Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio, Danguolės Šiugždinytės ir Jurgos Vasiliauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo T. S. skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2020 m. rugpjūčio 14 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo skundas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. T. S. nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 3 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį ir jam paskirta 11 metų laisvės atėmimo bausmė. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2012 m. rugsėjo 27 d., laisvės atėmimo bausmės pabaiga – 2023 m. rugsėjo 27 d.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo T. S. skundas atmetamas.

5. Pasisakant dėl nuteistojo skundo argumentų pagrįstumo, skunde teikiamo prašymo, visų pirma atkreipiamas dėmesys į skunde esančius prieštaravimus. Nuteistasis T. S. prašo panaikinti apylinkės teismo nutarimą (nutartį), kuria netenkintas (nepatvirtintas) Komisijos nutarimas taikyti lygtinį paleidimą, tačiau vertinamu atveju Komisija 2020 m. birželio 17 d. nutarimu nebuvo priėmusi sprendimo taikyti lygtinį paleidimą – minėtu nutarimu taikyti lygtinį paleidimą T. S. buvo atsisakyta. Be to, nuteistasis, formuluodamas savo skundo prašymą, lygtinį paleidimą prašo taikyti kitam asmeniui – nuteistajam S. Z.. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad iš skundo turinio, jame nurodytų aplinkybių ir faktų visumos galima spręsti, kad nuteistasis skundžia būtent Komisijos 2020 m. birželio 17 d. jo, o ne S. Z., atžvilgiu priimtą nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo jam nebuvo taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, aptartų prieštaravimų teisėjų kolegija nelaiko esminiais, trukdančiais jo skundą iš esmės nagrinėti apeliacine tvarka.

6. BVK 157 straipsnio 1 dalyje (2015 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. XII-1818 redakcija) buvo numatyta, kad lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų gali būti laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals.

7. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su pateikta medžiaga, įvertinęs nuteistojo skunde išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad apylinkės teismo nutartyje padaryta išvada dėl lygtinio paleidimo taikymo negalimumo yra pagrįsta. Nagrinėjamu atveju iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad nuteistasis kreipėsi su prašymu į Komisiją dėl jo lygtinio paleidimo, yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kurią atlikus gali būti sprendžiamas klausimas dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, t. y. atitinka formalius lygtinio paleidimo taikymo pagrindus. Tačiau iš BVK 157 straipsnyje įtvirtinto teisinio reguliavimo matyti, kad lygtinio paleidimo taikymui, be nuteistojo atitikimo formaliems pagrindas, turi būti nustatytos ir materialiosios šio straipsnio taikymo sąlygos – nuteistojo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir pagrįstas manymas, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Šį manymą lemia žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažangą ją mažinant. Teisėjų kolegija pritaria skundžiamoje nutartyje padarytai išvadai, kad lygtinis paleidimas nuteistajam T. S. šiuo metu vis tik dar negali būti taikomas, kadangi jis neatitinka materialiųjų lygtinio paleidimo taikymo sąlygų – nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nėra pakanka manymui, kad lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

8. Teismui pateikti duomenys patvirtina, kad nuteistajam T. S. pagal OASys vertinimo metodiką nustatyta 18 balų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, kuri laikoma žema. Tačiau žema nusikalstamo elgesio rizika, pati savaime, nelemia manymo, kad lygtinai paleistas nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Kiekvienu atveju turi būti atsižvelgta į tai, kiek šią riziką sudarančių balų yra statiniai ir kiek dinaminiai, įvertinta nuteistojo daroma pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri turi nekelti jokių pagrįstų abejonių dėl to, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs savo tikslų, būdamas neizoliuotas nuo visuomenės, siekti tik teisėtais būdais. Vertinamu atveju pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balo dalį sudaro ne tik statiniai (7 balai), bet ir dinaminiai (11 balų) veiksniai, kuriuos nuteistasis, koreguodamas savo elgesį pataisos įstaigoje, nedarydamas pažeidimų, aktyviai dalyvaudamas pataisos procese, gali sumažinti. Socialinio tyrimo išvadoje yra fiksuotas pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos mažėjimas nuo 22 balų iki 18 balų, t. y. rizika sumažėjo 4 balais. Tačiau šis pokytis, įvertinus statinių ir dinaminių balų santykį, su nuteistojo elgesiu viso bausmės atlikimo metu susijusias aplinkybes, nelaikytinas pakankamu abejonių nekeliančiai nuteistojo pažangai mažinant nusikalstamo elgesio riziką konstatuoti.

9. Šios išvados kontekste atkreipiamas dėmesys, kad viso bausmės atlikimo metu nuteistasis, nors ir buvo aktyvus įvairių pataisos programų ir priemonių dalyvis, mokėsi ir įgijo ne vieną specialybę, mokosi ir šiuo metu, užsiima darbine veikla, tinkamu elgesiu bausmės atlikimo metu vis tik nepasižymėjo. T. S. laisvės atėmimo bausmę atlieka nuo 2012 m. rugsėjo 27 d. ir per šį laiką drausmine tvarka baustas 24 kartus. Paskutinės dvi nuobaudos skirtos neseniai – 2020 m. balandžio 16 d., 2020 m. balandžio 23 d. ir yra galiojančios. Dar tris kartus nuteistasis dėl padarytų pažeidimų apsvarstytas drausmės komisijoje ir nors šiais atvejais drausminės nuobaudos nebuvo paskirtos, tai pačių pažeidimų fakto nešalina ir nuteistąjį charakterizuoja neigiamai, kaip nelinkusį nuosekliai laikytis nustatytos tvarkos ir režimo reikalavimų bei paklusti nustatytai tvarkai. Vertindamas šiuos duomenis apylinkės teismas, priešingai, negu teigia nuteistasis, pažeidimo nepadarė ir T. S. skunde minimoje administracinėje byloje nustatytos aplinkybės šios išvados nepaneigia. Sprendime administracinėje byloje Nr. eI-1504-428/2018 iš tikrųjų buvo pripažinta, kad pataisos namų administracija neturėjo teisinio ir faktinio pagrindo įrašyti į Individualaus darbo su nuteistuoju knygelės 24 skyrių „Kito pobūdžio nuobaudos“ Drausmės komisijos nutarimų, kad pareiškėjui sprendime nurodytomis datomis dėl pažeidimų buvo paskirtos nuobaudos – „pokalbis“ ir „apsvarstymas“, kadangi tokios nuobaudos rūšys BVK nėra numatytos. Tačiau priešingai, negu interpretuoja nuteistasis, minėtame sprendime nebuvo konstatuota, kad nuteistojo bausmės atlikimo metu padarytų pažeidimų, už kuriuos nuobaudos nebuvo skirtos, vertinimas, kaip asmens elgesį charakterizuojanti aplinkybė, yra neteisėtas ir negalimas. Vertinant T. S. elgesį šiuo atveju atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad Komisijos 2020 m. kovo 18 d. nutarimu nuteistajam buvo nustatytos rekomendacijos, tame tarpe ir nedaryti teisės aktų pažeidimų. Iš aptartų faktų akivaizdu, kad šios rekomendacijos nuteistasis nevykdo.

10. Nuteistasis bausmės atlikimo metu buvo skatintas 8 kartus ir tai laikytina jį teigiamai charakterizuojančia aplinkybe. Tačiau laikytis vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų yra kiekvieno laisvės atėmimo bausmę atliekančio nuteistojo pareiga, kurios vykdymas, pats savaime, abejonių nekeliančios pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką neįrodo. Kolegijos vertinimu, nuteistajam paskirtų paskatinimų ir drausminio poveikio priemonių skaičius, atsižvelgus į jų santykį ir dinamiką (kai po paskatinimų vėl skiriamos drausminės nuobaudos), galiojančių drausminių nuobaudų turėjimas, nerodo išskirtinai pavyzdingo nuteistojo elgesio visos bausmės atlikimo metu, o priešingai – patvirtina išvadą dėl nepakankamos elgesio korekcijos. Nuteistojo elgesys viso bausmės atlikimo metu yra svarbus faktorius vertinant lygtinio paleidimo taikymo galimybę, kadangi lygtinis paleidimas taip pat yra susijęs su tam tikrų įpareigojimų ir draudimų nustatymu nuteistajam. Tai, kad nuteistasis T. S., net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje, turi polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką, ne visuomet sugeba paklusti privalomoms pataisos įstaigos taisyklėms, kurių kiekviena, siekiant pataisyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, yra vienodai svarbi, šiuo metu neleidžia konstatuoti, kad nuteistasis sugeba išlaikyti pavyzdingą elgesį ilgą laiką ir išėjęs į laisvę jis savo tikslų sieks tik teisėtomis priemonėmis. Tuo labiau, kad šis teistumas jam nėra pirmasis. Anksčiau T. S. buvo teistas užsienyje už nusikaltimo, susijusio su narkotinių medžiagų laikymu, gabenimu, eksportu, kontrabanda, padarymą, už šį nusikaltimą nuteistajam buvo paskirta reali laisvės atėmimo bausmė. Socialinio tyrimo išvadoje dabartinis teisės pažeidimas įvertintas kaip pažeidėjui būdingo nusikaltimų modelio dalis. Su ankstesniu teistumu susijusių aplinkybių kontekste pažymima, kad ankstesni teistumai, padaryto nusikaltimo sunkumas, neatliktos bausmės dalis, į ką skunde pagrįstai dėmesį atkreipia ir nuteistasis, negali būti savarankišku pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą. Tačiau vis tik šios aplinkybės, tiek, kiek jos atskleidžia nuteistojo elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangą (ar jos nebuvimą) koreguojant savo elgesį teigiama linkme, neturi būti sumenkinamos. T. S. už tyčinio labai sunkaus nusikaltimo padarymą buvo skirta apibrėžto termino laisvės atėmimo bausmė teismui manant, kad būtent tokios trukmės bausmė yra būtina bausmės tikslams pasiekti. Bendra nuostata yra tai, kad nuteistas asmuo privalo atlikti visą jam paskirtą bausmę. Nuteistojo padėtis gali būti palengvinta taikant jo atžvilgiu lygtinį paleidimą, tačiau lygtinio paleidimo taikymui, kaip minėta, yra būtinas nuteistojo atitikimas lygtinio paleidimo kriterijams (sąlygoms) ir toks atitikimas neturi kelti jokių pagrįstų abejonių. Nagrinėjamu atveju aukščiau aptarti duomenys neteikia pagrindo išvadai, kad jau šiuo metu paskirtos bausmės atlikimo sąlygos nuteistajam T. S. gali būti švelninamos taikant jo atžvilgiu lygtinį paleidimą. Teigiami nuteistojo elgesio aspektai bausmės atlikimo metu buvo įvertinti, nuteistasis perkeltas tolesniam bausmės atlikimui į Pusiaukelės namus, bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis. Taigi šiuo atveju apylinkės teismas, vertindamas nuteistojo ankstesnius teistumus, neatliktos bausmės dalį kitų lygtinio paleidimo taikymui reikšmingų duomenų kontekste, pažeidimo nepadarė ir pagrįstai sprendė, kad nuteistojo pataisos procesas dar turi būti tęsiamas pataisos įstaigoje.

11. Atmetami, kaip nepagrįsti, nuteistojo skundo teiginiai dėl teisingumo, asmenų lygiateisiškumo, humaniškumo, baudžiamosios atsakomybės diferencijavimo, bausmių ekonomijos, teisėtų lūkesčių ir kitų baudžiamosios teisės principų pažeidimų. Jokių konkrečių argumentų, kuo nagrinėjamu atveju pasireiškė minėtų principų pažeidimas, nuteistasis skunde nenurodė. Teisėjų kolegija tokių aplinkybių taip pat nenustatė. Tai, kad nuteistajam, atlikusiam BVK 157 straipsnyje numatytą bausmės dalį, nebuvo taikytas lygtinis paleidimas, nėra pagrindas pripažinti, kad minėti principai buvo pažeisti.

12. BVK 157 straipsnio taikymo kontekste pažymima, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka įstatyme nurodytus reikalavimus. Vertinamu atveju nuteistajam galimybė kreiptis dėl jo lygtinio paleidimo buvo suteikta, jo prašymas buvo išnagrinėtas laikantis nustatytų reikalavimų, tačiau tiek Komisijai, tiek apylinkės teismui nustačius, kad BVK 157 straipsnyje numatytų sąlygų (materialaus lygtinio paleidimo taikymo pagrindo) nuteistasis dar neatitinka, taikyti lygtinį paleidimą buvo atsisakyta. Atmesdamas nuteistojo skundą dėl Komisijos nutarimo apylinkės teismas baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų nepažeidė, skundą išnagrinėjo laikydamasis BPK 360 straipsnio reikalavimų, motyvuotai pasisakė, kodėl mano, kad taikyti lygtinį paleidimą T. S. šiuo metu dar nėra pagrindo. Teisėjų kolegija nesutikti su skundžiamoje nutartyje padarytomis išvadomis neturi pagrindo.

13. Dėl nuteistojo skundo argumentų, susijusių su pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodika OASys, pažymima, kad minėta metodika yra aprobuota Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2012 m. birželio 25 d. įsakymu Nr. V-211 (redakcija nuo 2019 m. rugpjūčio 28 d.) ir būtent ji yra taikoma atliekant nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą. Nuteistojo abejonės šios metodikos tikslumu, kriterijų, pagal kuriuos nustatoma pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kaip abstrakčių, vertinimas, neteikia pagrindo abejoti remiantis šia metodika socialinio tyrimo išvadoje nustatyta T. S. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, jos pokyčiais.

14. Konstatuojama, kad apylinkės teismas nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes įvertino teisingai, skundžiama nutartis priimta įvertinus aktualią T. S. asmenybę charakterizuojančią, su jo elgesio, mąstymo, požiūrio pokyčiais susijusią medžiagą, kuri patvirtina nutartyje padarytą pagrįstą išvadą, kad nuteistasis vis dar neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Atsižvelgiant į tai nutartį naikinti ir priimti nuteistojo prašomą sprendimą – taikyti lygtinį paleidimą, nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo T. S. skundą atmesti ir palikti galioti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2020 m. rugpjūčio 14 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.