- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Atskiroji nuomonė
- Data
- 2011-04-04
- Bylos Nr.
- 3K-7-61/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Dangutė Ambrasienė, Česlovas Jokūbauskas, Sigitas Gurevičius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų Dangutės Ambrasienės, Česlovo Jokūbausko ir Sigito Gurevičiaus
Dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7- 61/2011
2011 m. balandžio 4 d.
Remdamiesi CPK 63 straipsnio 2 dalimi, teikiame atskirąją nuomonę dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7- 61/2011.
Pagrindinis teisės klausimas šioje byloje, vertinant bylą nagrinėjusių teismų sprendimų teisėtumą, yra susijęs su laidavimo prievolės turinio aiškinimu; šios prievolės solidarumo ir akcesoriškumo aspektais bei laiduotojo atsakomybės ribomis, kai skolininkui iškeliama bankroto byla.
Solidarumas teisėje reiškia skolos nedalomumą esant skolininkų daugetui. Solidarumas pirmiausiai atspindi gyvenimo būtinybę apsaugoti kreditoriaus interesus. Solidariosios prievolės nustatomos grynai praktiniais sumetimais, kad kreditorius turėtų garantiją, jog vieno skolininko nemokumas neturės įtakos prievolės įvykdymui, nes galima reikalauti, kad ją įvykdytų mokus bendraskolis. Solidariosios prievolės institutas leidžia apsaugoti kreditoriaus interesus ir tada, kai yra tik vienas pagrindinės prievolės skolininkas, susitariant dėl papildomos (šalutinės) prievolės, kurios skolininkas atsakys solidariai su pagrindinės prievolės skolininku. Pavyzdžiui, kreditorius gali pareikalauti, kad skolininkas užtikrintų prievolės įvykdymą laidavimu, kaip ir yra nagrinėjamos bylos atveju.