Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo T. S. gynėjo advokato Remigijaus Merkevičiaus skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutarties, kuria kaltinamajam T. S. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas nuo 2015 m. gegužės 27 d. iki 2015 m. rugpjūčio 3 d.

Teisėjas, susipažinęs su gauta baudžiamosios bylos medžiaga ir išnagrinėjęs kaltinamojo T. S. gynėjo skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. S. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 4 dalį, BK 260 straipsnio 3 dalį, BK 253 straipsnio 1 dalį, o būtent tuo, kad jis, veikdamas organizuota grupe, organizavo neteisėtą labai didelio kiekio psichotropinės medžiagos pagaminimą, o būtent:

T. S. subūrė organizuotą grupę, susidedančią iš jo paties kaip organizatoriaus bei vykdytojų R. P. ir D. D. bei parengė nusikalstamą veiką, t. y. neteisėtai pagaminti psichotropinę medžiagą, ir šiai nusikalstamai veikai vadovavo.

T. S. iki 2012 m. rugsėjo 26 d., nupirko chemines medžiagas, reikalingas psichotropinei medžiagai – anfetaminui pagaminti, suteikė patalpą savo gyvenamojoje vietoje – bute, esančiame (duomenys neskelbtini), bei davė nurodymus R. P. ir D. D. pagaminti iš jų psichotropinę medžiagą – anfetaminą. Po to 2012 m. rugsėjo 26 d., vykdydamas T. S. nurodymus, R. P. atnešė šias medžiagas ir kitas darbo priemones, reikalingas gamybos procesui į T. S. butą, esantį (duomenys neskelbtini), kur D. D., vykdydamas T. S. nurodymus, pagamino labai didelį kiekį – 1 698,97 g psichotropinės medžiagos amfetamino, kurios dalį, t. y. 1 521,451 g po pagaminimo, D. D. paliko minėtame T. S. bute. R. P. po gamybos proceso sutvarkė darbo vietą ir dalį, t. y. 166,869 g – psichotropinės medžiagos amfetamino, kartu su indais bei kitomis darbo priemonėmis nunešė ir padėjo T. S. priklausiančiame garaže Nr. 1, esančiame (duomenys neskelbtini) kieme, V., o paskutinę dalį, t. y. 10,65 g psichotropinės medžiagos anfetamino, D. D. nugabeno ir laikė savo bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Minėtus kiekius psichotropinės medžiagos – amfetamino, 2012 m. rugsėjo 27 d. 12 val. 50 min., atliktų kratų (duomenys neskelbtini), bei tą pačią dieną 17 val. 00 min. atliktos kratos metu garaže Nr. 1, esančiame (duomenys neskelbtini), policijos pareigūnai rado ir paėmė.

Be to, T. S. kaltinamas tuo, kad neteisėtai, neturėdamas leidimo, (duomenys neskelbtini), laikė 15 vnt. 9 mm kalibro šovinių ir 17 vnt. 5,6 mm kalibro šovinių iki 2012 m. rugsėjo 27 d. 17 val. 00 min., kai atliktos kratos metu rado policijos pareigūnai ir paėmė minėtus šovinius.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka T. S. laikinai buvo sulaikytas 2012 m. rugsėjo 27 d. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 28 d. nutartimi T. S. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, dviem mėnesiams. Suėmimo terminas Vilniaus miesto apylinkės teismo bei Vilniaus apygardos teismo nutartimis buvo tęsiamas.

Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės perrašė Vilniaus apygardos teismo 2014 m. kovo 26 d., 2014 m. gegužės 22 d., 2014 m. rugpjūčio 21 d., 2014 m. lapkričio 20 d. ir 2015 m. vasario 26 d. nutartis.

Gynėjas skunde teigia, kad procesinis sprendimas pratęsti T. S. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo terminą, priimtas nesant BPK 121 straipsnio 2 dalyje numatytos suėmimo sąlygos – pakankamų duomenų, leidžiančių manyti, kad kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką. Gynėjas nesutinka su skundžiamos nutarties teiginiu, kad spręsdamas kardomosios priemonės klausimus, teismas apskritai netiria ir nevertina įrodymų. Gynėjo nuomone, teismas sprendimą priėmė vertindamas tik prokuroro pateiktus duomenis ir visiškai ignoravo tuos įrodymus ar teisinius argumentus, kuriuos per visą baudžiamosios bylos teisminį procesą pristatė gynyba. Be to, teisėjas neatkreipė dėmesio į tai, kad T. S. yra nesusijęs su vieta, kurioje tariamai buvo padaryta nusikalstama veika, t. y. kur buvo rastos tariamai narkotinės medžiagos. Gynėjo nuomone, krata buvo atlikta neteisėtai, nes nebuvo gautas teismo leidimas, todėl kratos rezultatais tolesniame procese negali būti remiamasi kaip T. S. kaltumą pagrindžiančiais duomenimis. Taip pat baudžiamojoje byloje nėra objektyvų duomenų, kad T. S. padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Gynėjo nuomone, specialistų išvados neatitinka BPK 90 straipsnio 3 dalies reikalavimų, todėl skundžiama nutartis neatitinka BPK 125 straipsnio 2 dalies 3 punkto reikalavimų.

Gynėjo manymu, teismas nepagrįstai kaltinamajam T. S. suėmimo terminą pratęsė BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu. Teismas nevertino T. S. asmenybės ir jo socialinę aplinką apibūdinančių duomenų. Pažymi, kad T. S. sieja nuolatiniai, glaudūs bei intensyvūs ryšiai su dukra bei tėvais, dukros motina išvykusi ir ilgą laiką gyvena užsienyje, todėl šiuo metu jis vienintelis, kuris gali pasirūpinti dukra. Be to, jis rūpinasi ligotais tėvais, kuriems reikia nuolatinės priežiūros bei pagalbos. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad T. S. turi nuolatinę gyvenamąją vietą, paleistas iš suėmimo gyventų pas motiną. Pažymima, kad T. S. iki suėmimo neoficialiai dirbo vadybininku, automobilių remonto versle. Gynėjas akcentuoja ir tai, kad T. S. būdamas suimtas mokosi, dalyvauja diskusijose, imasi įvairių socialiai prasmingų ir atsakingų veiklų. Kaltinamasis būdamas įkalinimo įstaigoje, prašė leidimo dirbti UAB „G“, kuri įsipareigojo priimti T. S. į darbą. Gynėjas skunde taip pat nurodo, kad suėmimo metu pablogėjo kaltinamojo sveikata.

Gynėjo nuomone, nutartyje neįvertintas ir BPK 127 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas draudimas tęsti suėmimo terminą ilgesniam laikui nei šešiems mėnesiams. Nutartyje nekonstatuojamas nei ypatingas bylos sudėtingumas, nei didelė apimtis.

Kaltinamasis ir jo gynėjas prašo skundą patenkinti. Prokuroras prašo kaltinamojo gynėjo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo T. S. gynėjo advokato Remigijaus Merkevičiaus skundas atmetamas.

Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Apygardos teismas, pratęsdamas kardomosios priemonės – suėmimo, terminą kaltinamajam T. S., nepažeidė BPK 119, BPK 121, BPK 122, BPK 127 straipsnių bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos reikalavimų.

BPK 119 straipsnyje numatyta, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos siekiant užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese, netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Suėmimas gali būti skiriamas tik tais atvejais, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų (BPK 122 straipsnio 7 dalis) bei tik tiriant ar nagrinėjant bylas dėl nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmę (BPK 122 straipsnio 8 dalis). Taip pat suėmimas gali būti paskirtas ar jo terminas pratęstas, nustačius bent vieną iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatytų pagrindų.

Sąlygos pratęsti kaltinamajam kardomosios priemonės – suėmimo terminą šioje byloje yra, nes jis yra kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, už kurias baudžiamasis įstatymas numato griežtas laisvės atėmimo bausmes.

Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, taikymo būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių manyti, kad kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Baudžiamosios bylos medžiagoje esantys duomenys, t. y. kaltinamųjų R. P., D. D., A. P. parodymai, liudytojų T. B., A. A., G. N., T. N. parodymai, liudytojo, kuriam taikomas anonimiškumas Nr. XX, parodymai, kratų protokoluose, specialistų išvadose užfiksuoti duomenys ir kiti kaltinamajame akte nurodomi duomenys, leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamasis T. S. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas.

Pažymėtina, kad duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl pratęsiant kardomosios priemonės – suėmimo, terminą, nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Sprendžiant klausimą dėl kardomosios priemonės – suėmimo, skyrimo ar jo termino pratęsimo pagrįstumo, byloje surinkti duomenys analizuojami ir vertinami tik tiek, kad būtų galima nustatyti, ar yra pagrindas asmenį įtarti ar kaltinti jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymu, tačiau veikos kvalifikavimo ir asmens kaltės klausimai iš esmės nėra sprendžiami. Tai daroma išnagrinėjus bylą teisiamajame posėdyje. Kaip jau minėta, baudžiamojoje byloje pakanka duomenų, kurie leistų pagrįstai manyti, kad kaltinamasis T. S. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, todėl gynėjo skundo argumentai dėl byloje surinktų duomenų teisėtumo, jų įrodomosios vertės bei leistinumo pripažįstant juo įrodymais, atmetami kaip nesuteikiantys pagrindo panaikinti skundžiamą nutartį.

Kaltinamajam T. S. kardomosios priemonės – suėmimo terminas buvo pratęstas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytais pagrindais, t. y. pagrįstai manant, kad būdamas laisvėje kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo ir daryti naujas nusikalstamas veikas.

Skiriant suėmimą ar pratęsiant jo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu, atsižvelgiama į BPK 122 straipsnio 2 dalies nurodytas aplinkybes, t. y. kaltinamojo (įtariamojo) šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Inkriminuojamo nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė yra priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytai ,,kitų aplinkybių“ sąvokai.

T. S. yra kaltinamas labai sunkaus (BK 260 straipsnio 3 dalis) ir apysunkio (253 straipsnio 1 dalis) nusikaltimų padarymu, už kuriuos baudžiamajame įstatyme yra numatytos ilgalaikės laisvės atėmimo bausmės. BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje, be laisvės atėmimo, nenumatyta jokių kitų alternatyvių bausmės rūšių. Nors nusikaltimų sunkumas ir gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą, tačiau kaip matyti iš skundžiamos nutarties turinio, Vilniaus apygardos teismas pagrįstai įvertino ir kitas BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, t. y. kad T. S. nesieja pakankamai tvirti socialiniai ryšiai (išsiskyręs, oficialiai nedirbo), praeityje teistas (P. už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą), turi ryšių užsienyje. Todėl visuma nurodytų aplinkybių leidžia pagrįstai teigti, kad šį BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą suėmimo taikymo pagrindą pirmosios instancijos teismas nustatė pagrįstai.

BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba pratęsiamas jo terminas, jeigu asmuo kaltinamas (įtariamas) bent vieno iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų padarymu, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar minėtame straipsnyje nurodytų apysunkių nusikaltimų. Pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmenį padarant nusikaltimus, kaltinimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos bei kiti duomenys.

Skundą nagrinėjančio teismo nuomone, Vilniaus apygardos teismas, pratęsdamas suėmimo terminą kaltinamajam T. S., pagrįstai nustatė ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą pagrindą. Byloje nustatyta, kad T. S. kaltinamas labai sunkaus ir apysunkio nusikaltimų padarymu, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtas laisvės atėmimo bausmes (BK 11 straipsnio 4, 6 dalys). Nusikaltimai, kurių padarymu T. S. yra kaltinamas, buvo ne atsitiktiniai, o iš anksto suplanuoti, gerai organizuoti. Be to, kaltinamajam inkriminuotas vienas iš pagrindinių, t. y. organizatoriaus vaidmuo. Todėl įvertinus galimai kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, atsižvelgus į aplinkybę, kad kaltinamasis praeityje niekur oficialiai nedirbo, pagrįstai manytina, jog iš daromų nusikalstamų veikų galbūt siekė gauti piniginių lėšų pragyvenimui. Iš teismui pateiktos baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis praeityje teistas užsienio valstybėje už analogiškus nusikaltimus.

Apeliacinio teismo nuomone, šios nurodytos aplinkybės, nusikalstamų veikų darymo sistemingumas, susiformavusios kaltinamojo antivisuomeninės nuostatos leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad būdamas laisvėje ir siekdamas išvengti gresiančios baudžiamosios atsakomybės T. S. gali daryti naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje.

Skundą nagrinėjantis teismas atsižvelgia į gynėjo nurodomas aplinkybes, apibūdinančias kaltinamojo asmenybę ir jo socialinę aplinką, tačiau šios aplinkybės nėra pakankamos kardomosios priemonės – suėmimo, taikymo kaltinamajam T. S. panaikinimui.

Skunde kaltinamojo gynėjas nurodo, kad Vilniaus apygardos teismas pratęsdamas kardomosios priemonės – suėmimo, terminą, neatsižvelgė į prašymą skirti švelnesnes kardomąsias priemones, tačiau, Apeliacinio teismo nuomone, tokie skundo argumentai yra nepagrįsti. Priešingai nei teigiama skunde, skundžiamoje nutartyje motyvuotai nustatyta, kad kaltinamajam taikyti švelnesnes kardomąsias priemones nėra jokio pagrindo. Be to, vien tik aplinkybė, kad kaltinamojo artimieji sumokėjo užstatą į teismo depozitinę sąskaitą, nesudaro pagrindo pakeisti kardomąją priemonę – suėmimą, į švelnesnę.

Analogiškai vertinamas ir skundo argumentas, kad skundžiamos nutarties turinys iš esmės analogiškas anksčiau priimtoms Vilniaus apygardos teismo nutartims, kuriomis kaltinamajam T. S. buvo pratęsti kardomosios priemonės – suėmimo, terminai. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tiek skundžiamos nutarties, tiek ir ankstesnių nutarčių priėmimo metu, nebuvo išnykę kardomosios priemonės – suėmimo, termino pratęsimo pagrindai, numatyti BK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose. Todėl tai, kad kai kurie Vilniaus apygardos teismo nutarčių teiginiai sutampa, nereiškia, jog teismas nenagrinėjo ar netinkamai išnagrinėjo kardomosios priemonės – suėmimo tolesnio taikymo klausimą, ar buvo šališkas bei pažeidė BPK nustatytus reikalavimus. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad bylą nagrinėjant teisme, BPK 127 straipsnio 2 dalies nuostatos dėl bylos sudėtingumo ar didelės apimties netaikomos.

Todėl atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad Vilniaus apygardos teismas pratęsdamas kaltinamajam T. S. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo terminą, nei BPK nuostatų, nei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatų, numatančių, jog niekam neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais bei pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas, nepažeidė. Šiuo metu pačios griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo taikymas neprieštarauja proporcingumo, teisėtumo principams, todėl švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų nebus galima pasiekti.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kaltinamojo T. S. gynėjo advokato Remigijaus Merkevičiaus skundą atmesti.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.