- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-03-27
- Bylos Nr.
- 1S-74-307/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-10-1-00527-2012-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Albinas Bielskis
- Kaltinamasis
- T. S.
- Advokatai
- Remigijus Merkevičius
- Kategorijos
- 2.1.16.1.2.1.1Kai yra pagrįstas manymas, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo (BPK 122 str. 1 p., 2 d. ir kt. str.)
- 2.1.16.1.2.1.3Kai yra pagrįstas manymas, kad kaltinamasis darys BPK 122 str. 4 dalyje nurodytus nusikaltimus (BPK 122 str. 3 p., 4 d. ir kt. str.)
- 2.1.16.1.2.2Skundų dėl suėmimo skyrimo, nepaskyrimo; suėmimo termino pratęsimo, nepratęsimo; suimtojo paleidimo į laisvę išsprendimas (BPK 130, 131 str.)
teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo T. S. gynėjo advokato Remigijaus Merkevičiaus skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 26 d. nutarties, kuria kaltinamajam T. S. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 3 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2015 m. vasario 27 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
T. S. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 24 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį, 253 straipsnio 1 dalį, o būtent tuo, kad jis, veikdamas organizuotoje grupėje, organizavo neteisėtą labai didelio kiekio psichotropinės medžiagos pagaminimą, o būtent:
jis subūrė organizuotą grupę, susidedančią iš jo paties kaip organizatoriaus, bei vykdytojų R. P. ir D. D., parengė nusikalstamą veiką - neteisėtai pagaminti psichotropinę medžiagą - ir šiai nusikalstamai veikai vadovavo.
T. S. iki 2012 m. rugsėjo 26 d. nupirko chemines medžiagas, reikalingas psichotropinei medžiagai - amfetaminui pagaminti, suteikė patalpą savo gyvenamojoje vietoje - bute, esančiame (duomenys neskelbtini), bei davė nurodymus R. P. ir D. D. pagaminti iš jų psichotropinę medžiagą - amfetaminą, po ko 2012 m. rugsėjo 26 d. vykdydamas T. S. nurodymus R. P. atnešė šias medžiagas ir kitas darbo priemones, reikalingas gamybos procesui į T. S. butą, esantį (duomenys neskelbtini), kur D. D., vykdydamas T. S. nurodymus, pagamino labai didelį kiekį - 1698,97 g psichotropinės medžiagos amfetamino, kurios dalį - 1521,451 g po pagaminimo D. D. paliko minėtame T. S. bute, R. P. po gamybos proceso sutvarkė darbo vietą ir dalį - 166,869 g psichotropinės medžiagos amfetamino kartu su indais bei kitomis darbo priemonėmis nunešė ir padėjo T. S. priklausiančiame garaže Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), o paskutinę dalį - 10,65 g psichotropinės medžiagos amfetamino D. D. nugabeno ir laikė savo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), po ko minėtus kiekius psichotropinės medžiagos - amfetamino 2012 m. rugsėjo 27 d., 12.50 val., atliktų kratų (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), bei tą pačią dieną 17 val. atliktos kratos metu garaže Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) namo kieme, Vilniuje, policijos pareigūnai rado ir paėmė. Tokiu būdu T. S. organizavo labai didelio kiekio psichotropinės medžiagos - amfetamino pagaminimą. Šiais savo veiksmais T. S. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 4 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje.
Be to, T. S. kaltinamas tuo, kad jis neteisėtai, neturėdamas leidimo (duomenys neskelbtini) namo kieme, Vilniuje, laikė 15 vnt. 9 mm kalibro šovinių ir 17 vnt. 5,6 mm kalibro šovinių iki 2012 m. rugsėjo 27 d., kai 17 val. atliktos kratos minėtame kieme metu policijos pareigūnai rado ir paėmė minėtus šovinius. Šiais veiksmais T. S. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 253 straipsnio 1 dalyje.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka T. S. laikinai sulaikytas 2012 m. rugsėjo 27 d. Vilniaus m. 3 apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 28 d. nutartimi T. S. paskirta kardomoji priemonė - suėmimas dviems mėnesiams. Suėmimo terminas Vilniaus miesto apylinkės teismo bei Vilniaus apygardos teismo nutartimis buvo tęsiamas iki 2015 m. vasario 27 d.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2015 m. vasario 26 d. nutartimi kaltinamajam T. S. kardomosios priemonės – suėmimo terminą pratęsė 3 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2015 m. vasario 27 d. Apygardos teismas nustatė BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytus suėmimo taikymo pagrindus, t. y., kad būdamas laisvėje, jis gali bėgti (slėptis) nuo teismo ir daryti naujus nusikaltimus, įtvirtintus BPK 122 straipsnio 4 dalyje. Skundžiamoje nutartyje teismas konstatavo, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų.
Šalies argumentai
Kaltinamojo T. S. gynėjas advokatas Remigijus Merkevičius skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 26 d. nutartį ir T. S. paleisti iš suėmimo. Skundas iš esmės grindžiamas šiais argumentais ir motyvais:
1) Skundžiama nutartis iš esmės yra pažodinė ankstesnių teisėjo nutarčių kopija.
2) Procesinis sprendimas pratęsti T. S. skirtos kardomosios priemonės - suėmimo terminą priimtas nesant BPK 121 straipsnio 2 dalyje numatytos suėmimo sąlygos – pakankamų duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis padarė nusikalstamą veiką (nesant pagrįsto įtarimo). Todėl nutartis neatitinka BPK 125 straipsnio 2 dalies 3 punkto reikalavimų. Teisėjas sprendimą priėmė vertindamas tik prokuroro pateiktus duomenis ir visiškai nekreipė dėmesio (tiesiog ignoravo) tuos įrodymus ar teisinius argumentus, kuriuos per visą baudžiamosios bylos teisminį procesą pristatė gynyba. Teisėjo atliktas įtarimo konstatavimas yra šališkas. Teisėjas neatkreipė dėmesio į nusikalstamos veikos padarymo vietos ir joje rastų objektų sąsają su kaltinamuoju. Gynėjas taip pat nurodo, jog buto krata buvo atlikta neteisėtai, neturint leidimo ir negavus jo a posteriori, specialistų išvados neatitinka BPK 90 straipsnio 3 dalies reikalavimų.
3) Teismas nepagrįstai konstatavo tariamą grėsmę, esą T. S. bėgs (slėpsis) nuo teismo, ir šiuo pagrindu (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas) pratęsdamas T. S. skirto suėmimo terminą, nevertino T. S. asmenybės ir socialinę aplinką apibūdinančių faktų. Todėl nutartis neatitinka BPK 125 straipsnio 2 dalies 4 punkto reikalavimų. T. S. sieja nuolatiniai, glaudūs bei intensyvūs ryšiai su dukra bei tėvais. Dukters motina išvykusi ir ilgą laiką nuolat gyvena užsienyje, todėl šiuo metu jis yra vienintelis dukters šeimos narys, materialinis (iki suėmimo) ir moralinis jos rūpintojas bei patarėjas. Be to, jis yra vienintelė realiai tikėtina parama savo senstantiems, ligotiems tėvams, kuriems vis labiau reikia priežiūros bei pagalbos. T. S. turėjo ir turi nuolatinę gyvenamąją vietą. Jeigu bus paleistas iš suėmimo, gyvens motinos bute. Kaltinamasis iki suėmimo neoficialiai dirbo vadybininku automobilių remonto versle. T. S., būdamas suimtas, mokosi, dalyvauja diskusijose, imasi įvairių socialiai prasmingų ir atsakingų veiklų, būdamas įkalinimo įstaigoje prašė leidimo dirbti, UAB „Gontus“ įsipareigojo priimti T. S. į darbą vadybininku. Beveik dvejus su puse metų besitęsiantis suėmimas sužalojo T. S. sveikatą. Teisėjas, pratęsęs šiuo pagrindu suėmimo terminą, neteisingai pristato ir interpretuoja baudžiamojoje byloje nesamus faktus. Gynėjas nurodo, jog nei įkaltinamas tariamas disponavimas narkotine medžiaga, nei įkaltinamas tariamas veikimas organizuotoje grupėje nėra aplinkybės, kurios numatytos BPK 122 straipsnio 2 dalyje, ir, kurios signalizuoja pagrįstą manymą, kad kaltinamasis gali pabėgti (pasislėpti) nuo teismo. Taip pat nurodo, jog praėjus tam tikram ilgesniam laikui vien tik nusikalstamos veikos sunkumas ir už tą nusikalstamą veiką gresiančios bausmės dydis nebėra (nebegali būti) vieninteliai faktoriai, nulemiantys sprendimą atimti žmogaus laisvę.
4) Teismas nepagrįstai konstatavo tariamą grėsmę, jog T. S. darys naujus nusikaltimus, ir šiuo pagrindu (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas) pratęsdamas T. S. skirto suėmimo terminą, teisėjas vėl neteisingai pristato ir interpretuoja baudžiamojoje byloje nesamus faktus. Todėl nutartis neatitinka BPK 125 straipsnio 2 dalies 4 punkto reikalavimų. Byloje nėra duomenų, jog kaltinamasis būtų disponavęs narkotinėmis medžiagomis, todėl nepagrįstas nutarties argumentas, jog T. S. pragyvenimo lėšas gaudavo iš nusikalstamos veikos. Be to, T. S. laisvėje yra garantuota darbo vieta – vadybininko pareigos UAB „Gontus“. Šis suėmimo pagrindas skundžiamojoje nutartyje yra grindžiamas ir nukentėjusiųjų parodymais, tačiau baudžiamojoje byloje niekas nėra nukentėjęs ar pripažintas nukentėjusiuoju. Teisėjas nepagrįstai absoliutino faktą, jog Prancūzijos teismo 2011-10-10 nuosprendžiu T. S. buvo pripažintas kaltu, nes ankstesnis teistumas statistiškai pats vienas neleidžia daryti pagrįstos išvados apie realią grėsmę, jog ateityje T. S. nusikals. Be to, Prancūzijoje padarytas nusikaltimas nebuvo toks pavojingas ir sunkus, nes T. S. už jį buvo nuteistas tik vienerių metų laisvės atėmimo bausme.
5) Suėmimo terminas prieštarauja proporcingumo principui. Nutartyje nenurodyti motyvai, kodėl T. S. negali būti taikomos viena ar kelios švelnesnės nei suėmimas kardomosios priemonės. T. S. laikomas Lukiškių tardymo izoliatoriuje - kalėjime suimtas ilgiau nei 2 metus ir 5 mėnesius, laikymo sąlygos prilygsta žmogaus orumo žeminimui Konvencijos 3 straipsnio prasme. 2014-05-13 vykusiame teismo posėdyje T. S. tėvas J. S. įsipareigojo sumokėti 30 000 Lt užstatą bei patikino, kad dės maksimalias pastangas tam, jog T. S. nevengtų baudžiamosios bylos proceso. Tačiau šis prašymas iki šiol nėra motyvuotai įvertintas (iš esmės net nesvarstytas). Teisėjas nesvarstė galimybės skirti T. S. intensyvią priežiūrą.
6) Nutartyje neįvertintas BPK 127 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas draudimas tęsti suėmimo terminą ilgesniam laikui nei 6 mėnesiai. Nutartyje nekonstatuojamas nei ypatingas bylos sudėtingumas, nei didelė apimtis.
7) Suėmimo termino pratęsimo klausimą sprendė šališkas teisėjas. Teisėjas jam pareikštus nušalinimus atmetė abstrakčiais ir formaliais argumentais.
Teismo posėdyje gynėjas prašė skundą tenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo T. S. gynėjo advokato Remigijaus Merkevičiaus skundas atmetamas.
Suėmimo kaip ir kitų kardomųjų priemonių taikymo būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog suimtasis galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Lietuvos apeliacinio teismo nuomone, priešingai nei teigiama skunde, šioje byloje tokie duomenys yra nustatyti kaltinamųjų R. P., D. D., A. P., liudytojų T. B., A. A., G. N., T. N. parodymais, liudytojo, kuriam taikomas anonimiškumas Nr. 79, parodymais, jie užfiksuoti asmens kratų ir kratų protokoluose, specialistų išvadose ir kitoje bylos medžiagoje. Kartu pažymėtina, kad duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl skiriant ar pratęsiant kardomąją priemonę nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Be to, tokiu atveju kaltės klausimas taip pat iš esmės nesprendžiamas, nes tai daroma nagrinėjant bylą teisiamajame posėdyje pirmosios instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismui pateikti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys analizuojami tik ta apimtimi, kuri reikšminga kardomosios priemonės - suėmimo termino pratęsimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimui teisingai išspręsti. Todėl kaltinamojo gynėjo skunde nurodytos aplinkybės, kad byloje nėra surinkta objektyvių, pakankamų įrodymų, pagrindžiančių kaltinamojo kaltę, atmetamos kaip nepagrįstos. Skundo argumentai dėl kratos metu surinktų ir byloje užfiksuotų duomenų atitikimo objektyviai tiesai, tų duomenų įrodomosios vertės bei leistinumo pripažįstant juos įrodymais, specialistų išvadų tinkamumo, šiame procese nesvarstytini, nes tai ne šio proceso dalykas.
Suėmimas gali būti skiriamas ir jo terminas pratęsiamas tuo atveju, jei yra suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse, ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatytų pagrindų.
Vilniaus apygardos teismas pagrįstai pratęsė kaltinamajam T. S. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte bei 3 punkte numatytais pagrindais.
Apie tikimybę, kad įtariamasis (kaltinamasis) bėgs (slėpsis), sprendžiama vertinant BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, t. y. įtariamojo (kaltinamojo) šeiminę padėtį, nuolatinės gyvenamosios vietos turėjimą ar neturėjimą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Priešingai nei teigiama skunde, Vilniaus apygardos teismas, pratęsdamas kaltinamajam T. S. suėmimo terminą šiuo pagrindu, iš esmės tinkamai įvertino visas reikšmingas aplinkybes. Visų pirma pasakytina, kad T. S. kaltinamas padaręs du tyčinius nusikaltimus, iš kurių vienas priskiriamas apysunkių nusikaltimų (BK 253 straipsnio 1 dalis), kitas – labai sunkių nusikaltimų kategorijoms (BK 260 straipsnio 3 dalis). Baudžiamasis įstatymas už labai sunkaus nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 3 dalyje, padarymą numato tik griežtą laisvės atėmimo bausmę. Nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskirtina BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Kaip teisingai teigiama skunde, gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau jos pakanka pagrįstam manymui, kad kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo, kai byloje yra ir kitų faktinių aplinkybių, pagrindžiančių šį manymą. Nors T. S. turi gyvenamąją vietą, šeimą (dukrą, tėvus), tačiau jis, būdamas laisvėje, oficialiai nedirbo ir neturėjo jokio legalaus pragyvenimo šaltinio, yra išsituokęs. Be to, T. S. buvo teistas Prancūzijoje už analogiškus nusikaltimus (dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis medžiagomis ir kontrabandos). Šių aplinkybių visuma rodo, kad T. S., priešingai nei skunde nurodo gynėjas, nėra susaistytas itin tvirtais socialiniais ryšiais su gyvenamąja aplinka Lietuvoje ir jis turi ryšių užsienyje. Remdamasis nurodytų aplinkybių visuma, apygardos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad būdamas laisvėje ir siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės, T. S. gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba jo terminas pratęsiamas, jei yra duomenų, jog asmuo, įtariamas padaręs vieną ar kelis labai sunkius ar sunkius nusikaltimus arba BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus apysunkius nusikaltimus, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar šioje dalyje nurodytų apysunkių nusikaltimų. Pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti duomenys. T. S. kaltinamas tuo, kad veikdamas organizuotoje grupėje organizavo neteisėtą labai didelio kiekio psichotropinės medžiagos pagaminimą bei neteisėtai laikė šovinius. T. S. inkriminuotas labai sunkus nusikaltimas pagal BK 260 straipsnio 3 dalį (BK 11 straipsnio 6 dalis) patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų sąrašą. Baudžiamosios bylos medžiagoje esantys duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamajam T. S. inkriminuojami nusikaltimai buvo ne atsitiktiniai, o iš anksto suplanuoti, gerai organizuoti, T. S. vaidmuo galimai darant jam inkriminuotas nusikalstamas veikas buvo aktyvus, vienas iš pagrindinių (jis kaltinamas kaip organizuotos grupės organizatorius bei nusikalstamos veikos vadovas). Be to, T. S. iki sulaikymo niekur oficialiai nedirbo, neturėjo legalių pajamų, o kaltinamajam inkriminuoto nusikaltimo pagal BK 260 straipsnio 3 dalį pobūdis ir mastas (labai didelio kiekio psichotropinės medžiagos pagaminimo organizavimas) leidžia daryti išvadą, jog jis pragyvenimui galimai siekė gauti piniginių lėšų iš daromų nusikalstamų veikų. Kaltinamasis praeityje teistas užsienio valstybėje už analogiškus nusikaltimus, kas neigiamai charakterizuoja kaltinamojo asmenybę bei rodo, jog jis yra linkęs nesilaikyti įstatymų nuostatų. Taigi, apygardos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad būdamas laisvėje, T. S. gali daryti naujus nusikaltimus, įtvirtintus BPK 122 straipsnio 4 dalyje (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Šių pagrįstai nustatytų suėmimo taikymo pagrindų nepašalina kaltinamojo advokato skunde nurodytos aplinkybės, kad iki suėmimo T. S. neoficialiai dirbo vadybininku automobilių remonto versle, turi senyvo amžiaus, ligotus tėvus, bendrauja su dukra, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, galimybę įsidarbinti, įkalinimo įstaigoje mokosi, dalyvauja diskusijose, imasi įvairių socialiai prasmingų ir atsakingų veikų, pareiškė norą dirbti įkalinimo vietoje. Šios aplinkybės yra svarbios, tačiau jos nepaneigia pirmiau išdėstytų aplinkybių visumos ir, esant pirmiau paminėtoms aplinkybėms, negali būti pakankamu pagrindu panaikinti T. S. taikomą griežčiausią kardomąją priemonę.
Baudžiamoji byla, kurioje T. S. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, 2014 m. kovo 17 d. perduota Vilniaus apygardos teismui, todėl teismo nesaisto BPK 127 straipsnyje numatyti kardomosios priemonės – suėmimo taikymo terminai. Baudžiamojo proceso įstatymas bendrą suėmimo taikymo trukmę riboja tik ikiteisminio tyrimo metu.
Nagrinėjamu atveju nesvarstomi klausimai dėl suimtojo laikymo tardymo izoliatoriuje sąlygų ir tokiu būdu daromos žalos jo sveikatai, nes tai nėra šio skundo nagrinėjimo dalykas ir nepriklauso teismo kompetencijai. Baudžiamojoje byloje nėra duomenų, jog kaltinamajam T. S. dėl sveikatos būklės negalėtų būti taikoma pati griežčiausia kardomoji priemonė.
Kiti skundo teiginiai, susiję su teisėjo šališkumu, nenagrinėtini, nes jie nėra skundo nagrinėjimo dalykas.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Vilniaus apygardos teismo išvada, kad BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negali būti pasiekti, yra teisiškai motyvuota. Apeliaciniam teismui pripažinus, kad suėmimo terminas kaltinamajam pratęstas pagrįstai, šioje nutartyje nedėstomi argumentai dėl griežčiausios kardomosios priemonės pakeitimo į švelnesnes, pavyzdžiui, užstatą. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys į tai, kad nėra duomenų, jog kaltinamojo tėvas J. S. būtų įnešęs į teismo depozitinę sąskaitą skunde minimą pinigų sumą, taip pat nėra duomenų, jog toks prašymas realiai būtų svarstytas teisme ir dėl tokios kardomosios priemonės teismas būtų pateikęs kokius nors argumentus. Todėl šioje dalyje apeliacinės instancijos teismas net ir pripažinęs skundo argumentus pagrįstais, neturėtų galimybių patenkinti skundą apelianto nurodytais motyvais.
Skunde nurodoma, kad kaltinamasis yra suimtas ilgą laiko tarpą. Pažymėtina, jog suėmimas neišvengiamai suvaržo suimtojo teises, numatytas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 1 dalyje ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio nuostatose, tačiau, netaikant griežčiausios kardomosios priemonės, šiuo atveju be teisių suvaržymo neįmanoma pasiekti BPK 119 straipsnyje įtvirtintų tikslų – užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese ir užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. EŽTT ne kartą yra nurodęs, jog besitęsiantis suėmimas gali būti pateisinamas tada, kai yra konkrečių požymių, kad to iš tikrųjų reikalauja viešasis interesas, kuris, nepaisant nekaltumo prezumpcijos, turi prioritetą prieš asmens laisvės gerbimo taisyklę. Šiuo konkrečiu atveju, įvertinus nusikaltimų, kurių padarymu kaltinamasis T. S., pobūdį, sunkumą, bylos apimtį, jos sudėtingumą bei anksčiau aptartus kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, viešasis interesas išsamiai, visapusiškai ištirti ir teisiškai įvertinti kaltinamojo galimai padarytas nusikalstamas veikas visuomenės saugumui leidžia ilgesnį laiką taikyti griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą. Kaltinamajam T. S. griežčiausios kardomosios priemonės taikymas neprieštarauja proporcingumo principui.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, daroma išvada, kad Vilniaus apygardos teismas, pratęsdamas kaltinamajam T. S. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo terminą, nei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų, nei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatų nepažeidė. Kaltinamojo gynėjo skunde nurodytos aplinkybės nepaneigia teismo išvadų. Vilniaus apygardos teismo nutartis teisėta ir pagrįsta.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
kaltinamojo T. S. gynėjo advokato Remigijaus Merkevičiaus skundą atmesti.
Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.