukurūzų. Yra laikomi vasariniai lauko baldai. Dėl namo. Sakė, kad reikia namą remontuoti dėl vaikų, kol jie maži. Dėl baudos. Atsakovas gavo baudą, jis buvo nusprendęs kirsti malkas, tikslas buvo taupyti baudai. Tačiau būdavo išgėręs, ir kai atėjo terminas mokėti baudą, nebuvo nieko susitaupęs. Ji iš „Germanto lobis“ paskolos sumokėjo baudą, paskolą ji pati moka. Gyvenimas kartu bendroje sutuoktinių nuosavybėje nėra įmanomas. Būdavo baisu užmigti namuose, nori ramybės. Iš atsakovo girdi tik priekaištus dėl vaikų. Vaikai tėvą myli, tačiau jis nerodo didelio noro bendrauti su vaikais. Iki „Germanto lobio“ paskolos gavimo oficialių sąskaitų medžiagoms yra apie 70 000, tas 50 000 „Germanto lobis“ tam, kad išsigryninti pinigus ir sumokėti už darbus, sumokėti baudą. Iš paskolos pinigų grąžino skolas giminaičiams. TAR3 atsakovui pinigus skolino, nežinojo, bet kad teikė pagalbą, žinojo. Apie skolas ir grąžinimus nėra girdėjusi. Nėra žinoma kokias išlaidas patyrė atsakovas vykdydamas ūkinę veiklą. Visa atsakomybė ir visas darbas buvo atiduotas trečiajam asmeniui. Kol vyko statybos, visi pinigai ėjo į namą, nepirko naujų automobilių, firminių rūbų. Pirko medžiagas, mokėjo statybininkams už darbą. Skyrybų procesui pradėjo ruoštis kai buvo mediacijos procesas. Po kelių dienų buvo (duomenys neskelbtini) atvejis, grįžęs iš ligoninės gavo dokumentus dėl mediacijos. Nesiruošė. B. daryti pavedimai ūkio reikalams. Kai nusprendė P. dalyvauti NMA paramoje, pats inicijavo jo mamą, ji sutvarkė paskolą, pats išsirinko techniką ir paskutinę dieną pasakė, kad nebenori ir „pati pasiimk“. Tai mama mokėdavo už traktorių ir plūgą. Pats pardavė ir perrašė. Kai gyveno pas mamą 10 metų, nei ji, nei atsakovas nemokėjo už nieką. P. pajamų netvarkė. Niekada nežinojo P. sąskaitų prisijungimų, nežino kokios buvo jo išlaidos. Ūkį tvarko trečiasis asmuo, ji nežinojo kaip tvarkomos lėšos. Ūkis yra įsteigtas iki santuokos sudarymo. Iš jos asmeninės sąskaitos buvo pervesta trečiajam asmeniui. Ūkis buvo vykdomas visą laiką, pervedimai buvo sutapimas. Pripažino, kad lėšos buvo pervestos, bet ne šeimos uždirbtos. Nežino P. pajamų. Namo vertė yra nustatyta pagal Registrų centre nurodytą sumą. Nesiekia nustatyti mažą kainą. Neprieštarauja ir sutinka su nustatyta verte. Žemės sklypas priklauso asmeninės nuosavybės teise atsakovui. Yra kitas įvažiavimas į sklypą, kuris nėra patogiausias, nėra iš viso kelio. Šiuo metu ūkio technikos nelaiko garaže, nes vyksta skyrybų procesas. Ten buvo laikomas purkštuvas. Šitas purkštuvas yra praktiškai nenaudojamas. Negali atsakyti ar garažo dalys yra lygios, reikia išmatuoti, apytiksliai lygios. N. yra ir anksčiau skolinusi pinigus. Patvirtina, kad atliko mokėjimus N., patvirtina, kad tai buvo 5 695 Eur suma. Turėjo ir seniau skolų TAR3. Patvirtina, kad jos ūkio sąskaitą tvarkė TAR3. Žinojo, kad P. sąskaitą tvarkė TAR3. Nežino, kaip buvo panaudotos lėšos. Nemato prasmės nustatyti konkrečios bendravimo tvarkos, nes atsakovas nerodo noro su jais bendrauti. Nuo birželio iki rugsėjo mėnesio buvo dvi dienos pasimatymų su vaikais. Neprieštarauja, kad atsakovas pasiimtų vaikus su nakvyne. Yra buvę atvejų kai palieka vaikus blaiviam, o pasiėmė „girtas“. Ūkį vykdo savo vardu, veikla – grūdiniai ir galvijai. Šiai dienai ūkis nėra niekam skolingas. Skola TAR3 yra ta pati, nėra sumažėjusi. Atsakovas išgėręs buvo agresyvus, yra trenkęs į ranką. Jeigu ieškinys būtų patenkintas, ji įsipareigotų dengti visus kreditorinius įsipareigojimus, solidarumas išlieka ir jo niekas nepakeis. Atsakovas apdirbo žemę visuose trijuose ūkiuose, tačiau už tai gavo atlyginimą. Ieškinio atsisakymo pasekmės yra žinomos. Pilnai palaikė savo patikslintą ieškinį, išskyrus 22 punktą. P. vardu registruoti automobiliai lieka jam, jos vardu registruoti automobiliai liekai jai. Dėl telyčaitės sutinka, kad bus atsiskaityta. Gyvuliai auginami ūkyje, telyčaitė buvo registruota jos ūkyje, ji naudojama ūkyje. 2024 m. spalio 3 d. nebegyveno kartu, buvo pateiktas pradinis ieškinys. TAR3 paskolinti pinigai buvo naudojami namo rekonstrukcijai. Laikosi patikslinto ieškinio pozicijos, kad jai turėtų būti priteistas garažas, o jam kompensacija. Jeigu teismas nuspręstų palikti bendraturčiais, tegul lieka jam garažas. Nenori turėti nieko bendro. Palaikė garažo nurodytą vertę. Sutinka su konsultacinės išvados nurodyta namo verte. Teismo posėdyje ieškovės atstovė advokato padėjėja Laura Andrijauskienė nurodė, kad atsisako patikslinto ieškinio 22 punkto reikalavimo, kadangi kreditas yra pilnai padengtas. Ieškinio dalies atsisakymo pasekmės žinomos. Prašė patikslintą ieškinį tenkinti, ir atmesti atsakovo priešieškinį tose dalyse, kurie nesutampa su ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimais. Nurodė ieškinyje, atsiliepime į priešieškinį nurodytas aplinkybes. Papildomai nurodė, kad ieškovė su vaikais ketina gyventi (duomenys neskelbtini), kur namas nėra iki galo įrengtas, reikės įrengti vaikų kambarius, nupirkti baldus, vaikus vežti į mokyklas ir išlaidos tik didės. Ieškovė prašo tik minimalios išlaikymo vaikams sumos. Atsakovas yra darbingas, vengia nurodyti savo darbo užmokestį, tačiau bylos nagrinėjimo metu nurodė apie ateities planus, pirkinius, todėl galima spręsti, kad atsakovas yra pajėgus mokėti išlaikymą nepilnamečiams vaikams. Ieškovė nenori bendrosios dalinės nuosavybės su atsakovu. Ieškovė mano, kad jeigu atsakovui yra reikalingas garažas daiktams laikyti bendrosios dalinės nuosavybės vardu, tai ieškovė sutiktų garažą perleisti atsakovui, o jis sumoka kompensaciją ieškovei. Ieškovė visiškai nepasitiki atsakovo gebėjimu atsiskaityti ir mokėti skolas. Šiai dienai atsakovas sutiko mokėti vaikams išlaikymą po 300 Eur, šiuo metu moka po 200 Eur pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, yra susidaręs įsiskolinimas 4 000 Eur, todėl ieškovė abejoja atsakovo gebėjimu mokėti kreditoriams ir vykdyti įsipareigojimus. 100 000 buvo išleista namo rekonstrukcijai, paskola „atėjo“ vėliau. Atsakovas nuo 2025 metų asmeniškai pradėjo vykdyti savo ūkinę veiklą. Atsakovas neįrodė ir nepateikė įrodymų, kad ieškovė pervedė šeimos pinigus trečiajam asmeniui. Pats atsakovas nurodė, kad prie namo rekonstrukcijos buvo naudojami TAR3 pinigai. Pagal pateiktus įgaliojimus skolintis atsakovo vardu pinigus baigėsi 2023 m. kovo 16 d., šis įgaliojimas atsakovo nebuvo panaikintas. Atsakovas buvo informuotas ir ieškovė turėjo teisę skolintis. Ieškovė baudą sumokėjo iš kredito, tą paskolą šiai dienai ieškovė moka. Teismo posėdyje atsakovas ATS1 nurodė, kad palaiko priešieškinio reikalavimus, ieškinį palaiko tik tose dalyse, kurios nurodytos atsiliepime. Paaiškino, kad dirbo trijuose ūkiuose, prisidėjo prie šeimos gerovės, pradirbo apie 3 metus, prieš pradedant remontuoti namą. Remontuojant namą dirbo. Šiuo metu yra (duomenys neskelbtini). Sutinka, kad santuoka būtų nutraukta. Savo kaltę šiek tiek įžvelgia, tačiau nesutinka, kad nuolat piktnaudžiavo alkoholiu. Nesmurtavo. Buvo nesutarimų, neišsikalbėjo iki galo, todėl ir skiriasi. Buvo skirtingi požiūriai į gyvenimą. Iš ieškovės pusės nebuvo noro kalbėtis, išsiaiškinti iki galo. Anksčiau buvo pagarba, paskutiniu metu dingo tiek vienam, tiek kitam. Dinginėti pradėjo prieš dvejus metus. Seniau dirbdavo užsienyje, vesdavo lėšas E., po 600-700 Eur. Kai prasidėjo „Kovidas“ nusprendė nebevykti į užsienį. Tada užsiėmė ūkine veikla pas N., dirbo bendrai visuose trijuose ūkiuose, dirbo žemės darbus. Buvo daug dirbama, dirbo prieš renovaciją, renovacijos metu ir po renovacijos. Tuo metu kol dirbo ūkyje, jo vienintelės pajamos buvo 1 000 Eur iš TAR3. Gautas pajamas panaudojo namo paskolai, 300 Eur duodavo E. ir jam likdavo 400 Eur pačiam pragyventi. Tuos 3 metus priekaištų nebuvo. Buvo vieną kartą stipriai išgėręs, pateko į ligoninę, nes buvo didelis barnis su žmona. Vertina, kad šiuo metu neturi priklausomybės alkoholiui, vartoja retkarčiais. Galėjo daryti įtakos alkoholis santykiams, vartodavo ir kartu, ir atskirai. Jis yra daugiau kaltas, tačiau yra abu kalti dėl santuokos nutraukimo. Dėl pavardžių sutinka. Dėl vaikų gyvenamosios vietos sutinka, dėl išlaikymo vaikams sutinka. Namo su ūkiniais pastatais ir žemės sklypo vertė yra 120 000 Eur, su garažo verte, nurodyta ieškinyje, sutinka. Viename būste išsiskyrus negalėtų gyventi. Dėl 8000 Eur kompensacijos nesutinka, nes pinigai panaudoti iš bendro kredito. Dėl kreditorinių įsipareigojimų „Swedbank“ ir „Germanto lobis“ sutinka. Dėl kreditorinio įsipareigojimo TAR3 nesutinka, nes yra įrodymai, pavedimai. Jam asmeniškai nebuvo paskolinta pinigų. Kad tokia suma buvo paskolinta, kada skolinosi, kaip skolinosi nežinojo. Buvo parašyti įgaliojimai tiek E., tiek N.. Jam buvo pasakyta rūpintis ūkiu, o jos rūpinsis namo remontu. Apie nurodytą sumą sužinojo teismo metu. Dėl garažo nustatymo asmenine nuosavybe. Prašo todėl, nes vykdo ūkinę veiklą, deklaruoja pasėlius, ateityje planuoja laikyti žemės ūkio techniką. Toliau ketina vykdyti ūkinę veiklą. Jo manymu teisingiausia būtų, kad namas liktų jai, į ūkinį pastatą neinvestuoti pinigai, žemės sklypą dalinti lygiomis dalimis. E. pasilieka namą, jis pasilieka ūkinį pastatą. Sutinka, kad jai liktų namas, o jam kompensacija. Šiuo metu dirba (duomenys neskelbtini), dirba statybininku, vaikų išlaikymui skiria po 400 Eur. Prieš paduodant skyryboms yra pavedimų išrašai po 600-700 Eur, kad vaikams skirdavo. Su ieškove santykiai yra blogi, praktiškai nebendrauja, tik dėl vaikų bendrauja. Savarankiškai ūkinę veiklą pradėjo vykdyti nuo šių metų, t. y. 2025 metų. Bendru sutarimu buvo vykdoma veikla, t. y. jo laukai, N. technika. N. kuras, sėklos, ji ir pasiėmė visas pajamas. Už derlių pasiėmė N., jis sumokėjo už žemės nuomą ir kas liko pasiliko sau, toks buvo susitarimas. Šiuo metu garaže nelaiko technikos. Nei E., nei N. technikos nelaikė, ten stovi tik purkštuvas. Ten buvo šiukšlynas, jis sutvarkė. Buvo bendri ūkiai, tuose ūkiuose žemės darbus vykdė jis. Garažas yra bendras jo ir E. turtas, tiksliai nežino kaip jis įgytas. Nieko nėra skoloje N.. Jam mokėjo darbo užmokestį už darbą ūkyje. Negali pasakyti kokios yra mėnesinės pajamos. Gavo išmokas iš ūkinės veiklos, dar gaus už produkciją. Kukurūzus nupjovė 2025 m. spalio 13 d., samdė žmogų. Užsienyje dirba nuo 2018 metų. Planuoja investuoti į ūkį. Gyvenamasis namas 105 tūkst., nes minusuojamas žemės sklypas ir ūkinis pastatas. Buvo nuspręsta namo remontą daryti iš bendrų visų trijų ūkių, jam buvo pasakyta rūpintis ūkiu, technikos remontais, o jos rūpinsis namo remontu. Žinojo, kad prisidės iš ūkio, tačiau nežinojo, kad pati N. asmeniškai paskolins 34 tūkst. Visi trys nusprendė rekonstruoti namą. Už medžiagas mokėjo E.. Gal kažkiek ir mokėjo N., bet tikrai ne 34 tūkst. Gal kažkiek finansiškai ir padėjo TAR3 . N. ūkyje turėjo įgaliojimą, ji pati pervesdavo, pati nuimdavo. Ūkį tvarkė buhalterė ir N.. Daugiau kreditorių neturi. Sutinka dėl 5000 Eur kompensacijos dėl baudos. 2015 m. dirbo užsienyje. Negali pasakyti, kiek tiksliai buvo vykdomas ūkis. Popierius tvarkydavo ieškovės mama. Turėjo gyvulių, užsienyje būdamas nešėrė gyvulių, kai grįždavo į Lietuvą padėdavo. 2015 metais įregistravo ūkį, (duomenys neskelbtini) -2023 metais pats dirbo ūkyje, visi šienavimai, remonto darbai, buvo 3 bendri ūkiai. Nori kurti ateitį Lietuvoje, planuoja ūkininkauti. Prašo atidalinti ūkinį pastatą, žemės sklypą. Prisideda prie kitų išlaidų vaikams, nupirko naują telefoną dukrai, nuperka kažką, sūnui atidavė savo telefoną. Sutinka su gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo dydžio, dėl bendravimo tvarkos neturi pretenzijų. Nėra kreditorinių įsipareigojimų, kurie nebūtų įtraukti į bylą. Sutinka nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Sutinka, kad (duomenys neskelbtini) faktiškai pradėjo gyventi skyrium. Dėl telyčaitės sutinka, kad atsiskaitytų. Dėl automobilių sutinka. Dėl turto padalinimo palaikė priešieškinyje pateiktą informaciją. Dėl 8000 Eur kompensacijos nesutinka, paskola nebuvo panaudota ne pagal paskirtį. Dėl kreditorinių įsipareigojimų kredito unijai „Germanto lobis“, dėl kitų kreditorių palaikė atsiliepime ir kituose procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes. Dėl gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) sutinka. Dėl atidalinimo iš bendrosios nuosavybės palaikė priešieškinyje nurodytą poziciją, dėl kompensacijos dydžio ir termino nesutinka. Kito žinomo dalintino turto nėra. Teismo posėdyje atsakovo ATS1 atstovas advokatas Vaclovas Akavickis prašė tenkinti priešieškinio reikalavimus, ir tenkinti ieškovės reikalavimus, su kuriais atsakovas sutinka, kitus ieškovės reikalavimus atmesti pilna apimti, kuriuos nurodė atsiliepime į patikslintą ieškinį. Nurodė atsiliepime į ieškinį ir priešieškinyje nurodytas aplinkybes. Papildomai nurodė, kad vaikai neturi papildomų poreikių. Vaikų pateiktos išlaidos yra nepagrįstos. Ieškovė neūkininkauja. Atsakovas yra PVM mokėtojas. Vedė tris bendrus ūkius, atsakovas buvo įgaliojęs trečiąjį asmenį ir sutuoktinę vykdyti ūkines funkcijas, bet ir valdyti sąskaitas, atlikti kitus veiksmus, reikalingus ūkio gerovei. Tuo laikotarpiu, kai galiojo įgaliojimai, atsakovas visiškai nesikišo į ūkio valdymą ir buvo išvykęs į užsienį. Grįžęs atlikinėjo ūkio darbus, buvo įdarbintas savo sutuoktinės mamos ūkyje ir dirbo visuose trijuose ūkiuose. Santuokos metu įgytos pajamos yra santuokos metu įgytas turtas. Atsakovas laikosi pozicijos, kad nėra skolingas trečiajam asmeniui TAR3. Jeigu teismas nuspręstų netenkinti priešieškinio reikalavimo dalį žemės sklypo priteisti atsakovui, o gyvenamąjį namą ir ½ dalį žemės sklypo ieškovei, vertė pasirinkta pagal masinio vertinimo kainą. Atsakovas pateikė konsultacinę išvadą, kurioje nurodyta 120 000 Eur. Išvada nėra nuginčyta. Prašo vadovautis konsultacine išvada dėl galimos kainos, nes yra atlikta pagal dabartinę situaciją, atliktus pokyčius. Kompensacijos sumokėjimo terminas neatitinka sąžiningumo principų, nepasiūlytas mokėjimo grafikas. Atsakovas sutinka, kad turtas būtų padalintas lygiomis dalimis, priešieškinio reikalavimų nekeičia. Prašo vadovaujantis procesiniais dokumentais ir rašytiniais įrodymais. Teismo posėdyje trečiasis asmuo TAR3 nurodė, kad sutinka su ieškiniu. Paaiškino, kad ūkiai nebuvo apjungti į vieną bendrą. E. ūkis buvo sukurtas 2012 metais, P. nebuvo prie ūkio. Jos ūkininkavo, rašė projektus. Visi trys žmonės dirbo kaip savo ūkiuose, ir pinigais jie disponavo kiekvienas savo ūkyje. Ji paremdavo šeimą. Pagrindinis ginčas tarp jų buvo dėl ūkininkavo. Neįmanoma gyventi jiems bendroje vietoje, nes kiekvienas grįžimas iš užsienio pasibaigia neramumais. Vedė pinigus E. namo statyboms. Kai P. nutraukė įgaliojimą, ji neturėjo prieigos prie banko. Pragyveno pas ją 10 metų, nemokėjo nei už maistą, nei mokesčių. E. yra perrašiusi žemės 24 ha ne santuokos metu. Visada padėjo šeimai, stengėsi kiek galėjo padėti. Dėl santuokos nutraukimo sutinka. Rašytinės paskolos sutarties nebuvo pasirašyta, pervedinėjo pinigus pagal apmokamas sąskaitas. Piniginės lėšos turi būti grąžinamos per laiką. Pinigai nebuvo dovanojami, beprocentinė pagalba, kad galėtų apmokėti už atliekamus darbus. Ji tvarkė buhalteriją visiems ūkiams. Nuo 2024 m. sausio 1 d. nebetvarko atsakovo buhalterijos, ieškovės tebetvarko. Neturi jokių skolų ir kreditorių ieškovė. Šiai dienai nieko negali pasakyti apie atsakovo ūkį. Negyvena kartu su ieškove, E. gyvena bute su vaikais, namas neįrengtas iki galo. Su ieškove dažnai susitinka, bendrauja, yra artimas santykis tarp mamos ir dukros. Ieškovė nori gyventi su vaikais name, sūnus labai nori taip pat gyventi, galvoja apie savo kambarį. Pinigų nedovanojo kas atlikta mokėjimais per banką. Abiem buvo užrašytas garažas. E. reikalingas garažas, yra ūkio daiktai. Apie sodybą (kažkokiam kaime kitame) buvo P. svajonė, apie tą sodybą nieko negali pasakyti. E. ūkinę veiklą vykdo nuo 2014 metų, atsakovas – nuo 2015 metų. Atsakovas važinėjo į užsienį, važinėdamas negalėjo vykdyti ūkinės veiklos. E. visą laiką buvo Lietuvoje, nebuvo išvykusi. Faktinę ūkinę veiklą vykdė ji. Šiuo metu neturi jokių santykių su atsakovu. Atsakovui vedė pinigus už atlyginimą, už advokatus, už parduotus gyvulius. Atsakovą atleido, nes pradėjo nesaikingai vartoti alkoholį, reikalauti didesnės algos, kurios net didžiausi ūkininkai nemoka. Nereikalavo iš atsakovo grąžinti pinigų. Jeigu atsakovas būtų panaudojęs savo lėšų namo remontui, gal būtų buvusi kitokia namo situacija. Pinigai iš NMA gaunami už gyvulių auginimą, už žemės pasėlių deklaravimą, susiję su jos veikla. Ieškovė ir atsakovas gaudavo pinigus už užaugintus gyvulius, parduodavo gyvulius „Agrofirmai“. Yra ūkininkaujama, patirdavo išlaidas, todėl dalį pajamų pervesdavo. Ji, kai trūkdavo pinigų, sumokėdavo už pašarus, kurą. Pinigai namo remontui buvo pervesti iš jos asmeninio ūkio, 34 tūkst. Dėl kitų pinigų pretenzijų nekelia ir nereikalauja. Žinojo P., kad ji mokėjo už rangos darbus. Dėl to nebuvo jokios reakcijos. Negali pasakyti keliais pavedimais suteikė paskolą, ją pervedinėjo į E. „Swedbank“ sąskaitą, galėjo būti 10, virš 10. Pervedimai buvo atlikti E., o ne pagal konkrečią sąskaitą faktūrą. Su kiekvienu pavedimu P. neskambino. Pinigai buvo panaudoti šeimos gerovei. Kai buvo grįžęs kvietė policiją, aplinkosaugą. Faktiškai ūkio darbus E. ūkyje atlieka ji, jos sugyventinis. Teismo posėdyje išvadą teikiančios institucijos Tarnybos atstovė Gabija Dijokienė nurodė, kad palaiko išvadą, pateiktą 2025 m. liepos mėnesį. Nurodė išvadoje nurodytas aplinkybes. Papildomai nurodė, kad nėra prieštaravimų, kad vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove IES1 . Skyrius neturi duomenų, kad mama netinkamai rūpintųsi vaikais, nepaisytų jų interesų. O. Š. ir E. Š. neturi specialių poreikių, kad reikėtų papildomo išlaikymo per mėnesį. Skyrius neabejoja, kad asmuo, kuris gyvena su vaikais, puikiai žino vaikų poreikius, tenkina vaikų poreikius ir ieškovei situacija yra geriausiai žinoma. Teismas k o n s t a t u o j a : Ieškinys tenkinamas iš dalies. Priešieškinis tenkinamas iš dalies. Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir ginčo esmės. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas susituokė (duomenys neskelbtini) Ubiškės Angelų Sargų bažnyčioje, Telšių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje (duomenys neskelbtini) santuoka įtraukta į apskaitą, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (Failas 1, (toliau – f.), bylos lapas (toliau – b. l.) 17). Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad šalims (duomenys neskelbtini) gimė dukra E. Š. (f. 1, b. l. 21, 90). Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad šalims (duomenys neskelbtini) gimė sūnus O. Š. (f. 1, b. l. 22, 90). Ginčas byloje kilo dėl santuokos nutraukimo ir turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės (žr. šio sprendimo 1 punktą). Dėl santuokos nutraukimo, ir dėl sutuoktinių pavardžių po santuokos nutraukimo. CK 3.60 ir 3.61 straipsniuose nustatytos santuokos nutraukimo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės sąlygos. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio pareigas, nustatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Esminės sutuoktinių tarpusavio pareigos įtvirtintos CK 3.27 straipsnyje – sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo, o CK 3.30 straipsnyje išdėstytos sutuoktinių pareigos išlaikyti ir auklėti savo nepilnamečius vaikus. CK 3.60 straipsnio 3 dalyje išvardytos teisinės prezumpcijos, kai pripažįstama, jog santuoka iširo dėl sutuoktinio kaltės. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį stengiantis išsaugoti santuoką tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010; 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011; kt.). Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina (CK 3.60 straipsnio 3 dalis). Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovas vartojo alkoholį, žodžio nesilaikydavo, buvo neatsakingas. Ginčo byloje nėra, kad sutuoktiniai kartu nebegyvena nuo (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, jog pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia remdamasis tikimybių pusiausvyros principu. Jeigu pateikti įrodymai leidžia teismui padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo, negu neegzistavo, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad santuokos nutraukimas dėl vieno iš sutuoktinių kaltės yra pakankamai griežta atsakomybės forma, todėl ji taikoma tik tinkamai nustačius jos taikymo sąlygas – kaltus sutuoktinio veiksmus ar neveikimą ir jų priežastinį ryšį su kilusiais žalingais padariniais – santuokos nutraukimu. Tačiau tarpusavio asmeniniams santykiams būdinga tai, kad vieno asmens elgesys dažniausiai sąlygoja kito asmens elgesį. Todėl tais atvejais, kai vienas sutuoktinis elgiasi netinkamai, santuokoje kylančių problemų savalaikis pastebėjimas ir jų sprendimas didele dalimi priklauso ir nuo kito sutuoktinio, ypač jo netoleravimo tokio elgesio bei tokio elgesio priežasčių. Tačiau jei sutuoktiniai laiku nepastebi ir nesprendžia santuokoje kylančių problemų, jų tarpusavio ryšiai gali nutrūkti, bet ne dėl vieno iš sutuoktinių kaltės, o dėl jų abiejų nesugebėjimo rasti sprendimą, net ir taikiai išsiskirti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020). Tinkamo įrodinėjimo proceso užtikrinimas yra neatskiriamas nuo tinkamo įrodinėjimo naštos paskirstymo. Rungtyniško proceso esmė yra ta, kad įrodinėja ta šalis, kuri teigia. Ši principinė nuostata yra įtvirtinta tiek CPK 12 straipsnyje, kuris reglamentuoja rungimosi principą, tiek CPK 178 straipsnyje, kuris apibrėžia įrodinėjimo pareigą. Abiejų šių proceso teisės normų turinys yra iš esmės tapatus: šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, nebent yra remiamasi aplinkybėmis, kurių civilinio proceso įstatymo nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Rungimosi principas, be kita ko, suteikia teisę (kartu – procesinę pareigą) šalims ne tik įrodinėti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, bet ir teikti įrodymus, paneigiančius kitos šalies įrodinėjamas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-28-701/2020, 59 punktas). Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad ieškovė į bylą nepateikė įrodymų, iš kurių būtų galima padaryti išvadą, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės. Ieškovė teigia, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (minėta). Atsižvelgiant į aukščiau nustatytas aplinkybes, bei į tai, kad byloje iš esmės ginčo dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nėra, teismas sprendžia, jog nėra pagrindo konstatuoti vieno ieškovės ar atsakovo kaltės dėl santuokos nutrūkimo, todėl kiekvieno iš sutuoktinių kaltės laipsnis nagrinėjamu atveju nėra aktualus. Šiuo atveju abu sutuoktiniai nesugebėjo siekti šeimos darnos abipusiu sutarimu ir pagarba, todėl pripažįstama, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis). CK 3.24 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka santuoka sudaroma pagal atitinkamos religijos (kanonų) teisės nustatytą procedūrą. CK 3.24 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog santuokos sudarymas bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sukelia tokias pat teisines pasekmes kaip ir santuokos sudarymas civilinės metrikacijos įstaigoje civilinės būklės aktų registravimą reglamentuojančio įstatymo nustatyta tvarka, jeigu: 1) nebuvo pažeistos šio kodekso 3.12–3.17 straipsniuose nustatytos santuokos sudarymo sąlygos; 2) santuoka buvo sudaryta pagal Lietuvos Respublikoje įregistruotų ir valstybės pripažintų religinių organizacijų kanonų nustatytą procedūrą; 3) santuokos sudarymas bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka buvo įtrauktas į apskaitą civilinės metrikacijos įstaigoje civilinės būklės aktų registravimą reglamentuojančio įstatymo nustatyta tvarka. CK 3.24 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu santuoka sudaryta bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka, religinė bendruomenė ar religinė bendrija privalo per dešimt dienų po šios santuokos sudarymo pateikti santuokos sudarymo vietos civilinės metrikacijos įstaigai teisingumo ministro nustatytos formos pranešimą apie santuokos sudarymą bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka. Tokiu atveju santuoka laikoma sudaryta nuo jos sudarymo bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka dienos. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė ir atsakovas susituokė (duomenys neskelbtini) Ubiškės Angelų Sargų bažnyčioje, Telšių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje (duomenys neskelbtini) santuoka įtraukta į apskaitą, įrašo Nr. 179 (f. 1, b. l. 17), panaikinamas (duomenys neskelbtini) Telšių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje padarytas įrašas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl IES1 (iki santuokos turėta pavardė – B.) ir ATS1 , Ubiškės Angelų Sargų bažnyčioje (duomenys neskelbtini) sudarytos santuokos įtraukimo į apskaitą, dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Šalims išlaikymo vienas iš kito nereikalaujant, išlaikymas jiems nepriteisiamas (CK 3.59 straipsnis, 3.72 straipsnio 1 dalis). Ieškovė ieškiniu prašo nustatyti, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių IES1 ir atsakovo ATS1 turtinėms teisėms ir pareigoms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi, t. y. nuo (duomenys neskelbtini) (minėta). CK 3.67 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo teisme dienos arba nuo notaro patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių įsigaliojimo dienos. CK 3.67 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis, išskyrus tą, kuris buvo pripažintas kaltu dėl santuokos iširimo, gali prašyti, kad teismas nustatytų, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi. Atsižvelgiant į tai, kad byloje ginčo dėl šio ieškinio reikalavimo nėra, nustatoma, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių IES1 ir ATS1 turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo (duomenys neskelbtini). Ieškovė ieškiniu prašo nutraukus santuoką, palikti pavardes: ieškovei – B., atsakovui – Š. (minėta). Pagal CK 3.69 straipsnio 1 dalį, sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę. CK 3.69 straipsnio 2 dalis nustato, kad jeigu santuoka buvo nutraukta dėl vieno sutuoktinio kaltės, tai kito sutuoktinio reikalavimu teismas gali uždrausti kaltam dėl santuokos iširimo sutuoktiniui pasilikti santuokinę pavardę, išskyrus atvejus, kai sutuoktiniai turi bendrų vaikų. Nagrinėjamu atveju konstatuota, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Nagrinėjamu atveju ginčo dėl šio ieškinio reikalavimo (dėl pavardžių po santuokos nutraukimo) nėra, todėl šis reikalavimas tenkinamas (CK 3.69 straipsnio 1, 2 dalys). Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo. Ieškovė prašo padalinti santuokoje įgytą turtą (žr. šio sprendimo 1.10. – 1.18. punktus). Atsakovas priešieškiniu prašo padalinti santuokoje įgytą turtą (žr. šio sprendimo 6.7 punktą). Ieškovei IES1 ir atsakovui ATS1 bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso šis nekilnojamasis turtas: Pastatas - Gyvenamasis namas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) , adresas: (duomenys neskelbtini); 2525/6694 dalys pastato – autogaražo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) , adresas: (duomenys neskelbtini). Bylos šalių santuokos metu buvo įgyti šie automobiliai: (duomenys neskelbtini), valstybinis registracijos Nr. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini), valstybinis registracijos Nr. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini), valstybinis registracijos Nr. (duomenys neskelbtini). Bylos šalių santuokos metu buvo įgyta telyčaitė, gimimo data (duomenys neskelbtini) (vertė 750 Eur) (f. 10, b. l. 143). Šį turtą ieškovė prašo padalinti. Tarp kredito gavėjų ieškovo ATS1 , IES1 ir „Swedbank“ AB 2018 m. kovo 16 d. buvo sudaryta Kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią buvo suteiktas 42 400 Eur kreditas būstui su priklausiniais ir žemės sklypui pirkti (perkamas gyvenamasis namas su priklausiniais ir žemės sklypas, adresas (duomenys neskelbtini)) (f. 1, b. l. 146-162, 164-180). Neįvykdytų pagal šią kredito sutartį įsipareigojimų „Swedbank“ AB suma 2026 m. balandžio 9 d. yra 35 350,56 Eur (f. 11, b. l. 159). Tarp IES1 ir Kredito unijos „Germanto lobis“ 2023 m. kovo 8 d. buvo sudaryta Kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią buvo suteiktas 50 000 Eur kreditas namo (duomenys neskelbtini) renovacijai (f. 1, b. l. 114-124). Neįvykdytų pagal šią kredito sutartį įsipareigojimų kredito unijai „Germanto lobis“ suma yra 48 417,13 Eur (f. 11, b. l. 189). Tarp IES1 ir Kredito unijos „Germanto lobis“ 2022 m. spalio 19 d. buvo sudaryta Kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią buvo suteiktas 2 970 Eur kreditas (f. 2, b. l. 115-124). Kredito unijos „Germanto lobis“ 2026 m. balandžio 22 d. Pažymoje apie padengtą kreditą nurodyta, kad IES1 kreditą pagal kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), yra pilnai padengusi (f. 11, b. l. 186-187). Ieškovei IES1 ir atsakovui ATS1 lygiomis dalimis priklauso šis nekilnojamasis turtas, esantis adresu (duomenys neskelbtini): Žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ; Pastatas - Gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ; Pastatas - Ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ; Pastatas – Viralinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ; Pastatas – Tvartas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ; Pastatas – Daržinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) . Ieškovei IES1 asmeninės nuosavybės teise priklauso šis turtas: Automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (f. 1, b. l. 24); Žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , adresas: (duomenys neskelbtini); Žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , adresas: (duomenys neskelbtini); Žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , adresas: (duomenys neskelbtini); Žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , adresas: (duomenys neskelbtini);Žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , adresas: (duomenys neskelbtini); Žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , adresas: (duomenys neskelbtini); Butas/Patalpa – Butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , adresas: (duomenys neskelbtini); Žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , adresas: (duomenys neskelbtini); Žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , adresas: (duomenys neskelbtini); Žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , adresas: (duomenys neskelbtini); Žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , adresas: (duomenys neskelbtini); Žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , adresas: (duomenys neskelbtini); Žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , adresas: (duomenys neskelbtini); Žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , adresas: (duomenys neskelbtini); 1/2/ dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , adresas: (duomenys neskelbtini); 1/2/ dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , adresas: (duomenys neskelbtini); Žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , adresas: (duomenys neskelbtini); Žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , adresas: (duomenys neskelbtini); Žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , adresas: (duomenys neskelbtini); Žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , adresas: (duomenys neskelbtini) (f. 1, b. l. 26-84, 85-86). Atsakovui ATS1 asmeninės nuosavybės teise priklauso šis turtas: Transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valstybinis registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) (f. 1, b. l. 25). Žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , adresas: (duomenys neskelbtini); Žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , adresas: (duomenys neskelbtini) (f. 1, b. l. 87-88). Vadovaujantis CK 3.116 straipsnio 1 dalies nuostatomis, turtas, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, gali būti padalytas sutuoktiniams jų susitarimu arba teismo sprendimu. Teismo sprendimu padalijamas turtas, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos (CK 3.127 straipsnio 1 dalis). Turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes (CK 3.127 straipsnio 3 dalis). Kasacinio teismo praktikoje dėl turto padalijimo sutuoktiniams būdo parinkimo nuosekliai pažymima, kad turto padalijimo natūra principas yra prioritetinis, nes toks padalijimo būdas labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises. Tačiau šis prioritetas nėra absoliutus ir kiti (ne natūra) turto padalijimo būdai gali būti taikomi esant pakankamai rimtam pagrindui, patvirtinančiam padalijimo natūra nepriimtinumą ar negalimumą. Negalimumas yra objektyvus – techniškai neįmanoma konkrečių turto objektų paskirstyti ar turto dalių atskirti (pvz., dėl pernelyg mažos priklausančios dalies, nesant izoliuotų patalpų ir techninių sąlygų jas atskirti). Nepriimtinumas vertinamas kaip subjektyvaus pobūdžio aplinkybė – bendraturčių santykiais, jų galimybe objektą bendrai valdyti ir naudoti. Įvertinant pastarąją aplinkybę gali turėti reikšmės, kokios paskirties yra dalijamas objektas, kokie bendraturčių santykiai ir kt. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-137-378/2018 27 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Be to, teismas, spręsdamas dėl santuokinio turto padalijimo būdo, turėtų visų pirma atsižvelgti į sutuoktinių pageidavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2006). CK 3.118 straipsnyje nustatyta bendro turto padalijimo tvarka. Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pagal byloje esančią medžiagą sudaromas ir teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje išdėstomas sutuoktinių turto balansas, t. y. teismas pirmiausia nustato bendrą sutuoktinių turtą ir kiekvieno iš jų asmeninį turtą (CK 3.118 straipsnio 1 dalis). Šios normos prasme turto sąvoka apima tiek aktyvą (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek ir pasyvą (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams). Taigi balanso sudarymas pradedamas nuo bendro ir asmeninio sutuoktinių turto nustatymo ir atskyrimo. Spręsdamas šį klausimą teismas vadovaujasi CK 3.87–3.91 straipsniais. Tokiu atveju, kai iš bendro sutuoktinių turto vykdytinų prievolių įvykdymo terminas nėra suėjęs, tai sutuoktinių bendro dalytino turto visuma yra mažinama prievolių (skolų) suma, tokiu būdu sudaromas turto balansas (CK 3.118 straipsnis). Tuo atveju, kai, sudarius balansą, paaiškėja, kad bendro turto liko, šis turtas padalijamas sutuoktiniams lygiomis dalimis, išskyrus atvejus, kai yra konstatuojamas pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo (CK 3.118 straipsnio 4 dalis, 3.117,3.123 straipsniai). Sudarant turto balansą (CK 3.118 straipsnis) bendro turto vertė sumažinama esamų solidariųjų prievolių (skolų) suma, o šalims dalijant turtą turi būti perduodamas turtas (aktyvas) ir atitinkama skolos dalis (pasyvas), be to, nustatoma, kiek vienam ir kitam sutuoktiniui turi būti kompensuojama iš bendro turto (CK 3.118 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-107-687/2019). CK 3.89 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas abiejų sutuoktinių atskirai įgytas iki santuokos sudarymo. Santuokos nutraukimo byloje dalijamas bendras sutuoktinių turtas. Šalims asmeninės nuosavybės teise priklausantis turtas (žr. aukščiau) santuokos nutraukimo byloje nedalijamas. Kaip minėta aukščiau, ieškovei ir atsakovui bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso šis nekilnojamasis turtas – gyvenamasis namas, adresas: (duomenys neskelbtini) (vidutinė rinkos vertė – 2 190 Eur), ir 2525/6694 dalys autogaražo, adresas: (duomenys neskelbtini) (vidutinė rinkos vertė – 6 978,26 Eur). Ginčo dėl šio turto vertės byloje nėra. Kaip minėta aukščiau, ieškovei ir atsakovui bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso transporto priemonės - (duomenys neskelbtini), valstybinis registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) (vidutinė rinkos vertė 1 299 Eur); (duomenys neskelbtini), valstybinis registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) (vidutinė rinkos vertė 7 500 Eur); (duomenys neskelbtini), valstybinis registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) (ieškinyje nurodyta, kad vertė nežinoma, tačiau automobilis nebrangus). Ginčo dėl šio turto vertės byloje nėra. Kaip minėta aukščiau, ieškovė prašo padalinti telyčaitę, gimimo data (duomenys neskelbtini) (vertė 750 Eur). Ginčo dėl šio ieškinio reikalavimo nėra. Paimtų ir negrąžintų kreditų „Swedbank“ AB ir kredito unijai „Germanto lobis“ likutį sudaro 83 767,69 Eur (35 350,56 + 48 417,13). Byloje ginčo nėra dėl gyvenamojo namo, adresu: (duomenys neskelbtini), padalijimo, todėl šis turtas priteisiamas atsakovui ir atitinkamai ieškovei priteisiama piniginė kompensacija 1 095 Eur, atsižvelgiant į atsakovui atitenkančią didesnę turto dalį. Ginčas byloje kilo dėl 2525/6694 dalių autogaražo, adresas: (duomenys neskelbtini). Pirmiausia, ištyrus byloje esančius įrodymus nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas vykdo ūkininkavimo veiklą, šalių santykiai yra konfliktiški. Teismas sprendžia, kad esant tokiai situacijai, bylos šalys vienu turtu naudotis po santuokos nutraukimo negalės, toks turto naudojimas neatitiktų šalių interesų. Teismas atsižvelgia ir į tai, kad ieškovė neprieštaravo, jog jeigu teismas svarstytų dalinti turtą po lygiai, ji sutinka, jog turtas (autogaražo dalis) atitektų atsakovui, o jai būtų priteista kompensacija. Atsižvelgiant į visas šias nurodytas aplinkybes, bei į žemiau nurodytą atidalijimą iš bendrosios dalinės nuosavybės, dėl 2525/6694 dalių autogaražo, adresas: (duomenys neskelbtini), padalijimo ieškinio reikalavimas atmetamas, o priešieškinio reikalavimas tenkinamas - 2525/6694 dalys autogaražo, adresas: (duomenys neskelbtini), priteisiamas atsakovui natūra, įpareigojant jį sumokėti kompensaciją ieškovei 3 489,13 Eur. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad atsakovas vykdo ūkininkavimo veiklą, gauna pajamas, turi kito turto (minėta), teismo posėdyje nurodė, kad dirba, todėl teismas sprendžia, kad atsakovas bus pajėgus sumokėti ieškovei priteistą kompensaciją. Byloje ginčo nėra dėl transporto priemonių padalijimo, todėl transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valstybinis registracijos Nr. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini), valstybinis registracijos Nr. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini), valstybinis registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), priteisiamos atsakovui natūra, nepriteisiant ieškovei kompensacijos. Atsižvelgiant į ieškovės turimą turtą, kuris jai priklauso asmeninės nuosavybės teise, teismas daro išvadą, kad toks turto padalijimas neprieštarauja šalių, jų nepilnamečių vaikų interesams, kreditorių interesams. Byloje ginčo nėra dėl telyčaitės, gimimo data (duomenys neskelbtini), padalijimo, todėl šis turtas priteisiamas ieškovei, ir atitinkamai atsakovui priteisiama piniginė kompensacija 375 Eur, atsižvelgiant į ieškovei atitenkančią didesnę turto dalį. CK 3.91 straipsnyje nustatyta, kad turtas, skirtas funkcionuoti įmonei (ūkiui, verslui), kurią įsteigė vienas sutuoktinis po santuokos sudarymo, taip pat įmonės (ūkio, verslo), įsteigtos vieno sutuoktinio iki santuokos sudarymo, pajamos, išskyrus lėšas, būtinas asmeninei sutuoktinio įmonei (ūkiui, verslui) funkcionuoti, yra bendroji jungtinė nuosavybė, jeigu šis turtas ar pajamos yra santuokos nutraukimo momentu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. kovo 15 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2011 konstatavo, kad ūkininko ūkis, kaip ūkininko turtinių ir asmeninių neturtinių teisių ir prievolių visuma, laikytinas turtiniu vienetu (tam tikra verslo forma, kuriai nereikia įsteigti įmonės ir kuri neturi savarankiško ūkio subjekto statuso), galinčiu būti nuosavybės teisės objektu. Teismas konstatavo, kad tais atvejais, kai ūkininko ūkis įregistruotas iki santuokos sudarymo vieno iš sutuoktinių vardu, jis laikytinas jį įregistravusio sutuoktinio asmenine nuosavybe (verslu). Kasacinis teismas taip pat išaiškino, kad jei po santuokos sudarymo šiuo verslu verčiasi abu sutuoktiniai bendrai, tiek iš šio verslo santuokos metu gautos pajamos, tiek už jas įsigytas turtas (daiktai) laikytini bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-969/2021, 51 punktas). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovės ūkis registruotas 2012 m. girželio 25 d. (f. 6, b. l. 40), o atsakovo ūkis registruotas 2015 m. vasario 17 d. (f. 7, b. l. 32-33). Taigi abi šalys ūkius įregistravo iki santuokos tarp jų sudarymo. Nagrinėjamu atveju bylos šalys neprašo padalinti pajamų, gautų vykdant ūkininko veiklą, taip pat neprašo padalinti įsigyto turto (išskyrus telyčaitę). Teismas turi atsižvelgti į šalių pozicijas dėl turto padalijimo (minėta). Atsižvelgiant į tai, bei į tai, jog byloje nenustatyta, kad atsakovas būtų prisidėjęs prie ieškovės ūkio veiklos, taip pat nenustatyta, jog ieškovė prisidėjo prie atsakovo ūkio veiklos, pajamos iš šalių ūkių, ir turtas (išskyrus telyčaitę) nedalijamas. Šalys nurodė, kad kito dalintino turto nėra. IV. Dėl kreditorinių įsipareigojimų padalijimo. Ieškovė ieškiniu prašo padalinti kreditorinius įsipareigojimus (žr. šio sprendimo 1.21 – 1.24 punktus). Atsakovas priešieškiniu prašo padalinti kreditorinius įsipareigojimus (žr. šio sprendimo 6.8, 6.10 punktus). Atsakovas priešieškiniu taip pat prašo nustatyti, kad kreditoriui kredito unijai ,,Germanto lobis“ pagal 2022-10-19 kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), lieka asmeniškai skolinga ir atsakinga už paskolos padengimą IES1 , o jeigu dėl kokių tai priežasčių kreditorius nukreiptų vykdymą ATS1 , nors ATS1 kreditoriui sumokėtas sumas turi teisę išsiieškoti iš IES1 (minėta). Atsakovas priešieškiniu taip pat prašo netenkinti ieškovės prašymo dėl kreditorinių įpareigojimų kreditorei TAR3 pripažinimo ieškovės ir atsakovo solidariąja skola bei prašo nustatyti, jog ieškovė yra asmeniškai skolinga kreditorei ir už skolinių įsipareigojimų įvykdymą, nes šiuos įsipareigojimus priėmė nesuderinusi su atsakovu ir neturėdama atsakovo pritarimo šiems įsipareigojimams (minėta). Tretieji asmenys kredito unija „Germanto lobis“, „Swedbank“ AB, TAR3 nepateikė atsiliepimo į ieškinį ir priešieškinį (minėta). Ieškovės atstovė advokato padėjėja Laura Andrijauskienė teismo posėdžio metu atsisakė ieškinio reikalavimo, nurodyto šio ieškinio 1.22 punkte. Bet kurioje proceso stadijoje ieškovas, kreipęsis į teismą, turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio (CPK 140 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė atsisakė atsakovui pareikšto ieškinio reikalavimo, nurodyto šio ieškinio 1.22 punkte, priimamas ieškovės ieškinio reikalavimo, nurodyto šio ieškinio 1.22 punkte, atsisakymas ir byla šioje dalyje nutraukiama (CPK 140 straipsnio 1 dalis, 293 straipsnio 4 punktas). Bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (CPK 294 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė atsisakė atsakovui pareikšto ieškinio reikalavimo, nurodyto šio ieškinio 1.22 punkte, ir byla šioje dalyje nutraukiama, atmetamas priešieškinio reikalavimas dėl kreditorinio įsipareigojimo kreditoriui kredito unijai „Germanto lobis“, pagal 2022-10-19 kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Byloje iš esmės ginčo nėra dėl kreditorinių įsipareigojimų, nurodytų šio ieškinio 1.21 ir 1.23 punktuose. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, nustatoma, kad po santuokos tarp ieškovės ir atsakovo nutraukimo, ieškovės IES1 ir atsakovo ATS1 kreditoriniai įsipareigojimai „Swedbank“ AB, pagal 2018 m. kovo 16 d. Kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), yra solidari ieškovės IES1 ir atsakovo ATS1 prievolė. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, nustatoma, kad po santuokos tarp ieškovės ir atsakovo nutraukimo, ieškovės IES1 ir atsakovo ATS1 kreditoriniai įsipareigojimai kredito unijai „Germanto lobis“, pagal 2023 m. kovo 8 d. Kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), yra solidari ieškovės IES1 ir atsakovo ATS1 prievolė. Ieškovė prašo nustatyti, kad po santuokos tarp ieškovės ir atsakovo nutraukimo, šį kreditą asmeniškai apmokės ieškovė IES1 , o jeigu dėl kokių nors priežasčių kreditorius nukreiptų vykdymą atsakovui ATS1 , tai ATS1 kreditoriui sumokėtas sumas turi teisę išieškoti iš IES1. Atsakovas priešieškinyje taip pat suformulavo reikalavimus dėl skolų tarp šalių mokėjimo (minėta, žr. aukščiau). Atsižvelgiant į tai, kad aukščiau nurodyti kreditoriniai įsipareigojimai nėra įvykdyti, teismas neskirsto tarp šalių šių prievolių pobūdžio. Byloje ginčas kilo dėl kreditorinio įsipareigojimo trečiajam asmeniui TAR3 . Ieškovė ieškiniu prašo nustatyti, kad po santuokos nutraukimo ieškovė IES1 ir atsakovas ATS1 ir toliau lieka solidariai atsakingi kreditoriui TAR3 pagal pridedamus mokėjimus, bendra skolos suma 2025-05-30 siekia 34 110,00 Eur, tačiau po santuokos nutraukimo šį kreditą asmeniškai apmoka ieškovė IES1 , o jeigu dėl kokių nors priežasčių kreditorius nukreiptų vykdymą atsakovui ATS1 , tai ATS1 kreditoriui sumokėtas sumas turi teisę išieškoti iš IES1 (minėta). Paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.870 straipsnio 1 dalis). Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento (CK6.870 straipsnio 2 dalis). Fizinių asmenų paskolos sutartis turi būti rašytinė, jeigu paskolos suma viršija šešis šimtus eurų (CK 6.871 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, pagal CK 6.870 straipsnio 1 ir 2 dalis, paskolos sutartis yra realinis sandoris, t. y. paskolos teisiniams santykiams atsirasti vien šalių susitarimo dėl paskolos neužtenka. Tam, kad tarp šalių atsirastų teisiniai paskolos santykiai, turi egzistuoti du juridinę reikšmę turintys faktai: 1) paskolos dalyko (pinigų) perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn; 2) paskolos gavėjo įsipareigojimas tokią pat pinigų sumą grąžinti paskolos davėjui. Šios sąlygos laikomos esminėmis paskolos sutarties sąlygomis, kurių nors vienos nesant paskolos sutartis negali būti laikoma sudaryta. Kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad šios aplinkybės bylose dėl paskolos grąžinimo sudaro įrodinėjimo dalyką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-92-378/2022; 2024 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-212-381/2024).Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad bendroji įrodymų naštos paskirstymo taisyklė iš paskolos sutarties kilusiuose ginčuose yra tokia, kad kreditorius turi įrodyti, jog paskolą suteikė, o skolininkas – kad paskolą grąžino arba jos negavo. Be to, nagrinėjant iš paskolos teisinių santykių kilusius ginčus, yra svarbu atsižvelgti į įstatymo įtvirtintas prezumpcijas, t. y. į faktus, aplinkybes, kuriems įstatymo suteikiama tam tikra teisinė reikšmė, kol nėra įrodyta priešingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2008). Kasacinis teismas išaiškino, kad savaime pinigų pervedimą (įnešimą grynaisiais) į banko sąskaitą patvirtinantys įrodymai, kuriuose aiškiai ir nedviprasmiškai neįtvirtinta mokėjimo paskirtis, kilus lėšas pervedusios ir jas gavusios šalies ginčui, nepakankami spręsti dėl šalis siejančių teisinių santykių kvalifikavimo (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 22 d. nutartis Nr. 3K-3-305-248/2015). Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad protingas ir apdairus asmuo, mokėjimo pavedimu į savo sąskaitą gavęs lėšas, kurių paskirtis nurodyta kaip paskola, ir tas lėšas priimdamas, savo veiksmais patvirtina paskolos teisinių santykių buvimą. Lėšų, pervestų kaip paskola, priėmimas kartu išreiškia įsipareigojimą juos grąžinti paskolos davėjui (CK 6.870 straipsnio 1 dalis). Dėl to, net ir nesant raštu atskirai išreikšto lėšų gavėjo įsipareigojimo grąžinti kaip paskolą jam pervestas lėšas, toks įsipareigojimas grąžinti lėšas gali būti numanomas iš šių lėšų priėmimo fakto (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje bylos Nr. 3K-3-377/2009). Tais atvejais, kai viena šalis, atlikdama pinigų pervedimą, mokėjimo dokumente įvardija lėšų pervedimo paskirtį „paskola“, o kita šalis pervedamas lėšas priima ir nepareiškia jokių prieštaravimų dėl pervestų lėšų paskirties, tokie šalių veiksmai suponuoja pagrįstą tikimybę, kad pervedami pinigai yra paskolos sutarties dalykas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. liepos 31 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje bylos Nr. e3K-3-159-781/2024). Nagrinėjamoje byloje ieškovei pareiškus reikalavimą dėl kreditorinio reikalavimo (paskolos grąžinimo), įrodinėjimo dalyką sudarė faktinės aplinkybės, galinčios patvirtinti paskolos sutarties sudarymo faktą: ar pinigai ieškovų buvo perduoti kaip paskola ir ar buvo įsipareigota gautus pinigus trečiajam asmeniui TAR3 grąžinti. Ieškovė, vykdydama jai tenkančią įrodinėjimo pareigą, turėjo įrodyti, kad pinigai buvo perduoti kaip paskola ir kad buvo įsipareigota juos grąžinti. Nagrinėjamoje byloje ieškovė paskolos teisinius santykius grindė vien tik bankiniais mokėjimo pavedimais, taip pat aplinkybe, kad paskola negrąžinta. Aiškindamas paskolos teisinių santykių atsiradimą reglamentuojančias teisės normas Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pažymėjo, kad pinigų pervedimas yra tam tikrų įsipareigojimų vykdymą liudijantis veiksmas, tačiau prievolės, susijusios su pinigų pervedimu, gali kilti ne tik paskolos, bet ir kitokių teisinių santykių pagrindu, pvz., bendro verslo ar partnerystės versle, atsiskaitymų už suteiktas paslaugas, patiektas prekes ir kt. Banko mokėjimo pavedimas savaime nebūtinai patvirtina paskolos santykius. Kai lėšų pavedimo paskirtis neįvardijama, tai nėra akivaizdus faktas, kad pervedamas būtent paskolos sutarties dalykas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447-313/2015; 2021 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-259-381/2021). Nagrinėjamoje byloje esantys duomenys patvirtina, kad bankinių pavedimų mokėjimo paskirtyse buvo nurodyta: „Sąskaitos papildymas“, „Lėšų skolinimas“, „Skolintos lėšos“, „Skola“, kituose mokėjimo pavedimuose nenurodyta paskirtis (f. 2, b. l. 154-166). Taigi iš bylos duomenų (iš mokėjimo pavedimų, kuriuose nenurodyta, kad skolinamos piniginės lėšos) negalima pripažinti, kad TAR3 pervestos sumos (25 010 Eur) ieškovei IES1 yra būtent paskolos dalykas (f. 2, b. l. 154-166). Nagrinėjamu atveju iš bankinių pavedimų, kuriuose nurodyta paskirtis, susijusi su pinigų skolinimu, matyti, kad TAR3 pervedė IES1 9 100 Eur (f. 2, b. l. 154-166). Nagrinėjamu atveju byloje esančiais rašytiniais įrodymais ir šalių atstovų paaiškinimais nustatyta, kad rašytinė paskolos sutartis tarp trečiojo asmens TAR3 ir ieškovės IES1 nebuvo sudaryta. Nagrinėjamu atveju paskolos davėjui įvardijus lėšų (9 100 Eur) pervedimo paskirtį, teismo vertinimu, yra akivaizdus faktas, kad piniginių lėšų pervedimai buvo paskolos sutarties dalykas, t. y. yra aiškiai išreikštas vienos sutarties šalies (paskolos davėjo) suderintos valios perduoti paskolos dalyką paskolos gavėjai egzistavimas. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovė IES1 mokėjimo pavedimais yra sumokėjusi didesnę sumą, negu 9 100 Eur, byloje detalių duomenų apie šiuose mokėjimo pavedimus (jų faktinę paskirtį) nėra. Atsižvelgiant į aukščiau nustatytas aplinkybes, bei į ieškinio reikalavimą dėl kreditorinio įsipareigojimo TAR3 , kur iš esmės ieškovė įsipareigoja asmeniškai grąžinti paskolą TAR3 , teismas daro išvadą, kad nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo nustatyti, kad šalys po santuokos tarp jų nutraukimo turi solidariai atsakyti TAR3 , todėl šis ieškinio reikalavimas atmetamas. V. Dėl nuostolių priteisimo. Ieškovė ieškiniu taip pat prašo priteisti jos naudai, iš atsakovo ATS1 8000 Eur dydžio piniginę kompensaciją už ieškovės sumokėtą baudą, kuri buvo skirta atsakovui už jo padarytą teisės pažeidimą (nusikalstamą veiką) (minėta). Atsakovo pozicija dėl šio ieškinio reikalavimo kito. Teismo posėdyje atsakovas nurodė, kad su šiuo ieškinio reikalavimus sutinka iš dalies (sutinka dėl 5 000 Eur nuostolių priteisimo). Iš bylos duomenų nustatyta, kad Telšių apylinkės teismo 2021 m. balandžio 23 d. teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nuspręsta ATS1 pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 1992 straipsnio 1 dalyje, 253 straipsnio 1 dalyje. Šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu ATS1 paskirta galutinė bausmė – 200 MGL (10 000 Eur) bauda (f. 2, b. l. 144-150). Iš 2023 m. balandžio 28 d. Mokėjimo nurodymo Nr. 74 nustatyta, kad ieškovė IES1 sumokėjo 8 000 Eur baudą. CK 3.117 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Atsižvelgiant į aukščiau nustatytas aplinkybes, laikoma, jog ieškovės dalis sumokėtoje baudoje pagal aukščiau nurodytą teismo baudžiamąjį įsakymą yra 4 000 Eur. Žalą padariusio asmens atsakomybei turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, kaltė ir žala (CK 6.246-6.249 str.). Deliktinė atsakomybė kyla tik tuomet, kai nustatomos visos deliktinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys ir kaltė, išskyrus atvejus, kai įstatyme nustatyta atsakomybė be kaltės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-148-248/2019). Kai neįrodyta bent viena iš būtinųjų sąlygų, civilinė atsakomybė negali būti taikoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1089-701/2019, ir kt.). Teismo vertinimu, dėl teismo paskirtos bausmės baudos, atsakovas padarė žalą šeimos interesams, o ieškovė, sumokėdama 4 000 Eur savo piniginių lėšų, patyrė 4 000 Eur žalą. Tarp žalos ir atsakovo veiksmų yra tiesioginis priežastinis ryšys. Atsižvelgiant į aukščiau nustatytas aplinkybes, ieškovės ieškinio reikalavimas dėl 8 000 Eur kompensacijos priteisimo tenkinamas iš dalies - iš atsakovo priteisiama ieškovei 4 000 Eur nuostolių atlyginimui (CK 6.246-6.249 straipsniai). Dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės. Ieškovė ieškiniu taip pat prašo atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės atsakovui ATS1 priklausančią 1/2 dalį žemės sklypo su statiniais, registro Nr. (duomenys neskelbtini) , esančio adresu (duomenys neskelbtini) (bendra žemės sklypo su jame esančiais statiniais vidutinė rinkos vertė sudaro 18 166,00 Eur, atsakovui priklausančios nurodyto turto dalies vidutinė rinkos vertė sudaro 9 083,00 Eur), ir priteisti šias objektų dalis ieškovės IES1 asmeninėn nuosavybėn (minėta); priteisti iš ieškovės IES1 , atsakovo ATS1 naudai 9 083,00 Eur piniginę kompensaciją už ieškovei IES1 asmeninės nuosavybės teise priteistas 1/2 dalį žemės sklypo su statiniais (minėta) (žr. šio sprendimo 1 punktą). Atsakovas priešieškiniu prašo nustatyti, kad atsakovui ATS1 asmeninės nuosavybės teise atitenka 1/2 dalis iš 0,5610 ha ploto žemės sklypo, vidutinė 1/2 dalies rinkos vertė 5000 Eur, esantis adresu (duomenys neskelbtini), bei nustatyti, kad atsakovas naudojasi 2025-06-18 UAB ,,Žemaitijos projektai“ parengto žemės sklypo naudojimosi schemoje pažymėtais A ir C indeksais žemės sklypo dalimis; nustatyti, kad atsakovui ATS1 asmeninės nuosavybės teise atitenka žemės sklypo naudojimo tvarkoje A indeksu pažymėtoje dalyje esantys statiniai: ūkinis pastatas, vidutinė rinkos vertė 2 500 Eur; viralinė, vidutinė rinkos vertė 2 500 Eur, tvartas, vidutinė rinkos vertė 2 500 Eur, daržinė, vidutinė rinkos vertė 2 500 Eur. Bendra atsakovui prašomų priteisti statinių vidutinė rinkos vertė – 10 000 Eur. Po santuokos nutraukimo, aukščiau paminėtus statinius priskyrus atsakovo asmeninei nuosavybei, prašome teismo įpareigoti ieškovę leisti atsakovui įsirengti abonentą su atskiru elektros apskaitos skaitikliu (atskirą elektros įvadą) iš elektros skydinės, šiuo metu priskirtos visam nekilnojamojo turto objektui, tam, kad kiekviena iš šalių galėtų tinkamai apskaityti asmeniškai sunaudotą elektros energiją; nustatyti, kad ieškovei IES1 asmeninės nuosavybės teise atitenka 1/2 dalis iš 0,5610 ha ploto žemės sklypo, esantis adresu (duomenys neskelbtini), bei nustatyti, jog ieškovė naudojasi 2025-06-18 UAB ,,Žemaitijos projektai“ parengto žemės sklypo naudojimosi schemoje pažymėtu B indeksu žemės sklypo dalimi; nustatyti, kad ieškovei IES1 asmeninės nuosavybės teise atitenka B indeksu pažymėtoje sklypo dalyje esantis gyvenamasis namas, vidutinė rinkos vertė 100 000 Eur, o atsakovui ATS1 prašo priteisti iš ieškovės 45 000 Eur piniginę kompensaciją už jam atitenkančią vertingesnę šio nekilnojamojo turto dalį (minėta). Ieškovei IES1 ir atsakovui ATS1 lygiomis dalimis priklauso šis nekilnojamasis turtas, esantis adresu (duomenys neskelbtini): Žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ; Pastatas - Gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ; Pastatas - Ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ; Pastatas – Viralinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ; Pastatas – Tvartas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ; Pastatas – Daržinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (minėta). Iš 2018 m. kovo 26 d. Pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarties nustatyta, kad ATS1 iš J. M. nusipirko žemės sklypą su statiniais, esančiais (duomenys neskelbtini). Iš 2020 m. rugsėjo 16 d. Dovanojimo sutarties (notarinio registro numeris (duomenys neskelbtini)) matyti, kad atsakovas ATS1 padovanojo ieškovei IES1 ½ dalį žemės sklypo su statiniais, esančiais (duomenys neskelbtini). Iš bylos duomenų matyti, jog buvo vykdoma gyvenamojo namo rekonstrukcija, tam buvo išleistos piniginės lėšos. Konsultantės LUD1 2025 m. vasario 6 d. Konsultacijoje dėl galimos pardavimo kainos nurodyta, kad objektas - Gyvenamas namas su žemės sklypu ir priklausiniais, turto buvimo vieta: (duomenys neskelbtini). Analizuojamo nekilnojamojo turto - labiausiai tikėtina (galima) pardavimo kaina rinkoje, atsižvelgiant į anksčiau šioje konsultacijoje aptartas prielaidas ir ribojančias sąlygas, galėtų būti apie: 0,5610 ha žemės sklypas su gyvenamuoju namu ir priklausiniais, esantis adresu: (duomenys neskelbtini), 120 000 Eur (f. 3, b. l. 144-162). Atsakovė teismo posėdyje sutiko su 2025 m. vasario 6 d. Konsultacijoje dėl galimos pardavimo kainos nurodyta žemės sklypo su statiniais, esančiais (duomenys neskelbtini), verte. Teismas, įvertinęs 2025 m. vasario 6 d. Konsultacijoje dėl galimos pardavimo kainos nurodytą turto vertę, liudytoja apklaustos LUD1 poziciją dėl aukščiau nurodyto turto vertės, bei atsižvelgdamas į byloje esančius išlaidas patvirtinančius įrodymus (dėl namo rekonstrukcijos), ir į tai, kad ginčo byloje dėl gyvenamojo namo vertės nėra, daro išvadą, kad gyvenamojo namo su žemės sklypu ir priklausiniais, esančiais (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė yra 120 000 Eur. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK ketvirtojoje knygoje įtvirtinti du skirtingus teisinius padarinius sukeliantys bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdai: naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiu turtu tvarkos nustatymas (CK 4.75 straipsnio 1 dalis, 4.81 straipsnis) ir atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės (CK 4.80 straipsnis). Esminis jų skirtumas, kad nustačius naudojimosi bendrąja nuosavybe tvarką bendrosios nuosavybės dalyviai ir toliau lieka bendraturčiais, tik įgyja teisę savarankiškai naudotis jiems paskirtomis daikto dalimis, tam tikras nekilnojamojo daikto dalis paprastai paliekant bendraturčiams naudotis bendrai, t. y. atskirų nuosavybės teisės objektų nesuformuojama ir bendroji dalinė nuosavybė nepasibaigia, o atidalijus iš bendrosios dalinės nuosavybės ši teisė pasibaigia, buvę bendraturčiai tampa jiems paskirtų dalių savininkais ir kiekvienas iš jų naudojasi jam tekusia dalimi savo nuožiūra (CK 4.37 straipsnio 1 dalis) arba vienas (ar keli) iš bendraturčių tampa viso turto savininku, o kitam (kitiems) priteisiama kompensacija pinigais (CK 4.80 straipsnio 2 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-535/2012; 2025 m. balandžio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-78-701/2025). Sprendžiant bendraturčių ginčą dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo, pirmenybė teiktina atidalijimui iš bendrosios dalinės nuosavybės, o ne naudojimosi bendrąja nuosavybe tvarkos nustatymui, nes atidalijus bendroji dalinė nuosavybė pasibaigia, buvę bendraturčiai tampa savarankiškais turto savininkais ir gali laisvai, be apribojimų naudotis savo nuosavybe; taip užtikrinamas turto naudojimo racionalumas. Ši nuostata taikoma, kai nustatoma galimybė atidalyti bendraturčio dalį iš bendrosios nuosavybės natūra. Tuo atveju, kai nustatoma, kad atidalyti bendraturčio dalį iš bendrosios nuosavybės nėra galimybių be neproporcingos žalos daikto paskirčiai ir turi būti atidalijama išmokant kompensaciją pinigais, teismas turi teikti prioritetą ne atidalijimui išmokant kompensaciją pinigais, o naudojimosi tvarkos nustatymui, nes toks sprendimas išsaugo bendraturčio nuosavybės teisę į dalį daikto ir užtikrina galimybę naudotis daiktu, t. y. bendraturčiui nepageidaujant atidalijimo išmokant jam kompensaciją pinigais, o pageidaujant nustatyti naudojimosi bendrąja daline nuosavybe tvarką, atidalijimas išmokant kompensaciją taikomas tik tuo atveju, jeigu nėra galimybių nustatyti bendraturčio pageidaujamą naudojimosi tvarką (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-512/2011; 2025 m. balandžio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-78-701/2025). Teismai, spręsdami šalių ginčą dėl turto atidalijimo ir vertindami, ar vieno iš bendraturčių siūlomas atidalijimo būdas atitinka įstatymų nustatytus reikalavimus, nuosavybės apsaugos ir proporcingumo principus, turi tam tikrą diskreciją, kurią įgyvendindami privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis). Įstatymas tiek iš nuosavybės teisės dalyvių, tiek iš teismo reikalauja laikytis interesų pusiausvyros principo, kartu, sprendžiant ginčą teisme, siekti galimų ginčų ir konfliktų pašalinimo ateityje. Taigi konkrečiu atveju teismas gali konstatuoti, kad nustatyti naudojimosi bendru turtu tvarką ar atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės natūra susidėjusiomis aplinkybėmis netikslinga ir neatitiktų šalių interesų gynimo bei derinimo principo, ir racionalesniu bei šalių teises geriau apginančiu bendrosios nuosavybės įgyvendinimo būdu pripažinti atidalijimą iš bendrosios nuosavybės priteisiant kompensaciją, tačiau toks teismo sprendimas turi būti teisiškai motyvuotas ir pagrįstas faktinėmis bylos aplinkybėmis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-535/2012). Ar yra galimybių nustatyti naudojimosi bendru daiktu tvarką, priklauso nuo konkrečioje byloje turinčių reikšmės aplinkybių (daikto paskirties, savybių, statybos techninių reglamentų ir kt.); teismai taip pat privalo vertinti, ar bendraturčio pasirinktas projektas atitinka proporcingumo principą, ar nepažeidžia kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, ar teikia prielaidų šalių konfliktinei situacijai šalinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2011). Be to, bendraturčiui paskiriamos naudoti dalies dydis turi atitikti jo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-956/2003). Teismo pareiga yra priimti abiem pusėms priimtiniausią sprendimą, atsižvelgiant į ginčo šalių turimas bendrosios nuosavybės dalis, įvertinant šalių nesutarimo priežastis, siekiant, kad nustatoma naudojimosi tvarka būtų patogi bendraturčiams, racionali ir prisidėtų prie geresnio nuosavybės valdymo. Siekdamas šių tikslų, teismas turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2006; 2007 m. birželio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2007; 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2009). Savininko teisių užtikrinimą geriausiai atitinka tokia naudojimosi tvarka, kai kiekvienam bendraturčiui paskiriama naudotis realioji daikto dalis atitinka jo idealiąją dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisėje ir visiems bendraturčiams tenka pagal savo naudingąsias savybes vienodo vertingumo daikto dalys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2025 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-78-701/2025). Priteisti kompensaciją be kito bendraturčio sutikimo galima tik išimtiniais atvejais, kai yra šios sąlygos: pirma, išnaudotos visos galimybės padalyti daiktą natūra pagal bendraturčiams tenkančias dalis, tačiau to negalima padaryti be neproporcingos žalos daikto paskirčiai; antra, faktinės aplinkybės yra tokios, dėl kurių daikto dalies paėmimas iš bendraturčio neturėtų būti vertinamas kaip esminis savininko teisių pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-478/2009; 2011 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-253/2011). Apibendrinant aukščiau aptartą teisinį atidalijimo iš bendrosios nuosavybės reglamentavimą ir kasacinio teismo praktiką, galima daryti išvadą, kad teismui sprendžiant tokio pobūdžio ginčą pirmenybė teiktina atidalijimui iš bendrosios dalinės nuosavybės, o ne naudojimosi bendrąja nuosavybe tvarkos nustatymui, tačiau ši nuostata gali būti taikoma tik tuo atveju, jeigu nustatoma galimybė atidalyti bendraturčio dalį iš bendrosios nuosavybės natūra. Kai teismas nustato, kad atidalyti bendraturčio dalį iš bendrosios nuosavybės nėra galimybių be neproporcingos žalos daikto paskirčiai ir turi būti atidalijama išmokant kompensaciją pinigais, teismas turi teikti prioritetą ne atidalijimui išmokant kompensaciją pinigais, o naudojimosi tvarkos nustatymui, nes toks sprendimas išsaugo bendraturčio nuosavybės teisę į dalį daikto ir užtikrina jam galimybę naudotis daiktu ateityje. Taigi, kompensacijos išmokėjimas pinigais yra kraštutinis atidalijimo iš bendrosios nuosavybės būdas, kuris gali būti taikomas, jeigu nėra galimybės nustatyti turto atidalijimo natūra arba naudojimosi tvarkos. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu sutiko, kad gyvenamasis namas atitektų ieškovei. Iš byloje esančių duomenų, šalių ir trečiojo asmens TAR3 paaiškinimų, liudytojų I. P., A. D. parodymų, teismas daro išvadą, kad ieškovės ir atsakovo santykiai yra konfliktiški. Iš byloje esančių atsakovo ATS1 medicininių duomenų matyti, kad atsakovui yra nustatytos diagnozės: (duomenys neskelbtini);(duomenys neskelbtini);(duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini). Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas turi 2 nepilnamečius vaikus - E. Š., gimimo data: (duomenys neskelbtini) , O. Š., gimimo data: (duomenys neskelbtini) (f. 1, b. l. 21, 22, 90) (minėta). Nagrinėjamu atveju teismas vertina ir aplinkybę, kad po santuokos nutraukimo atsakovo asmeninės nuosavybės teise atitenka 2525/6694 dalys pastato – autogaražo, adresas: (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į aukščiau nustatytas aplinkybes, į šalių ir trečiojo asmens TAR3 paaiškinimus, liudytojų I. P., A. D. parodymus, byloje esančius rašytinius įrodymus, į šalims priklausančio ginčo turto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), dalis, į tai, kad ginčo turtas yra viename žemės sklype, į atsakovo sveikatos būklę, į tarp šalių susiklosčiusius santykius, į galimus kilti ginčus ateityje dėl naudojimosi ginčo turtu, į šalių nepilnamečių vaikų interesus, teismas daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju nustatyti naudojimosi bendru turtu tvarką ar atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės natūra susidėjusiomis aplinkybėmis netikslinga ir neatitiktų šalių interesų gynimo bei derinimo principo, ir racionalesniu bei šalių teises geriau apginančiu bendrosios nuosavybės įgyvendinimo būdu pripažįstamas atidalijimas iš bendrosios nuosavybės priteisiant kompensaciją. Atsižvelgiant į aukščiau nustatytas aplinkybes, į tai, kad tarp ginčo šalių nekilo ginčas dėl ginčo turto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), vertės, ieškinys dalyje dėl ginčo turto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, tenkinamas, o priešieškinis dėl šio turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir naudojimosi šiuo turtu tvarkos nustatymo tenkinamas iš dalies – atidalijama ½ dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ; pastato - gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ; pastato - ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ; pastato – viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ; pastato – tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ; pastato – daržinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esančių (duomenys neskelbtini) (asmeninės nuosavybės teise priklausančių atsakovui ATS1), iš bendrosios dalinės nuosavybės, ir šis turtas natūra priteisiamas ieškovei IES1 (asmeninės nuosavybės teise), o iš ieškovės IES1 priteisiama atsakovui ATS1 60 000 Eur piniginė kompensacija (CK 4.80 straipsnio 2 dalis). Dėl mokėtinų sumų įskaitymo. Šiuo sprendimu atsakovui iš ieškovės iš viso priteisiama 60 375 Eur (minėta). Šiuo sprendimu iš atsakovo priteisiama ieškovei iš viso 8 584,13 Eur (minėta). Atsižvelgiant į aukščiau nustatytas aplinkybes, įskaitoma į atsakovui ATS1 iš ieškovės IES1 priteistą 60 375 Eur sumą, iš atsakovo ATS1 ieškovei IES1 priteistą sumą 8 584,13 Eur sumą, ir priteisiama iš ieškovės IES1 51 790,87 Eur atsakovui ATS1 . Dėl mokėtinų sumų išdėstymo. Ieškiniu prašoma iš ieškovės priteistas sumas atsakovui išdėstyti per dvejus metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos (žr. šio sprendimo 1 punktą). Nagrinėjamu atveju, išsprendus dėl ieškinio dalies reikalavimų (žr. aukščiau), klausimas aktualus dėl 51 790,87 Eur išdėstymo. Teismų praktikoje išaiškinta, kad tam tikrais atvejais dėl objektyvių susiklosčiusių aplinkybių teismo sprendimas negali būti įvykdytas nedelsiant po jo įsiteisėjimo. Tokiu atveju pagal CPK 284 straipsnio 1 dalį teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti teismo sprendimo vykdymo tvarką. Atsižvelgiant į tai, kad CPK 284 straipsnyje išdėstytų nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendrosios sprendimo vykdymo tvarkos, teismo sprendimo įvykdymą galima atidėti arba išdėstyti tik išimtiniais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015). Sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo aktualūs yra ir CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Šių civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai. Spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo, teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo išdėstymas neturi suteikti nepagrįsto pranašumo skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011; 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015). Pažymėtina, kad net ir sunki skolininko turtinė padėtis nėra absoliutus pagrindas taikyti įstatyme nustatytą išimtį ir išdėstyti įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymą. Asmuo, prašydamas išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą, ir teigdamas, jog priteista suma jam yra didelė, turi pateikti teismui ne tik išsamius ir abejonių nekeliančius duomenis apie savo finansinę (turtinę) padėtį, bet ir įrodyti, kad jo padėtis ateityje pagerės (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-250-798/2021, 2022 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1033-330/2022; 2024 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-373-516/2024, 28 punktas). Nei teisės normose, nei teismų praktikoje nėra nustatyta, kokios aplinkybės yra pripažįstamos išimtinėmis ir sudarančiomis pagrindą išdėstyti ar atidėti teismo sprendimo vykdymą, todėl teismas, spręsdamas tokio pobūdžio prašymą, faktinę situaciją turi vertinti individualiai kiekvienoje byloje. Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovė dirba, gauna nuolatines pajamas, vykdo ūkininkavimo veiklą, turi nemažai nekilnojamojo turto, turi kilnojamojo turto, todėl negalima daryti išvados, kad ieškovės finansinė padėtis yra bloga ir dėl to atsakovė neturi galimybių sumokėti priteistos sumos atsakovui šiuo metu. Atsižvelgiant į tai, ieškovės prašymas dėl mokėtinų sumų išdėstymo netenkinamas. Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo. Ieškovė prašo nustatyti nepilnamečio vaiko E. Š. gyvenamąją vietą iki vaikas sulauks pilnametystės su vaiko motina - ieškove IES1 , nustatyti nepilnamečio vaiko O. Š. gyvenamąją vietą iki vaikas sulauks pilnametystės su vaiko motina - ieškove IES1 (minėta, žr. šio sprendimo 1.5, 1.6 punktus). CK 3.169 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai tėvas ar motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų (CPK 3.169 straipsnio 2 dalis). Vienas esminių tėvų valdžios (globos teisių) elementų – teisė nustatyti vaiko gyvenamąją vietą (CK 3.168, 2.14 straipsniai). Šios teisės įgyvendinimas glaudžiai susijęs su geriausių vaiko interesų užtikrinimu, tinkamos jo vystymuisi materialinės, socialinės, psichologinės aplinkos nustatymu. Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis), nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku. Būtent todėl tėvai turi siekti spręsti visus su vaiku susijusius klausimus taikiai. Tik tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis, 3.169 straipsnio 2 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-969/2019 ir jos 22–23 punktuose nurodytą kasacinio teismo praktiką). Kasacinio teismo praktika vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimu orientuoja teismus, nagrinėjant bylas dėl vaikų, vadovautis išimtinai vaiko interesais, kuriuos kiekvienoje nagrinėjamoje byloje būtina individualizuoti (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Juos pirmiausiai nulemia teigiama vaiko, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, raida, jo poreikiai turėti saugią asmeninę (tiek fizine, tiek socialine prasme) aplinką, kurioje jis galėtų būti, užsiimti pagal amžių jam reikalingais dalykais, ugdytis, lavintis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-483-611/2020, 61 punktas; 2021 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-371-701/2021, 65 punktas). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad, sprendžiant ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, būtina įvertinti aplinką, kurioje vaikas gyvena teismo sprendimo priėmimo momentu, jos tinkamumą vaiko vystymuisi, ir nustatyti, ar yra būtinas vaiko interesams šios aplinkos keitimas. Vaiko gyvenamosios vietos pakeitimas turi būti pateisinamas ir būtinas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006; 2008 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008; 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2013). Aplinkos, kurioje gyvena vaikas, stabilumas yra reikšmingas vaiko psichologinei būklei įtaką turintis veiksnys, todėl kai vaikas daugiau kaip vienerius metus gyvena tam tikroje aplinkoje, jos pakeitimo galimybė turi būti įvertinama ypač atidžiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-969/2019, 27 punktas). Kasacinio teismo praktikoje nurodyta ir tai, kad teismas, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, be kitų aplinkybių, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas bei galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, kiekvieno tėvo šeimos aplinkos sąlygas. Aiškindamasis šeimos aplinkos sąlygas, teismas turi nustatyti vaiko santykius su kiekvienu iš tėvų, šių dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus, požiūrį į vaiko auklėjimą, augimą ir tobulėjimą, dalyvavimą jį išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, galimybes sudaryti jam tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir raidos sąlygas (įvertinti tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, turtinę tėvų padėtį) ir kt. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2013; kt.). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad vaikai gyvena su savo motina IES1 , todėl vaikams jų gyvenamojoje vietoje sudarytos tinkamos sąlygos vystytis ir augti. Byloje nėra duomenų, kad vaiko motina IES1 neužtikrintų vaikų interesų ar negebėtų pasirūpinti nepilnamečių vaikų poreikiais. Atsižvelgiant į šias aplinkybes ir į Tarnybos pateiktą išvadą, į tai, kad ginčo dėl šio ieškiniom reikalavimo tarp šalių nėra, teismas konstatuoja, kad vaikų nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymas su vaikų motina IES1 atitiks geriausius nepilnamečių interesus. Esant išdėstytoms aplinkybėms, ieškovės reikalavimas dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo tenkinamas – vaikų E. Š. ir O. Š. gyvenamoji vieta iki vaikų pilnametystės nustatoma su vaikų motina IES1 , jos gyvenamojoje vietoje (CPK 3.169 straipsnio 2 dalis). Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo ATS1 , nepilnamečio vaiko E. Š. išlaikymui nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki 2024 m. gruodžio 31 d. 310,00 Eur dydžio išlaikymą, nuo 2025 sausio 1 d. iki 2025 m. gruodžio 1 d. 330,00 Eur dydžio išlaikymą, nuo 2026 m. sausio 1 d. iki dukros pilnametystės priteisti iš atsakovo periodinėmis išmokomis po 358,25 Eur dydžio išlaikymą kiekvieną mėnesį, periodines išmokas kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, ir paskiriant vaiko lėšų tvarkytoja uzufrukto teise ieškovę IES1 (minėta). Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo ATS1 , nepilnamečio vaiko O. Š., išlaikymui nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki 2024 m. gruodžio 31 d. 310,00 Eur dydžio išlaikymą, nuo 2025 m. sausio 1 d. iki 2025 m. gruodžio 1 d. 330,00 Eur dydžio išlaikymą, o nuo 2026 m. sausio 1 d. iki vaiko pilnametystės priteisti iš atsakovo periodinėmis išmokomis po 358,25 Eur dydžio išlaikymą kiekvieną mėnesį, periodines išmokas kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, ir paskiriant vaiko lėšų tvarkytoja uzufrukto teise ieškovę IES1 (minėta). Vaiko išlaikymas – konstitucinė tėvų pareiga (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis). Tėvų pareiga išlaikyti nepilnamečius vaikus yra įtvirtinta ir Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje. Konvencijos 27 straipsnyje pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, socialiniam vystymuisi. Sprendžiant ginčus dėl vaikų išlaikymo, būtina užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus. Už šių teisių įgyvendinimą yra atsakingi vaiko tėvai. Dėl vaikams teikiamo išlaikymo formos ir dydžio tėvai gali susitarti (CK 3.192 straipsnio 1 dalis) ir jį teikti gera valia. Tokiu atveju išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu. Nesant tėvų susitarimo dėl vaiko išlaikymo, jį pagal byloje surinktus duomenis nustato teismas sprendimu (CK 3.59 straipsnis, 3.76 straipsnio 1 dalis, 3.194, 3.196 straipsniai).Pagrindiniai vaiko išlaikymo dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 3.192 straipsnio 2 dalyje, pagal kurią išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Be to, CK 3.192 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad tai, jog vaikams, gyvenantiems Lietuvoje, išlaikymo dydis paprastai nustatomas pagal minimalų darbo užmokestį, nėra suformuota ir sektina praktika, nes išlaikymo dydis nustatomas kiekvienu atveju individualiai. Minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o, kaip pažymėta pirmiau, vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 32 punktas). Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad šalių vaikas E. Š. yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, o šalių vaikas O. Š. yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus (f. 1, b. l. 21, 22, 90). Ieškovė teismo posėdyje paaiškino, kad nėra spec. poreikių, sveikatos sutrikimų. Sūnus lanko krepšinį ir anglų būrelį, dukra - plaukimą ir šokių būrelį (minėta). Atsakovo pozicija dėl išlaikymo vaikams priteisimo kito, atsakovas po atsiliepimo į ieškinį pateikimo (kuriame su šiuo ieškinio reikalavimu sutiko iš dalies), teismo posėdyje pakeitė poziciją ir nurodė, jog su šiuo ieškinio reikalavimu sutinka. Vertinant ieškovės šį pateiktą reikalavimą, teismas išlaikymo priteisimo dydį laiko pagrįstu, atitinkančiu protingumo reikalavimus ir atitinkantį vaikų poreikius. Pažymėtina, kad šiuo atveju nereikia įrodinėti, jog šalių vaikams būtinas pilnavertis maitinimas, apranga ir avalynė, priemonės higienai, ugdymui ir pan. Sprendžiant klausimą dėl išlaikymo dydžio, būtina nustatyti ir tėvų turtinę padėtį, galimybes teikti išlaikymą, sveikatos būklę, kitų išlaikytinių skaičių, kitas svarbias aplinkybes. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010; kt.). Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė verčiasi ūkininkavimo veikla, dirba (duomenys neskelbtini) centre. Jos pajamas, gaunamas iš (duomenys neskelbtini) centro, 2026 m. balandžio mėnesį sudarė 2 180,16 Eur. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovas verčiasi ūkininkavimo veikla, Lietuvoje nedirba. Teismo posėdyje atsakovas nurodė, kad šiuo metu dirba (duomenys neskelbtini), statybininku (minėta). Abi šalys turi kilnojamojo ir nekilnojamojo turto (žr. aukščiau). Teismas vertina, kad šiuo konkrečiu atveju prašomo priteisti dydžio išlaikymo priteisimas nepažeis vaikų interesų, atitiks proporcingumo tarp vaikų poreikių ir išlaikymą privalančio mokėti tėvo turtinės padėties ir finansinių galimybių, kriterijų ir garantuos būtinųjų vaikų poreikių tenkinimą (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat ne kartą yra konstatuota, kad išlaikymas skirtas vaiko kasdieniams poreikiams patenkinti yra reikalingas nuolat, kiekvieną dieną, o ne kada nors ateityje, kai tėvai turės galimybę ar norą vaikų poreikius patenkinti, taigi svarbus ir vaiko išlaikymo stabilumo išsaugojimas. Šioje byloje svarbu įvertinti ir tai, kad nepilnametis šalių vaikai gyvena tik su vienu iš tėvų, tai yra su ieškove, ir jai tenka didesnė atsakomybė už vaikus, nes tik jai tenka nuolatinė kasdieninė vaikų priežiūra ir kasdienis materialinis vaikų aprūpinimas. Atsižvelgiant į teismo šioje byloje nustatytas aplinkybes, ieškovės, jos atstovės, atsakovo, jo atstovo paaiškinimus ir nurodytas aplinkybes, Tarnybos išvadą, byloje esančius įrodymus, įvertinus vaikų amžių, ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį, atsakovo darbingą amžių, atsakovo pareigą dėti pastangas dirbti ir gauti pajamas, kurios tenkintų ne tik minimalius vaikų poreikius, bet ir sudarytų galimybę vaikams augti pilnavertėmis asmenybėmis, teismas sprendžia, kad atsakovas pajėgus teikti pusę reikalingo išlaikymo nepilnamečiams vaikams, todėl nagrinėjamu atveju yra pagrindas priteisti iš atsakovo, ieškovės prašomo dydžio sumas nepilnamečiams vaikams išlaikyti. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, ieškovės ieškinio reikalavimas dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo tenkinamas (CK 1.2, 1.5 straipsniai, 3.192 straipsnio 1, 2 dalis, 3.201 straipsnis). Periodinės išmokos indeksuojamos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Nepilnamečių vaikų E. Š., gimusios (duomenys neskelbtini) , ir O. Š., gimusio (duomenys neskelbtini) , materialinio išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise skiriama ieškovė IES1 . Sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdomas skubiai (CK 3.200 straipsnis, CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Šalims išaiškinama, kad teismo sprendimas dėl vaikų išlaikymo neįgyja res judicata (galutinio įsiteisėjimo) galios, todėl pasikeitus aplinkybėms, šalys gali kreiptis į teismą su ieškiniu dėl išlaikymo dydžio pakeitimo. Kiti šalių nurodyti argumentai bei aplinkybės neturi esminės reikšmės bylos išsprendimui, todėl dėl jų teismas plačiau nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90). Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovė rašytiniais įrodymais pagrindė 3 741 Eur bylinėjimosi išlaidas (šias bylinėjimosi išlaidas sudaro: 716 Eur žyminis mokestis, 3 025 Eur išlaidos advokato padėjėjo pagalbai apmokėti) (f. 1, b. l. 101-102, f. 2, b. l. 143, f. 3, b. l. 15, 125, 126, f. 6, b. l. 131, 131, f. 11, b. l. 115). Atsakovas rašytiniais įrodymais pagrindė 6 325,85 Eur bylinėjimosi išlaidas (šias bylinėjimosi išlaidas sudaro: 385 Eur žyminis mokestis, 5 900 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti, 40,85 Eur kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos) (f. 5, b. l. 191-192, f. 6, b. l. 126, 127, f. 10, b. l. 153, 154, 155-156, 157, 158, f. 11, b. l. 184, 185). Pažymėtina, kad šalių patirtas bylinėjimosi išlaidos dėl advokato ir advokato padėjėjo teisinės pagalbos suteikimo dydis už atliktus procesinius veiksmus atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus, bylos sudėtingumą, advokato ir advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad patenkintos (atmestos) ieškinio reikalavimų dalies ir visų ieškinyje pareikštų materialinių teisinių reikalavimų kiekybinė išraiška nustatoma turtinių reikalavimų atveju – pagal ieškinio sumos nustatymo taisykles (CPK 85 straipsnio 1 dalis), neturtinių – pagal pareikštų savarankiškų reikalavimų vienetų skaičių. Jeigu reikalavimai yra skirtingų rūšių ir neįmanoma nustatyti tikslios matematinės patenkintų (atmestų) reikalavimų dalies santykio su visais pareikštais reikalavimais proporcijos, teismas bylinėjimosi išlaidų priteisimo proporcijas nustato vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340-415/2016). Spręsdamas klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, teismas atsižvelgia į tai, kad šioje byloje abi šalys ieškinio ir priešieškinio forma viena kitai pareiškė reikalavimus dėl santuokos nutraukimo ir su tuo susijusių klausimų išsprendimo, dėl naudojimosi turtu tvarkos nustatymo, turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės. Byloje buvo pareikšti reikalavimai dėl santuokos nutraukimo, turto padalijimo bei su jais susiję išvestiniai turtiniai reikalavimai. Abiejų ginčo šalių reikalavimai yra patenkinami iš dalies. Atsižvelgiant į šioje byloje pareikštų reikalavimų kiekį ir jų pobūdį, tikslios patenkintų ir atmestų reikalavimų proporcijos nustatyti nėra galimybės. Dėl to šalių patenkintų ir atmestų reikalavimų proporcija ir atitinkamai bylinėjimosi išlaidų paskirstymas nustatomas remiantis bylos išnagrinėjimo rezultatu, taip pat teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Ieškiniu ieškovė pareiškė reikalavimus dėl santuokos nutraukimo ir kitų su tuo susijusių reikalavimų, turto padalinimo bei su jais susijusių išvestinių turtinių reikalavimų, ir reikalavimą dėl turto atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės. Atsakovas priešieškiniu pareiškė reikalavimus dėl santuokos nutraukimo, turto padalinimo bei su jais susijusių išvestinių turtinių reikalavimų, dėl naudojimosi bendru turtu tvarkos nustatymo, dėl turto atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės. Šiuo teismo sprendimu iš dalies tenkinamas ieškovės ieškinys, atsakovo priešieškinis taip pat tenkinamas iš dalies. Atsižvelgiama ir į tai, kad santuokos metu įgytas turtas iš esmės yra padalinamas ieškovės ir atsakovo siūlomu būdu. Teismas įvertina ir tai, kad dalis šalių pareikštų reikalavimų sutampa ir dėl jų išsprendimo byloje ginčo nekilo. Atsižvelgiant į byloje pareikštų reikalavimų kiekį, jų pobūdį bei bylos išnagrinėjimo rezultatą, įvertindamas, kad ieškinys ir priešieškinis tenkinami iš dalies, tačiau dalis šalių pareikštų reikalavimų iš esmės sutampa, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, teismas daro išvadą (įvertindamas patenkintus ieškinio ir priešieškinio neturtinius ir turtinius reikalavimus), kad šioje byloje iš viso ieškovės reikalavimų patenkinta 78,21 procentai, atmesta – 21,79 procentai, o priešieškinio reikalavimų patenkinta 83,34 procentų, atmesta 16,66 procentų, todėl skirstydamas bylinėjimosi išlaidas tarp šalių teismas taiko šias proporcijas. Proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai, ieškovei iš atsakovo priteisiama 2 925,84 Eur bylinėjimosi išlaidų (3 741 Eur x 78,21 proc.), o proporcingai patenkintai priešieškinio reikalavimų daliai, atsakovui iš ieškovės priteisiama 5 271,96 Eur bylinėjimosi išlaidų (6 325,85 Eur x 83,34 proc.). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Žyminis mokestis už priteistą išlaikymą periodiniais mokėjimais sudaro 194 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 82 straipsnis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas), kuris priteisiamas iš atsakovo, valstybės naudai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Dėl žyminio mokesčio grąžinimo. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 87 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad sumokėtas žyminis mokestis arba jo dalis suinteresuoto asmens pareiškimu grąžinami kai sumokėta daugiau žyminio mokesčio, negu numato įstatymai. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos remdamasi teismo nutartimi (CPK 87 straipsnio 3 dalis). Nustatęs šiame straipsnyje nurodytus žyminio mokesčio grąžinimo pagrindus, teismas nutartį dėl žyminio mokesčio grąžinimo gali priimti ir savo iniciatyva (CPK 87 straipsnio 5 dalis). Byloje už ieškinį sumokėtas 739 Eur žyminis mokestis (minėta). Byloje už ieškinį mokamas 716 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1, 6 punktai, 7 dalis, 82 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad byloje už ieškinį sumokėta 23 Eur daugiau žyminio mokesčio, negu numato CPK, ieškovei grąžinamas 23 Eur žyminis mokestis (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3, 5 dalys). Byloje už priešieškinį sumokėtas 1 154 Eur žyminis mokestis (minėta). Byloje už priešieškinį mokamas 385 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1, 6 punktai, 7 dalis, 82 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad byloje už priešieškinį sumokėta 769 Eur daugiau žyminio mokesčio, negu numato CPK, bei į tai, jog iš atsakovo priteisiama valstybės naudai 194 Eur žyminio mokesčio, teismas nustato, kad 194 Eur žyminis mokestis yra sumokėtas, o atsakovui grąžinamas 575 Eur žyminis mokestis (1 154 – 385- 194 = 575) (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3, 5 dalys). Dėl laikinųjų apsaugos priemonių. Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2024 m. spalio 28 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės, t. y. priteistas laikinas išlaikymas nepilnamečiams vaikams. Šios laikinosios apsaugos priemonės teismui priėmus sprendimą naikinamos nuo sprendimo priėmimo dienos. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 268, 270 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : priimti ieškovės IES1 ieškinio dalyje dėl kreditorinių įsipareigojimų po santuokos nutraukimo vykdymo pagal tarp IES1 ir Kredito unijos „Germanto lobis“ 2022 m. spalio 19 d. sudarytą Kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), atsisakymą ir šioje dalyje nutraukti bylą. Išaiškinti šalims, kad bylą šioje dalyje nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama. Kitoje ieškinio dalyje ieškinį tenkinti iš dalies. Priešieškinį tenkinti iš dalies. Panaikinti (duomenys neskelbtini) Telšių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje padarytą įrašą Nr. 179 dėl IES1 (iki santuokos turėta pavardė – B.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) , ir ATS1 , asmens kodas (duomenys neskelbtini) , Ubiškės Angelų Sargų bažnyčioje (duomenys neskelbtini) sudarytos santuokos įtraukimo į apskaitą, dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Nustatyti, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių IES1 ir ATS1 turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo (duomenys neskelbtini). Po santuokos nutraukimo ieškovei IES1 palikti iki santuokos turėtą pavardę pavardę – „B.“, atsakovui ATS1 palikti pavardę – „Š.“. Padalinti santuokoje įgytą turtą sekančiai: priteisti atsakovui ATS1 , asmens kodas (duomenys neskelbtini) , asmeninės nuosavybės teise pastatą - gyvenamąjį namą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) , adresas: (duomenys neskelbtini); 2525/6694 dalis pastato – autogaražo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) , adresas: (duomenys neskelbtini), transporto priemones (duomenys neskelbtini), valstybinis registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini), valstybinis registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini), valstybinis registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini); priteisti iš atsakovo ATS1 , asmens kodas (duomenys neskelbtini) , 4 584,13 Eur (keturis tūkstančius penkis šimtus aštuoniasdešimt keturis Eur 13 ct) piniginę kompensaciją ieškovei IES1 , asmens kodas (duomenys neskelbtini) ; priteisti ieškovei IES1 , asmens kodas (duomenys neskelbtini) , telyčaitę, gimimo data: (duomenys neskelbtini) , numeris (duomenys neskelbtini); priteisti iš ieškovės IES1 , asmens kodas (duomenys neskelbtini) , 375,00 Eur (tris šimtus septyniasdešimt penkis Eur 00 ct) piniginę kompensaciją atsakovui ATS1 , asmens kodas (duomenys neskelbtini) . Nustatyti, kad po santuokos tarp ieškovės IES1 ir atsakovo ATS1 nutraukimo, ieškovės IES1, asmens kodas (duomenys neskelbtini) , ir atsakovo ATS1 , asmens kodas (duomenys neskelbtini), kreditoriniai įsipareigojimai „Swedbank“ AB, pagal 2018 m. kovo 16 d. Kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), yra solidari ieškovės IES1 ir atsakovo ATS1 prievolė. Nustatyti, kad po santuokos tarp ieškovės IES1 ir atsakovo ATS1 nutraukimo, ieškovės IES1 asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir atsakovo ATS1 , asmens kodas (duomenys neskelbtini) , kreditoriniai įsipareigojimai kredito unijai „Germanto lobis“, pagal 2023 m. kovo 8 d. Kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), yra solidari ieškovės IES1 ir atsakovo ATS1 prievolė. Iš atsakovo ATS1 , asmens kodas (duomenys neskelbtini) , priteisti ieškovei IES1 , asmens kodas (duomenys neskelbtini), 4 000 Eur (keturis tūkstančius Eur 00 ct) nuostolių atlyginimui. Atidalinti ½ dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ; pastato - gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ; pastato - ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ; pastato – viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ; pastato – tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ; pastato – daržinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esančių (duomenys neskelbtini) (asmeninės nuosavybės teise priklausančių atsakovui ATS1 , asmens kodas (duomenys neskelbtini) ), ir ½ dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ; pastato - gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ; pastato - ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ; pastato – viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ; pastato – tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ; pastato – daržinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esančių (duomenys neskelbtini) (asmeninės nuosavybės teise priklausančių atsakovui ATS1 , asmens kodas (duomenys neskelbtini) ) natūra priteisti ieškovei IES1 , asmens kodas (duomenys neskelbtini) (asmeninės nuosavybės teise), o iš ieškovės IES1 , asmens kodas (duomenys neskelbtini) , priteisti atsakovui ATS1 , asmens kodas (duomenys neskelbtini) , 60 000 Eur (šešiasdešimt tūkstančių Eur 00 ct) piniginę kompensaciją. Įskaityti į atsakovui ATS1 iš ieškovės IES1 priteistą 60 375 Eur sumą, iš atsakovo ATS1 ieškovei IES1 priteistą sumą 8 584,13 Eur sumą, ir priteisti iš ieškovės IES1 , asmens kodas (duomenys neskelbtini) , iš viso 51 790,87 Eur (penkiasdešimt vieną tūkstantį septynis šimtus devyniasdešimt Eur 87 ct) atsakovui ATS1 , asmens kodas (duomenys neskelbtini) . Nustatyti nepilnamečių vaikų E. Š., gimusios (duomenys neskelbtini) , ir O. Š., gimusio (duomenys neskelbtini) , gyvenamąją vietą iki vaikų pilnametystės, su vaikų motina IES1 , jos gyvenamojoje vietoje. Priteisti iš atsakovo ATS1 , asmens kodas (duomenys neskelbtini) , nepilnamečių vaikų E. Š., gimusios (duomenys neskelbtini) , ir O. Š., gimusio (duomenys neskelbtini) , išlaikymui sekančias sumas: nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. spalio 28 d.) iki 2024 m. gruodžio 31 d. kas mėnesį kiekvienam vaikui po 310,00 Eur (tris šimtus dešimt Eur 00 ct) mokamomis periodinėmis išmokomis; nuo 2025 m. sausio 1 d. iki 2025 m. gruodžio 31 d. kas mėnesį kiekvienam vaikui po 330,00 Eur (tris šimtus trisdešimt Eur 00 ct) mokamomis periodinėmis išmokomis; nuo 2026 m. sausio 1 d. iki vaikų pilnametystės kas mėnesį kiekvienam vaikui po 358,25 Eur (tris šimtus penkiasdešimt aštuonis Eur 25 ct) mokamomis periodinėmis išmokomis. Išlaikymo sumą kasmet indeksuoti Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Nepilnamečių vaikų E. Š., gimusios (duomenys neskelbtini) , ir O. Š., gimusio (duomenys neskelbtini) , materialinio išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise skirti ieškovę IES1 , asmens kodas (duomenys neskelbtini) . Priteisti iš atsakovo ATS1 , asmens kodas (duomenys neskelbtini) , 2 925,84 Eur (du tūkstančius devynis šimtus dvidešimt penkis Eur 84 ct) bylinėjimosi išlaidų, ieškovei IES1 , asmens kodas (duomenys neskelbtini) . Priteisti iš ieškovės IES1 , asmens kodas (duomenys neskelbtini) , 5 271,96 Eur (penkis tūkstančius du šimtus septyniasdešimt vieną Eur 96 ct) bylinėjimosi išlaidų, atsakovui ATS1 , asmens kodas (duomenys neskelbtini) . Kitoje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmesti. Priteisti iš atsakovo ATS1 , asmens kodas (duomenys neskelbtini) , 194,00 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt keturis Eur 00 ct) žyminio mokesčio valstybei (mokestis mokamas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos sąskaitą, įmokos kodas 5660). Nustatyti, kad šis 194 Eur (vienas šimtas devyniasdešimt keturi Eur 00 ct) žyminis mokestis yra sumokėtas. Grąžinti IES1 , asmens kodas (duomenys neskelbtini) , 23,00 Eur (dvidešimt tris Eur 00 ct) žyminį mokestį (sumokėtą 2026 m. kovo 9 d. Mokėjimo nurodymu Nr. 234 („Swedbank“ AB)). Grąžinti ATS1 , asmens kodas (duomenys neskelbtini) , 575,00 Eur (penkis šimtus septyniasdešimt penkis Eur 00 ct) žyminį mokestį (sumokėtą 2025 m. rugsėjo 5 d. Vietiniu / Europiniu pervedimu Nr. 138 („Swedbank“ AB)). Panaikinti Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2024 m. spalio 28 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones nuo sprendimo priėmimo dienos. Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Telšių rūmus. Teisėjas Marius Slavinskis