Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Violetos Ražinskaitės (pranešėjos),

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. C. (D. C.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 16 d. nuosprendžio, kuriuo D. C. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas laisvės atėmimu 4 metams, bausmę nustatant atlikti pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. C. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti įgijo, laikė, gabeno ir platino psichotropinę medžiagą:

2012 m. balandžio 25 d. namo (duomenys neskelbtini), laiptinėje įsigijo apie 2,21 g psichotropinės medžiagos amfetamino, kurį atsigabenęs į savo butą (duomenys neskelbtini), jame šią medžiagą laikė ir, 0,128 g amfetamino 2012 m. balandžio 26 d. apie 16 val. nugabenęs prie namo (duomenys neskelbtini), pardavė O. J., o likusią dalį 2,082 g amfetamino iki 2012 m. balandžio 26 d. 18 val. laikė savo bute.

Teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo D. C. apeliacinis skundas atmetamas.

Nuteistasis skundžia tik bausmę, todėl, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalyje išdėstytomis bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosiomis nuostatomis, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija patikrino bylą, neviršydama apeliacinio skundo ribų.

Apeliantas skunde nurodė vienintelį argumentą dėl bausmės griežtumo, jog savo kaltę pripažino, ir prašė skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę sušvelninti, pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas (apeliaciniame skunde klaidingai nurodė BK 64 straipsnį).

BK 64¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad 1 dalyje nustatyta taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje nėra paminėtų sąlygų taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas.

Iš nagrinėjamos baudžiamosios bylos matyti, kad byla išnagrinėta, vadovaujantis bendrosiomis bylos nagrinėjimo teisme nuostatomis, t. y. ji nebuvo nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą ir užbaigta ne baudžiamuoju įsakymu, bet apkaltinamuoju nuosprendžiu.

Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, įrodymų tyrimas nebuvo sutrumpintas: apklaustas ne tik kaltinamasis D. C., bet ir liudytojas A. K., peržiūrėtas vaizdo įrašas, ištirti kiti įrodymai. Kita vertus, D. C. buvo kaltinamas padaręs sunkų nusikaltimą, už kurį baudžiamasis įstatymas numato tik terminuoto laisvės atėmimo bausmę, o tai pašalina galimybę taikyti teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesą ir pagreitintą procesą (BPK 418 straipsnio 1 dalis, 426 straipsnio 1 dalis).

Taip pat nenustatyta ir BK 64¹ straipsnio 2 dalyje numatyta būtina sąlyga dėl kaltinamojo prisipažinimo.

Iš bylos duomenų matyti, kad viso proceso metu D. C., duodamas parodymus apie padaryto nusikaltimo aplinkybes, nebuvo nuoširdus. Teisme jis pats pripažino, jog anksčiau nesakė tiesos, tačiau teisme pakeitė parodymus ir sako tiesą, nes nori kuo greičiau atlikinėti bausmę. Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai tokio prisipažinimo dėl padaryto nusikaltimo nevertino kaip atsakomybę lengvinančios aplinkybės.

Taigi nesant nė vienos iš BK 64¹ straipsnyje numatytų sąlygų, nėra pagrindo D. C. skundžiamu nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu.

Skirdamas apeliantui bausmę, teismas atsižvelgė, kad jis padarė sunkų (BK 11 straipsnio 5 dalis) nusikaltimą; anksčiau net dešimt kartų teistas, o tai rodo, jog nuteistasis nekeičia savo nusikalstamo elgesio; nenustatyta apelianto atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių.

Skundžiamame nuosprendyje išdėstyti motyvai nulėmė, kad už psichotropinių medžiagų disponavimą turint tikslą jas platinti esant laisvės atėmimo bausmės sankcijai nuo 2 iki 8 metų, t. y. bausmės vidurkiui 5 metams, D. C. teismas paskyrė mažesnę nei vidutinės trukmės laisvės atėmimo bausmę.

Teisėjų kolegijos nuomone, D. C. paskirta bausmė atitinka bendruosius bausmės skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis), bausmės paskirtį (BK 41 straipsnis) ir yra teisinga.

Nuteistojo apeliacinio skundo motyvais nuosprendis nekeičiamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo D. C. apeliacinį skundą atmesti.