Marijampolės apylinkės teismo nutartis

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėja Aksinija Žemantauskienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos kalėjimų tarnybos Marijampolės kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (toliau – Komisija) nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam D. D. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Komisija nutarė taikyti lygtinį paleidimą, atsižvelgdama į tai, kad nuteistasis bausmę kalėjime atlieka pirmą kartą. Palaiko socialinius ryšius su motina. Komisijos teigimu, nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu yra labai geras, drausminėmis nuobaudomis nebaustas, daug kartų skatintas, įgijo profesines kvalifikacijas, dirba, nusikalstamo elgesio rizika vidutinė su teigiamu pokyčiu, įvykdė Lygtinio paleidimo komisijos rekomendacijas, vykdo individualiame plane numatytas socialinės reabilitacijos priemones, neturi patvarkymų dėl skolos išieškojimo, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl gali būti lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Nutarime teigiama, kad už padarytą nusikalstamą veiką nuteistasis patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus, todėl yra tikslinga toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą. Tikėtina, kad nuteistasis gebės gyventi visuomenėje nepažeidinėdamas įstatymų ir savo problemas spręsti nenusikalstant.

Komisijos nutarimas netvirtinamas.

Motyvuojamoji dalis

BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo.

Pagal susiformavusią teismų praktiką lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei, įvertinus visas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę apibūdinančius duomenis ir kt.), galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą (Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-714-383/2018, Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-260-935/2018). Be to, sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, visapusiškai įvertintinos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos nusikalstamos veikos sunkumas ir pavojingumas, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso ( toliau-BK) 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimas, kuris pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (Vilniaus apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1S-260-935/2018, 1S-97-870/2018, 1S-28-312/2018).

Iš nuteistojo asmens bylos matyti, kad D. D. 2015 m. gruodžio 3 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu 10 metų, pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (3,381 g amfetamino išplatinimas A. P.) nuteistas laisvės atėmimu 3 metams, pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (amfetamino išplatinimas D. C.) nuteistas laisvės atėmimu 3 metams, pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (2,775 g amfetamino išplatinimas A. P.) nuteistas laisvės atėmimu 3 metams, pagal BK 259 straipsnio 2 dalį nuteistas areštu 30 parų, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės pagal BK 260 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį subendrintos dalinio sudėjimo būdu, paskirtas laisvės atėmimas 11 metų, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, subendrinta galutinė bausmė subendrinta apėmimo būdu su bausme, paskirta pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, ir paskirta galutinė 11 metų laisvės atėmimo bausmė. Likusi bausmės dalis nutarimo priėmimo dienai buvo 3 metai 1 mėnuo ir 9 dienos.

Įvertinus nuteistojo asmens byloje esančią medžiagą, abejonių teigiamais nuteistojo asmenybės pokyčiais teismui nekyla. Asmuo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, ne kartą skatintas, įgijo profesines kvalifikacijas, laisvėje turės gyvenamąją vietą, dirba, neturi finansinių įsiskolinimų. Visos šios aplinkybės neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, rodo, kad pataisos įstaigoje jis stengėsi užsiimti prasminga veikla, tokiu būdu koreguodamas savo elgesį tinkama linkme, tačiau vien tik šių duomenų lygtinio paleidimo taikymui vertinamu atveju nepakanka. Sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinamos ne tik iš esmės teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, o visų jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma.

Bylos duomenimis nustatyta, kad nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka pirmą kartą. Praeityje nuteistasis buvo teistas vieną kartą, teistumas išnykęs. Nuteistasis bausmę atlieka už kelis tyčinius nusikaltimus, vienas iš kurių labai sunkus, nusikaltimai įvykdyti organizuotoje grupėje (psichotropines medžiagas gamino organizuotoje grupėje). Nors nusikalstamų veikų sunkumas ir pobūdis neabejotinai jau buvo įvertintas teismo, nagrinėjant baudžiamąją bylą ir negali būti laikomas pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą, tačiau ši aplinkybė neturėtų būti sumenkinama. Tai, kad nuteistasis bausmę atlieka už minėtų nusikaltimų padarymą, rodo nuteistojo didesnį pavojingumą ir tuo pačiu suponuoją pareigą, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, atsižvelgti ne tik į nuteistojo interesus, bet ir į visuomenės interesą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Nuteistojo asmenybės pavojingumas yra viena iš pagrindinių aplinkybių, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ir jos tinkamas įvertinimas neišvengiamai yra susijęs ne vien tik su nuteistojo elgesiu įkalinimo įstaigoje, tačiau ir su jo praeitimi.

Nustatyta, jog nuteistasis nėra baustas drausmine tvarka, tačiau 2020 m. kovo 14 d. buvo pareikšta žodinė pastaba dėl vidaus tvarkos taisyklių pažeidimo.

Kaip minėta, asmenys, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) yra pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad nuteistieji laikysis įstatymų, nenusikals, ir gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Iš nuteistojo asmens bylos matyti, kad pirminio vertinimo atlikto pagal OASys metodiką metu buvo nustatyta vidutinė rizika. Vertinimo atlikto 2023 m. spalio 17 d. metu buvo nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika su didėjimo dinamika. 2024 m. gegužės 2 d. atlikto pakartotinio vertinimo metu taip pat nustatyta vidutinė rizika. Nors vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žemėjanti, tačiau iš viso nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika bausmės atlikimo metu buvo vertinta keturis kartus, visus kartus nustatyta vidutinė rizika, kas teismui leidžia daryti išvadą, jog nuteistasis deda nepakankamas pastangas, siekdamas sumažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.

Abejonių pokyčių stabilumu ir ilgalaike jų trukme kelia asmeniui nustatyti penki kriminogeniniai veiksniai, didinantys riziką ateityje vėl nusikalsti: kriminalinė istorija (sunkėjantys nusikaltimai, nusikaltimų modelis); lėšų tvarkymas ir pajamos (nusikaltimas įvykdytas dėl finansinės paskatos); gyvenimo stilius ir draugai (neigiama kitų asmenų įtaka); piktnaudžiavimas narkotikais (jų vartojimas tiesiogiai susijęs su nusikalstama veika); mąstymo ir elgesio ypatumai (savo elgesio pasekmių neįvertinimas). Teismas pažymi, kad kriminogeniniai rizikos veiksniai nustatyti, vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbius su resocializacijos specialistais, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, todėl abejoti šių kriminogeninių veiksnių egzistavimu jokio objektyvaus pagrindo nėra. Taip pat tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos, siekiant sumažinti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Todėl nuteistasis, siekdamas būti lygtinai paleistas, turi imtis priemonių eliminuoti jam nustatytus kriminogeninius veiksnius, o tuo pačiu dar labiau sumažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balus. Ankstesnio lygtinio paleidimo svarstymo metu nuteistajam buvo nustatyti septyni kriminogeniniai rizikos veiksniai, išnyko veiksniai: gyvenimo sąlygos, išsilavinimas, mokymasis ir galimybė įsidarbinti. Teismas teigiamai vertina šiuo nustatytus pokyčius, matyti jog nuteistasis deda pastangas keisti savo elgesį teigiama linkme, tačiau vis dar išlieka gauna kriminogeninės rizikos veiksnių, dėl kurių teismas negali konstatuoti, jog nuteistojo pataisos procesas jau baigtas, jog jis paleistas lygtinai gebės gyventi visuomenėje nepažeidinėdamas įstatymų reikalavimų.

Teismas pažymi, jog lygtinio paleidimo institutas nėra imperatyvi bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems. Bendra taisyklė yra ta, kad nuteistasis turi atlikti nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, nes skirdamas bausmę teismas įvertina, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytoms nusikalstamoms veikoms ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Bausmės paskirtis yra ne tik nusikalstamą veiką padariusio asmens nubaudimas, jo sulaikymas nuo nusikalstamų veikų darymo, paveikimas, jog jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bet ir teisingumo principo įgyvendinimas. Teismo nuomone, šiuo atveju nuteistojo paleidimas į laisvę anksčiau laiko prieštarautų teisingumo principui bei visuomenės interesui, be to, sudarytų nebaudžiamumo įspūdį, būtų neįgyvendinti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai, kurie pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

Likusi neatlikta bausmės dalis Komisijos nutarimo priėmimo dienai buvo 3 metai 1 mėnuo ir 9 dienos. Įstatymas nenumato tokios kategorijos – „didelė“ bausmės dalis, tai yra tik vertinamoji kategorija, ką teismas įvertina kitų aplinkybių visumoje, atsižvelgdamas į bausmės tikslus, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo vietų įstaigoje, požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką bei požiūrį į taikomą valstybės prievartos priemonę. Pažymėtina, kad sprendžiant lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą, turi būti vertinama paskirtos bausmės dydžio ir likusios neatliktos bausmės dalies proporcingumas, atsižvelgiant į nusikalstamų veikų pavojingumą, nuteistojo asmenybę ir elgesį bausmės atlikimo vietoje.

Sutinkamai su tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos sąlygų, kurioms esant gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, kadangi nuteistojo elgesys nesudaro pagrindo manyti, kad nuteistasis daro pakankamą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kad jau yra pasiekti bausmės tikslai ir nuteistasis laikysis įstatymų bei nenusikals, todėl atsisakytina patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsniu ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsniu, teismas

nutaria:

Atsisakyti patvirtinti 2024 m. gegužės 16 d. Lietuvos kalėjimų tarnybos Marijampolės kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos nutarimą Nr. RV-20-3811 taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos nuteistajam D. D..

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos (nuorašo) gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.