Marijampolės apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos kalėjimų tarnybos Marijampolės kalėjimo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam D. D. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Komisija nutarė taikyti lygtinį paleidimą atsižvelgdama į tai, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu drausmine ir administracine tvarka nebaustas, skatintas 8 kartus, dalyvavo įvairiose socialinės reabilitacijos programose. Nuo 2020-09-15 perkeltas iš paprastosios grupės į lengvąją grupę. Nuo 2022-01-08 pervestas į be sargybą ir apgyvendintas už įkalinimo įstaigos ribų – atvirojoje kolonijoje. Nuo 2023-03-14 bausmę atlieka Marijampolės kalėjime atviro tipo bausmės atlikimo vietoje. Dokumentinėje medžiagoje nėra duomenų, jog gyvenant laisvėje asmuo būtų patyręs specifinių sunkumų, susijusių su gyvenamosios vietos pastovumu. Kalbėdamas apie darbinę patirtį, nurodė turintis apie 7-8 metus darbo stažo. Nuteistasis yra vidurinio išsilavinimo, (duomenys neskelbtini) universitete siekė įgyti aukštąjį išsilavinimą (chemikas-technologas), tačiau mokslų nebaigė. Bausmės atlikimo metu įkalinimo įstaigose nuteistasis mokėsi ir įgijo kelias profesines kvalifikacijas: (duomenys neskelbtini) 2019 m. įgijo staliaus profesinę kvalifikaciją, 2020 m. įgijo apdailininko profesinę kvalifikaciją, 2021 m. įgijo suvirintojo profesinę kvalifikaciją. Atvykęs į Marijampolės kalėjimą, išreiškė teigiamą nuostatą darbinės veiklos atžvilgiu, sutiko dirbti jam administracijos pasiūlytą darbą. 2021-018-20 buvo įdarbintas įkalinimo įstaigoje nuteistųjų valgykloje pagalbiniu darbininku. Nuo 2022-12-02 dirba už įkalinimo įstaigos teritorijos ribų – UAB „(duomenys neskelbtini)“ formuotojo pareigose. Interviu metu yra nurodęs, kad laisvėje gyveno iš gaunamo darbo užmokesčio, finansinių įsipareigojimų nurodė neturėjęs, sunkumų, susijusių su kompulsyviu elgesiu, taip pat nėra patyręs. Bausmės atlikimo metu nuteistasis pragyvena iš gaunamo atlyginimo. Šiai dienai neturi jokių reikšmingų jo finansinei padėčiai įsipareigojimų. Socialinius ryšius palaiko su mama. Pas ją planuoja grįžti gyventi, jeigu bus paleistas lygtinai. Nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika ir šie apsauginiai veiksniai: ryšiai (socialinių ryšių palaiko, socialiai atsiskyręs nesijaučia); nevartoja alkoholio; emocinė gerovė (adekvati savivertė); nuostatos (jaučia poreikį save realizuoti socialiniai priimtinais būdais, teigiamai vertina taikomą priežiūrą, neturi draudiminių nuobaudų).

Nutarimas netvirtintinas.

Motyvuojamoji dalis

BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo.

Pagal susiformavusią teismų praktiką lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei, įvertinus visas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę apibūdinančius duomenis ir kt.), galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą (Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-714-383/2018, Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-260-935/2018). Be to, sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, visapusiškai įvertintinos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos nusikalstamos veikos sunkumas ir pavojingumas, BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimas, kuris pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (Vilniaus apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1S-260-935/2018, 1S-97-870/2018, 1S-28-312/2018).

Iš nuteistojo asmens bylos matyti, kad D. D. 2015-12-03 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu 10 metų. Pripažintas kaltu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (3,381 g amfetamino išplatinimas A. P.) ir nuteistas laisvės atėmimu 3 metams. Pripažintas kaltu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (amfetamino išplatinimas D. C.) ir nuteistas laisvės atėmimu 3 metams. Pripažintas kaltu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (2,775 g amfetamino išplatinimas A. P.) ir nuteistas laisvės atėmimu 3 metams. Pripažintas kaltu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį ir nuteistas areštu 30 parų. Remiantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės pagal BK 260 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį, subendrintos dalinio sudėjimo būdu subendrinta bausmė pagal šiuos straipsnius paskirtas laisvės atėmimas 11 metų. Remiantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, pagal BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalis, subendrinta galutinė bausmė subendrinta apėmimo būdu su bausme, paskirta pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, ir galutinė bausmė paskirtas laisvės atėmimas 11 metų. Bausmės pradžia – 2017-01-24, bausmės pabaiga – 2027-06-25. Likusi bausmės dalis nutarimo priėmimo dienai buvo 3 metai 7 mėnesiai 30 dienų.

Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog nuteistasis bausmės atlikimo metu palaiko ryšius su mama, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, laikosi vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų, skatintas 8 kartus, laisvėje turės gyvenamąją vietą ir kt. Šios aplinkybės neabejotinai yra palankios nuteistajam, jį charakterizuoja teigiamai, rodo, kad pataisos įstaigoje jis stengiasi užsiimti prasminga veikla, tokiu būdu koreguodamas savo elgesį tinkama linkme, ir jos skundžiamoje nutartyje yra aptartos bei įvertintos. Tačiau pažymima, kad vien tik šių duomenų lygtinio paleidimo taikymui nepakanka, kadangi sprendžiant lygtinio paleidimo taikymo klausimą yra vertinami ne vien teigiamai laisvės atėmimo bausmę atliekantį asmenį charakterizuojantys duomenys, o visų su nuteistojo elgesiu, mąstymo, požiūrio pokyčiais, kriminogeninių veiksnių valdymu susijusių duomenų visuma, kuri, teismo įsitikinimu, šiuo metu dar nesudaro pakankamo pagrindo daryti abejonių nekeliančią išvadą, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį pozityviems ir ilgalaikiams nuteistojo elgesio, mąstymo, požiūrio pokyčiams ir tolesnis jo pataisos procesas gali būti tęsiamas laisvėje.

Analizuojamu atveju būtina atsižvelgti į tai, kad nuteistasis bausmę atlieka už kelis tyčinius nusikaltimus, vienas iš kurių labai sunkus, nusikaltimai įvykdyti organizuotoje grupėje (psichotropines medžiagas gamino organizuotoje grupėje). Nors nusikalstamų veikų sunkumas ir pobūdis neabejotinai jau buvo įvertintas teismo nagrinėjant baudžiamąją bylą ir negali būti laikomas pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą, tačiau ši aplinkybė neturėtų būti sumenkinama. Tai, kad nuteistasis bausmę atlieka už 5 tyčinių nusikalstamų veikų padarymą, rodo nuteistojo didesnį pavojingumą ir tuo pačiu suponuoją pareigą, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, atsižvelgti ne tik nuteistojo interesus, bet ir į visuomenės interesą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo atliktu tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Nuteistojo asmenybės pavojingumas yra viena iš pagrindinių aplinkybių sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ir jos tinkamas įvertinimas neišvengiamai yra susijęs ne vien tik su nuteistojo elgesiu įkalinimo įstaigoje, tačiau ir su jo praeitimi.

Sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, svarbu įvertinti ir tai, kad socialinio tyrimo išvadoje fiksuota, jog nuteistojo nusikalstamos veikos sietinos su finansinės naudos siekimu. Asmuo nurodęs, jog veikos įvykdytos dėl galimybės save realizuoti jam patinkančioje veikloje (gamybos procese) bei siekio finansiškai praturtėti. Nuteistojo gyvenimo stiliaus ypatumai laivėje – poelgiai, pažeidžiantys visuomenės normas, vengimas save realizuoti socialiai priimtinose srityse, santykių palaikymas su polinkį nusikalsti turinčiais asmenimis, piktnaudžiavimas psichiką veikiančiomis medžiagomis – yra aktualūs su nuteistojo nusikalstamo elgesio raiška siejami kriminogeniniai poreikiai. Nesant esminių pokyčių nuteistojo savęs realizavimo būduose laisvėje, skatintų pakartotinį kriminalinį elgesį. Nuteistasis neneigia ne tik narkotinių medžiagų gaminimo, bet ir jų vartojimo. Ir nors struktūruotoje aplinkoje nuteistais nėra pastebėtas vartojantis psichiką veikiančias medžiagas, tačiau išėjus iš jos, išlieka rizika pakartotinai įsitraukti į priklausomybę, kuri lėmė nusikalstamą elgesį. Nuteistojo tarpasmeniniai įgūdžiai kiek riboti. Praeityje yra pasielgęs impulsyviai, neapsvarstęs visų situacijos aspektų. Teismo vertinimu, nurodytos faktinės aplinkybės leidžia pagrįstai abejoti tuo, kad nuteistasis, būdamas laisvėje, savo tikslų sieks tik teisėtomis priemonėmis.

Kaip minėta, asmenys, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) yra pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad nuteistieji laikysis įstatymų, nenusikals, ir gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistajam 2021-09-06, 2022-06-27 ir 2023-10-17 nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodiką. Nors vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika savaime neeliminuoja galimybės taikyti lygtinį paleidimą, tačiau, kaip minėta, esant ne žemai (šiuo atveju esant vidutinei) pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikai, turi būti nustatyta akivaizdi pažanga šią riziką mažinant, kuri šiuo atveju nenustatyta. Svarbu paminėti, kad išlieka net 7 nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką didinantys kriminogeniniai veiksniai – kriminalinė istorija, gyvenimo sąlygos, išsilavinimas, mokymasis ir galimybė įsidarbinti, lėšų tvarkymas ir pajamos, gyvenimo stilius ir draugai, piktnaudžiavimas narkotikais, mąstymo ir elgesio ypatumai. Teismas pažymi, kad tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant sumažinti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Todėl nuteistasis, siekdamas būti lygtinai paleistas, turi imtis priemonių eliminuoti jam nustatytus kriminogeninius veiksnius, o tuo pačiu dar labiau sumažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balus.

Likusi neatlikta bausmės dalis Komisijos nutarimo priėmimo dienai buvo 3 metai 7 mėnesiai 30 dienų. Įstatymas nenumato tokios kategorijos – „didelė“ bausmės dalis, tai yra tik vertinamoji kategorija, ką teismas įvertina kitų aplinkybių visumoje, atsižvelgdamas į bausmės tikslus, nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką bei požiūrį į taikomą valstybės prievartos priemonę. Pažymėtina, kad sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, turi būti vertinama paskirtos bausmės dydžio ir likusios neatliktos bausmės dalies proporcingumas, atsižvelgiant į nusikalstamų veikų pavojingumą, nuteistojo asmenybę ir elgesį bausmės atlikimo vietoje. Teismas mano, jog neatliktos bausmės dalis dar nėra adekvati nuteistojo padaryto nusikaltimo sunkumui ir nėra pakankama, kuri leistų toliau jį sėkmingai taisyti neizoliuotą nuo visuomenės. Šiuo metu nuteistajam taikius lygtinį paleidimą ir palengvinus jo teisinę padėtį, būtų pažeistas teisingumo principas, pasireiškiantis ne tik bausmės nusikaltusiam asmeniui paskyrimu, bet ir jos atlikimu, realiai patiriant neigiamus padarinius dėl neteisėtų veikų, taip pat ir visuomenės bei nukentėjusiųjų asmenų interesų gynimu.

Teismas pažymi, jog lygtinio paleidimo institutas nėra imperatyvi bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems. Bendra taisyklė yra ta, kad nuteistasis turi atlikti nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, nes skirdamas bausmę teismas įvertina, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytoms nusikalstamoms veikoms ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Bausmės paskirtis yra ne tik nusikalstamą veiką padariusio asmens nubaudimas, jo sulaikymas nuo nusikalstamų veikų darymo, paveikimas, jog jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bet ir teisingumo principo įgyvendinimas. Teismo nuomone, šiuo atveju nuteistojo paleidimas į laisvę anksčiau laiko prieštarautų teisingumo principui bei visuomenės interesui, be to, sudarytų nebaudžiamumo įspūdį, būtų neįgyvendinti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai, kurie pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

Teismas konstatuoja, kad nuteistasis vis dar neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų, kadangi jo asmenybės korekcija pataisos proceso metu nėra pakankama. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Tuo tarpu, vertinamu atveju byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadą, kad nuteistasis jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, todėl Komisijos nutarimas taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam netvirtintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsniu, teismas

nutaria:

Atsisakyti patvirtinti 2023 m. spalio 26 d. Lietuvos kalėjimų tarnybos Marijampolės kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos nutarimą Nr. RV-20-8323 taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam D. D.

Nutartis per 7 dienas nuo jis gavimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.