Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjas Ričardas Juodis teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. P. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-ame sektoriuje 2020 m. spalio 12 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje laisvės atėmimo bausmę atlieka R. P., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 3 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimi paskirtos bausmės subendrintos ir paskirta galutinė bausmė – 12 metų laisvės atėmimo.

Bausmės pradžia – 2012 m. rugsėjo 27 d., pabaiga – 2024 m. rugsėjo 27 d.

Anksčiau teismo du kartus teistas.

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2020 m. spalio 12 d. priėmė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam R. P. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 4 dalį. Komisijos nutarimas motyvuotas tuo, jog bausmės atlikimo laikotarpiu šešis kartus baustas drausmine tvarka, kas neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo, kad nuteistasis per bausmės atlikimo laiką nesistengė elgtis nepriekaištingai. Nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo nuoseklus ir nukreiptas elgesio koregavimui teigiama linkme. Toks nuteistojo elgesys atskleidžia dviprasmišką jo požiūrį į taikomas pataisos priemones, kurių nepriekaištingas vykdymas, taikant Komisijai lygtinį paleidimą, yra itin aktualus. Taip pat konstatuotina, kad egzistuoja kriminogeninis veiksnys, kuris daro įtaką nuteistojo elgesiui – tai ankstesni nusikalstami veiksniai. Nuteistasis kaltės nepripažįsta, tai rodo, kad jis nėra nuoširdus ir bausmės atlikimo metu išvadų nepadarė, neišgyvena dėl padaryto nusikaltimo. Atsižvelgus į visas aplinkybes, komisija padarė išvadą, jog nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos.

Nuteistasis R. P. prašo skundžiamą nutarimą panaikinti ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra. Skundas motyvuotas tuo, jog Komisijos nutartis yra šabloniška ir neadekvati. Nuteistasis mano, kad jis yra pasirengęs bausmę tęsti laisvėję, nes yra skatintas, jokių svarstymų drausmės komisijoje neturėjęs, turi gyvenamąją vietą, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema, todėl nėra kur daugiau jos mažinti. Taip pat skunde nurodo, kad ankstesniu nutarimu, t. y. birželio mėnesio, jo lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos buvo tenkintinas, tačiau reikėjo koreguoti straipsnių atitikimus, o dabartiniu nutarimu nutarė apskrita netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Be to, nuteistasis skunde teigia, kad jo bausmės atlikimas yra ilgalaikis, virš keturių metų, jam paskirta ir atlikta bausmė pakankamai griežta, ir nemano, kad tikslinga atsižvelgti vien tik į neatliktos bausmės dalį. Mano, kad tikslinga atsižvelgti ir į tai, kad teismai jam priteisė kompensaciją dėl neturtinės žalos. Nuteistasis nurodo, kad jam reikia dalyvauti socialinės reabilitacijos programose, tačiau jis dirba visas dienas nuo 6.00 val. ryto iki 20.20 val. vakaro. Per išeigines jokios socialinės reabilitacijos programos nėra vykdomos. Nuteistajam nėra suprantama, kodėl jam nėra taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Pagal BVK 157 straipsnio 1 dalį nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. Nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali būti lygtinai paleisti pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalis iki šešių mėnesių anksčiau, negu nustatyta šio straipsnio 1 ir 2 dalyse (BVK 157 straipsnio 4 dalis). Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę jam būti paleistam lygtinai, jeigu atitinka anksčiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal šį teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Nuteistas asmuo lygtinai paleidžiamas tik tada, kai išimtinai teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių visuma, akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas.

Susipažinus su visa Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos pateikta medžiaga: Komisijos 2020 m. spalio 12 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam R. P. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra, Komisijos susirinkimo, kuriame buvo svarstytas nuteistojo prašymas jam taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, protokolu, socialinio tyrimo išvada bei pažyma apie nuteistojo pažeidimus ir paskatinimus, darytina išvada, jog Komisijos 2020 m. spalio 12 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam R. P. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra yra pagrįstas ir motyvuotas.

Pažymėtina tai, kad Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos sudarymo tvarką, komisijos funkcijas, teises ir darbo organizavimo tvarką nustato Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nuostatai, patvirtinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. balandžio 27 d. įsakymu V-107 „Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nuostatų tvirtinimo“ (toliau - Nuostatai). Nuostatų 6 punkte nustatyta, kad Komisijos sudaromos iš septynių narių. Pagal Nuostatų 21 punktą, Komisijos posėdžiuose turi dalyvauti visi jos nariai. Kai komisijos posėdyje dėl svarbių priežasčių negali dalyvauti kuris nors jos narys, komisija gali dirbti, jeigu posėdyje dalyvauja daugiau kaip pusė komisijos narių, tarp jų komisijos pirmininkas ar komisijos pirmininko pavaduotojas. Nuostatų 22 punktas numato, kad negalintys dalyvauti komisijos posėdyje komisijos nariai savo nuomonę dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų taikymo nuteistajam gali pateikti raštu iki komisijos posėdžio pradžios. Nuostatų 32 punktas įtvirtina, kad negalinčio dalyvauti komisijos posėdyje komisijos nario raštu pateikta nuomonė įskaitoma į balsavimo rezultatus ir pridedama prie komisijos posėdžio protokolo.

Iš Komisijos posėdžio protokolo matyti, kad svarstant R. P. lygtinio paleidimo klausimą iš septynių Komisijos narių, posėdyje dalyvavo penki komisijos nariai. Taigi, dalyvavo daugiau nei pusė komisijos narių (Nuostatų 21 punktas), todėl Komisijos nutarimas yra teisėtas.

Teismas vertina, jog nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka už labai sunkaus nusikaltimo padarymą, didelio narkotinių medžiagų kiekio disponavimą, turint tikslą jas platinti, kas neabejotinai didina tiek nuteistojo padaryto nusikaltimo, tiek ir jo paties pavojingumą visuomenei, atskleidžia antivisuomenines jo nuostatas, nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, kad nuteistasis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos ir leidžia pagrįstai abejoti lygtinio paleidimo instituto efektyvumu nuteistojo atžvilgiu. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis linkęs pasitikėti savo „sveiku protu“ ir tiesioginiu patyrimu, be to, nors bausmės atlikimo metu pataisos namuose narkotikų ar alkoholio vartojimo faktų neužfiksuota, tačiau nuteistasis būdamas laisvėje vartojo narkotikus (heroiną), bei gydėsi reabilitacijoje. Vertintina ir tai, kad nuteistasis labai sunkų nusikaltimą padarė veikdamas organizuotoje grupėje. Bausmės atlikimo metu nuteistasis šešis kartus baustas drausminėmis nuobaudomis, kas teismui leidžia pagrįstai teigti, jog nuteistasis jokių išvadų iš savo neteisėto elgesio vis dar nedaro, o jo itin atsainus požiūris, buvęs nusikalstamos veikos padarymo metu, iš esmės nepakito. Pagal „OASys“ metodiką nuteistajam nustatyta žema – 31 balas pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, statinių kriminogeninių veiksnių svertinių taškų suma – 20 balų, todėl nuteistasis, vykdydamas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Komisijos rekomendacijas, šią riziką ne tik gali, bet ir privalo mažinti. Išlieka nuteistojo nusikalstamą elgesį didinantis kriminogeninis veiksnys – ankstesni nusikalstami veiksniai. Pažymėtina ir tai, kad Komisijos nutarime yra numatyti nuteistajam įpareigojimai iki pakartotinio nuteistojo prašymo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos svarstymo, kuriuos turi įgyvendinti: tęsti darbinę veiklą; nedaryti teisės aktų pažeidimų; dalyvauti socialinės reabilitacijos programose.

Kaip jau minėta, sprendžiant laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens lygtinio paleidimo klausimą, neatliktos bausmės dalis taip pat negali būti visiškai sumenkinama. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privaloma atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Teismo vertinimu, R. P. neatliktos bausmės dalis (3 metai 11 mėnesiai 9 dienų), kuomet nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka už labai sunkaus nusikaltimo padarymą, įvertinus ją aukščiau aptartų aplinkybių kontekste, neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti.

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, todėl nuteistojo skundas dėl Komisijos 2020 m. spalio 12 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 164 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 3 bei 4 dalimis, teismas

nutaria:

nuteistojo R. P. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-ame sektoriuje 2020 m. spalio 12 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.