Lietuvos Aukščiausiojo Teismo atskiroji nuomonė

2011-04-04 · Civilinė byla Nr. 3K-7-61/2011

Teismas
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Dokumentas
Atskiroji nuomonė
Data
2011-04-04
Bylos Nr.
3K-7-61/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Dangutė Ambrasienė, Česlovas Jokūbauskas, Sigitas Gurevičius
Civilinė byla Nr.3K-7-61/2011 (S)

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų Dangutės Ambrasienės, Česlovo Jokūbausko ir Sigito Gurevičiaus

ATSKIROJI NUOMONĖ

Dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7- 61/2011

2011 m. balandžio 4 d.

Vilnius

Remdamiesi CPK 63 straipsnio 2 dalimi, teikiame atskirąją nuomonę dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7- 61/2011.

Atskirąją nuomonę reiškiame dėl tokių nutarties aspektų:

Pagrindinis teisės klausimas šioje byloje, vertinant bylą nagrinėjusių teismų sprendimų teisėtumą, yra susijęs su laidavimo prievolės turinio aiškinimu; šios prievolės solidarumo ir akcesoriškumo aspektais bei laiduotojo atsakomybės ribomis, kai skolininkui iškeliama bankroto byla.

Solidarumas teisėje reiškia skolos nedalomumą esant skolininkų daugetui. Solidarumas pirmiausiai atspindi gyvenimo būtinybę apsaugoti kreditoriaus interesus. Solidariosios prievolės nustatomos grynai praktiniais sumetimais, kad kreditorius turėtų garantiją, jog vieno skolininko nemokumas neturės įtakos prievolės įvykdymui, nes galima reikalauti, kad ją įvykdytų mokus bendraskolis. Solidariosios prievolės institutas leidžia apsaugoti kreditoriaus interesus ir tada, kai yra tik vienas pagrindinės prievolės skolininkas, susitariant dėl papildomos (šalutinės) prievolės, kurios skolininkas atsakys solidariai su pagrindinės prievolės skolininku. Pavyzdžiui, kreditorius gali pareikalauti, kad skolininkas užtikrintų prievolės įvykdymą laidavimu, kaip ir yra nagrinėjamos bylos atveju.