Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Elenos Vainienės,

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo R. P. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 3 d. nutarties, kuria kaltinamajam R. P. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas nuo 2015 m. rugpjūčio 3 d. iki 2015 m. lapkričio 3 d. (įskaitytinai).

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje R. P. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 1 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį kaltinamas tuo, kad jis 2012 m. rugpjūčio 16 d., apie 17.17 val., (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini) sankryžos, šalia (duomenys neskelbtini) namo, nusikalstamos veikos imitacijos modelio dalyviui Nr. 79 už 50 Lt pardavė 0,647 g psichotropinės medžiagos amfetamino; be to, tuo, kad jis, veikdamas kartu su organizuota grupe, neteisėtai pagamino labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos amfetamino, t. y.: 2012 m. rugsėjo 26 d. neteisėtai bute, esančiame (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Butas), kartu su D. D., vykdydamas T. S. nurodymus, į Butą atnešė chemines medžiagas, reikalingas psichotropinei medžiagai amfetaminui pagaminti, ir kitas darbo priemones, reikalingas gamybos procesui, o D. D. pagaminus labai didelį kiekį – 1 698,97 g psichotropinės medžiagos amfetamino, dalį – 1 521,451 g po pagaminimo palikus Bute, po gamybos proceso sutvarkė darbo vietą ir dalį – 166,869 g psichotropinės medžiagos – amfetamino kartu su indais bei kitomis darbo priemonėmis nunešė ir padėjo T. S. priklausiančiame garaže Nr. 1, esančiame (duomenys neskelbtini) namo kieme, (duomenys neskelbtini), o paskutinę dalį – 10,65 g psichotropinės medžiagos amfetamino D. D. nugabeno ir laikė savo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kuriuos vėliau, 2012 m. rugsėjo 27 d., 12.50 val., atliktų kratų (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), bei tą pačią dieną 17 val. atliktos kratos metu garaže Nr. 1, esančiame (duomenys neskelbtini), policijos pareigūnai rado ir paėmė.

R. P. 2012 m. rugsėjo 27 d. vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka buvo laikinai sulaikytas. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 28 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 2 mėnesiams. Vėlesnėmis teismų nutartimis suėmimo terminas buvo tęsiamas.

Teismo posėdyje dalyvavęs kaltinamojo R. P. gynėjas prašė skundą tenkinti, o prokuroras prašė jį atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 3 d. nutartis teisėta ir pagrįsta. Apygardos teismas, pratęsdamas kaltinamajam R. P. kardomosios priemonės – suėmimo terminą nuo 2015 m. rugpjūčio 3 d. iki 2015 m. lapkričio 3 d., t. y. 3 mėnesiams, tinkamai įvertino visas aplinkybes, teisiškai reikšmingas kardomajai priemonei – suėmimui pratęsti, nepažeidė BPK 119, 121, 122 straipsnių normų.

Žemesnės instancijos teismas nutartyje pagrįstai konstatavo, kad baudžiamojoje byloje yra pakankamai duomenų, suteikiančių pagrindą pagrįstai manyti, jog R. P. galbūt padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, nes šią teismo išvadą pagrindžia bylos duomenys: iš dalies paties kaltinamojo R. P., kitų kaltinamųjų (D. D., A. P.), liudytojų (A. A., liudytojo Nr. 79, kuriam taikomas anonimiškumas, ir kt.) parodymai, kratų protokoluose, specialistų išvadose esantys duomenys bei kita baudžiamosios bylos medžiaga (BPK 121 straipsnio 2 dalis).

Kaltinamasis R. P., analizuodamas nurodytus duomenis ir juos vertindamas, skunde tvirtina, kad jie nepatvirtina jam pareikštų kaltinimų. Aukštesnės instancijos teismas atkreipia kaltinamojo dėmesį, kad baudžiamojoje byloje esantys duomenys vertinami tik tiek, kiek jie susiję su suėmimo taikymo (termino pratęsimo) pagrindų ir sąlygų nustatymu. Bylos duomenys neanalizuojami ir nevertinami BPK 20 straipsnio taikymo kontekste. Paskiriant kardomąją priemonę ar pratęsiant jos terminą nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant galutinį pagrįstą teismo baigiamąjį aktą – apkaltinamąjį nuosprendį, nes teismui, nagrinėjant kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo (termino pratęsimo) klausimus suimtojo kaltės klausimas nesprendžiamas. Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas nurodytus duomenis ir spręsdamas klausimą dėl suėmimo R. P. pratęsimo BPK 121 straipsnio 2 dalies nuostatų nepažeidė.

Žemesnės instancijos teismas padarė įrodymais pagrįstą išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra išnykę BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose įtvirtinti kardomosios priemonės – suėmimo pratęsimo pagrindai.

Įstatymo leidėjas BPK 122 straipsnio 2 dalyje aiškiai nėra nurodęs, kad sprendžiant klausimą dėl kardomosios priemonės – suėmimo taikymo (termino pratęsimo) atsižvelgtina į nusikaltimo sunkumą, gresiančios bausmės griežtumą, tačiau pagal formuojamą teismų praktiką tokios aplinkybės, kaip nusikaltimo sunkumas ir sankcijoje nustatyta griežta laisvės atėmimo bausmė, priskiriamos prie BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytų „kitų aplinkybių“. Be abejonės, nusikaltimo sunkumas ir gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau šios aplinkybės iš esmės pakanka tam, kad asmeniui būtų skirtas arba pratęstas suėmimas vadovaujantis BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktu. Apygardos teismas teisingai nurodė, kad R. P. galbūt padarytos nusikalstamos veikos, nustatytos BK 260 straipsnio 1 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje, priskirtinos prie sunkių ir labai sunkių nusikaltimų, už kurių padarymą įstatymų leidėjas iš tikrųjų yra nustatęs gana griežtas ir tik su laisvės atėmimu susijusias bausmes. Kita vertus, pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino ir kitas bylos aplinkybes, kurios pagrindžia manymą, kad kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo. Žemesnės instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad R. P. iki sulaikymo niekur nedirbo, neturėjo pastovaus legalaus pragyvenimo šaltinio, nors yra darbingo amžiaus. Tokios aplinkybės iš tiesų rodo, kad R. P. neturi tvirtų ryšių su visuomene, o įvertinus nusikalstamų veikų, dėl kurių jam pareikšti kaltinimai, pobūdį, lėšas pragyventi galbūt gaudavo nusikalstamu būdu. Be to, pagal bylos medžiagą R. P. nevedęs. Ši aplinkybė leidžia formuoti išvadą, kad kaltinamasis nėra susijęs tampriais ir šeiminiais ryšiais. Be to, bylos duomenimis, kaltinamasis yra 2 kartus teistas už panašaus pobūdžio nusikalstamų veikų padarymą. Tokia aplinkybė kaltinamąjį R. P. apibūdina neigiamai, kaip asmenybę, linkusią nusikalsti, nepaisyti nustatytų elgesio bei moralės normų. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kas pasakyta, konstatuoja, kad žemesnės instancijos teismas tinkamai taikė BPK 121 straipsnio 4 dalį, 122 straipsnio 2 ir 8 dalių nuostatas, nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos, teisingai įvertino bylos aplinkybes, šios aplinkybės leido teismui prieiti prie išvados, jog kaltinamasis, siekdamas išvengti griežtos baudžiamosios atsakomybės, gali bėgti (slėptis) nuo teismo.

Susiklosčiusioje teismų praktikoje pripažįstama, kad pagrįstą manymą, jog asmuo darys naujus BPK 122 straipsnio 4 dalyje nustatytus nusikaltimus, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmenį padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos bei kiti duomenys. R. P. inkriminuojamos nusikalstamos veikos, įtvirtintos BK 260 straipsnio 1 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje, yra BPK 122 straipsnio 4 dalyje reglamentuojamame nusikalstamų veikų sąraše. Kaip minėta, iki suėmimo R. P. niekur nedirbo, neturėjo legalaus pragyvenimo šaltinio, yra teistas. Kaltinamajam paminėtos inkriminuotos veikos galbūt yra padarytos kartu su organizuota grupe, t. y. veikiant gana pavojinga bendrininkavimo forma, jos nebuvo atsitiktinės. R. P. šias veikas galbūt padarė iš savanaudiškų paskatų, siekdamas gauti lėšų pragyventi ir (ar) neteisėtai praturtėti. Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, ypatingai atsižvelgęs į R. P. inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumą, pobūdį bei mastą, aukštesnės instancijos teismas daro išvadą, kad apygardos teismas taip pat pagrįstai konstatavo, jog nėra išnykęs ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytas sulaikymo termino pratęsimo pagrindas.

Kardomosios priemonės yra procesinės prievartos priemonės, kurios skiriamos prieš kaltinamąjį siekiant BPK 119 straipsnyje nustatytų tikslų. Teismas privalo užkirsti kelią daryti naujas nusikalstamas veikas, taip pat netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme. Pažymėtina, kad tik teismas kiekvienu konkrečiu atveju pagal konkrečioje byloje nustatytas tam tikras aplinkybes sprendžia, ar yra pagrindas sugriežtinti ir (ar) sušvelninti paskirtą kardomąją priemonę, ar jos taikymas prarado tikslingumą.

Kaltinamojo R. P. asmenybę apibūdinančios aplinkybės, jo turimų socialinių ryšių tamprumo nebuvimas, galbūt kaltinamojo padarytų nusikaltimų pavojingumas, pobūdis, mastas, R. P. vaidmuo galbūt darant jam inkriminuotas veikas, leidžia susiformuoti teisėjų kolegijos vidiniam įsitikinimui, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo paleisti suimtą R. P. į laisvę ir skirti jam kitą švelnesnę kardomąją priemonę ir (ar) jų kompleksą (BPK 122 straipsnio 7 dalis). Todėl pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad kaltinamajam R. P. paskyrus švelnesnes kardomąsias priemones nebus pasiekti BPK 119 straipsnyje nustatyti tikslai.

Ši baudžiamoji byla perduota teismui, nagrinėjama teisiamuosiuose posėdžiuose (teisiamieji posėdžiai paskirti iki 2015 m. spalio 19 d.), atliekamas įrodymų tyrimas, pagarsinti 13 bylos tomuose esantys įrodymai (Lietuvos teismų informacinės sistemos (Liteko) duomenys). Kaip minėta, teismas privalo užtikrinti netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme, užkirsti kelią daryti naujas nusikalstamas veikas. Kaltinamajam pabėgus ir / ar pasislėpus nuo teismo, užsitęstų (būtų vilkinamas) baudžiamosios bylos nagrinėjimas, o, kaip žinia, bylą nagrinėjantis teismas privalo užtikrinti, kad byla būtų išnagrinėta per kuo trumpiausią laiką (BPK 44 straipsnio 5 dalis, 242¹ straipsnio 1 dalis). Paskirta griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas iš tikrųjų varžo kaltinamojo teises bei laisves, tačiau aptariamu atveju, atsižvelgus į pirmiau nustatytas aplinkybes, teigti, kad kaltinamojo teisės bei laisvės suvaržytos pažeidžiant proporcingumo principą ir (ar) proceso teises, nukrypta nuo nacionalinių ir tarptautinių teismų formuojamos praktikos, nėra pagrindo. Nepaisant to, kad kaltinamasis iš tiesų yra suimtas ilgą laiką, tačiau anksčiau ištirtų duomenų visuma kartu juos vertinant su šios baudžiamosios bylos apimtimi (19 tomų) bei sudėtingumu (kaltinimai pareikšti 8 asmenims, byloje yra 10 liudytojų), pagrindžia, jog R. P. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas adekvati jo tikėtinai padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui, sunkumui, mastui, pateisinama tiek Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo taikymo kontekste. Maksimalus leistinas suėmimo taikymo kaltinamajam terminas baudžiamojo proceso metu aptariamu atveju nėra pažeistas (BPK 127 straipsnio 11 dalis). Viešasis interesas išsamiai ir visapusiškai ištirti nusikalstamas veikas, nubausti kaltuosius asmenis yra neabejotinai svarbesnis, suteikiantis pagrindą ilgesnį laiką taikyti griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą.

Vien tai, kad apygardos teismas nevertino bylos duomenų taip, kaip būtų palankiau R. P., nesuponuoja išvados, jog teismas neteisingai išsprendė suėmimo termino pratęsimo klausimą. Apskųsta teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, atitinka baudžiamojo proceso įstatymo tokios nutarties turiniui keliamus reikalavimus (BPK 125 straipsnis), todėl jos naikinti ar pakeisti nėra pagrindo.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 3 d. nutartį, kuria kaltinamajam R. P. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas nuo 2015 m. rugpjūčio 3 d. iki 2015 m. lapkričio 3 d. (įskaitytinai).

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.