Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Tauragės rajono apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 8 d. nutartimi pareiškėjos prašymą dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo atmetė ir išdavė kreditoriams teismo vykdomuosius raštus. Teismas, atsižvelgdamas į pareiškėjos gaunamas pajamas, turimą turtą, sprendė, kad išdėsčius sprendimo vykdymą būtų suteiktas nepagrįstas pranašumas vienam iš skolininkų. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja prašo išdėstyti tik 32 500 Lt (9412,65 Eur) skolą, tačiau ji yra solidarioji skolininkė kartu su S. B. ir jų skola D. B. bei G. B. kiekvienam po 32 500 Lt (9412,65 Eur) yra bendra. Be to, teismas pažymėjo, kad pareiškėja vengia mokėti skolą, tai patvirtina faktas, kad iš buvusio sutuoktinio S. B., vykdžiusio Tauragės rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 27 d. sprendimą, gavusi 5263 Lt (1524,27 Eur), iš jų nė dalies neskyrė skolai sumokėti. Taip pat bylinėjimosi laikotarpiu lėšas ji skyrė ne skolai mokėti, o bylinėtis. Teismas, atsižvelgdamas į trečiųjų asmenų argumentus, kad S. B. niekur nedirba ir neketina grąžinti skolos, nurodė, kad solidarieji skolininkai turi bendrą butą, todėl tikslinga išieškojimą nukreipti į jį.

Klaipėdos apygardos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjos I. B. atskirąjį skundą, 2015 m. kovo 4 d. nutartimi Tauragės rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 8 d. nutarties dalį, kuria išspręstas prašymas dėl sprendimo vykdymo išdėstymo, panaikino ir dėl šios dalies priėmė naują nutartį pareiškėjos prašymą tenkinti iš dalies ir išdėstyti skolos dalies 9412,65 Eur (32 500 Lt) mokėjimą penkerių metų laikotarpiu tokia tvarka: I. B. sumoka G. B. ir D. B. po 1882,53 Eur sumą atitinkamai iki 2015 m. spalio 22 d., 2016 m. spalio 22 d., 2017 m. spalio 22 d., 2018 m. spalio 22 d. ir 2019 m. spalio 22 d.; prašymo dalį atidėti 150 Lt (43,44 Eur) bylinėjimosi išlaidų G. B. sumokėjimą iki 2015 m. spalio 22 d. atmetė; kitą nutarties dalį paliko nepakeistą.

Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad pareiškėja, būdama solidarioji skolininkė, prašo išdėstyti tik dalį – 32 500 Lt (9412,65 Eur) – skolos. Nustatyta, jog pareiškėjos pajamos per mėnesį sudaro 1116,57 Lt (323,38 Eur). Pareiškėjai ir jos buvusiam sutuoktiniui lygiomis dalimis nuosavybės teise priklauso butas Tauragėje. Kito nekilnojamojo turto pareiškėja neturi. Apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, jog pareiškėja gauna labai mažas pajamas, kad net ir išdėsčius skolos dalies vykdymą, jai pragyventi liktų labai maža suma, nepagrįstai nutarė atmesti prašymą išdėstyti sprendimo vykdymą. Pirmosios instancijos teismo argumentai, kad gavusi lėšų iš buvusio sutuoktinio ir lėšas, skirtas teisminiam bylinėjimuisi, galėjo skirti skolai dengti, apeliacinės instancijos teismo nuomone, nesudaro pagrindo atmesti prašymą išdėstyti sprendimo vykdymą. Pareiškėjai buvo būtina pasirūpinti savo buitimi, ji gynė savo teises ir pareigas, siekdama, kad skola, kurią prašo išdėstyti, būtų pripažinta asmenine jos buvusio sutuoktinio nuosavybe. Savo teisių tinkamas gynimas negali būti laikomas pareiškėjos netinkamu elgesiu ir negali būti vertinamas kaip vengimas geranoriškai grąžinti skolą. Iš trečiųjų asmenų argumentų, kad solidarusis skolininkas S. B. niekur nedirba ir neketina grąžinti skolos, galima daryti prielaidą, kad skolą mokėti vengia S. B., o ne I. B.. I. B. šiuo atveju, priešingai nei nurodo teismas, nors ir gaudama mažas pajamas, siekia kuo greičiau grąžinti skolą ir savo poreikiams pasilieka itin mažą sumą – 574,90 Lt (166,50 Eur) per mėnesį. Pareiškėja sumokėti visą skolą iš karto neturi jokios galimybės. Buto dalis, į kurį galėtų būti nukreiptas išieškojimas, yra vienintelis pareiškėjos turimas nekilnojamasis turtas, kuriame ji gyvena. Jei skolos išieškojimas būtų nukreiptas tik į skolininkės I. B. turtą, pardavus jai priklausančią buto dalį, visos skolos padengti ji neturėtų galimybės (viso buto vertė – 65 200 Lt (18 883,22 Eur), o iš gaunamų pajamų negalėtų iš karto padengti likusios skolos dalies, todėl yra pagrindas išdėstyti skolos dalies sumokėjimą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymėjo, kad solidarusis skolininkas S. B. turi daugiau nekilnojamojo turto nei I. B.: be 1/2 dalies buto, dar ir žemės sklypus. Duomenų, kad S. B. nedirba, byloje nėra pateikta, priešingai, nagrinėjant ginčą nurodoma, jog jis turi verslą su kreditoriumi G. B.. Įvertinęs tai, kad kreditoriai yra S. B. giminaičiai – G. B. yra S. B. brolis, apeliacinės instancijos teismas darė prielaidą, kad kreditoriai siekia skolą išsiieškoti tik iš I. B. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad, išdėsčius teismo sprendimo dalies vykdymą, kreditorių interesai nebus pažeisti, nes jie turi galimybę nukreipti išieškojimą ne tik į I. B., bet ir į solidariojo skolininko S. B. turtą, todėl jų teisė greitai atgauti skolą išlieka. Be to, byloje nėra duomenų, kad kreditorių finansinė padėtis būtų labai prasta, tokiais argumentais jie nesirėmė. Apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad nėra pagrindo išdėstyti 150 Lt (43,44 Eur) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo G. B. sumokėjimo.