Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo R. P. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutarties, kuria kaltinamajam R. P. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas laikotarpiui nuo 2015 m. gegužės 27 d. iki 2015 m. rugpjūčio 3 d.

Teisėja, susipažinusi su skundui nagrinėti pateikta baudžiamosios bylos medžiaga ir išnagrinėjusi skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje R. P. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį kaltinamas tuo, kad 2012 m. rugpjūčio 16 d. apie 17.17 val. Vilniuje, prie (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sankryžos, šalia (duomenys neskelbtini) namo, nusikalstamos veikos imitacijos modelio dalyviui Nr. 79 už 50 Lt pardavė 0,647 g psichotropinės medžiagos amfetamino.

Be to, R. P. pagal BK 260 straipsnio 3 dalį kaltinamas tuo, kad jis, veikdamas organizuota grupe, neteisėtai pagamino labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos amfetamino, o būtent:

2012 m. rugsėjo 26 d. neteisėtai bute Vilniuje, (duomenys neskelbtini), kartu su D. D. vykdydamas T. S. nurodymus, į T. S. butą Vilniuje, (duomenys neskelbtini), atnešė chemines medžiagas, reikalingas psichotropinei medžiagai amfetaminui pagaminti, ir kitas darbo priemones, reikalingas gamybos procesui, o D. D. pagamino labai didelį kiekį – 1 698,97 g psichotropinės medžiagos amfetamino, kurios dalį – 1 521,451 g po pagaminimo paliko minėtame T. S. bute, jis – R. P. po gamybos proceso dalį – 166,869 g psichotropinės medžiagos amfetamino kartu su indais bei kitomis darbo priemonėmis nunešė ir padėjo T. S. priklausančiame garaže Nr. 1 Vilniuje, (duomenys neskelbtini) namo kieme, o paskutinę dalį – 10,65 g psichotropinės medžiagos amfetamino D. D. nugabeno ir laikė savo bute Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Po to minėtus kiekius psichotropinės medžiagos amfetamino, 2012 m. rugsėjo 27 d. 12.50 val. atlikus kratas Vilniuje, (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), bei tą pačią dieną 17 val. atlikus kratą garaže Nr. 1 Vilniuje, (duomenys neskelbtini) namo kieme, policijos pareigūnai rado ir paėmė. Tokiu būdu R. P. pagamino labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos amfetamino.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka R. P. 2012 m. rugsėjo 27 d. laikinai sulaikytas. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 28 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kurio terminas buvo tęsiamas vėlesnėmis to paties teismo, Vilniaus miesto apylinkės teismo bei Vilniaus apygardos teismo nutartimis.

Teismo posėdyje kaltinamojo gynėjas prašė kaltinamojo skundą tenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo R. P. skundas atmetamas.

Kardomoji priemonė – suėmimas gali būti skiriama (jos terminas pratęsiamas), tik esant BPK 122 straipsnio 7 bei 8 dalyse numatytoms sąlygoms ir bent vienam iš šiame straipsnyje (1 ar 5 dalyje) numatytų pagrindų.

Kardomosios priemonės skyrimo ar jos termino pratęsimo būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog įtariamasis ar kaltinamasis galėjo padaryti nusikalstamą veiką, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos apeliacinis teismas, susipažinęs su pateikta baudžiamosios bylos medžiaga, daro išvadą, kad joje esančių faktinių duomenų visuma – kaltinamojo D. D., iš dalies paties kaltinamojo R. P., liudytojo A. A., liudytojo Nr. 79, kuriam taikomas anonimiškumas, parodymai, asmens kratos, kratos protokolai bei jų priedai, operatyvinių veiksmų atlikimo protokolai, specialistų išvados ir kita baudžiamosios bylos medžiaga leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamasis R. P. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas.

Kaltinamasis skunde neigė žinojęs apie didelio kiekio narkotikų gamybą, tačiau aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį, jog kaltinamojo kaltės ir veikos kvalifikavimo klausimai sprendžiami tik bylą nagrinėjant teisiamajame posėdyje pirmosios instancijos teisme, kur byloje surinkti įrodymai iš esmės ištiriami ir įvertinami, o svarstant kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo klausimą paminėti ir kiti byloje surinkti duomenys analizuojami bei vertinami tik tiek, kiek jie susiję su kardomosios priemonės – suėmimo taikymo sąlygų ir pagrindų nustatymu bei suėmimo termino pratęsimo pagrįstumu.

R. P. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, už kurias baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmę (BPK 122 straipsnio 8 dalis).

Skundžiama nutartimi Vilniaus apygardos teismas pratęsė kaltinamajam R. P. kardomosios priemonės – suėmimo terminą nustatęs pagrindus, numatytus BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose – kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo bei daryti naujus nusikaltimus, nurodytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje, todėl paskyrus švelnesnę kardomąją priemonę nebus pasiekti BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai.

R. P. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, priskiriamas sunkių ir labai sunkių nusikaltimų kategorijoms (BK 11 straipsnio 5, 6 dalys). Baudžiamasis įstatymas už kaltinamajam inkriminuojamus nusikaltimus numato tik griežtas laisvės atėmimo bausmes, tačiau vien nusikaltimo sunkumo ir gresiančios griežtos laisvės atėmimo bausmės nepakanka pripažinti, kad kaltinamasis būdamas laisvėje gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Skiriant suėmimą arba pratęsiant jo terminą šiuo pagrindu, reikia atsižvelgti į visas BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, jų visumą, t. y. į įtariamojo ar kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes.

Baudžiamojoje byloje esantys duomenys rodo, jog R. P. turi nuolatinę gyvenamąją vietą, tačiau yra nevedęs; jis du kartus teistas už veikas, susijusias su narkotinėmis medžiagomis; iki suėmimo niekur nedirbo (buvo registruotas darbo biržoje). Dėl šių aplinkybių pripažintina, kad kaltinamojo nesaisto itin tvirti socialiniai ryšiai su gyvenamąja aplinka, jis nekeičia visuomenėje nepriimtino elgesio.

Aukštesniojo teismo nuomone, įvertinus BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių visumą, darytina išvada, kad būdamas laisvėje ir siekdamas išvengti gresiančios baudžiamosios atsakomybės, galimo ilgalaikio laisvės atėmimo R. P. gali bėgti (slėptis) nuo teismo, todėl apygardos teismas pagrįstai nustatė BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą suėmimo termino pratęsimo pagrindą. Kaltinamojo skunde nurodytos aplinkybės nepaneigia esant šį pagrindą.

Aukštesniojo teismo vertinimu, suėmimo terminas kaltinamajam pagrįstai pratęstas ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu, t. y. esant pagrįstam manymui, kad būdamas laisvėje jis gali daryti naujus BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus nusikaltimus.

BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba pratęsiamas jo terminas, jei yra duomenų, jog asmuo, įtariamas ar kaltinamas padaręs vieną arba kelis labai sunkius ar sunkius nusikaltimus arba BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus apysunkius nusikaltimus, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar šioje dalyje nurodytų apysunkių nusikaltimų.

Remiantis teismų praktika, pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas padarius kelis nusikaltimus, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti duomenys.

Sunkus bei labai sunkus nusikaltimai, kuriuos padaręs kaltinamas R. P., patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų sąrašą, be to, jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos galbūt padarytos veikiant organizuota grupe, jos nebuvo atsitiktinės, buvo kruopščiai parengtos, turi konspiratyvų pobūdį. Būtina įvertinti ir tai, kad R. P. anksčiau teistas, iki sulaikymo niekur nedirbo, o jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos yra galimai savanaudiško pobūdžio, susijusios su nelegalių pajamų gavimu.

Tokios aplinkybės aukštesniajam teismui leidžia konstatuoti, kad apygardos teismas pagrįstai nustatė esant ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytą suėmimo termino pratęsimo pagrindą.

Aukštesniojo teismo nuomone, nustatyti suėmimo taikymo pagrindai leidžia daryti išvadą, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis iš tiesų nebūtų pasiekta BPK 119 straipsnyje numatyta kardomųjų priemonių paskirtis, todėl pratęsta kardomoji priemonė – suėmimas paliktina galioti.

Nepagrįstas teismo posėdyje išsakytas gynėjo argumentas, kad, apklausus kitą kaltinamąjį D. D., kuris paneigė R. P. dalyvavus darant nusikaltimą, išnyko suėmimo taikymo pagrindas, kadangi suėmimo skyrimo pagrindus bei sąlygas numato įstatymas ir tik teismas sprendžia, yra jie ar ne.

Aplinkybė, jog kitam kaltinamajam D. D. taikomos švelnesnės kardomosios priemonės, nepaneigia kaltinamajam R. P. nustatytų suėmimo taikymo pagrindų. D. D. pareikšti kaltinimai pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, 259 straipsnio 2 dalį, tačiau tai nereiškia, kad abiejų kaltinamųjų padėtis, sprendžiant apie kardomosios priemonės skyrimo pagrindus bei sąlygas, yra vienoda. Kiekvienu konkrečiu atveju teismas, skirdamas kardomąją priemonę (parinkdamas jos rūšį) ar pratęsdamas jos terminą, įvertina kardomųjų priemonių skyrimo pagrindus ir sąlygas bei kitas reikšmingas aplinkybes. Teismas, nagrinėjantis kaltinamojo R. P. skundą dėl jam paskirtos kardomosios priemonės termino pratęsimo teisėtumo ir pagrįstumo, nevertina kitam kaltinamajam paskirtų kardomųjų priemonių pagrįstumo.

Kaltinamasis skunde teisingai nurodė, kad jis yra suimtas ilgą laiką ir, be abejonės, ši kardomoji priemonė suvaržo jo teises, tačiau, atsižvelgus į skundžiamoje bei šioje nutartyse išdėstytus motyvus, jo teisės suvaržytos, nepažeidžiant proporcingumo principo. Įvertinus nusikaltimų, kuriuos galbūt padarė kaltinamasis R. P., pobūdį, jų sunkumą, pavojingumą visuomenei, viešasis interesas išsamiai, visapusiškai ištirti ir teisiškai įvertinti nusikalstamas veikas yra neabejotinai svarbesnis, leidžiantis ilgesnį laiką taikyti griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą. Be to, maksimalus leistinas suėmimo taikymo kaltinamajam terminas teisminio bylos nagrinėjimo stadijoje nei baudžiamojo proceso įstatymo, nei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) nuostatose nėra konkrečiai apibrėžtas. Suėmimo terminas kiekvienu atveju vertinamas individualiai, atsižvelgiant į aplinkybių visumą.

Išdėstyti motyvai Apeliaciniam teismui leidžia teigti, kad apygardos teismas, pratęsęs R. P. kardomosios priemonės – suėmimo terminą dviem mėnesiams ir septynioms dienoms, nepažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos, baudžiamojo proceso įstatymo ir Konvencijos nuostatų, nurodančių, kad niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas. Skundžiama nutartis neprieštarauja Europos Žmogaus Teisių Teismo bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai. Kaltinamojo skunde išdėstytos aplinkybės nepaneigia teismo išvadų.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

kaltinamojo R. P. skundą atmesti.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.