- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-02-20
- Bylos Nr.
- 1S-130-493/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-10-1-00527-2012-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Danutė Giačaitė, Arūnas Paštuolis, Kęstutis Dargužis
- Nuteistasis
- T. S.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio, Danutės Giačaitės ir Arūno Paštuolio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),
nerengiant teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo T. S. skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2020 m. sausio 20 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Alytaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2019 m. gruodžio 18 d. nutarimą Nr. 357-202 taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam T. S..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. T. S. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 3 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį ir jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas 11 (vienuolikai) metų. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2012 m. rugsėjo 27 d., bausmės pabaiga – 2023 m. rugsėjo 27 d.
Žemesnės instancijos teismas
2. 2019 m. gruodžio 18 d. Komisijos nutarimu Nr. 357-202 nutarta taikyti nuteistajam T. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, tačiau Alytaus apylinkės teismas 2020 m. sausio 20 d. nutartimi patvirtinti šį Komisijos nutarimą atsisakė.
Šalies argumentai
3. Skundu apygardos teismui nuteistasis T. S. prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2020 m. sausio 20 d. nutartį ir dėl skundo priimti naują sprendimą – patvirtinti 2019 m. gruodžio 18 d. Komisijos nutarimą Nr. 357-202 ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
3.1. Nuteistojo teigimu, teismo argumentai, kuriais remdamasis teismas nepritarė Komisijos nutarimui ir atsisakė asmeniui taikyti lygtinį paleidimą, yra gana formalūs ir paviršutiniški, neatitinkantys nei Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK), nei aktualios teismų praktikos ar Lietuvos baudžiamosios politikos principinių intencijų. Nuteistasis nurodo, kad siekdamas lygtinio paleidimo jis nesiekia išvengti bausmės, o tikisi pagerinti socialinius ryšius su artimaisiais, daugiau laiko skirti senyvo amžiaus tėvams. Skunde nuteistasis teigia, kad yra pasiryžęs elgtis sąžiningai ir laikytis nustatytų elgesio taisyklių.
3.2. Nuteistojo skunde nurodyta, kad teismas, nepatvirtindamas Komisijos nutarimo, kuriuo nuspręsta taikyti lygtinį paleidimą, pernelyg sureikšmino pataisos namuose skirtas drausmines nuobaudas. Skunde nurodoma, kad laisvės atėmimo bausmę T. S. pradėjo atlikinėti tik po 2017 m. sausio 6 d., kuomet įsiteisėjo teismo nuosprendis. Laikotarpiu nuo 2012 m. rugsėjo 27 d. nuteistasis neatlikinėjo bausmės, o buvo suimtas. Paskutinė nuobauda nuteistajam paskirta 2016 m. gruodžio 14 d., po to, drausminės nuobaudos jam skirtos nebuvo. Nuteistasis pripažįsta, kad tuo metu, kai buvo suimtas ir laikomas Lukiškių tardymo izoliatoriuje – kalėjime, jis elgėsi nederamai ir jam buvo skirta gana daug drausminių nuobaudų. Tačiau, anot nuteistojo, tuo metu buvęs nederamas elgesys negali charakterizuoti jo neigiamai visą bausmės atlikimo laikotarpį. Skunde pažymima, kad šis teistumas T. S. yra pirmasis, todėl jam buvo sunku prisitaikyti prie jam taikomo kardomojo kalinimo sąlygų. Tuo labiau, kad dauguma nuobaudų T. S. buvo skirtos už atsisakymą būti perkeltam į tokias kameras, kurių sąlygos tiesiogiai kenkė jo sveikatai. Visos suėmimo laikotarpiu jam skirtos nuobaudos yra nesusipratusio asmens elgesys. Ilgainiui nuteistasis teigia suvokęs savo veiksmų pavojingumą ir padarinių grėsmę, pripažino savo kaltę ir jam skirtą bausmę. Nuteistasis pažymi, kad šiuo metu jis iš esmės pakeitė savo elgesį ir tai trunka jau daugiau nei 3 metus.
3.3. Skunde taip pat teigiama, kad teismas nutartyje tik formaliai pripažino, jog nuteistojo asmenybė ir nuolatinis, visą laisvės atėmimo bausmės atlikimo laiką besitęsiantis elgesys yra pozityvus, tačiau visiškai neaptarė ir neįvertino jo žmogiškųjų savybių, elgesio, pastangų, požiūrio, iniciatyvų, vertybių ir tuo rodomos aiškios pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką, leidžiančios daryti išvadą, jog tolesnę bausmės dalį jis gali atlikti ir neizoliuotas nuo visuomenės. Anot apelianto, teismas iš tiesų netyrė jį teigiamai charakterizuojančių duomenų, nediskutavo, kokias tikėtinas ateities prognozes jos leidžia padaryti, dalykiškai nemotyvavo savo išvados, kodėl esą šiuo metu dar nėra pagrindo daryti išvadą, jo nuteistasis esmingai pakeitė savo elgesį. Skunde nurodoma, jog nuteistasis iš jam skirtos 11 metų laisvės atėmimo bausmės jau yra atlikęs 7 metus ir 4 mėnesius, savo kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailisi, bausmę pataisos namuose atliko lengvojoje grupėje, o nuo 2019 m. rugpjūčio mėnesio yra perkeltas į Alytaus pusiaukelės namus, sąžiningai ir atsakingai vykdo visus individualiame socialinės reabilitacijos plane nustatytus reikalavimus, nuolat dalyvauja ne tik privalomose, bet ir papildomose reabilitacijos programose, siekia prasmingo užimtumo, neturi galiojančių nuobaudų, yra 8 kartus skatintas, bausmės atlikimo metu dirba, smurtinio elgesio nefiksuota, taip pat, mokosi, turi aiškius ateities siekius, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, o jam nustatyta pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema, kriminogeninių veiksnių taip pat nenustatyta. Nuteistasis pažymi ir tai, kad jo nurodytu gyvenamosios vietos adresu yra galima taikyti intensyvią priežiūrą. Be to, nuteistojo sveikatos būklė reikalauja pastovaus gydymo. Tuo labiau, kad lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos nėra atleidimas nuo bausmės.
3.4. Skunde pabrėžiama, kad Alytaus pataisos namų administracija, matydama nuteistojo pažangą, tolimesniam laisvės atėmimo bausmės atlikimui perkėlė nuteistąjį į Alytaus pusiaukelės namus. Tuo tarpu apylinkės teismo nutartyje nemotyvuojama, kodėl Komisijos nustatytos pozityvios nuteistojo charakteristikos yra pakankamos jo perkėlimui į Alytaus pusiaukelės namus, bet esą vis dar nepakankamos pritaikyti jam ir lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikant intensyvią priežiūrą. Nors tolimesnis bausmės atlikimas pusiaukelės namuose ir pašvelnina nuteistojo padėti, tačiau neužtikrina jam realios galimybės sėkmingai mokytis, kas neabejotinai yra itin svarbi socialinės integracijos, reabilitacijos ir grįžimo į visuomenę priemonė. Skundu nesutinkama ir su skundžiamos nutarties motyvais, kad nuteistasis vis dar laikosi kriminalinės subkultūros. Nuteistasis nurodo, kad jis nėra kriminalinės subkultūros dalis. Kita vertus, kiekvienas žmogus stengiasi išgyventi tomis sąlygomis, kuriomis yra priverstas gyventi. Teismas taip pat nepagrįstai atsižvelgė į tai, kad du Komisijos nariai balsavo prieš lygtinio paleidimo taikymą, kadangi turi būti atsižvelgta į daugumos sprendimą. Skunde taip pat atkreipiamas dėmesys, kad apylinkės teismas, spręsdamas, jog aplinkybė, kad nuteistasis iš pradžių nurodė vieną gyvenamąją vietą, o po to ją pakeitė, kelia abejones dėl socialinių ryšių tikrumo, visiškai nesiaiškino aplinkybių ir netyrė priežasčių, kodėl iš pradžių buvo nurodyta viena galima gyvenamoji vieta, o po to kita. Skunde nurodoma, kad probacijos tarnyba nepritarė, kad nuteistojo mamos bute būtų vykdoma intensyvi priežiūra, todėl teko pakeisti nurodomą gyvenamąją vietą. Vis dėlto, pats faktas, kad nuteistasis ir jo sutuoktinė siekė gyventi šalia senyvo amžiaus motinos, rodo jo tamprius socialinius ryšius.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimų į nuteistojo skundo negauta.
Motyvuojamoji dalis
5. Nuteistojo T. S. skundas atmetamas.
6. BVK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš komentuojamo straipsnio lingvistinio aiškinimo taip pat seka, kad būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.
6.1. Skundo nagrinėjimui pateiktoje medžiagoje esantys duomenys patvirtina, kad T. S. yra pateikęs Komisijai prašymą lygtinai paleisti jį iš pataisos įstaigos, taip pat, yra atlikęs įstatymo nustatytą jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet gali būti svarstomas klausimas dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikant intensyvią priežiūrą, kas iš esmės sudaro formalų pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Tačiau, vien šių formalių pagrindų jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos nepakanka. Iš bylos duomenų taip pat matyti, kad nuteistasis jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo jo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Visgi, remiantis aukščiau aptartomis BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatomis, viena esminių lygtinio paleidimo taikymo sąlygų – tai manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant.
6.2. Atlikus nuteistojo T. S. pakartotinio teistumo rizikos įvertinimą pagal OASys metodiką nustatyta, kad jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika atitinka 22 balus, kas prilyginama žemai rizikos grupei. Tačiau, nuteisto asmens pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, net ir esant nustatytai žemai nusikalstamo elgesio rizikos grupei, turi būti akivaizdi bei įtikinanti, jog jis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Ji nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai (Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159 (nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. galiojanti teisės akto redakcija), 15.2 punktas). Šiame kontekste pažymėtina, kad atliekant nuteisto asmens, atliekančio laisvės atėmimo bausmę, nusikalstamo elgesio pokyčių vertinimą, tuo pačiu ir sprendžiant klausimą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, neabejotinai atsižvelgiama ir į Komisijos konstatuotas nuteistąjį apibūdinančias aplinkybes, tačiau, jų neišskiriant, t. y. nesuteikiant joms jokio prioriteto. Jos vertinamos visų nuteistojo asmens byloje esančių ir jo asmenybę charakterizuojančių duomenų, tame tarpe ir nustatytų teismo, plotmėje, kas leidžia pagrįstai spręsti, jog nei Komisijos nutarime, nei Socialinio tyrimo išvadoje konstatuotos išvados teismo neriboja. Priešingai nei nurodyta apeliaciniame skunde, aplinkybė, kad asmuo tolimesniam bausmės atlikimui buvo perkeltas į pusiaukelės namus, taip pat nesudaro pagrindo savaime taikyti lygtinio paleidimo. Aukštesniojo teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai išanalizavo visas lygtinio paleidimo instituto taikymui reikšmingas aplinkybes ir išsamiai motyvavo, kodėl netvirtina Komisijos nutarimo. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad apylinkės teismas teisingai išaiškino BVK nuostatas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo institutą, ir įstatymo taikymo bei aiškinimo klaidų nepadarė.
7. Įvertinus T. S. skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, abejonių tam tikrais teigiamais nuteistojo asmenybės pokyčiais teisėjų kolegijai nekyla, kadangi laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu T. S. vykdo jo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis pusiaukelės namuose, laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu dirba, aktyviai dalyvauja visuomeniniuose pataisos namuose organizuojamuose renginiuose, palaiko artimus socialinius ryšius su savo artimaisiais. Tačiau, sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, priešingai nei savo skundu tai iš esmės suvokia nuteistasis, vertinamos ne tik teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, o visų jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, kuri, teisėjų kolegijos įsitikinimu, šiuo metu vis dar nėra pakankama T. S. lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos. Ji nesudaro pakankamo pagrindo manyti, jog išėjęs į laisvę T. S. laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals, kas sprendžiant iš aukščiau aptarto BVK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto teisinio reguliavimo, yra esminė sąlyga lygtinio paleidimo taikymui. Sutikti su nuteistojo skundo argumentais, kad priimdamas skundžiamą nutartį pirmosios instancijos teismas tik formaliai analizavo teigiamus jo asmenybės bruožus, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Iš skundžiamos apylinkės teismo nutarties turinio matyti, kad teigiami nuteistojo elgesio korekcijos požymiai vertinamu atveju buvo analizuojami, tačiau jų, pirmosios instancijos teismo vertinimu, T. S. lygtiniam paleidimui šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje vis tik nepakako, kam, įvertinusi skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, iš esmės pritaria ir apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija.
8. Pritariant skundžiamos apylinkės teismo nutarties motyvams, visų pirma pažymėtina, kad nors šiuo metu fiksuojama žema nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, pagal OASys metodiką atitinkanti 22 balus, tačiau statinių (nekintamų) kriminogeninių veiksnių svertinių taškų suma tesiekia 7 balus, iš ko seka, kad T. S. elgesio korekcija išimtinai teigiama linkme, kurios reikalaujama asmenį paleidžiant lygtinai, vis dar galima. Neabejotina, jog lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima (likusi iki statinių (nekintamų) kriminogeninių veiksnių svertinių taškų sumos) tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai, įvertinant nuteistojo elgesį pataisos namuose ne tik tam tikru vertinamu laikotarpiu, bet viso jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu.
9. Nors Socialinio tyrimo išvados duomenimis nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metu kriminogeninių veiksnių nustatyta nebuvo, tačiau susipažinus su bylos duomenimis matyti, kad nuteistasis anksčiau buvo įtakojamas bendrininkų grupės, šiuo metu nuteistasis taip pat ne visada galvoja apie galimas elgesio ir veiksmų pasekmes. Kartu pažymėtina, kad Socialinį tyrimą atlikę specialistai nustatė, jog, nors nuteistasis sugeba analizuoti ir vertinti savo elgesį, tačiau tai darydamas linkęs save pateisinti. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad, nors nuteistasis skunde teigia, kad kaltę dėl padaryto nusikaltimo pripažįsta, nuoširdžiai gailisi ir suvokia savo veiksmų neigiamus padarinius, tačiau iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistasis teigia nežinojęs, kokiu tikslu bus naudojamas jo butas, nors minėtame bute buvo gaminamos narkotinės medžiagos. Šios aplinkybės tik patvirtina Socialinio tyrimo išvadą, kad nuteistasis geba atpažinti tik kai kurias problemines sritis. Tai, kad nuteistasis yra linkęs pateisinti savo elgesį ir suvokia ne visas savo galimas elgesio pasekmes parodo ir ta aplinkybė, jog nuteistasis laikosi subkultūros. Apeliaciniame skunde tai pripažįsta ir pats nuteistasis, tačiau nurodo, kad toks elgesys yra būtinas siekiant išgyventi pataisos įstaigoje. Akivaizdu, kad toks nuteistojo mąstymas ir nusiteikimas šiuo metu dar sudaro prielaidas jam nusikalsti. Esant šioms aplinkybėms, aukštesnės instancijos teismas sprendžia, kad vis dar nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys veiksniai, todėl būtina įvertinti, kokiais konkrečiai veiksmais nuteistasis siekia juo minimalizuoti. Nors skunde apygardos teismui teigiama, kad paskutinius trejus metus stebimas tik pozityvus nuteistojo elgesys, todėl šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje, sprendžiant jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, negali būti vertinami ankstesnis elgesys, tačiau su šiais nuteistojo teiginiais nesutiktina.
10. Atmetant nuteistojo skundą pažymėtina ir tai, kad, sprendžiant iš skundo nagrinėjimui pateiktos medžiagos, šis teistumas, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, T. S. nėra pirmasis – praeityje jis jau buvo teistas už iš esmės analogiško pobūdžio nusikaltimo padarymą -2011 m. spalio 10 d. T. S. Prancūzijoje buvo teistas už narkotinių medžiagų laikymą, gabenimą, eksportą, kontrabandą, jam buvo paskirta laisvės atėmimo bausmė. Skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, laisvės atėmimo bausmę šiuo metu nuteistasis atlieka už labai sunkaus nusikaltimo, padaryto organizuotoje grupėje, įvykdymą. Padarytos nusikalstamos veikos sunkumas ir pobūdis leidžia teigti, kad nuteistasis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos ir leidžia pagrįstai abejoti lygtinio paleidimo instituto efektyvumu nuteistajam. Konstatuojant šią išvadą atkreiptinas nuteistojo dėmesys, kad praeityje jo atžvilgiu taikyta baudžiamoji atsakomybė užsienio valstybėje, tačiau, sprendžiant iš aukščiau aptartų duomenų visumos, akivaizdu, kad paskirtos bausmės griežtumas nesustabdė T. S. nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, jis ir vėl nusikalto, be kita ko, padarydamas labai sunkų nusikaltimą, susijusį su neteisėtu disponavimu narkotinėmis/psichotropinėmis medžiagomis, kurio prevencijai ypatingą dėmesį skiria įstatymų leidėjas, už tokio pobūdžio veiksmų atlikimą baudžiamajame įstatyme numatydamas itin griežtas ir išimtinai vien tik su terminuotu laisvės atėmimu susijusias bausmes. Asmenį paleidžiant lygtinai vis tik siekiama, jog šis laikytųsi įstatymų imperatyvų ne tik lygtinio paleidimo laikotarpiu, bet ir toliau rinktųsi socialiai pozityvius savo elgesio veikimo būdus, tačiau tokia nuteistojo elgesio galimybe šioje T. S. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje teisėjų kolegija abejoja. Neabejotina, kad vertinant nuteisto asmens elgesio pokyčius šiam būnant laisvės atėmimo vietoje atsižvelgiama ne tik į jo elgesį jam paskirtos bausmės vykdymo metu, bet ir į praeityje buvusius jo teistumus, jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pobūdį, sunkumą bei įvykdymo aplinkybes, sprendžiant, ar šiuo metu nuteisto elgesio asmens korekcija yra pakankama, siekiant išvengti tiek analogiškų, tiek ir kitokio pobūdžio nuteistojo nusikalstamų veiksmų lygtinio paleidimo atveju. Šių aplinkybių ignoravimas, įvertinus tai, kad T. S. net ir šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje menkina savo veiklos ir nusikalstamo elgesio ryšį, teigdamas, jog nežinojo, kokiu tikslu bus naudojamas jo butas (Socialinio tyrimo išvados duomenys), sprendžiant jo elgesio korekcijos klausimą, nekvestionuotinas. Neabejotina, kad net ir šiuo metu nuteistasis pakankamai kritiškai nevertina savo neteisėtų veiksmų, menkina jų pavojingumą, kas, teisėjų kolegijos vertinimu, jį neabejotinai charakterizuoja labiau neigiamai.
11. Juolab, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu ne visada buvo nepriekaištingas. T. S. net 22 kartus pažeidė pataisos įstaigos vidaus taisykles ir režimo reikalavimus, dėl ko buvo baustas drausmine tvarka. Nuteistajam buvo skiriamos ir griežčiausios nuobaudos – uždarymas į baudos izoliatorių. Nors šie pažeidimai buvo padaryti per pirmuosius keturis laisvės atėmimo bausmės atlikimo metus (šiuo metu nuteistasis yra atlikęs daugiau nei septynis metus jam skirtos laisvės atėmimo bausmės), vis dėlto, tai leidžia daryti išvadą, kad nuteistajam sunku laikytis nustatytų taisyklių. Daugkartinis nustatytos tvarkos pažeidinėjimas rodo, jog asmuo net ir gerai žinodamas vidaus tvarkos taisykles bei galimas neigiamas pasekmes už jų pažeidimą, nesugebėjo paklusti pataisos įtaigoje nustatytiems ribojimams, laikytis nustatytų reikalavimų. Negalima sutikti ir su nuteistojo skundo argumentais, kad jokių drausmės pažeidimų nuteistasis laikotarpyje nuo 2016 m. gruodžio 14 d. nepadarė. Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis dar tris kartus – 2018 m. rugsėjo 19 d., 2019 m. vasario 1 d. ir 2019 m. vasario 26 d. padarė drausmės pažeidimus. Šiuo atveju apygardos teismas pažymi, kad svarstymas drausminėje komisijoje nėra nuobauda, tai prilyginama prevencinei priemonei, kuria siekiama koreguoti nuteistojo elgesį, tačiau tai nepaneigia paties pažeidimo padarymo fakto. Kiekvienas bausmės atlikimo vietos režimo reikalavimų pažeidimas, nepaisant to, ar už jo padarymą buvo skirta drausminė nuobauda, rodo, kad nuteistasis net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje turi polinkį pažeisti nustatytą tvarką, nesugeba paklusti nuteistiesiems privalomoms pataisos namų taisyklėms, kurių kiekviena, siekiant pataisyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, yra vienodai svarbi. Be to, tai leidžia pagrįstai abejoti ar nuteistojo lygtinio paleidimo taikymo atveju nuteistasis laikytis teismo ir įstatymo jam nustatytų pareigų, t. y. probacijos sąlygų.
12. Nors abejonių tuo, jog T. S. palaiko artimus ryšius su savo šeima, teisėjų kolegijai nekyla, tačiau, įvertinus tai, kad ši aplinkybė, t. y. šeimos buvimas, egzistavo ir iki nuteistajam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo, leidžia pagrįstai spręsti, jog T. S. būnant laisvėje, ji nebuvo pakankama siekiant atgrasyti nuteistąjį nuo jo nusikalstamo elgesio, todėl ir šiuo atveju, priešingai nei tai teigiama nuteistojo skunde, abejotina, jog nuteistojo šeima gali veikti kaip apsauginis faktorius nuo jo pakartotinio nusikalstamumo jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atveju.
13. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, spręsti, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, priešingai nei teigiama nuteistojo skunde, teisinio pagrindo nėra. Skundžiamas sprendimas priimtas įvertinus aktualią T. S. asmenybę charakterizuojančią medžiagą, kurios tinkamas įvertinimas nuteistojo skundą nagrinėjančiam teismui leidžia pagrįstai konstatuoti, kad nuteistasis vis dar neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Šios išvados kontekste atkreiptinas nuteistojo dėmesys, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Tuo tarpu byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių, nors ir atskleidžiančių tam tikrus teigiamus T. S. elgesio pokyčius, nepakanka daryti išvadai, kad nuteistasis šiuo metu jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą.
14. Priešingos išvados aukštesniajam teismui neleidžia daryti ir nuteistojo skundo teiginiai dėl pataisos namų administracijos jam suteikto leidimo be sargybos vykti į savo namus (trumpalaikė išvyka), taip pat, dėl jo perkėlimo į pusiaukelės namus. Aukštesnės instancijos teismas, atkreipia dėmesį, kad laikotarpis, kuriuo nuteistasis naudojosi šiomis pataisos namų administracijos jam suteiktomis teisėmis, yra per trumpas pagrįstai spręsti, jog išleistas į laisvę ir ilgesniam laikui T. S. savo tikslų sieks tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Juo labiau, jog, kaip jau minėta, nuteistojo elgesys laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu nebuvo nepriekaištingas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo T. S. skundą atmesti ir palikti galioti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2020 m. sausio 20 d. nutartį.
Nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.